Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. patikslintą ieškinį atsakovui S. P., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. birželio 16 d. techninės ekspertizės pažymoje Nr. 19587 nurodyta, kad automobilis „AUDI Q5“, VIN kodas (duomenys neskelbtini) atitinka visus reikalavimus. Iš „(duomenys neskelbtini)“ pateikto apžiūros galiojimo su istorija, išrašo matyti, kad automobilio „AUDI Q5“, VIN kodas (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros atlikimo data: 2020 m. birželio 26 d., galioja iki – 2022 m. birželio 26 d. 2020 m. rugpjūčio 7 d. S. P. iš pardavėjo „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį „AUDI Q5“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), už 10 800 Eur. 2020 m. rugpjūčio 18 d. tarp S. P. ir V. M. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis dėl aukščiau minėto automobilio „Audi Q5“. Automobilio rida 190 331 km, techninė apžiūra galiojanti, transporto priemonės kaina 11 000 Eur. Pirkimo–pardavimo sutartyje jokie automobilio defektai nepažymėti ir neaprašyti. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje jokių duomenų apie eismo ar kitus įvykius, kuriuose būtų dalyvavusi transporto priemonė, taip pat jos trūkumus, nenurodyta.

2020 m. rugpjūčio 28 d. (duomenys neskelbtini) įmonėje ieškovė tikrino automobilį dėl atsiradusių pašalinių garsų. Užsakymo blanke šalia grafos „Detalių, medžiagų, atliktų darbų pavadinimas“, nurodomi šie: stabdžių testai (Priek. Kair., Priek. Deš., Gal. Kair., Gal. Deš., Rank. Kair., Rank. Deš.). Taip pat nurodyti ir kiti darbai ar detalės (priekiniai valytuvai, duslintuvo varžtis, variklio alyva, tepalo, salono bei oro filtrai ir pan.), kurių suma – 380 Eur, dar 800 Eur nurodyta naujų padangų kaina.

2020 m. lapkričio 19 d. automobilis „Audi Q5“ tikrintas „Audi centras Klaipėda“, - priežastis „Šviečia variklio indikacija“. Šalia grafos „Prekės / paslaugos pavadinimas“, nurodyta: GFF ir Pakabos patikra. Kartu su dokumentu pateiktas kvitas, kuris patvirtina, jog buvo patirtos 75 Eur išlaidos. Automobilio rida patikrinimo metu – 198 208 km.

2020 m. gruodžio 14 d. automobilis „Audi Q5“ tikrintas „Audi centras Klaipėda“, - priežastis „pakabos patikra, skysčių prasisunkimo patikra, gff“. Šalia grafos „prekės / paslaugos pavadinimas“, nurodyta: 1) GFF; 2) pakabos patikra; 3) skysčių prasisunkimo patikra; 4) ratų geometrijos patikra; 5) automobilio kėbulo dažų storio matavimas; 6) defektacijos sudarymas. Kartu su dokumentu pateiktas kvitas, kuris patvirtina, jog buvo patirtos 170 Eur išlaidos. Automobilio rida patikrinimo metu – 199 638 km.

2021 m. kovo 30 d. automobilis „Audi Q5“ tikrintas UAB „Kretingos smagratis“. Prieš patikrinimą nurodyti kliento nusiskundimai „atlikti kiek galima detalesnę automobilio patikrą. Važiuojant girdisi pašaliniai garsai, bildėjimas. Jaučiasi automobilio vibracija. Esant šaltam orui, užvedus automobilį sunku pajudėti iš vietos. Spaudžiant akseleratoriaus pedalą, automobilis nevažiuoja ir tik sušilus varikliui pradeda važiuoti“. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyti defektai: 1) galinio bamperio dažai atsilupę; 2) Pr/K/P žibintas rasoja, nėra ilgų šviesų; 3) nešviečia dešinės pusės valstybinio numerio apšvietimo lemputė; 4) galinio lango valytuvo šluotelė blogai valo; 5) neužsirakina bagažinės durys su centriniu užraktu; 6) neužsirakina kuro bako užpylimo dangtelis su centriniu užraktu; 7) nepritvirtintas akumuliatorius; 8) priekiniai posparniai sulaužyti; 9) dugno apsauga kairėje pusėje sulaužyta; 10) nėra komunikacijos su stoglangio valdymo bloku, neveikia stoglangio elektrinė užuolaida; 11) žibintų aukščio reguliavimo bloko klaida; 12) aušinimo skysčio nuotėkis; 13) nedideli tepalo apnašų požymiai; 14) Pr/D/P stabilizatoriaus traukė kliba; 15) Pr/K/P ir D/P variklio pagalvė susidėvėjusi; 16) priekinių apatinių 1-mų svirčių įvorės susidėvėjusios; 17) duslintuvo lanksti mova kairėje pusėje susidėvėjusi; 18) Gal/D/P/ amortizatorius turi tepalo ištekėjimo požymių; 19) priekiniai stabdžių diskai turi nusidėvėjimo požymių; 20) bako ventiliacijos modulis sulaužytas; 21) neveikia kondicionavimo sistema; 22) atliekant testinius važiavimus automobilis pajudėdavo iš vietos tvarkingai, jokių defektų neaptikta; 23) priekinių valytuvų apdailos plastmasė blogai įstatyta. Akte nurodyti preliminarūs atstatymo kaštai: darbai – nuo 1 375 Eur; detalės – nuo 1 306 Eur; viso – nuo 2 681 Eur. Automobilio rida patikrinimo metu – 204 976 km.

2021 m. rugpjūčio 4 d. „Audi centras Klaipėda“ serviso vyr. priėmėjo J. P. pažymoje nurodyta, kad patikrinus automobilį „Audi Q5“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta: 1) panoraminio stoglangio mechanizmo defektas (8R0877049A – 1 301 Eur, keitimo kaina 360 Eur); 2) pažeistos 2 ir 3 variklio cilindrų sienelės, keisti variklio bloką (06E103011EM – 6 191 Eur, keitimo kaina 1 776 Eur); 3) patikrinus automatinės pavarų dėžės alyvos lygį, papildyta 800 ml alyvos (G060162A2). 2021 m. rugpjūčio 6 d. „Audi centras Klaipėda“ dokumente nurodyta: „Aut. Pav. dėžė dirba netolygiai. Nesidaro panoraminis stogas. Jaučiasi vibracija.“ Grafoje „Prekės/paslaugos pavadinimas“: 1) GFF; 2) Aut. Greičių dėžės alyvos lygio patikra; 3) kompresijos matavimas. Prekės – alyva. Kartu su dokumentu pateiktas kvitas, kuris patvirtina, jog buvo patirtos 228 Eur išlaidos. Automobilio rida patikrinimo metu – 215 521 km.

2022 m. sausio 6 d. gautas ieškovės pateikta automobilio odometro fotografija, iš kurios matyti, kad minėtą dieną automobilio rida buvo – 224 599 km.

Iš byloje pateiktų duomenų taip pat matyti, kad ieškovė prieš 2020 m. gruodžio 14 d. atliekamą patikrą bandė susisiekti su automobilio pardavėju, siųsdama SMS ir pranešdama, kad automobilis bus tikrinamas autoservise, nurodė vietą, datą bei laiką, kvietė pardavėją atvykti. Byloje taip pat pateikta ir daugiau vėlesnių susirašinėjimų tarp jos ir automobilio pardavėjo. Be to, ieškovė 2021 sausio 26 d. atsakovui išsiuntė rašytinę pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto, nes automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje atsakovo adresas nenurodytas, o pagal viešai prieinamą informaciją, jis vykdo komercinę veiklą. Atsakovas su ieškove susisiekė tik 2021 m. vasario 2 d., nurodė, kad su automobilio pardavimu nieko bendro neturi. 2021 m. vasario 5 d. ieškovė atsakovui išsiuntė pakartotinę pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto, o nesulaukus atsakymo – 2021 m. vasario 20 d., dar vieną pakartotinę pretenziją, tačiau atsakovas nieko neatsakė. Apie papildomą automobilio apžiūrą 2021 m. kovo 30 d, atsakovas buvo informuotas SMS pranešimu, nurodant datą, laiką bei vietą.

Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę

CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

Tais atvejais, kai pirkimo – pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).

CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo – pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28–29, 32 punktai).

Nors ieškovė V. M. patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas ir tretysis asmuo neatskleidė informacijos apie automobilio defektus bei buvusius autoįvykius, tačiau byloje ištyrus rašytinius duomenis, išklausius šalių bei liudytojų parodymus nustatyta, kad ieškovė apie parduodamą automobilį sužinojo socialiniame tinkle „Facebook“. Byloje pateikta momentinė ekrano kopija iš socialinio tinklo „Facebook“, kuriame matyti, kad liepos 29 d. „(duomenys neskelbtini)“ įkėlė parduodamo automobilio „Audi Q5” skelbimą, kurio kaina – 11 800 Eur. Kaip nurodo ieškovė, ji susisiekė su automobilio pardavėjais ir kartu su savo drauge I. A. nuvyko į (duomenys neskelbtini) apžiūrėti parduodamo automobilio. Ieškovė automobilį apžiūrėjo tiek iš vidaus, tiek iš išorės, jį ribotoje erdvėje išbandė, tačiau jokių esminių trūkumų nepastebėjo. Teisme apklaustas liudytojas A. V. paaiškino, kad ieškovei buvo atskleistas faktas, jog automobilis buvo pargabentas iš JAV, be to ir parodytos automobilio fotografijos su automobilio apgadinimais. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojo parodymais, kuriuos patvirtino ne tik teisme apklausta liudytoja I. A., bet ir pati ieškovė. Nors ieškovė nurodė, kad jai buvo parodyta viena nuotrauka, tačiau iš ieškovės pasakojimo akivaizdu, kad jai buvo parodyta nuotrauka, kuri yra byloje ir kurioje aiškiai atsispindi automobilio priekyje buvę apgadinimai, todėl visiškai neįtikinamas ieškovės aiškinimas, kad ji nesuprato, jog automobilis iki jo sutaisymo buvo apgadintas. Taigi, ieškovei buvo atskleista informacija apie automobilio kilmės šalį, jo būklę iki pardavimo. Akivaizdu, kad ieškovė būdama apdairi ir atidi pirkėja, negalėjo nesuprasti, jog automobilis buvo patekęs į eismo įvykį.

Ieškovė tiek patikslintame ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog pardavėjo atstovo ne vieną kartą klausė ar automobilis praeityje nebuvo patekęs į eismo įvykį, jai antrino ir teisme apklausta liudytoja I. A., tačiau pardavėjo atstovas neigė šį faktą. Kaip jau minėta aukščiau, ieškovė patvirtino, jog jai buvo rodoma parduodamo automobilio fotografija, kurioje jis buvo matomas su apgadinimais, todėl ji negalėjo nesuprasti ir neįvertinti fakto, jog automobilis praeityje dalyvavo eismo įvykyje. Taigi ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyti bei teismo posėdyje išsakyti argumentai, kad ji pardavėjo nebuvo informuota, jog automobilis yra dalyvavęs eismo įvykiuose, vertintini kaip gynybinė versija siekiant paneigti informacijos atskleidimo faktą, todėl laikytini nepagrįstais ir prieštaraujančiais nurodytoms aplinkybėms.

Be to, svarbu paminėti ir prieštaringus pačios ieškovės teiginius dėl automobilio stoglangio defekto. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad tuo metu, kai atvyko pirkti automobilio, evakuatoriaus vairuotojas keldamas automobilį pastebėjo keletą trūkumų, jog neveikė keli mygtukai ir neatsidaro automobilio stoglangis. Teismo posėdžio metu ieškovė jau nurodė, kad stoglangis iš pradžių veikė, tačiau nuvarius automobilį į autoservisą, sužinojo, kad stoglangis yra sugedęs. Teismo posėdžio metu liudytojas A. V. teigė, jog ir šis defektas pirkimo metu ieškovei buvo atskleistas. Teismas neturi pagrindo tikėti prieštaringais ieškovės teiginiais, todėl daro išvadą, kad apie šį defektą ieškovė taip pat buvo informuota, tačiau nei šis faktas, nei parodytose fotografijose matomi automobilio apgadinimai nesustabdė ieškovės nuo noro įsigyti parduodamą automobilį.

CK 6.431¹ straipsnyje nurodyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo – pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Taigi, sutiktina, kad pardavėjo atstovas pirkimo – pardavimo sutartyje nenurodė, jog automobilis dalyvavo eismo ar kitame įvykyje, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė buvo informuota apie automobilio būklę rodant jai praeityje apgadinto parduodamo automobilio fotografiją. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirkimo – pardavimo sutartyje nenurodytas faktas, jog automobilis praeityje buvo patekęs į eismo įvykį, laikytinas menkaverčiu pažeidimu, kuris neturi didelės reikšmės, susijusios su tinkamu ieškovės informavimu.

Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame nurodyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Tačiau išnagrinėjus bylą iš esmės nustatyta, kad pardavėjas (per tarpininką) įvykdė pareigą atskleisti aplinkybes apie daikto būklę iki jo sutvarkymo, todėl nėra jokio pagrindo buvusių automobilio apgadinimų laikyti paslėptais daikto trūkumais. Teismo vertinimu ieškovė neįrodė ir kitos sąlygos, kad ieškovės automobilio naudojimo metu nustatyti trūkumai egzistavo sandorio sudarymo metu.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad automobilį įsigijo ir juo naudojosi, o maždaug po savaitės atsirado pašaliniai garsai, todėl automobilį nuvežė patikrinti. Patikrinimo metu automobilių remonto dirbtuvėse pakeitė pakabos elementus ir variklio alyvą. Pašalinis garsas dingo. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. automobilis „Audi Q5” buvo tikrinamas J. Ramono įmonėje, tačiau nurodoma daugiau defektų ar atliktų darbų – atliktas stabdžių testas, taip pat nurodyti ir kiti detalių, medžiagų, atliktų darbų pavadinimai (priekiniai valytuvai, duslintuvo varžtis, variklio alyva, tepalo, salono bei oro filtrai ir pan.), kurių suma – 380 Eur, o dar 800 Eur nurodyta naujų padangų kaina. Taigi, įvertinus, kad minėti trūkumai buvo nustatyti po 10 dienų nuo automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, visiškai tikėtina, kad defektai buvo ir sandorio sudarymo metu. Tačiau šio fakto neužtenka pagrįsti, kad šie defektai patikrinimo metu buvo, kadangi būtina nustatyti, jog defektai buvo tokie, kad automobilio nebuvo galima naudoti arba buvo būtina daryti dideles investicijas į jo tvarkymą. Be to, iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. užsakymo lape nurodytų defektų net ir be specialių žinių yra akivaizdu, kad šių trūkumų negalima laikyti esminiais.

Patikslinto ieškinio 17 punkte nurodoma, kad po variklio alyvos keitimo tą pačią dieną, prietaisų skydelyje įsijungė indikatorius, įspėjantis apie automobilio variklio gedimą. Dėl to, 2020 m. gruodžio 14 d., automobilis buvo pristatytas į Klaipėdos Audi centrą UAB „Klasera“. Šiuo aspektu svarbu atkreipti dėmesį, kad ieškovė nurodė, jog pirmą kartą automobilį nuvarė patikrinti maždaug po savaitės (iš bylos duomenų – 2020 m. rugpjūčio 28 d.), patikrinimo metu buvo keičiama variklio alyva, o tą pačią dieną įsijungė indikatorius, įspėjantis apie variklio gedimą, todėl kitą dieną automobilį nuvarė į Audi centrą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pirmą kartą Audi centre automobilis buvo tikrinamas ne 2020 m. rugpjūčio 29 d. (vieną dieną po variklio alyvos keitimo), o tik 2020 m. lapkričio 19 d., (t. y. beveik po 3 mėnesių), šalia kliento pageidavimų nurodyta Audi centre nurodyta: šviečia variklio indikacija“, o šalia prekės/paslaugos pavadinimas, nurodoma „GFF“ bei „Pakabos patikra“, bendra suma – 75 Eur, šalia prisegtas apmokėjimo kvitas. Kita automobilio patikra Audi centre buvo atlikta 2020 m. gruodžio 14 d., kuri nurodyta kaip dėl „pakabos patikra, skysčių prasisunkimo patikra, GFF“, automobiliui buvo atlikti šie darbai: 1) GFF; 2) pakabos patikra; 3) skysčių persisunkimo patikra; 4) ratų geometrijos patikra; 5) automobilio kėbulo dažų storio matavimas; 6) defektacijos sudarymas. Viso nurodyta suma – 170 Eur, šalia šio dokumento pateiktas sumokėjimo kvitas. Byloje taip pat pateiktas 2020 m. gruodžio 14 d. transporto priemonės apžiūros akto nuotrauka, ant kurio matomas ieškovės vardas, pavardė bei parašas. Akte aprašyti defektai, jog matomas alyvos, aušinimo skysčio nuotėkis, pradžioje nuimti įsiurbimo kolektorių, nuplauti variklį. Kairės pusės išmetimo sistemos gofra lūžusi, jungties keitimas. Sulaužytas kuro sistemos tiekimo žarnelių laikiklis. Priekinės kairės pusės apatinės lenktųjų svirčių įvorės sudėtos netinkamos priklauso tepalinės. Tiesiųjų svirčių įvorės prie balkio apatinė kairė dešinė suplyšusios. Iš kairės dešinės pusės variklio pagalvės išbėgęs tepalas. Taip pat akte nurodomi remonto darbai viso – 4 100 Eur (darbų kaina 1 500 Eur, o detalių – 2 600 Eur). Ieškovė paaiškino, kad automobilio neremontavo ir toliau jį eksploatavo.

Kaip patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kadangi automobilio techninė būklė ir toliau kėlė didelių įtarimų, todėl 2021 m. kovo 30 d. papildomai automobilis buvo pristatytas į remonto dirbtuves – UAB „Kretingos smagratis“, patikrinus automobilį dar kartą, buvo patvirtinti ir papildyti automobilio defektai: atsilupę galinio bamperio dažai, rasojantis žibintas, nėra ilgųjų šviesų, nešviečia kelios kitos lemputės, su centriniu užraktu neužsirakina bagažinė, nepritvirtintas akumuliatorius, sulaužyti priekiniai posparniai, sulaužyta kairės pusės dugno apsauga, stoglangio defektai, aušinimo skysčio nuotėkis, tepalo apnašų požymiai, klibanti stabilizatoriaus traukė, susidėvėjusios variklio pagalvės, svirčių įvorių susidėvėjimai, duslintuvo movos susidėvėjimas ir pan. Preliminari remonto suma – nuo 2 681 Eur. Svarbu paminėti, kad teismo posėdžio metu ieškovė pateikė naujus faktus, jog prieš automobilio pristatymą į UAB „Kretingos smagratis“, ji vairuojamu automobiliu buvo patekusi į incidentą, kurio metu iškrito automobilio ratas. Ieškovė paaiškino, kad automobilis slydo ant šaligatvio bortelio ir išmušė automobilio ratą. Automobilio ratą ji suremontavo, tačiau kitų jo trūkumų neremontavo. Taigi ši aplinkybė yra pagrindas apskritai suabejoti 2021 m. kovo 30 d. patikrinimo metu nustatytų trūkumų atsiradimo laiku. Iš byloje pateiktų duomenų taip pat matyti, kad automobilis 2021 m. rugpjūčio 6 d., dar kartą buvo tikrinamas Audi centre UAB „Klasera“, patikros priežastis: „automatinė pavarų dėžė dirba netolygiai. Nesidaro panoraminis stogas. Jaučiasi vibracija per vairą“. Šalia grafos „prekės / paslaugos pavadinimas“ nurodyta: GFF, automatinės greičių dėžės alyvos lygio patikra, kompresijos matavimas. Darbų suma – 228 Eur, prie dokumento pridėtas kvitas, patvirtinantis šios sumos sumokėjimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė pirmą kartą dėl atsiradusio pašalinio garso automobilį tikrino praėjus maždaug savaitei po jo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Tuo metu buvo sutvarkyti smulkūs defektai, pakeista variklio alyva, tačiau ieškovė į pardavėją su pretenzija nesikreipė ir automobilį eksploatavo toliau. Be to, po maždaug trijų mėnesių, ieškovė automobilį tikrino specializuotame automobilių servise, buvo nustatyta dar daugiau trūkumų, tačiau sumokėjusi už patikrą – automobilio neremontavo ir sėkmingai eksploatavo toliau. Trečią kartą automobilį tikrino 2020 m. gruodžio 14 d., buvo nustatyti defektai, tačiau ieškovė ir vėl jų nepašalino. Prieš trečiąją automobilio patikrą ieškovė bandė susisiekti su pardavėju, tačiau šis nesutiko vykti apžiūrėti kaip tikrinamas automobilis. Vėliau ieškovė su pretenzija keturis kartus kreipėsi į pardavėją S. P.: 2020 m. gruodžio 28 d., 2021 m. sausio 26 d., 2021 m. vasario 5 d., ir 2021 m. vasario 20 d. Pasak ieškovės, atsakovas iš esmės į pretenzijas nereagavo, tik 2021 m. vasario 2 d., susisiekė su ieškove telefonu ir paaiškino, kad pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti jo asmeniniai duomenys, tačiau neatitinka asmens kodas. Dar vėliau, t. y. 2021 m. kovo 30 d. automobilis buvo tikrinamas autoservise, nustatyti defektai, tačiau automobilis iš esmės neremontuotas. Nepaisant to, prieš patikrinimą ieškovė buvo patekusi į nemenką eismo ar kitą įvykį, kurio metu buvo iškritęs automobilio ratas. Automobilis paskutinį kartą buvo tikrinamas 2021 m. rugpjūčio 6 d.

Nagrinėjamoje situacijoje labai svarbus faktas yra tas, kad ieškovė automobilį intensyviai eksploatavo. Iš pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad pirkimo metu automobilio rida buvo: 190 331 km. 2020 m. lapkričio 19 d., užfiksuota rida – 198 208 km (nuvažiuota 7 877 km). 2020 m. gruodžio 14 d. užfiksuota rida 199 638 km (nuvažiuota dar 1 430 km). 2021 m. kovo 30 d. užfiksuota rida – 204 976 km (nuvažiuota dar 5 338 km). Teismo posėdžio metu, kuris vyko 2022 m. sausio 6 d., ieškovė buvo paprašyta atsiųsti tos dienos automobilio odometro duomenis, ieškovė atsiuntė nuotrauką su odometro duomenimis, kurioje matyti, kad iki tos dienos automobilis yra nuvažiavęs 224 599 km. Taigi, ieškovė nuo automobilio pirkimo iki teismo posėdžio automobilį eksploatavo intensyviai – ji nuvažiavo 34 268 km. Svarbu ir tai, kad nuo automobilio pirkimo iki pirmosios patikros audi centre, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d., iki 2020 m. lapkričio 19 d., ieškovė pirktu automobiliu nuvažiavo 7 877 km. Ieškovei patikros metu buvo nurodomi automobilio defektai, kas matyti ir iš byloje pateiktų duomenų, tačiau ieškovė automobilio remontuoti nesiėmė, ilgą laiką (vertinant nuvažiuotą atstumą) į pardavėją su pretenzija nesikreipė ir automobilį eksploatavo toliau, galiausiai dar buvo patekusi į eismo ar kitą įvykį dėl kurio ne tik iškrito automobilio ratas, tačiau galimai buvo padaryti ir kiti apgadinimai. Teismo posėdžio metu ieškovė patikino, kad po variklio alyvos keitimo jai automobiliu naudotis nebuvo uždrausta. Taip pat nurodė, kad automobilis eksploatacijos metu sustojęs nebuvo. Be to, niekada nebuvo atsiradę gedimai, kuriuos reikėjo remontuoti nedelsiant, ką tik patvirtina byloje pateikti duomenys, jog daugumos nustatytų defektų ieškovė per visą eksploatavimo laiką taip ir neremontavo.

Taigi byloje nustatytų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad automobilio naudojimas pagal tikslinę jo paskirtį buvo galimas ir juo ieškovė sėkmingai, nepatirdama didelių remonto išlaidų, naudojasi iki šiol. Byloje neįrodyta, kad nustatyti trūkumai (išskyrus nustatyti 2020 m. rugpjūčio 28 d. patikrinimo metu) egzistavo iki automobilio perdavimo ieškovei arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo. Labai tikėtina, kad 2020 m. gruodžio 14 d. nustatyti defektai atsirado dėl ganėtinai ilgo naudojimo bei nuvažiuoto atstumo, todėl laikytini einamaisiais automobilio eksploataciniais defektais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. spalio 13 d. priimtoje nutartyje (civilinė byloje Nr. 3K-3-345-248/2017) yra pažymėjusi, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų, savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Taigi, šiuo atveju ir parduodamas nenaujas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį, smarkiai neviršyti įprastinių automobilio eksploatavimo sąnaudų ir ženkliai nepabloginti jo eksploatacinių savybių.

Ieškovė 2012 m. birželio 22 d. pagamintą automobilį „Audi Q5” įsigijo 2020 m. rugpjūčio 18 d., taigi pirkimo metu automobiliui jau buvo daugiau nei 10 metų, todėl natūralu, jog panaudojus automobilį atsiranda defektai. Kaip matyti, ieškovė intensyviai eksploatuodama automobilį, juo naudojosi sėkmingai ir pagal paskirtį, nepatyrė didelių nepatogumų ar papildomų sąnaudų. Be rimtų defektų tvarkymo automobiliu ieškovė naudojasi iki šiol. Tiesa, ieškovė atliko tam tikrus darbus, tokius kaip variklio alyvos, filtrų keitimas ir pan., tačiau šie darbai teismo vertinimu yra prilyginami einamiesiems eksploatavimo darbams, tačiau jokiu būdu ne esminiams ar paslėptiems defektams, nes pirkimo momentu automobilis buvo eksploatuotas jau daugiau nei 10 metų. Be to, svarbus faktas yra tas, kad su kiekvienu vėlesniu automobilio patikrinimu atsirasdavo vis naujų defektų, kas suponuoja išvadą, kad jie atsirasdavo dėl intensyvaus automobilio eksploatavimo, o ne dėl to, jog jie buvo paslėpti prieš perkant automobilį. Taip pat ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog buvo patekusi į eismo ar kitą įvykį, kurio metu nukrito ratas, o ieškinyje nurodė defektus, tokius kaip: sulaužyti priekiniai posparniai, sulaužyta kairės pusės dugno apsauga ir pan. Teismo vertinimu, šie defektai yra neatsiejami su pačios ieškovės padarytu incidentu, juolab, kad jie buvo nustatyti po ieškovės padaryto automobilio apgadinimo.

Ieškovės atstovas kaip vienu iš įrodymų apie automobilio būklę remiasi 2020 m. kovo 12 d. UAB „Pajūrio autorika“ vykdyta automobilio apžiūra, jo vertinimu, kuris yra privatus, atliktas automobilį atgabenus į Lietuvą. Iš byloje pateikto 2020 m. kovo 12 d. UAB „Pajūrio autorika“ transporto priemonės apžiūros defektacijos akto Nr. 200312-215, matyti, kad automobiliui prieš pardavimą buvo nustatyti šie trūkumai: priekinio buferio, padangų, ratlankių remontu, rūko žibintų, stiklo, aušinimo radiatoriaus, sparno, durų ir pan., remontu arba pakeitimu. Ieškovė savo ruožtu patikslintame ieškinyje pateikė daug kitų įvairių defektų, kurie teismo vertinimu nėra glaudžiai susiję su tam tikrų detalių keitimu prieš parduodant automobilį. Be to, dauguma trūkumų, tokių kaip lempučių, valytuvų keitimai, akumuliatoriaus tvirtinimai ir pan., net ir nenusimanančiam apie automobilius yra suprantami kaip eksploataciniai, o ne esminiai ar paslėpti trūkumai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, nustačius, jog ieškovė apie automobilio būklę, defektus ir buvusį eismo įvykį buvo informuota tinkamai, nenustačius esminių automobilio trūkumų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ar iki jos sudarymo, kiti klausimai susiję su automobilio istorija atsiduriant pas atsakovą, už automobilį sumokėtą sumą byloje neaptariami, nes nagrinėjamai bylai reikšmės neturi. Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė, kad jos įgytas naudotas automobilis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitiko tokiam automobiliui keliamų įprastų kokybės reikalavimų ir kad ji negalėjo žinoti apie parduoto naudoto daikto trūkumus. Tuo tarpu atsakovas iš esmės įrodė, kad transporto priemonės trūkumai atsirado po jos perdavimo ieškovei (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Bylos nagrinėjamo metu taip pat nenustatyta, jog atsakovas automobilio pardavimo metu slėpė automobilio trūkumus ar elgėsi nesąžiningai (CK 6.334 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat prašė priteisti 1 016 Eur dydžio nuostolius, kuriuos patyrė dėl kreipimosi į UAB „Autopretenzija“, VĮ „Regitra“ sumokant registracijos ir taršos mokesčius bei UAB „Klasera“, nustatinėjant automobilio defektus. Teismui netenkinus patikslinto ieškinio, šis ieškovės reikalavimas taip pat netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kadangi ieškinys atmestinas, atsakovui bei trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinos patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.

Byloje pateikta 2021 m. gegužės 25 d. PVM sąskaita – faktūra už teisines paslaugas Nr. 2021/05-04, patvirtina, kad atsakovas S. P. patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų (už teisines paslaugas), o 2021 m. gegužės 25 d. AB „Swedbank“ banko mokėjimo nurodymas, patvirtina šių išlaidų sumokėjimą. Byloje pateikta 2021 m. birželio 17 d. PVM sąskaita – faktūra už teisines paslaugas Nr. 2021/06-02, patvirtina, kad atsakovas S. P. patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo parengimą), o 2021 m. birželio 18 d. AB „Swedbank“ banko mokėjimo nurodymas patvirtina šių išlaidų sumokėjimą. 2022 m. sausio 5 d. PVM sąskaita – faktūra už teisines paslaugas Nr. 2022/01-01, patvirtina, kad atsakovas S. P. patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atstovavimą pirmosios instancijos teisme), o 2022 m. sausio 5 d. AB „Swedbank“ banko mokėjimo nurodymas, patvirtina šių išlaidų sumokėjimą. Taigi viso atsakovas S. P. patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų (605 Eur + 605 Eur + 605 Eur = 1 815 Eur).

Byloje pateikta 2021 m. spalio 20 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas Nr. 2021/10-01, patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą), o 2021 m. spalio 25 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymas patvirtina šios sumos sumokėjimą.

Teismo nuomone, šios atsakovo bei trečiojo asmens prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu maksimalių dydžių, todėl laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės V. M. patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. M., atsakovo S. P. naudai 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkioliką eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. M., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.