Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-01-12 · Civilinė byla Nr. e2A-164-407/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-10-13Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-01-12Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-12
Bylos Nr.
e2A-164-407/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11341-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Antanas Rudzinskas, Vigintas Višinskis
Atsakovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Ž. R.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „SISTEM“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-164-407/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11341-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 2.6.39.2.6.5 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Antano Rudzinsko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdančio veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SISTEM“ ieškinį atsakovams Ž. R.projektavimo biurui, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, uždarajai akcinei bendrovei „Ekspertika“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Vantūzas“, atsakovų pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Darbasta“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SISTEM“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė solidariai priteisti iš atsakovų Ž. R.projektavimo biuro, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdančio veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (toliau – ir BTA), ir UAB „Ekspertika“ 55 475,53 Eur nuostolių už nekokybiškai atliktus projektavimo darbus pagal 2013 m. rugpjūčio 1 d. projektavimo rangos darbų sutartį (47 801,53 Eur dėl nenumatytos vėdinimo sistemų ortakių izoliacijos, 341,55 Eur dėl numatyto ugniai neatsparaus kabelio lifto zonoje panaudojimo ir 7 332,45 Eur dėl dvigyslio kabelio ugnies ir dūmų vožtuvams panaudojimo) atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji ir atsakovas Ž. R.projektavimo biuras 2013 m. rugpjūčio 1 d. sudarė sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parengti ir suprojektuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą ir ant jo statomo statinio – komercinio centro naujos statybos techninį ir darbo projektus bei jų keitimus, gauti statybą leidžiantį dokumentą, o ieškovė įsipareigojo darbus priimti ir už darbus atsiskaityti. Ieškovė, vykdydama darbus pagal parengtą techninį projektą, nustatė šiuos projektavimo rangos darbų trūkumus: 1) projekto šildymo–vėdinimo (ŠVOK) dalyje ugnies ir dūmų vožtuvai numatyti su grąžinimo spyruoklėmis, todėl projekto procesų valdymo ir automatizacijos (PVA) dalyje šių vožtuvų automatizavimui numatyti dvigysliai valdymo kabeliai, nors turėjo būti numatyti trigysliai kabeliai (pažeistas Lietuvos standarto LST EN 12101-8:2011 „Dūmų ir šilumos kontrolės sistemos. 8 dalis. Apsaugos nuo dūmų sklendės“ (toliau – LST EN 12101-8:2011) reikalavimas); 2) parengtame projekte suprojektuotas ugniai neatsparus kabelis 5x6 CYKY 0,6/1 kV, nors turėjo būti sumontuotas kitas kabelis, atitinkantis Lietuvos standarto LST EN 81-72:2020 „Liftų konstravimo ir įrengimo saugos taisyklės. Specialusis keleivinių ir krovininių – keleivinių liftų pritaikymas“ (toliau – LST EN 81-72:2020) reikalavimus. Ieškovė nuostolių dydį sieja su dėl projektavimo darbų trūkumų panaudotų medžiagų (kabelių), kuriuos vėliau teko keisti, ir jų montavimo darbų verte.

3. Atsakovas Ž. R.projektavimo biuras kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš ieškovės priteisti 20 347,45 Eur skolą už atliktus darbus, 732,60 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 12 d. preliminariu sprendimu patenkino atsakovo Ž. R.projektavimo biuro ieškinį. Ieškovė pateikė prieštaravimus preliminarų sprendimą priėmusiam teismui. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi Kauno apygardos teismo ir Kauno apylinkės teismo civilinės bylos buvo sujungtos į vieną civilinę bylą ir perduotos nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

4. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu atmetė ieškinį, Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. preliminarų sprendimą, kuriuo patenkintas atsakovo Ž. R.projektavimo biuro priešieškinis, paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-447-450/2022 panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys atsakovams dėl 7 674 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo (dėl ugniai neatsparaus kabelio ir dvigyslių kabelių dūmų vožtuvų prijungimui), ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo Ž. R.projektavimo biuro 2 900 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas; priteisė ieškovei iš atsakovo BTA 4 774 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 15 d. nutartyje konstatavo, jog buvo įrodytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovų argumentus, kad toje pačioje civilinėje byloje pateikti aukštesnės instancijos teismo, grąžinusio bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išaiškinimai negali būti vertinami kaip prejudiciniai faktai CPK 182 straipsnio 2 punkto prasme, todėl pakartotinai bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomi. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje susiklostė specifinės aplinkybės, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas išanalizavo visas civilinės atsakomybės taikymo atsakovo Ž. R.projektavimo biuro atžvilgiu sąlygas bei vienareikšmiškai, padarydamas kategorišką išvadą, konstatavo jų egzistavimą, o bylą grąžino nagrinėti iš naujo ne dėl to, kad būtų pakartotinai analizuojamas civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimas, bet akcentuojant, jog šios aplinkybės egzistuoja, tik pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį nevertino ieškinio argumentų dėl atsakomybės subjekto. Apibendrindamas nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendė, kad ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės taikymo atsakovo Ž. R.projektavimo biuro atžvilgiu sąlygas.

Šalies argumentai

7. Teismas pažymėjo, kad solidariai su atsakovu Ž. R.projektavimo biuru civilinę atsakomybę ieškiniu prašoma taikyti ir atsakovei UAB „Ekspertika“, kuri atliko projektuotojo parengtos projektinės dokumentacijos ekspertizę. Nurodė, kad ieškovės su atsakove UAB „Ekspertika“ jokie sutartiniai santykiai nesiejo. Be to, projektuotojas parengė vieną darbo projektą (A laidos) ir tris techninius projektus (A, B ir C laidų), o atsakovė UAB „Ekspertika“ vertino tik B laidos techninį projektą. Ši aplinkybė ypatingai reikšminga atsižvelgiant į aplinkybę, kad faktiškai statybos darbai buvo vykdomi vadovaujantis A laidos darbo projektu ir C laidos techniniu projektu, todėl spręsti, jog atsakovė UAB „Ekspertika“ yra atsakinga dėl ieškovės nuostolių kartu su projektuotoju atsakovu Ž. R.projektavimo biuru ir tokia pačia apimtimi, kad galėtų būti taikoma solidarioji atsakomybė, nėra jokio pagrindo.

8. Ieškiniu solidariąją atsakomybę prašoma taikyti ir atsakovo Ž. R.projektavimo biuro civilinės atsakomybės draudiko atsakovo BTA atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju reikalaujami atlyginti nuostoliai nėra siejami su išlaidomis projektinės dokumentacijos koregavimui, jie siejami su atsakovo Ž. R.projektavimo biuro netinkamai atliktų projektavimo darbų nulemtų pasekmių – statybos darbų trūkumų – šalinimu. Teismas atmetė atsakovo BTA argumentą, kad žala yra finansinė, grynai ekonominio pobūdžio, nesusijusi su turtu. Teismas akcentavo, kad dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų statybos darbų eigoje buvo pagamintas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis produktas (turtas), kurį reikėjo taisyti, keičiant netinkamas sudedamąsias dalis tinkamomis, todėl taikyti Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2012 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 03-225 (toliau – Taisyklės) 15.6 papunktyje numatytą išimtį nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas konstatavęs, kad neteisėti veiksmai, iš kurių kildinamas šioje byloje reiškiamas reikalavimas, ir jų pasekmės pripažintini draudžiamuoju įvykiu, sprendė reikalavimo nuostolių dalį, viršijančią 2 900 Eur (besąlyginės išskaitos suma) (7 674 Eur – 2 900 Eur = 4 774 Eur), priteisti iš atsakovo BTA, o iš atsakovo Ž. R.projektavimo biuro priteisė 2 900 Eur nuostolių atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdanti veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovės UAB „SISTEM“ ieškinys atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atžvilgiu ir priimti naują sprendimą toje dalyje – ieškovės UAB „SISTEM“ ieškinį atsakovės BTA atžvilgiu atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas netinkamai aiškino Taisyklių 15.6 papunkčio dėl nedraudžiamojo įvykio nuostatas, nukrypo nuo tiek mokslinėje literatūroje, tiek kasacinio teismo praktikoje pateiktos grynai ekonominio pobūdžio žalos sampratos, be pagrindo ieškovės patirtas ir iš apelianto šioje byloje priteistas išlaidas prilygino tiesioginiams nuostoliams, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimo dalį atsakovo BTA atžvilgiu.

10.2. Draudimo sutarties pagrindą ir neatskiriamą jos dalį – Taisykles, parengė ir patvirtino Lietuvos banko valdyba savo nutarimu, t. y. valstybės institucijos teisės aktu, nes pareigą projektuotojamas draustis privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu yra nustačiusi valstybė (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 42 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties, analizuojant Taisyklių nuostatas, negalima taikyti contra proferentem taisyklės, nes valstybės institucijos teisės aktu patvirtintos privalomojo draudimo sąlygos savo esme nėra standartinės draudimo sutarčių sąlygos – jas parengė ne draudikas, o valstybės institucija. Taigi aiškinant Taisyklių nuostatas, taikytini lingvistinis, sisteminis ir teleologinis aiškinimo metodai.

10.3. Nedraudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti šią žalą (nuostolius) pateikimas pagal Taisyklių 15.6 papunktį. Tai yra finansinė žala, nesusijusi su žalos padarymu turtui, asmens sveikatai, gyvybei ir (ar) neatsirandanti kaip žala turtui, asmens sveikatai, gyvybei pasekmė . Iš šio Taisyklių papunkčio galima daryti išvadą, kad finansine žala (nuostoliais) laikoma žala, nesusijusi su (i) žalos padarymu turtui, (ii) asmens sveikatai, gyvybei ir (ar) (iii) neatsirandanti kaip žalos turtui, asmens sveikatai, gyvybei pasekmė. Taisyklės pačios pateikia aiškų finansinės žalos (nuostolių) apibrėžimą. Apibrėžimas pateikiamas ne per nurodymą, kas ja laikoma (t.y. neapibrėžiant pozityviai), bet per nurodymą, kas ja nelaikoma (t. y. apibrėžiant negatyviai). Taisyklėse pateiktas apibrėžimas visiškai atitinka daugelio užsienio valstybių deliktų teisėje vartojamą grynai ekonominio pobūdžio žalos apibrėžimą – tai žala, pasireiškianti nukentėjusiojo patirtais finansinio pobūdžio praradimais, nesusijusiais su fizine žala asmeniui ar turtui.

10.4. Ž. R.projektavimo biuro parengtame techniniame projekte buvo nurodyti (suprojektuoti) netinkamos rūšies kabeliai. Byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kad dėl projektuotojo parengtame techniniame projekte netinkamos rūšies kabelių nurodymo ir jų įrengimo buvo padaryta (atsirado) žala fizine prasme turtui (pastatui), t. y. dėl paties įvykio (netinkamas projektinis sprendinys) joks turtas nebuvo nei sugadintas, nei sunaikintas, nei kitaip fizine prasme pažeistas. Ieškovės buvo tik įsigytas, sumontuotas ugniai neatsparus kabelis bei įrengtas trigyslis kabelis ir kreiptasi dėl tokių išlaidų priteisimo.

10.5. Remiantis į bylą pateiktu Lietuvos banko Priežiūros tarnybos atsakymu, institucija, kuri savo nutarimu patvirtino Taisykles, aptariamą Taisyklių 15.6 papunktį aiškina nurodydama, kad, vertinant, kokia žala turėtų būti laikoma Taisyklių 15.6 papunktyje nurodyta finansinė žala, reikėtų vadovautis grynai ekonominio pobūdžio žalos nustatymo kriterijais. Taigi nebuvo ir nėra pagrindo tenkinti ieškovės UAB „SISTEM“ reikalavimo atsakovo BTA atžvilgiu, nes ieškovės reikalavimas (medžiagų įsigijimo ir montavimo darbų išlaidos) yra ieškovės finansiniai nuostoliai (grynai ekonominio pobūdžio žala) – nedraudžiamasis įvykis pagal Taisyklių 15.6. papunktį.

Atsiliepimas

11. Ieškovė UAB „SISTEM“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog reikalaujami atlyginti nuostaliai nėra siejami su išlaidomis projektinės dokumentacijos koregavimui, jie siejami su atsakovės netinkamai atliktų projektavimo darbų nelemtų pasekmių – statybos darbų trūkumų – šalinimu. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei buvo padaryta tiesioginė turtinė žala, dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų statybos darbų eigoje buvo pagamintas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis produktas, kurį reikėjo taisyti, keičiant netinkamas sudedamąsias dalis tinkamomis, todėl taikyti Taisyklių 15.6 papunktį nėra pagrindo.

12. Atsakovas Ž. R.projektavimo biuras atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

12.1. Draudimo objektas yra statinio projektuotojo civilinė atsakomybė už padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės draudimas suteikia finansinę apsaugą subjektams, atliekantiems statinių projektavimą bei kitus darbus, tuo atveju, kai užsakovas pateikia pretenziją, dėl netinkamai suteiktų paslaugų ar dėl patirtų tiesioginių finansinių nuostolių. Atsakovė buvo apdraudusi savo atsakomybę privalomuoju statinio projektuotojo civilinės atsakomybės draudimu. Iš minėto poliso turinio matyti, kad draudimo objektas yra draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado dėl draudimo sutarties galiojimo metu netinkamai atlikto statinio projektavimo, kai draudimo sutartis sudaryta pagal atskirą statinio projektą, arba dėl netinkamo statinio projektavimo, kurio statinio projektai ar jų dalys buvo perduoti užsakovams draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Ginčo projektui – komercinio centro, esančio (duomenys neskelbtini), – galiojo reatroaktyvi draudimo apsauga.

12.2. Iš minėto Draudimo liudijimo priedo Papildomų draudimo sąlygų 3 punkto matyti, kad draudžiamuoju įvykiu laikomas ir reikalavimas, pateikiamas dėl netinkamo statinio projektavimo, kurio statinio projektai ar jų dalys buvo perduoti užsakovams draudimo sutarties galiojimo metu ir kurių projektavimo darbų sutartys buvo pasirašytos iki šios privalomojo draudimo sutarties įsigaliojimo dienos. Taigi, atsakovės atliktiems projektavimo rangos bei kitiems darbams galioja draudimo apsauga. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nekilo. Pažymėtina tai, kad ieškovė byloje pareiškė reikalavimą atsakovams būtent dėl patirtų nuostolių atlyginimo, kilusių dėl netinkamo statinio projektavimo. Šiuo atveju reikalaujami atlyginti nuostoliai nėra siejami su išlaidomis projektinės dokumentacijos koregavimui, jie siejami su atsakovės netinkamai atliktų projektavimo darbų nulemtų pasekmių – statybos darbų trūkumų – šalinimu.

12.3. Apeliaciniame skunde nurodoma grynai ekonominio pobūdžio žala yra visiškai skirtinga ir savita atlygintinos žalos kategorija. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje ieškovės prašyti priteisti nuostoliai yra susiję su statybos darbų trūkumų šalinimu, kilusių iš netinkamai atliktų projektavimo darbų, t. y. susiję su tiesiogine turtine žala. Apeliantas nepagrįstai bando remtis Taisyklių 15.6 papunktyje nustatyta išimtimi dėl nedraudžiamojo įvykio bei itin siaurinamai aiškina draudžiamojo įvykio sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-447-450/2022 ir pažymėjo, kad šioje nutartyje jau yra konstatuotos atsakovo Ž. R.projektavimo biuro civilinės atsakomybės sąlygos, plačiau civilinės atsakomybės sąlygų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovų procesiniuose dokumentuose buvo pagrįstai pažymima, jog aukštesnės instancijos teismui grąžinus bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jo išaiškinimai negali būti vertinami kaip prejudiciniai faktai CPK 182 straipsnio 2 punkto prasme. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinės instancijos teismas nepriėmė dalinio sprendimo, visą Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB „SISTEM“ ieškinys dėl 7 674 Eur dydžio nuostolių atlyginimo buvo atmestas, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti ir pasisakyti dėl atsakovų argumentų dėl civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo. Kita vertus, šiomis aplinkybėmis nėra grindžiamas apeliacinis skundas, šalys neginčija aplinkybių dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Kaip jau buvo minėta anksčiau, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, todėl plačiau dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir teisės normų, reguliuojančių prejudicinius faktus, nepasisako.

Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

16. Nustatyta, kad ieškovė UAB „SISTEM“ ir atsakovas Ž. R.projektavimo biuras 2013 m. rugpjūčio 1 d. sudarė sutartį, kuria atsakovas be kita ko atlikti ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), statomo statinio projektavimo – statinio projekto keitimo, techninio ir darbo projekto parengimo darbus, suderinti šiuos dokumentus su kompetentingomis institucijomis, gauti statybos leidimą (sutarties 2.1 papunktis), o ieškovė įsipareigojo darbus priimti ir už juos atsiskaityti (1 t., b. l. 9–23).

17. BTA apdraudė Ž. R.projektavimo biurą statinio projektuotojo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2018 m. liepos 20 d. (1 t., b l. 90–94). Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal šią draudimo sutartį draudimo apsauga galiojo ir atliekant projektavimo darbus pagal 2013 m. rugpjūčio 1 d. sutartį (1 t., b. l. 93). Draudimo objektas draudimo liudijime apibrėžtas kaip draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims dėl draudimo sutarties galiojimo metu netinkamai atlikto statinio projektavimo (1 t., b l. 90). Draudimo sutartis sudaryta vadovaujantis Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėmis, patvirtintomis 2021 m. spalio 23 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-225 (1 t., b l. 91).

18. Nagrinėjamoje civilinėje byloje šalys neginčija aplinkybės, kad atsakovas Ž. R.projektavimo biuras dalį projektavimo darbų atliko nekokybiškai, netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. neužtikrino, kad pastato techninis projektas būtų parengtas laikantis teisės aktų reikalavimų dalyse dėl ugniai neatsparaus kabelio bei dėl dvigyslių kabelių dūmų vožtuvų prijungimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-447-450/2022 be kita ko nurodė, kad civilinėje byloje turi būti įvertina, ar atsakovo atlikti nekokybiški darbai ir ieškovės patirti nuostoliai yra (ne)laikytini draudžiamuoju įvykiu.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuostoliai yra siejami su atsakovo Ž. R.projektavimo biuro netinkamai atliktų projektavimo darbų nulemtų pasekmių – statybos darbų trūkumų – šalinimu, atmetė atsakovo BTA argumentus dėl Taisyklių 15.6 papunktyje numatytos išimties taikymo. Atsakovas apeliaciniame skunde su šiuo sprendimu nesutinka ir laikosi pozicijos, kad patirta žala yra grynai ekonominio pobūdžio, kai praradimai susiję tik su nukentėjusiojo asmens finansiniais praradimais, kai nėra padaroma tiesioginė žala nukentėjusio asmens turtui, įvykis yra nedraudžiamasis, kaip tai numatyta Taisyklių 15.6 papunktyje. Taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, ar atsakovo Ž. R.projektavimo biuro padaryta žala – netinkamai parengtas projektas – yra (ne)draudžiamasis įvykis.

Dėl įvykio (ne)pripažinimo draudžiamuoju

20. CK 6.987 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012, 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; kt.).

21. Taigi pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2006). Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-250/2004; 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-516/2006 ir kt.).

22. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad draudėjas draudimo sutartimi siekia apsaugoti save arba kitą asmenį nuo neigiamų turtinių draudžiamojo įvykio padarinių. Draudimo sutarties dalykas yra turtinis interesas, kuris nustatomas nurodant objektą, su kuriuo turtinis interesas siejamas, t. y. konkretų turtą, konkretaus asmens gyvybę, sveikatą arba civilinę atsakomybę. Taigi turtinis interesas – svarbiausia ir būtiniausia visų draudimo sutarčių sudarymo sąlyga (žr., pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-706/2015).

23. Draudžiant statinio projektuotojo civilinę atsakomybę, draudimo objektas yra statinio projektuotojo civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims (SĮ 42 straipsnio 2 dalis). Draudimo objektas draudimo liudijime apibrėžtas kaip draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado dėl draudimo sutarties galiojimo metu netinkamai atlikto statinio projektavimo, kai draudimo sutartis sudaryta pagal atskirą statinio projektą, arba dėl netinkamo statinio projektavimo, kurio statinio projektai ar jų dalys buvo perduoti užsakovams draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas Ž. R.projektavimo biuras dalį projektavimo darbų atliko nekokybiškai. Būtent dėl projektavimo darbų klaidos ieškovė turėjo pašalinti dalį pagal atsakovo projektą sumontuotų kabelių ir juos pakeisti tinkamais – ugniai atspariais, taigi būtent dėl atsakovo netinkamai parengto projekto sutarties šalis, kuriai buvo perduoti nekokybiški darbai, – ieškovė – patyrė nuostolius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad patirti ieškovės nuostoliai patenka į draudimo apimtį.

24. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui ir sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad ieškovės patirtų nuostolių nėra pagrindo vertinti kaip grynai ekonominio pobūdžio žalos (angl. pure economic loss) ir tuo pagrindu laikyti įvykiu nedraudžiamuoju pagal Taisyklių 15.6 papunktį.

25. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Lietuvos teisėje nėra apibrėžtos grynai ekonominio pobūdžio nuostolių (žalos) sąvokos, kasacinio teismo praktika šiuo klausimu yra neišplėtota ir negausi, o teisės doktrinoje pripažįstama, kad nėra vieningos grynai ekonominio pobūdžio nuostolių (žalos) sampratos, jog šios žalos kategorijos turinys dažnai priklauso ir nuo pačių susiklosčiusių faktinių aplinkybių (žr., pavyzdžiui, S. Selelionytė–Drukteinienė, „Grynai ekonominio pobūdžio žala, kaip specifinė žalos kategorija Lietuvos Respublikos deliktų teisėje“, Jurisprudencija 2009, 4 (118), p. 123–146; Willem H. Van Boom, „Pure Economic Loss – a Comparative Perspective“, Wien/New York: Springer, 2004; Anastasiia Vitmer, „Compensating for Pure Economic Loss n Liberal, Pragmatic, and Conservative Regimes of Tort: Ways of Concept Implementation in Ukraine“, iš Teisinės minties šventė, Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2022, p. 154-174).

26. Teisės doktrinoje išskiriami šie grynai ekonominio pobūdžio nuostolių (žalos) ypatumai: 1) net jei buvo padaryta fizinė žala asmeniui ar turtui, ją patyrė ne nuostolius patyrusi (ieškinį pareiškusi) šalis, o kažkas kitas; grynai turtinius nuostolius patyręs asmuo realiai nesusiduria su jokia jo turtui ar jo sveikatai padaryta žala; 2) deliktą ir grynai turtinių nuostolių atsiradimą sieja netiesioginis priežastinis ryšys; šie nuostoliai yra tarsi nenumatytos, išvestinės bei šalutinės pasekmės; 3) grynai turtiniai nuostoliai atsiranda nepažeidžiant asmens įstatymiškai saugomos teisės ar intereso (Willem H. Van Boom, „Pure Economic Loss – a Comparative Perspective“, Wien/New York: Springer, 2004).

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai. Priešingai nei teigia atsakovas apeliaciniame skunde, ieškovei nebuvo padaryta grynai finansinė žala, o dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų statybos darbų eigoje buvo pagamintas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis produktas (turtas), kurį reikėjo taisyti, keičiant netinkamas sudedamąsias dalis tinkamomis, taigi nuostoliai kilo būtent ieškovei dėl netinkamai atsakovo suteiktų paslaugų, tarp atsiradusios žalos ir delikto egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, faktinė situacija neatitinka teisės doktrinoje išskiriamų grynai ekonominio pobūdžio nuostolių (žalos) požymių. Kitų faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti dėl Taisyklių 15.6 papunkčio taikymo ir įvykio pripažinimu nedraudžiamuoju, atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad atsakovas apeliaciniame skunde neįrodė, jog įvykis yra nedraudžiamasis ir jis neturi pagrindo mokėti draudimo išmokos.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylą, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, todėl ji paliekama nepakeista.

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams ir tretiesiems asmenims – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacijos).

30. Atsakovas Ž. R.projektavimo biuras pateikė prašymą priteisti 1 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi prašoma priteisti suma neviršija maksimalios Rekomendacijose nustatytos sumos, visos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo.

31. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (juridinio asmens kodas 40103840140), vykdančio veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (juridinio asmens kodas 300665654) atsakovo Ž. R.projektavimo biuro (juridinio asmens kodas 134808025) naudai 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Romualda JanovičienėAntanas RudzinskasVigintas Višinskis