Kauno apygardos teismo sprendimas, e2-1262-945/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-13
Bylos Nr.: e2-1262-945/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-11341-2018-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marius Bartninkas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Sistem“
Atsakovas: Ž. R., uždarosios akcinės bendrovės „Ekspertika“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Advokatai: Paulius Gutauskas, Saulius Brazauskas, Edgaras Jautakis

Kategorijos

2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
2.6.18.4Projektavimo ir tyrinėjimo darbų ranga
2.6.18.6Kiti su ranga susiję klausimai
2.6.39.2.6.4.10Kiti profesinės civilinės atsakomybės draudimo atvejai
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-1262-945/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11341-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 2.6.18.4; 2.6.18.6; 2.6.39.2.6.4.10; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, Ramunei Marcinkevičienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sistem“ įgaliotam asmeniui A. U., atstovui advokatui Edgarui Jautakiui,

atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) vadovui Ž. R., atstovui advokatui Pauliui Gutauskui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekspertika“ atstovui advokatui Sauliui Brazauskui,

atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje įgaliotam asmeniui R. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sistem“ ieškinį atsakovams Ž. R. (duomenys neskelbtini), AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, uždarajai akcinei bendrovei „Ekspertika“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Vantūzas“, atsakovų pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Darbasta“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sistem“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė solidariai priteisti iš atsakovų Ž. R. (duomenys neskelbtini), AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir UAB „Ekspertika“ (toliau kartu – atsakovai) 55 475,53 Eur nuostolių už nekokybiškai atliktus projektavimo darbus pagal 2013 m. rugpjūčio 1 d. projektavimo rangos darbų sutartį Nr. 13/08/01-TP (NS)kor (toliau – ir Sutartis) su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais (47 801,53 Eur dėl nenumatytos vėdinimo sistemų ortakių izoliacijos, 341,55 Eur dėl numatyto ugniai neatsparaus kabelio lifto zonoje panaudojimo ir 7 332,45 Eur dėl dvigyslio kabelio ugnies ir dūmų vožtuvams panaudojimo) atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Atsakovas Ž. R. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš ieškovės priteisti 20 347,45 Eur skolą už atliktus darbus, 732,60 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 12 d. preliminariu sprendimu patenkino atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) ieškinį. Ieškovė pateikė prieštaravimus preliminarų sprendimą priėmusiam teismui. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi Kauno apygardos teismo ir Kauno apylinkės teismo civilinės bylos buvo sujungtos į vieną civilinę bylą ir perduotos nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu atmetė ieškinį, Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. preliminarų sprendimą, kuriuo patenkintas atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) priešieškinis, paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 15 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys atsakovams dėl 7 674 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo (dėl ugniai neatsparaus kabelio ir dvigyslių kabelių dūmų vožtuvų prijungimui), ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, paliko nepakeistą kitą sprendimo dalį. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas dėl 47 801,53 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo (dėl ortakių apšiltinimo) bei atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) priešpriešinis reikalavimas dėl skolos ir netesybų priteisimo yra išnagrinėti ir dėl jų yra priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, o Kauno apygardos teismui pakartotinai nagrinėti grąžintoje byloje nagrinėtini reikalavimai dėl 341,55 Eur nuostolių atlyginimo dėl numatyto ugniai neatsparaus kabelio lifto zonoje panaudojimo ir 7 332,45 Eur nuostolių atlyginimo dėl dvigyslio kabelio ugnies ir dūmų vožtuvams panaudojimo bei procesinių palūkanų priteisimo.

Šalies argumentai

4. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji ir atsakovas Ž. R. (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parengti ir suprojektuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą ir ant jo statomo statinio – komercinio centro naujos statybos techninį ir darbo projektus bei jų keitimus, gauti statybą leidžiantį dokumentą, o ieškovė įsipareigojo darbus priimti ir už darbus atsiskaityti. Ieškovė, vykdydama darbus pagal parengtą techninį projektą, nustatė projektavimo rangos darbų trūkumus: 1) projekto šildymo–vėdinimo (ŠVOK) dalyje ugnies ir dūmų vožtuvai numatyti su grąžinimo spyruoklėmis, todėl projekto procesų valdymo ir automatizacijos (PVA) dalyje šių vožtuvų automatizavimui numatyti dvigysliai valdymo kabeliai, nors turėjo būti numatyti trigysliai kabeliai (pažeistas Lietuvos standarto LST EN 12101-8:2011 „Dūmų ir šilumos kontrolės sistemos. 8 dalis. Apsaugos nuo dūmų sklendės“ (toliau – LST EN 12101-8:2011) reikalavimas); 2) parengtame projekte suprojektuotas ugniai neatsparus kabelis 5x6 CYKY 0,6/1 kV, nors turėjo būti sumontuotas kitas kabelis, atitinkantis Lietuvos standarto LST EN 81-72:2020 „Liftų konstravimo ir įrengimo saugos taisyklės. Specialusis keleivinių ir krovininių – keleivinių liftų pritaikymas“ (toliau – LST EN 81-72:2020) reikalavimus. Ieškovė nuostolių dydį sieja su dėl projektavimo darbų trūkumų panaudotų medžiagų (kabelių), kuriuos vėliau teko keisti, ir jų montavimo darbų verte.

Atsiliepimas

5. Atsakovas Ž. R. (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo atlyginti žalą dėl projekto dalies už ugniai neatsparaus kabelio suprojektavimą nurodė, kad statinyje buvo projektuojami trys liftai, iš kurių vienas yra ugniagesių liftas, kuris turėjo būti jungiamas 120 minučių atsparumo ugniai kabeliu. Minėtas kabelis sudaro ne 165 metrų, o 54 metrus, nes tiek metrų kiekvieno lifto pajungimui numatyta projekto Elektrotechninėje dalyje. Reikalavimai liftų įrengimui yra nurodyti projekto Gaisrinės saugos dalies Techninėje specifikacijoje SPR 276-1-TP-GS-TS. Joje nurodoma, kad gaisrinio lifto elektros instaliacija turi būti įrengiama pagal LST EN 81-72:2020 reikalavimus. Nors projekto Elektrotechninėje dalyje nėra numatytas 120 minučių atsparumo kabelis ugniagesių liftui, ieškovė, radusi neatitikimus projektinėje dokumentacijoje, turėjo vadovautis Techninės specifikacijos, o ne brėžinių ar sąnaudų žiniaraščio, nuostatomis. Be to, jau įrengto kabelio atsparumas ugniai galėjo būti užtikrinamas ir kitomis nuo ugnies apsaugančiomis priemonėmis: padengiamas ugniai atspariomis medžiagomis, plokštėmis, futlerais ir pan. Pasisakydamas dėl netinkamai suprojektuoto dvigyslio valdymo kabelio, atsakovas Ž. R. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad projekto Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalies Techninėje specifikacijoje SPR276(2015)-1-TP-ŠV.TS-2 pateikti ugnies vožtuvo techniniai reikalavimai, kuriuose yra nurodytas konkretus kabelio tipas, t. y. BF 230V. Reikalavimai ugnies vožtuvams pateikiami ir projekto Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalyje „Medžiagų kiekių žiniaraščiuose vėdinimui“ SR276(2015)-1-TP-ŠV-Ž.2). Ugnies vožtuvus su tokio tipo pavaromis, kokios yra nurodytos projekte, tiekia UAB „Belimo Balticum“. Iš pateikto 2019 m. birželio 27 d. UAB „Belimo Balticum“ rašto matyti, kad Belimo ugnies vožtuvo pavara BFL230-T yra valdoma dviem laidais. Kadangi projekto Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalyje „Medžiagų kiekių žiniaraščiuose vėdinimui“ SR276(2015)-1-TP-ŠV-Ž.2) yra nurodyti tik apibendrinti reikalavimai dūmų vožtuvams, pagal projekto Procesų valdymo ir automatikos dalies sprendinius turėjo būti montuojami atitinkamų charakteristikų vožtuvai ir pavaros. Ieškovė, neatsižvelgdama į minėtus projekto sprendinius, nurodė įrangos montuotojui UAB „Vantūzas“ sumontuoti vožtuvus su reversiniu elektriniu pavaros valdymu. Tokiu būdu statybos objekte vietoje ŠVOK projekto dalyje nurodytų vožtuvų su grąžinimo spyruoklėmis buvo sumontuoti vožtuvai su reversiniu elektriniu pavaros valdymu, kuriems reikalingas trigyslis valdymo kabelis. Atsakovo projektiniai sprendiniai, susiję su lifto kabelio ugniai atsparumu ir dvigyslių valdymo kabelių numatymu buvo tinkami ir atitiko teisės aktų reikalavimus. Ieškovė neįrodė priešingų aplinkybių. Ieškovė, nesilaikydama projekto sprendinių ir iš esmės veikdama savo rizika, pati sudarė tokią situaciją, dėl kurios galimai turėjo papildomų išlaidų, kurias nepagrįstai siekia padengti atsakovų sąskaita. Nesant atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) neteisėtų veiksmų, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) veiksmų ir ieškovės galimai patirtų išlaidų. Be to, ieškovė, nurodydama, kad turėjo išlaidų, nors ir pateikė PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo dokumentus, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog tokios išlaidos, susijusios būtent su atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) neteisėtais veiksmais padarytų trūkumų šalinimu.

6. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su atsakovu Ž. R. (duomenys neskelbtini) yra sudaręs statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį PCAD Nr. 045747. Pasisakydamas dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, egzistavimo atsakovas pažymėjo, kad palaiko atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) argumentus. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas papildomai nurodė, kad draudimo sutartyje numatyta 2 900 Eur besąlyginė išskaita. Be to, draudimo sutarties sąlygas nustatanti institucija aiškiai apibrėžė, kad tais atvejais, kai nėra padaroma žalos turtui, finansiniai nuostoliai nėra atlyginami. Šiuo atveju jokia žala turtui, t. y. projektuojamam objektui, nebuvo padaryta, tiesiog buvo įsigyti ir sumontuoti papildomi kabeliai. Taigi įvykis yra nedraudžiamasis, todėl draudimo išmoka negali būti išmokėta net ir ieškinyje nurodomą išskaitą viršijančiai nuostolių sumai.

7. Atsakovė UAB „Ekspertika“ nesutiko su ieškiniu, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pastato statyba vyko ne pagal UAB „Ekspertika“ vertintą pastato projekto keitimą („B“ laida), o pagal vėliau atliktus techninio ir darbo projekto pakeitimus („C“ laida), todėl ji negali būti atsakinga už ieškovės galimai patirtus nuostolius. Atsakovė UAB „Ekspertika“ palaikė atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį argumentus, susijusius su neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, vertinimu. Be to, atsakovės UAB „Ekspertika“ nurodė, kad jos atžvilgiu pareikšti reikalavimai atmestini ir tuo pagrindu, jog ieškovė nėra įgyvendinusi reikalavimo teisės į atsakovės UAB „Ekspertika“ civilinės atsakomybės draudiką. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė papildomai pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog už ieškovės prašomų priteisti 7 674 Eur nuostolių kilimą yra atsakingas tik atsakovas Ž. R. (duomenys neskelbtini). Atsakovė UAB „Ekspertika“ teigė, kad kompetentingiems asmenims neparengus projektų koregavimo, negalėjo būti įvertinti ir atlikti trūkumų ištaisymui reikalingi darbai, nupirktos medžiagos. Ieškovei neginčijant atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) suprojektuoto kabelio ilgio (54 metrai), ieškovės nuostoliais galėtų būti pripažįstamos tik išlaidos, susijusios su 54 metrų ilgio ugniai atsparaus kabelio įrengimo darbais. Atsakovė UAB „Ekspertika“ nesutiko, kad ji atsakinga už tai, jog ieškovė patyrė 7 332,45 Eur išlaidų dėl projektiniuose sprendiniuose nenumatytų trigyslio kabelio įrengimo darbų. Ieškovė, savo nuožiūra atlikdama su procesų valdymo ir automatizacijos dalies kabelių montuotojais nesuderintus darbus, prisiėmė riziką dėl tokio sprendimo pasekmių.

8. Trečiasis asmuo UAB „Darbasta“ prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo teigė, kad jis vykdė tik gaisrinės saugos dalies projektinių sprendinių ekspertizę, kurios dalyku buvo pastato gaisrinė sauga, pagal kurios reikalavimus tokio tipo pastate buvo reikalingas ugniagesių liftas. Kadangi jis buvo suprojektuotas pastate, ekspertizės metu buvo duota teigiama išvada, nurodant, kad šis gaisrinės saugos reikalavimas yra numatytas techniniame projekte. Ieškovė klausimą dėl žalos atlyginimo kelia ne dėl netinkamai suprojektuoto ugniagesių lifto, o dėl šio įrenginio įrengimo projekto sprendinių – netinkamai suprojektuoto neatsparaus ugniai ugniagesių lifto valdymo kabelio. Šio projekto sprendinio ekspertizės trečiasis asmuo nevykdė, nes elektros kabelių projektavimas yra techninio projekto elektrotechnikos dalies sprendiniai. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad neturi galimybės pasisakyti dėl netinkamai suprojektuoto dvigyslio valdymo kabelio, kadangi jis šių techninio projekto dalių ekspertizės nevykdė ir nieko apie šias aplinkybes nežino.

9. Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad dėl ginčo įvykio buvo administruota žalos byla Nr. CLT1958070, kurioje 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju. Dėl to ADB „Gjensidige“ nekyla ir negali kilti pareiga atsakyti pagal ieškinio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies

10. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovę su atsakovu Ž. R. (duomenys neskelbtini) siejo projektavimo rangos teisiniai santykiai (ieškinio 1–4 priedai), jog šių santykių pagrindu atsakovas atliko projektavimo darbus (ieškinio 5 priedas), atlygis už kuriuos iš ieškovės priteistas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (sprendimo 3 punktas). Ieškiniu keliamas nuostolių, susijusių su, ieškovės tvirtinimu, nekokybiškai atliktais darbais, atlyginimo klausimas, o taip pat klausimas dėl atsakomybės subjekto, kadangi nuostolių atlyginimo reikalaujama ne tik iš projektuotojo, bet ir iš jo civilinės atsakomybės draudiko atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje bei projektuotojo užsakymu projekto ekspertizę atlikusia atsakove UAB „Ekspertika“.

Dėl atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės

11. Byloje reiškiamas reikalavimas dėl civilinės atsakomybės atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) atžvilgio taikymo. Įstatyme įtvirtinta keturių sąlygų visuma, kaip pagrindas civilinei atsakomybei taikyti: a) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis); b) nuostoliai (CK 6.249 straipsnis); c) priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis); d) kaltė (CK 6.248 straipsnis). Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, yra preziumuojama, ieškovei tenka pareiga įrodyti kitų trijų sąlygų egzistavimą, o atsakovas turi teisę ginčyti įstatyminę kaltės prezumpciją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

12. Kaip nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 15 d. nutartyje, projektuotojo atsakomybė už darbų kokybę įtvirtinta CK 6.703 straipsnyje, įskaitant už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų (CK 6.703 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat konstatavo, kad projekte nurodytas neatsparus ugniagesių lifto kabelis, kurio markė 5x6 CYKY 0,6/1kV, o konkretaus kabelio atsparumo ugniai nenurodymas projekte nesuderinamas su LST EN 81-72:2020 reikalavimais, jog dūmų šalinimo vožtuvai su grąžinimo spyruoklėmis, kurie numatyti techniniame projekte, yra negalimi, nes jų veikimas neužtikrina elektrinės pavaros su nepertraukiamu energijos tiekimu pagalbos (LST EN 1201-8:2011 4.2.1.1 punktas), todėl ieškovė pagrįstai vietoje techninio projekto ŠVOK dalyje nurodytų vožtuvų su grąžinimo spyruoklėmis sumontavo vožtuvus su reversiniu elektriniu pavaros valdymu, kuriems buvo reikalingas trigyslis, o ne dvigyslis valdymo kabelis, kaip nurodyta projekte. Šios išvados patvirtina atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) atliktų projektavimo darbų kokybės trūkumus, t. y. vieną iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – neteisėtus veiksmus. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo ir priežastinio ryšio sąlygos egzistavimą nurodydamas, kad defektas, susijęs su ugniai neatsparių kabelių montavimu buvo pastebėtas tik prieš montuojant ugniagesių liftą, nes ieškovė vadovavosi jai pateiktu techniniu projektu, o statybos darbų eigoje panaudoto dvigyslio kabelio dūmų šalinimo vožtuvams netinkamumas sietinas su teisės aktų reikalavimus atitinkančių vožtuvų įrengimu. Konstatuodamas, kad buvo įrodyti ir nuostoliai bei jų dydis, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės sutiko su ieškovės pozicija, jog į bylą pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad statant objektą buvo faktiškai panaudotas ieškinyje nurodytas netinkamų kabelių kiekis – 165 metrai ugniai neatsparaus kabelio ir 10 345 metrai dvigyslio kabelio, kurie, pastebėjus neatitikimus, buvo pakeisti, o ugniai neatsparaus kabelio kaina – 341,55 Eur, taip pat papildomos 7 332,45 Eur išlaidos įrengiant trigyslį kabelį (buvo įrengtas papildomas dvigyslis kabelis, apskaičiuotas 3 941,45 Eur skirtumas tarp dvigubo kiekio dvigyslio kabelio ir trigyslio kabelio kainos bei 3 391 Eur papildomų montavimo darbų kaina), iš viso 7 674 Eur (341,55 Eur + 7 332,45 Eur), tapo ieškovės nuostoliais. Apibendrindamas Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad buvo įrodytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

13. Pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovai, vadovaudamiesi kasacinio teismo išaiškinimais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-695/2015), nurodė, kad toje pačioje civilinėje byloje pateikti aukštesnės instancijos teismo, grąžinusio bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išaiškinimai negali būti vertinami kaip prejudiciniai faktai CPK 182 straipsnio 2 punkto prasme, todėl pakartotinai bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomi. Įvertinus šiuos argumentus dėmesys atkreiptinas į kelias reikšmingas aplinkybes:

13.1. Minėtoje nutartyje kasacinio teismo pateikti išaiškinimai negali būti vertinami kaip reiškiantys, kad bylą grąžinančio pakartotinai nagrinėti aukštesnės instancijos teismo išvados neturi jokios teisinės reikšmės ir įtakos tolesniam įrodinėjimo procesui. Nurodydamas, kad prejudiciniu pripažįstamas tik kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu konstatuotas faktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-695/2015 pažymėjo, jog faktinio pobūdžio aplinkybė gali kisti priklausomai nuo byloje naujai pateiktų duomenų, šalių paaiškinimų ir pan. Toks išaiškinimas aiškiai atskleidžia, kad galimybės pakartotinai nagrinėjant bylą kitaip įvertinti faktines aplinkybes priklauso nuo tokių aplinkybių pobūdžio, bylą nagrinėti pakartotinai grąžinusio aukštesnės instancijos teismo išvadų formulavimo bei pakartotinai nagrinėjant bylą pateiktų naujų duomenų.

Žemesnės instancijos teismas

13.2. Nagrinėjamu atveju ginčydami sąlygų civilinei atsakomybei atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu taikyti egzistavimą atsakovų Ž. R. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Ekspertika“ atstovai iš esmės akcentavo dvi reikšmingas aplinkybes: pirma, kad nustačius projektavimo darbų trūkumus juos nebuvo prašoma ištaisyti, nėra duomenų, jog buvo parengtas kitas, teisės aktų reikalavimus atitinkantis projektas ir trūkumų ištaisymai atlikti pagal jį, kas gali kelti abejonių dėl trūkumų šalinimo darbų teisėtumo (galimo jų savavališkumo); antra, ieškovės nurodomi įrengtų ir šalinant trūkumus pakeistų kabelių kiekiai yra ženkliai didesni, nei nurodyta atsakovo parengtame projekte. Detalioms Lietuvos apeliacinio teismo išvadoms dėl to, kad atsakovo parengtas projektas, kiek tai susiję su aptariamų kabelių įrengimu, neatitiko teisės aktų reikalavimų, taip pat konstatuotoms faktinėms aplinkybėms, jog statybos darbų eigoje buvo panaudoti atsakovo parengtame projekte nurodyti kabeliai, kurie vėliau buvo keičiami, kad faktiškai buvo panaudotas ieškovės nurodytas kabelių kiekis ir ieškovė įrodė jos atliktų papildomų išlaidų skaičiavimų pagrįstumą, paneigti jokios naujos aplinkybės pakartotinio bylos nagrinėjimo metu nebuvo įvardintos ir jokie nauji įrodymai nebuvo teikiami.

13.3. Akcentuotina ir tai, kad skirtingose bylose grąžindamas nagrinėti bylą pakartotinai pirmosios instancijos teismui apeliacinės instancijos teismas savo išvadas gali formuluoti nevienodai. Teismas gali suabejoti skundžiamame sprendime atlikto įrodymų tyrimo pakankamumu, konstatuoti procesinius trūkumus, atkreipti dėmesį į neįvertintas ar netinkamai įvertintas faktines aplinkybes, kas lemtų poreikį bylai spręsti reikšmingas aplinkybes nustatinėti iš naujo. Nagrinėjamu atveju situacija yra iš esmės kitokia, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas pats išanalizavo visas civilinės atsakomybės taikymo atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu sąlygas bei vienareikšmiškai, padarydamas kategorišką išvadą, konstatavo jų egzistavimą. Kaip matyti iš 2022 m. liepos 15 d. nutarties motyvuojamosios dalies, byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo ne dėl to, kad būtų pakartotinai analizuojamas civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimas, bet akcentuojant, jog šios aplinkybės egzistuoja, tik pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį nevertino ieškinio argumentų dėl atsakomybės subjekto.

Žemesnės instancijos teismas

13.4. Pabrėžtina ir tai, kad pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovų teiktas argumentas, jog projektavimo darbų trūkumų sąlygotų statybos darbų rezultato neatitikimo teisės aktų reikalavimams šalinimas nebuvo derinamas su projektuotoju, nėra duomenų apie parengtą patikslintą projektą, pagal kurį buvo atlikti trūkumų šalinimo darbai, vertintinas kaip formali procedūrinio pobūdžio aplinkybė, galinti turėti reikšmės ieškovei sprendžiant statybos darbų užbaigimo ir statinio įregistravimo klausimus (jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad su tokiais sunkumais ieškovė susidūrė, į bylą nepateikta), bet niekaip nepaneigia ieškovės įrodinėtų ir Lietuvos apeliacinio teismo konstatuotų faktų, jog ginčo kabeliai buvo sumontuoti atsižvelgiant į projekte nurodytus reikalavimus, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo netinkami, kas lėmė poreikį juos pakeisti bei faktinį jų pakeitimą.

13.5. Atsakovų argumentai, kad pagal atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) parengtą projektą turėjo būti sunaudojamas ženkliai mažesnis ginčo kabelių kiekis (ugniai atsparaus kabelio – ne 165 metrai, bet 54 metrai, trigyslio kabelio – ne 10 345 metrai, bet 6 612 metrų), teikti bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat negali būti vertinami kaip naujos aplinkybės, kadangi šiais argumentais atsakovai rėmėsi ir bylą nagrinėjant pirmąjį kartą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas jų neįvertino kaip reikšmingų, paneigiančių ieškovės reikalavimų pagrįstumą. Abejoti tokia išvada, pakartotinai išnagrinėjus bylą iš esmės, nėra jokio pagrindo. Pabrėžtina, kad ieškinyje atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) neteisėti veiksmai sieti su netinkamos rūšies kabelių nurodymu projekte, kas ir nulėmė būtent tokių (teisės aktų reikalavimų neatitinkančių) kabelių įrengimą. Kaip minėta, atsakovai neginčijo ieškovės nurodyto kiekio kabelių panaudojimo fakto, savo poziciją iš esmės grįsdami aplinkybe, kad panaudotas kiekis neatitiko projektinės medžiagos. Teismas pažymi, kad formalus faktiškai statybos darbų eigoje sunaudotų kabelių kiekio neatitikimas atsakovo parengtam projektui savaime nepatvirtina fakto, jog kabelis buvo naudojamas ne pagal paskirtį. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad ieškovė, kaip užsakovė, statybos darbų eigoje buvo suinteresuota ar ėmėsi veiksmų, jog darbų eigoje du kartus (pirmą kartą – įrenginėjant reikalavimų neatitinkančius kabelius, antrą kartą – šalinant projektavimo nulemtus pradinių darbų trūkumus) būtų sunaudotas kuo didesnis, faktinio poreikio neatitinkantis kabelių kiekis.

14. Apibendrindamas sprendimo 13 punkte nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės taikymo atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu sąlygas. Šios išvados nepaneigia ir atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) atstovų baigiamosiose kalbose išdėstytas argumentas, kad projektuotojo apskaičiuotos projektavimo darbų kainos priteisimas iš ieškovės patvirtina darbų tinkamumą. Ieškovė savo teises nusprendė ginti ne reikšdama reikalavimą dėl darbų kainos sumažino, bet dėl nekokybiškai padarytų darbų pasekmių šalinimo, t. y. nuostolių atlyginimo priteisimo. Spręsti, kad ieškovė galėtų tuo pačiu ir išvengti darbų kainos mokėjimo, ir reikalauti šalinti netinkamai atliktų darbų pasekmes, nėra jokio pagrindo.

Dėl reikalavimų ekspertizę atlikusios atsakovės UAB „Ekspertika“ atžvilgiu (ne)pagrįstumo

15. Solidariai su atsakovu Ž. R. (duomenys neskelbtini) civilinę atsakomybę ieškiniu prašoma taikyti ir atsakovei UAB „Ekspertika“, kuri atliko projektuotojo parengtos projektinės dokumentacijos ekspertizę. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės UAB „Ekspertika“ atstovas nuolat akcentavo, kad reikalavimas atsakovės atžvilgiu reiškiamas nesant tam jokio pagrindo. Pažymėtina, kad statinio projekto ekspertizės rangovas į CK normose įtvirtintą atsakomybės subjektų statybos rangos teisiniuose santykiuose sąrašą įtrauktas nuo 2017 m. sausio 1 d. (CK 6.697 straipsnio 3 dalyje, 6.698 straipsnio 1 dalyje), nors 2015 m. rugsėjo 22 d. sutarties su atsakovu Ž. R. (duomenys neskelbtini) (UAB „Ekspertika“ 2019 m. spalio 4 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį 1 priedas) ekspertizės atlikimas baigtas 2016 m. vasario 22 d. (2019 m. rugsėjo 3 d. patikslinto ieškinio priedas; atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė UAB „Ekspertika“ nurodė, kad ekspertizės akte nurodyta netiksli jo surašymo data). Pažymėtina, kad eksperto atsakomybė už įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose įtvirtintų prievolių vykdymą numatyta taip pat 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Statybos techniniame reglamente STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (pradinės redakcijos 155 punktas, šiuo metu galiojančios redakcijos 160 punktas), o ginčo santykių metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 94 punkte buvo įtvirtinta ekspertizės rangovo atsakomybė už ekspertizės rangos sutarties sąlygų vykdymą.

16. Reikšminga pripažintina ir aplinkybė, kad, vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 1 dalimi, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu prašoma taikyti sutartinę civilinę atsakomybę dėl netinkamai atliktų darbų pagal Sutartį. Ieškovės su atsakove UAB „Ekspertika“ jokie sutartiniai santykiai nesiejo, atsakovė UAB „Ekspertika“ sutartines prievoles prisiėmė atsakovui Ž. R. (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovė UAB „Ekspertika“ šiuo atveju negali būti vertinama ir kaip subrangovas darbams, dėl kurių susitarė ieškovė ir atsakovas Ž. R. (duomenys neskelbtini), atsakovė UAB „Ekspertika“ nevykdė projektavimo darbų, ji vertino projektuotojo darbų rezultatą. Pabrėžtina ir tai, kad, kaip teisingai nurodė atsakovės UAB „Ekspertika“ atstovas, atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) atliktų projektavimo darbų apimtis buvo ženkliai didesnė, kaip pripažino tiek ieškovės, tiek atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) atstovai 2022 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje, projektuotojas parengė vieną darbo projektą (A laidos) ir tris techninius projektus (A, B ir C laidų), o atsakovė UAB „Ekspertika“ vertino tik B laidos techninį projektą. Ši aplinkybė ypatingai reikšminga atsižvelgiant į aplinkybę, kad faktiškai statybos darbai buvo vykdomi vadovaujantis A laidos darbo projektu ir C laidos techniniu projektu, todėl spręsti, jog atsakovė UAB „Ekspertika“ yra atsakinga dėl ieškovės nuostolių kartu su projektuotoju atsakovu Ž. R. (duomenys neskelbtini) ir tokia pačia apimtimi, kad galėtų būti taikoma solidarioji atsakomybė, nėra jokio pagrindo.

17. Teismas pažymi, kad sprendimo 16 punkte pateikta išvada nepaneigia atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) teisės reikšti atsakovei UAB „Ekspertika“ pretenzijas dėl šiuos atsakovus siejusių sutartinių santykių tinkamo vykdymo. Kita vertus, minėta išvada argumentus dėl galimos dalinę ekspertizę atlikusios trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktos UAB „Darbasta“, o taip pat atsakovės UAB „Ekspertika“ civilinės atsakomybės draudiko AB „Gjensidige“ atsakomybės leidžia vertinti kaip neturinčios reikšmės sprendžiant ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą.

18. Apibendrindamas sprendimo 15–17 punktuose nurodytas aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimus priteisti nuostolių atlyginimą iš UAB „Ekspertika“, kaip solidarios prievolės skolininko, atmeta konstatuodamas jų nepagrįstumą.

Dėl reikalavimų civilinės atsakomybės draudiko atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atžvilgiu (ne)pagrįstumo

19. Ieškiniu solidariąją atsakomybę prašoma taikyti ir atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės draudiko atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atžvilgiu. 2017 m. liepos 20 d. statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (2018 m. atsiliepimo į prieštaravimus 1 priedas) prie papildomų sąlygų nurodyta, kad retroaktyvioji draudimo apsauga yra taikoma pirmajame liudijimo priede nurodytiems objektams, tarp kurių nurodytas ir atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) rengtas ginčo projektas. Nors liudijime nurodoma, kad bendra draudimo suma sudaro 300 000 Eur, kartu numatyta ir 2 900 Eur besąlyginė išskaita, kas leidžia vertinti kaip nepagrįstą ieškovės poziciją, jog šios nuostolių dalies ieškovė turi teisę reikalauti iš civilinės atsakomybės draudiko.

20. Ginčydamas aptariamo ieškinio reikalavimo dalį dėl 2 900 Eur nuostolių dydį viršijančios sumos priteisimo civilinės atsakomybės draudikas nurodė, kad draudimo apsauga taikoma projektuoto statinio fizinės žalos rizikoms, kurių nesant nėra pagrindo konstatuoti įvykus draudiminį įvykį. Pabrėžtina, kad draudimo liudijime draudimo objektu įvardinta draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims dėl netinkamai atlikto statinio projektavimo. Kaip nurodo draudikas, vadovaujantis Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos banko valdybos 2012 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 03-225 (toliau – Taisyklės), draudžiamuoju įvykiu nepripažįstamas finansinės žalos, nesusijusios su žalos padarymu turtui, asmens sveikatai, gyvybei ir (ar) neatsirandančios kaip žalos turtui, asmens sveikatai, gyvybei pasekmė, padarymas (Taisyklių 15.6 punktas), taip pat žalos dėl projektavimo trūkumų taisymo padarymas (Taisyklių 15.9 punktas). Su 2022 m. rugsėjo 12 d. rašytiniais paaiškinimais atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė Lietuvos Banko priežiūros tarnybos atsakymą į atsakovo užklausą, kuriame Taisyklių 15.6 punktas aiškinamas kaip susijęs su vadinamąja grynai ekonominio pobūdžio žala, kuri pasireiškia nukentėjusiojo patirtais grynai finansinio pobūdžio praradimais, nesusijusiais su fizine žala asmeniui ar turtui, o Taisyklių 15.9 punkto nuostata siejama ne su žala dėl netinkamai parengto projekto pasekmių taisymo, bet su pačiu projektu, kaip darbo rezultatu, ir jo trūkumų taisymu.

21. Įvertinęs šį argumentą teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju reikalaujami atlyginti nuostoliai nėra siejami su išlaidomis projektinės dokumentacijos koregavimui, jie siejami su atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) netinkamai atliktų projektavimo darbų nulemtų pasekmių – statybos darbų trūkumų – šalinimu. Kaip nepagrįstas vertintinas ir atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje argumentas, kad žala yra finansinė, grynai ekonominio pobūdžio, nesusijusi su turtu. Pabrėžtina, kad atsakovo pateiktame priežiūros institucijos išaiškinime minima grynai ekonominio pobūdžio žala kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015, 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-684/2021) aiškinama kaip žala, pasireiškianti nukentėjusiojo finansinio pobūdžio praradimais, nesusijusi su fizine žala turtui, kai, skirtingai nei žalos nuosavybei atveju, saugotinas interesas nėra toks aiškus ir akivaizdus (kai pasekmė nėra tiesioginio, aiškiai numatomo pobūdžio). Nagrinėjamu atveju susiklostė visiškai kitokia situacija, kadangi ieškovei buvo padaryta tiesioginė turtinė žala. Dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų statybos darbų eigoje buvo pagamintas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis produktas (turtas), kurį reikėjo taisyti, keičiant netinkamas sudedamąsias dalis tinkamomis, todėl taikyti Taisyklių 15.6 punkte numatytą išimtį nėra pagrindo.

22. Konstatavus, kad neteisėti veiksmai, iš kurių kildinamas šioje byloje reiškiamas reikalavimas, ir jų pasekmės pripažintini draudžiamuoju įvykiu, spręstina dėl reikalavimo nuostolių dalį, viršijančią 2 900 Eur (7 674 Eur – 2 900 Eur = 4 774 Eur), priteisti solidariai iš atsakovų Ž. R. (duomenys neskelbtini) ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje. Kaip minėta sprendimo 16 punkte, vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 1 dalimi, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais. Kaip nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 15 d. nutartyje, kuria grąžino šią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pareiškus ieškinį tiek draudėjui, tiek draudikui, jiems negali būti taikoma solidarioji atsakomybė, nes, ją pritaikius, draudėjas prarastų jam įstatymu ir draudimo sutartimi nustatytą teisinę apdraustų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2012, 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-69-381/2019). Tik tuo atveju, jei draudimo suma nepadengtų visų ieškovės nuostolių, atsirastų pagrindas likusią nuostolių dalį priteisti tiesiogiai iš už žalą atsakingų asmenų, šiuo atveju – Ž. R. (duomenys neskelbtini). Tokio teisinio reglamentavimo aiškinimo nuosekliai laikomasi ir kitose Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtose civilinėse bylose (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-610-241/2016, 2022 m. liepos 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-299-464/2022).

23. Įvertinęs atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje argumentus, kad solidarios atsakomybės taikymo galimybę patvirtina faktas, jog Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 111 straipsnyje įtvirtinta nukentėjusiojo asmens teisė, bet ne pareiga, reikalavimą nukreipti tiesiogiai atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, teismas pažymi, kad minėta norma aiškintina kaip suteikianti nukentėjusiam asmeniui teisę rinktis, kam jis nori reikšti reikalavimą – žalos padariusiam asmeniui, kaip civilinės atsakomybės subjektui, ar jo draudikui. Jeigu reikalavimas pareiškiamas žalos padariusiam asmeniui, šis draudimo sutarties pagrindu gali reikšti reikalavimą draudikui. Jeigu pareiškiamas reikalavimas draudikui ir konstatuojama, kad įvykis draudžiamasis, kartu pripažinti prievolės solidarumą bei priteisti tą pačią sumą ir iš žalos padariusio asmens nėra jokio teisinio pagrindo. Žalos padariusio asmens atžvilgiu gali būti tenkinama tik reikalavimo dalis dėl nuostolių, kuriems netaikoma draudimo apsauga, atlyginimo priteisimo (CK 6.254 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

24. Konstatavus, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, įvykį pripažinus draudžiamuoju ta apimtimi, kuria nuostolių suma viršija 2 900 Eur bei padarius išvadą, jog ieškovė neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovės UAB „Ekspertika“, ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei 2 900 Eur nuostolių atlyginimą iš atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) ir 4 774 Eur nuostolių atlyginimą iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje.

25. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovų 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Reikalavimas atitinka CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl tenkinamas. Pažymėtina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo tos dienos, kai teisme buvo priimtas kiekvieno iš atsakovų atžvilgiu reiškiamas ieškinys (atsakovui Ž. R. (duomenys neskelbtini) – nuo 2018 m. spalio 19 d., atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje – nuo 2019 m. kovo 5 d.).

26. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą dėmesys atkreiptinas į tai, kad atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) teikiant reikalavimą dėl skolos ir netesybų priteisimo sumokėto 275 Eur žyminio mokesčio ir turėtų 1 000 Eur atstovavimo išlaidų paskirstymo klausimas buvo išspręstas Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. preliminariu sprendimu nurodytas sumas priteisiant iš ieškovės bei Kauno apygardos teismui 2021 m. spalio 19 d. sprendimu ir Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. liepos 15 d. nutartimi preliminarų sprendimą palikus nepakeistu. Kitų su ieškinio nagrinėjimu teisme susijusių išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas iš naujo.

27. Teikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 1 097 Eur žyminio mokesčio (pradinio ieškinio 13 priedas). Už patenkintą ieškinio reikalavimo dalį dėl 2 900 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo mokėtinas 65 Eur (2 900 Eur × 3 proc. × 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) žyminis mokestis priteistinas ieškovei iš atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini), už patenkintą ieškinio reikalavimo dalį dėl 4 774 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo mokėtinas 107 Eur (4 774 Eur× 3 proc. × 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) žyminis mokestis priteistinas ieškovei iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje (CPK 93 straipsnis). 1 057 Eur žyminį mokestį ieškovė taip pat sumokėjo teikdama apeliacinį skundą. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 7 dalimis, ieškovei atlygintina šio mokesčio dalis apskaičiuotina tokia pačia tvarka, kaip ir atlygintina už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio dalis, todėl bendra ieškovei iš atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) priteistina žyminio mokesčio suma sudaro 130 Eur (65 Eur × 2), iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje – 214 Eur (107 Eur × 2).

28. Ieškovės 2019 m. balandžio 18 d. sumokėtas 300 Eur užstatas už liudytojų iškvietimą ir 2020 m. birželio 26 d. sumokėtas 300 Eur užstatas už ekspertų atvykimą nebuvo panaudoti, dėl to 2021 m. spalio 21 d. nutartimi grąžinti ieškovei. Ieškovei 2019 m. lapkričio 12 d. sumokėjus 3 630 Eur užstatą už ekspertizę, 2020 m. vasario 20 d. nutartimi panaudota 2 420 Eur suma, kita užstato dalis ieškovei grąžinta. Ieškovė taip pat pateikė duomenis apie 1 444 Eur atstovavimo išlaidas (960 Eur su apeliaciniu skundu ir 484 Eur 2022 m. rugsėjo 21 d.). Atsižvelgiant į byloje atliktų veiksmų skaičių, bylos sudėtingumą, šios išlaidos negali būti vertinamos kaip nepagrįstos. Jos neviršija ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių. Vien už 2018 m. IV ketvirtį pateiktą ieškinį priteistina maksimali išlaidų atlyginimo suma sudaro 2 316,75 Eur (2,5 × 926,70 Eur), už 2021 m. IV ketvirtį pateiktą apeliacinį skundą – 3 916 Eur (2,5 × 1 566,40 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.9 punktai).

29. Atsakovas Ž. R. (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis apie 2 300 Eur atstovavimo išlaidas (1 900 Eur 2020 m. gegužės 25 d. prašymu ir 400 Eur 2022 m. rugsėjo 22 d. prašymu). Šios sumos taip pat negali būti vertinamos kaip nepagrįstai didelės ar viršijančios Rekomendacijose nurodytus dydžius. Vien už 2019 m. I ketvirtį teiktą atsiliepimą į ieškinį priteistina maksimali išlaidų atlyginimo suma sudaro 2 339,25 Eur (2,5 × 935,70 Eur), už 2021 m. IV ketvirtį pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1 566,40 Eur (1,3 × 1 566,40 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.11 punktai).

30. Atsakovė UAB „Ekspertika“ pateikė duomenis apie 4 952,73 Eur atstovavimo išlaidas (955,79 Eur su 2019 m. spalio 4 d. atsiliepimu, 347,56 Eur su 2019 m. lapkričio 12 d. prašymu, 782,01 Eur su 2020 m. balandžio 16 d. prašymu, 347,56 Eur su 2020 m. rugsėjo 2 d. prašymu, 347,56 Eur su 2021 m. balandžio 26 d. prašymu, 955,79 Eur su atsiliepimu į apeliacinį skundą, 695,12 Eur su 2022 m. rugpjūčio 19 d. prašymu ir 521,34 Eur su 2022 m. rugsėjo 22 d. prašymu). Šios sumos taip pat negali būti vertinamos kaip nepagrįstai didelės ar viršijančios Rekomendacijose nurodytus dydžius. Už 2019 m. III ketvirtį teiktus 4 procesinius prašymus maksimali atlygintina suma sudaro 1 262,70 Eur ((2 × 0,1 + 2 × 0,4) × 1 262,70 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.16, 8.18 punktai). Už 2019 m. IV ketvirtį teiktus atsiliepimą į ieškinį ir 3 procesinius prašymus maksimali atlygintina suma sudaro 3 995,90 Eur ((2,5 + 2 × 0,1 + 0,4) × 1 289 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16, 8.18 punktai). Už 2020 m. II ketvirtį teiktą procesinį prašymą maksimali atlygintina suma sudaro 543,44 Eur (0,4 × 1 358,60 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai). Už 2020 m. III ketvirtį teiktą procesinį prašymą maksimali atlygintina suma sudaro 138,10 Eur (0,1 × 1 381 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.18 punktai). Už 2021 m. II ketvirtį teiktus 2 procesinius prašymus maksimali atlygintina suma sudaro 762,10 Eur ((0,1 + 0,4) × 1 524,20 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.16, 8.18 punktai). Už 2021 m. IV ketvirtį teiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimali atlygintina suma sudaro 2 036,32 Eur (1,3 × 1 566,40 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.11 punktai). Už 2022 m. II ketvirtį teiktus 3 procesinius prašymus maksimali atlygintina suma sudaro 1 068,30 Eur ((2 × 0,1 + 0,4) × 1 780,50 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.16, 8.18 punktai). Be to, atsakovės UAB „Ekspertika“ atstovas dalyvavo 6 teismo posėdžiuose (2019 m. lapkričio 12 d., 2020 m. gegužės 25 d., 2020 m. rugsėjo 2 d., 2021 m. rugsėjo 24 d., 2022 m. rugsėjo 12 d., 2022 m. rugsėjo 23 d.), kurių bendra trukmė apie 12 val.

31. Trečiasis asmuo UAB „Darbasta“ pateikė duomenis apie 726 Eur atstovavimo išlaidas (2019 m. lapkričio 26 d. prašymas) už 2019 m. IV ketvirtį pateikto atsiliepimo į ieškinį parengimą (maksimali atlygintina suma už šio dokumento parengimą sudaro 3 222,50 Eur (2,5 × 1 289 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.2 punktai)).

32. Įvertinęs aplinkybę, kad ieškinio reikalavimai atsakovės UAB „Ekspertika“ atžvilgiu buvo atmesti, o trečiasis asmuo UAB „Darbasta“ į bylos nagrinėjimą buvo įtraukta iš esmės dėl to, kad ieškovė kėlė projektinės dokumentacijos ekspertizę atlikusio subjekto atsakomybės klausimą, atsakovei UAB „Ekspertika“ jos turėtų 4 952,73 Eur atstovavimo išlaidų ir trečiajam asmeniui UAB „Darbasta“ jos turėtų 726 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimas priteisiamas iš ieškovės (CPK 93 straipsnis).

33. Bendra ieškovės pareikšto ieškinio suma – 58 162,13 Eur (vėliau ieškovė dalies reikalavimų nebepalaikė, tikslindama ieškinį ir reikalavimo sumą mažindama iki 55 475,53 Eur), patenkinta dalis – 7 674 Eur, priteisiant 2 900 Eur iš atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) ir 4 774 Eur iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje. Kaip minėta sprendimo 28 punkte, ieškovė pateikė duomenis apie 3 864 Eur bylinėjimosi išlaidas (2 420 Eur išlaidos ekspertizei + 1 444 Eur atstovavimo išlaidos). Įvertinus šiame punkte, taip pat sprendimo 27 punkte (dėl žyminio mokesčio paskirstymo) nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) priteisiamas 322,66 Eur (2 900 Eur (patenkinta reikalavimo dalis) ÷ 58 162,13 Eur (visa pradinio reikalavimo suma) × 3 864 Eur (ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų suma) + 130 Eur (atsakovui tenkanti žyminio mokesčio suma)) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje – 531,16 Eur (4 774 Eur (patenkinta reikalavimo dalis) ÷ 58 162,13 Eur (visa pradinio reikalavimo suma) × 3 864 Eur (ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų suma) + 214 Eur (atsakovui tenkanti žyminio mokesčio suma)) (CPK 93 straipsnis). Kita vertus, atsakovui Ž. R. (duomenys neskelbtini) atlygintina jo turėtų atstovavimo išlaidų dalis apskaičiuotina taip: (58 162,13 Eur – 2 900 Eur) (atsakovo atžvilgiu reikštų ir atmestų reikalavimų suma) ÷ 58 162,13 Eur (visa pradinio reikalavimo suma) × 2 300 Eur (atsakovo turėtų išlaidų suma) = 2 185,32 Eur. Priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, atsakovui Ž. R. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės priteisiamas 1 862,66 Eur (2 185,32 Eur – 322,66 Eur) atstovavimo išlaidų atlyginimas.

34. Bylos nagrinėjimo metu teismai taip pat turėjo 76,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos paskirstomos tarp šalių. Iš ieškovės valstybei priteisina suma apskaičiuojama taip: (58 162,13 Eur – 7 674 Eur) (atmestų reikalavimų suma) ÷ 58 162,13 Eur (visa pradinio reikalavimo suma) × 76,09 Eur (išlaidų suma) = 66,05 Eur. Iš atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) valstybei priteisina suma apskaičiuojama taip: 2 900 Eur (atsakovo atžvilgiu patenkintų reikalavimų suma) ÷ 58 162,13 Eur (visa pradinio reikalavimo suma) × 76,09 Eur (išlaidų suma) = 3,79 Eur. Iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje valstybei priteisina suma apskaičiuojama taip: 4 774 Eur (atsakovo atžvilgiu patenkintų reikalavimų suma) ÷ 58 162,13 Eur (visa pradinio reikalavimo suma) × 76,09 Eur (išlaidų suma) = 6,25 Eur. Kadangi iš atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini) valstybei priteisina suma neviršija 5 Eur, ji neskirstytina (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“). Taip pat dėmesys atkreiptinas į tai, kad ieškovė 2022 m. liepos 20 d. pateikė duomenis apie valstybei sumokėtą su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų sumą, kuri buvo priteista 2021 m. spalio 19 d. sprendimu – 43,49 Eur. Dėl šios priežasties išnagrinėjus bylą pakartotinai iš ieškovės valstybei priteisiama 22,56 Eur (66,05 Eur – 43,49 Eur) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimo suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sistem“, juridinio asmens kodas 110378330, iš atsakovo Ž. R. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 900 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų) nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2 900 Eur sumą nuo 2018 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sistem“, juridinio asmens kodas 110378330, iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 4 774 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt keturių eurų) nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 4 774 Eur sumą nuo 2019 m. kovo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 531,16 Eur (penkių šimtų trisdešimt vieno euro 16 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekspertika“, juridinio asmens kodas 135840360, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sistem“, juridinio asmens kodas 110378330, 4 952,73 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 73 ct) atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Darbasta“, juridinio asmens kodas 123436424, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sistem“, juridinio asmens kodas 110378330, 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovui Ž. R. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sistem“, juridinio asmens kodas 110378330, 1 862,66 Eur (tūkstančio aštuonių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 66 ct) atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sistem“, juridinio asmens kodas 110378330, 22,56 Eur (dvidešimt dviejų eurų 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Priteisti valstybei iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, 6,25 Eur (šešių eurų 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Marius Bartninkas