Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pagal suinteresuoto asmens G. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys M. M., G. J., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Argumentuoja, kad pagal CK 3.161 straipsnio 3 dalį vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, o suinteresuotas asmuo laisva valia patvirtino ir įsipareigojo dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tačiau faktiškai jos nevykdo. Pažymi, kad pagal CK 3.175 straipsnio 3 dalį pasikeitus aplinkybėms tėvai gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tačiau vaikų tėvas į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo nesikreipė. Mano, kad tėvui taip patogu, jis žino, kad vaikais pasirūpins motina.

10. Teigia, kad teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi, ryšio tarp vaikų ir tėvų puoselėjimo, yra vaiko interesų bei teisių pažeidimas. Skyrybų atveju abu tėvai – tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. Pabrėžia, kad atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet siekiant tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius.

11. Teigia, kad CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bauda atlieka kompensacinę funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, todėl tėvui nepasiėmus vaikų atostogoms, kaip buvo sulygta taikos sutartimi, motina patiria išlaidas vaikų išlaikymui, turi organizuoti jų papildomą užimtumą, vaikų tėvas prie šių išlaidų neprisideda, nesiūlo kompensuoti laiko ar ieškoti alternatyvų. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę.

12. Suinteresuoto asmens elgesiu yra pažeidžiami ir neužtikrinami vaikų interesai bei ignoruojama įsiteisėjusi teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-689-341/2020. Esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Mano, kad deklaratyvus įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo priežasčių nurodymas, jog dirba užsienyje, negali būti pakankamas pagrindas išvengti CPK nustatytų neigiamų padarinių, t. y. baudos už teismo sprendimo nevykdymą. Pažymi, kad vaikų tėvas ne pirmą kartą nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, nepasiima vaikų atostogoms, ne visada tinkami teikia išlaikymą. Mano, kad tai kartosis ir ateityje, dėl šios priežasties yra privaloma skirti baudą.

13. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis vien suinteresuoto asmens paaiškinimais ir nesant jokių patikimų įrodymų konstatavo, kad egzistuoja pagrįstos priežastys, dėl kurių tėvas negali vykdyti teismo nutartimi nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Nurodo, kad iš viešos socialinių tinklų informacijos matyti, kad vaikų tėvas su savo sutuoktine keliauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

19. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų

20. Apeliantė G. J. su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – fotonuotrauką ir susirašinėjimą su suinteresuotu asmeniu M. M., suinteresuotas asmuo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė darbo sutartį ir tą patį susirašinėjimą su apeliante.

21. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Tačiau draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme.

22. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, naujai pateikti įrodymai gali turėti esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, yra susiję su bylos dalyku, buvo išsiųsti proceso dalyviams susipažinti, todėl jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, o teismas, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, sprendžia, jog šiuo atveju nauji įrodymai gali būti priimti.

Dėl skundžiamos nutarties

23. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos antstolės prašymo skolininkui paskirti baudą už įsiteisėjusios teismo nutarties nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 12 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kurios 4 punktu nustatyta M. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Antstolė vykdo vykdomąją bylą pagal išieškotojos G. J. pateiktą 2021 m. gegužės 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-689-341/2020 dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais. Antstolė 2021 m. birželio 18 d. surašė aktą Nr. B-21-4-7 dėl skolininko M. M. tinkamai nevykdomo teismo sprendimo ir 2021 m. birželio 22 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo.

25. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai akcentavo, jog teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas.

26. Apeliantė pagrįstai nurodo, jog kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017, 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad skolininkas tinkamai nevykdė teismo patvirtinta taikos sutartimi nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, tačiau skolininko teigimu, egzistavo objektyvios priežastys tinkamai vykdyti teismo nutartį. Taigi šiuo atveju yra formalus pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo.

27. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, naujausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). Taigi, vien tinkamas teismo patvirtintos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nevykdymas savaime nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinti skolininko veiksmai siekiant tinkamai vykdyti procesinį sprendimą.

28. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, kad šeimos bylose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismo nutarties dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas nutarties vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas nutartimi siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta.

29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad gyvenimas kinta, gali susiklostyti ir nenumatytų arba kitokių aplinkybių, kurios gali sutrukdyti tinkamai įgyvendinti santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu sutartą tėvų bendravimo su vaikais tvarką, todėl kiekvieną situaciją reikėtų visų pirma spręsti protingai. Be to, įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu patvirtinta bendravimo su vaikais tvarka, vaikų tėvų susitarimu gali būti pakeista atsižvelgiant į iškilusias kliūtis, laikinai sutarta kitokia tvarka ir pan., įsiteisėjęs procesinis teismo sprendimas neužkerta tam kelio ir nebūtina kiekvieną kartą kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Nors apeliantė teigia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama tik deklaratyviais skolininko paaiškinimais apie jo darbą užsienyje, tačiau skolininko pateikta darbo sutartis Vokietijos Federacijos įmonėje įrodo jo teiginius apie darbą užsienio valstybėje. Be to, visiems žinoma aplinkybė, kad dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos keliavimas, ypač tarp skirtingų valstybių, ilgą laiką buvo labai apribotas ir netgi neįmanomas. Iš šalių pateikto susirašinėjimo taip pat matyti, kad tėvas nevengia bendrauti su vaikais, skambina jiems vaizdo skambučiais, domisi vaikų gyvenimu, grįžęs į Lietuvą pasiima vaikus. Kaip pagrįstai nurodo M. M. karantino metu siūlė paimti vaikus ilgesniam laikui, nurodė esant tinkamas sąlygas jų nuotoliniam mokymuisi, tačiau galiausiai vaikų motina su tuo nesutiko. Tuo tarpu, suinteresuoto asmens G. J. pateikta nuotrauka neįrodo, kad vaikų tėvas ir karantino metu laisvai keliavo, nuotraukoje nėra užfiksuota nei jos data, nei jokie asmenys, nei kitos aplinkybės, galinčios pagrįsti apeliantės teiginius apie sąmoningą teismo nutarties nevykdymą.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju vien formalus CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų teisinių pasekmių pritaikymas, t. y. baudos paskyrimas, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų, juo labiau, kad išanalizavus bylos medžiagą nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog skolininkas vengia bendrauti su vaikais. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga pagrindžia skolininko argumentus, kad jis aktyviai siekia bendrauti su vaikais, o pasiimti jų atostogų metu, kaip nurodyta taikos sutartyje, negalėjo dėl objektyvių kliūčių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad baudos funkcija nėra kompensuoti vaikų išlaikymo išlaidas, tam iš vaikų tėvo yra priteistas išlaikymas.

31. Esant nustatytoms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino antstolės prašymo skirti skolininkui baudą CPK 771 straipsnio pagrindu, pagrįstai konstatavo, kad nėra skolininko kaltės dėl patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

33. Atskirąjį skundą atmetus apeliantei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.