Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovams S. B., J. J. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovų S. B. bei J. J. 335,32 Lt turtinės žalos, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 15 d. sprendimu iš atsakovo S. B. ir atsakovės J. J. priteista po 2 000 Lt neturtinės žalos ir solidariai 637,82 Lt turtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. Š., naudai.

A. S. B. pateikė prašymą skolą padalinti į dalis, nes tokios sumos iš karto sumokėti negali. Nurodė, kad turi nustatytą neįgalumą, gauna 650 lt dydžio neįgalumo išmoką, jokių kitų pajamų neturi. Pajamų užtenka tik pačioms būtiniausioms išlaidoms. Gyvena vienas, vaikų neturi, niekas jam nepadeda. Pažymėjo, kad per mėnesį galėtų mokėti po 50 Lt.

Ieškovė J. Š. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog nesutinka, kad skola būtų išieškoma dalimis, kadangi bylą nagrinėjant teisme nei vienas iš atsakovų nepareiškė, kad negali išmokėti prašomos sumos ir neprašė jos išdėstyti dalimis. Pažymėjo, kad ieškovė 2012 m. spalio mėnesį kreipėsi į antstolių N. Š. ir D. S. kontorą dėl pinigų pagal 2012-09-24 civilinėje byloje Nr. 2A-2451-392/2012, išieškojimo. Teigė, kad skolininkų materialinė padėtis leidžia išmokėti visą sumą iš karto, kadangi jie gauna nuolatines pajamas, neturi mažamečių vaikų, turi nemažai turto, verčiasi ūkine veikla, gauna išmokas už deklaruotus pasėlius, augina gyvulius. Pažymėjo, kad J. J. atlieka žemės sklypo geodeziją, turi keliolika hektarų žemės Vilniaus r., gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, taip pat trijų kambarių butą Vilniuje. Prašė skirti skolininkams išmokėti visą skolą iš karto, kadangi dėl skolininkams priklausančio šuns, kuris ją apkandžiojo, ieškovė patyrė rimtų sveikatos problemų, gydymuisi išleido nemažai lėšų, atgautus pinigus ketina skirti po įvykio likusių randų pašalinimo operacijai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškėjo S. B. prašymą tenkino iš dalies. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-02-15 sprendimu iš atsakovo S. B. priteistos 2 000 Lt neturtinės žalos ir solidariai iš atsakovų S. B. bei J. J. 637,82 Lt turtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. Š. naudai priteisimo įvykdymą išdėstė, įpareigojant pareiškėją S. B. nuo nutarties įsiteisėjimo kas mėnesį mokėti po 100 Lt kas mėnesį iki sprendimo įvykdymo dienos, sumokant J. Š. iki einamojo mėnesio 14 dienos. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs prie prašymo pateiktus įrodymus, sprendė, kad pagrindas teismo sprendimu priteistas sumas išdėstyti, egzistuoja.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantė J. Š. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės- atsakovo S. B. prašymą atmesti. Nurodo, kad nebuvo informuota apie tai, kad S. B. yra padavęs prašymą dėl skolos išdėstymo dalimis, taip pat, jog apie įvyksiantį teismo posėdį sužinojo visiškai atsitiktinai. Pažymi, kad byla buvo nagrinėjama neobjektyviai ir šališkai, apeliantei nedalyvaujant, atsižvelgiant tik į skolininko S. B. pateiktus argumentus. Apeliantės teigimu, teismas nesilaikydamas nustatytų procedūrų pažeidė LR įstatymus, į teismo posėdį nepakvietė antstolį D. S., į kurį apeliantė kreipėsi dėl skolos iš skolininkų išieškojimo. Pažymi, kad antstolis yra nuodugniai susipažinęs su abiejų skolininkų finansine ir turtine padėtimi, todėl jo nuomonė bylos nagrinėjime būtų svarbi ir objektyvi, pagrįsta neginčijamais faktais. Apeliantė prieštarauja, kad pinigų suma iš skolininko S. B. būtų išieškoma dalimis ir nurodo, kad nagrinėjant bylą nei vienas iš atsakovų neprašė, kad skola būtų išieškoma dalimis. Pažymi, jog skolininko S. B. materialioji padėtis leidžia išmokėti visą sumą iš karto, kadangi S. B. gauna pastovias pajamas, neturi mažamečių vaikų, turi pakankamai turto, gyvena ne vienas, o su seserimi J. J. ir jos vyru, verčiasi ūkine veikla, augina gyvulius ir kt. Pasak apeliantės, teismas nagrinėdamas bylą, visiškai neatsižvelgė į jos finansinę padėtį ir patirtus nuostolius dėl skolininkų kaltės. Pažymi, kad tuo metu nei vienas iš skolininkų net nepasiteiravo, ar apeliantė pajėgi finansiškai apmokėti gydymo gydymosi išlaidas, nepasiūlė savo pagalbos, net nepasiteiravo apie sveikatos būklę. Nurodo, kad buvo priversta skolintis pinigus iš savo giminių, taip pat, kad apeliantė yra priversta kreiptis į banką dėl paskolos suteikimo ir dėl to patirs eilinį kartą papildomų išlaidų mokant bankui procentus. Pažymi, kad dėl to, jog šuo ją užpuolė, liko randai ir apeliantė priversta juos slėpti po drabužiais, nešioti ilgas rankoves.

Atsakovas S. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad, kadangi jis, priešingai nei teigia savo skunde apeliantė, neturi galimybės išmokėti apeliantei visą priteistą sumą iš karto, todėl būtent dėl to, kad visa suma būtų sumokėta apeliantei, buvo kreiptasi į teismą dėl sumos išdėstymo dalimis. Pažymi, kad visos aplinkybės, dėl kurių atsakovas kreipėsi į teismą, yra išdėstytos jo prašyme. Pasak atsakovo, apeliantei buvo žinoma visa proceso eiga, kadangi visi prašymai, visi procesiniai dokumentai, su kuriais atsakovas kreipdavosi į teismą, buvo siunčiami tiesiogiai ir antstoliui D. S., kuris ir vykdo išieškojimą, todėl apeliantė, kaip išieškotoja, galėjo ir net privalėjo domėtis vykdymo eiga. Pripažįsta, kad apeliantės nurodomas ūkis iš tikrųjų yra atsakovo ir jo sesers J. J., kuri gyvena kartu su atsakovu, tačiau jis reikalauja daug finansinių sąnaudų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo tvarką, todėl keisti jos ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Minėta norma nustato, kad išdėstyti sprendimo įvykdymą yra teismo teisė, o ne pareiga, ši teismo teisė reiškia lengvatinio termino skolininkui įvykdyti prievolę suteikimą. Sprendimo įvykdymą išdėstyti galima tik išimtinais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Sprendžiant dėl sprendimo vykdymo išdėstymo reikia remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra bei atsižvelgta į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai bei interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-301/2006).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimu iš atsakovų S. B. ir J. J. priteista po 2 000 Lt neturtinės žalos ir solidariai 637,82 Lt turtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. Š. naudai. 2012 m. spalio 30 d. atsakovas S. B. kreipėsi į teismą su prašymu dėl priteisto įsiskolinimo išskaidymo į dalis. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartimi atsakovo prašymas patenkintas iš dalies ir atsakovas įpareigotas nuo nutarties įsiteisėjimo kas mėnesį mokėti po 100 Lt kas mėnesį iki sprendimo įvykdymo dienos, sumokant J. Š. iki einamojo mėnesio 14 dienos.

Sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, turi būti vertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu. Todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą išdėstyti sprendimo vykdymą, tenka prašančiam asmeniui. Pagal bylos duomenis matyti, kad atsakovas S. B. teismui prie prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą pateikė neįgalumo pažymėjimą, kuriame nustatytas atsakovo darbingumas, kuris siekia vos 40 proc., tai reiškia, kad atsakovas yra darbingas tik iš dalies, o ta dalis bei jo amžius suteikia mažą tikėtinumą, kad jis gali pagal savo sveikatą rasti darbą ir gauti iš to pajamų. Apeliantės atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, jog atsakovo S. B. materialioji padėtis leidžia išmokėti visą sumą iš karto, kadangi S. B. gauna pastovias pajamas, neturi mažamečių vaikų, turi pakankamai turto, gyvena ne vienas, verčiasi ūkine veikla, augina gyvulius ir kt., yra niekuo nepagrįsti, kadangi į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apeliantės teiginius. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog šiuo atveju pagrindas tenkinti atsakovo S. B. prašymą ir išdėstyti priteistą įsiskolinimą, egzistuoja.

Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, jog jai apie įvyksiantį teismo posėdį nebuvo pranešta, taip pat, kad jai nebuvo suteikta galimybė susipažinti su bylos medžiaga ir nagrinėjimo eiga, kuri tiesiogiai lietė ją bei pažeidė jos teises ir interesus. Nesutiktina su tokiais apeliantės teiginiais ir pažymėtina, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, kad apeliantei apie 2013 m. vasario 25 d. įvyksiantį teismo posėdį, kuriame turėjo būti nagrinėjamas atsakovo S. B. prašymas dėl priteisto įsiskolinimo išskaidymo į dalis, buvo pranešta tinkamai, t.y. apeliantei buvo išsiųstas teismo šaukimas, jos gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), tačiau apeliantė jo neatsiėmė ( b. l. 10). Po to, kai teismo šaukimas buvo grąžintas atgal pirmosios instancijos teismui, 2013 m. vasario 8 d. teismo procesiniai dokumentai apeliantei J. Š. buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje skiltyje „Teismų pranešimai“ ( b. l. 5-7). 2013 m. vasario 21 d. apeliantė pateikė teismui pareiškimą, kuriame išreiškė prieštaravimus dėl priteisto įsiskolinimo išskaidymo į dalis bei nurodė, kad dėl objektyvių priežasčių į teismo posėdį atvykti negali, todėl savo nuomonę dėl nagrinėjamos bylos pateikia raštu pareiškime ( b. l. 8). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad apeliantei buvo žinoma apie įvyksiantį teismo posėdį, taip pat, kaip apeliantė ir nurodė, savo nuomonę dėl pateikto atsakovo prašymo išreiškė pateiktame pareiškime, todėl apeliantės argumentai, jog jai nebuvo žinoma apie įvyksiantį teismo posėdį bei, kad jai nebuvo suteikta galimybė susipažinti su bylos medžiaga ir nagrinėjimo eiga, atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kaip neturinčius reikšmės šios bylos nagrinėjimui bei nesusijusius su nagrinėjama byla.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktą bylos medžiagą, sprendžia, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 1 d. nutartimi teisingai išsprendė klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ir pagrįstai tenkino atsakovo S. B. prašymą. Dėl to, nėra pagrindo tenkinti ieškovės J. Š. atskirojo skundo ir naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.