Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-53-777/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-01-14
Bylos Nr.: e2S-53-777/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-38-3-00191-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.

Teisėjas: Jolanta Gailevičienė (pirm.)
Pareiškėjas: J. L., R. L.
Suinteresuotas asmuo: P. Ž., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-53-777/2021Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00191-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.1.2; 3.4.5.16.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. L. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. L. ir J. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, suinteresuoti asmenys P. Ž., antstolis S. D., Skuodo rajono notarų biuro notarė V. Ž., Valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nutraukti jų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

2. Pareiškime dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nurodė, kad šalys gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, tarp jų nebeliko bendrų interesų, skiriasi jų požiūris į gyvenimo būdą. Nurodė, kad jie daugiau kaip metai laiko kartu nebegyvena kaip vyras ir žmona.

3. Bendro turto padalijimo, sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus pareiškėjai išsprendė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Prašyme pareiškėjai patvirtino, kad yra visos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.51 straipsnyje nurodytos sąlygos nutraukti santuoką.

4. Suinteresuotas asmuo P. Ž. su pareiškėjų prašymu dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo nesutinka, prašo teismo netvirtinti pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Mano, kad pareiškėjų turto padalijimas apsunkintų kreditorių kreditinių reikalavimų patenkinimą iš pareiškėjų turto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Plungės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi prašymą paliko nenagrinėtą ir priteisė iš pareiškėjų J. L. ir R. L. po 150 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui P. Ž..

6. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

6.1. Nurodė, kad dalijamas nekilnojamasis turtas viešame registre yra nurodytas kaip asmeninė pareiškėjo J. L. nuosavybė, jis yra dovanotas pareiškėjui J. L. 2017 m. gruodžio 21 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1-6015, todėl padarė išvadą, kad šis turtas yra pareiškėjo J. L. asmeninė nuosavybė, o ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

6.2. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo J. L. teismo posėdyje teiktus paaiškinimus, kad dovanotas turtas – gyvenamasis namas ir kiti pastatai, faktiškai visą laiką priklausė pareiškėjams, tačiau vienu metu buvo perrašytas jo sesei S. dėl paskolos gavimo iš banko, o vėliau sesuo tą turtą jam perdovanojo. Taip pat laikė, kad neįrodyta, kad šį turtą pareiškėja nuolat prižiūrėjo ir tvarkė, kadangi pareiškėja R. L. teismo posėdžiuose pati asmeniškai nedalyvavo ir savo paaiškinimų dėl dovanoto turto neteikė, nepareiškė ir reikalavimų dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atkreipė dėmesį, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina ir to, kad 2017 m. gruodžio 21 d. dovanojimo sutartyje Nr. 1-6015 buvo nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Padarė išvadą, kad nėra pagrindo pakeisti anksčiau nurodyto turto viešuose registruose nurodyto režimo, t. y. pripažinti turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir konstatavo, jog šis turtas nėra dalytinas santuokos nutraukimo atveju ir nepagrįstai pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje įtraukiamas į po santuokos nutraukimo dalinto turto sąrašą bei nurodomas kaip atitenkantis pareiškėjai R. L..

6.3. Sutiko su suinteresuoto byloje asmens argumentais, kad pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis prieštarauja kreditorių interesams, kadangi pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nepagrįstai sumažinamas skolingo sutuoktinio turimas turtas ir dėl to sumažėja kreditoriaus galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą.

6.4. Nurodė, kad pareiškėjai MB „(duomenys neskelbtini)“ vertę byloje įrodinėja VĮ Registrų centro duomenų bazės apie juridinio asmens dalyvius išrašais, kuriuose nurodytos juridinio asmens dalyvių įnašų sumos. Teigė, kad minėti išrašai patvirtina, kad pareiškėjas J. L. 2020 m. liepos 14 d. yra įnešęs į MB „(duomenys neskelbtini)“ 16 000 Eur įnašą. Pažymėjo, kad minėti išrašai nepatvirtina MB „(duomenys neskelbtini)“ tikrosios vertės, kadangi jie atspindi tik juridinio asmens dalyvių įnašų sumą, o juridinio asmens, kaip turtinio vieneto, vertės sąvoka yra platesnė ir apima kilnojamojo, nekilnojamojo turto, turimų kreditinių reikalavimų, skolinių įsipareigojimų ir kt. visumą. Konstatavo, kad, esant šalių ginčui dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ vertės, negalima pripažinti, kad pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje pagrįstai nurodyta MB „(duomenys neskelbtini)“ vertė 16 000 Eur.

6.5. Nurodė, kad byloje šalims teikiant sutartį jau buvo žinoma apie turtui taikomą areštą. Mano, kad dėl to pareiškėjų susitarimas dėl vienam iš pareiškėjų J. L., kuris yra skolininkas vykdomojoje byloje, dovanoto ir asmenine nuosavybės teise priklausančio bei areštuoto turto perleidimo kitam asmeniui (pareiškėjai R. L.) pažeidžia imperatyviąsias teisės normas, yra niekinis ir negali būti teismo patvirtintas (CK 1.80 straipsnis). Pažymėjo, kad niekinio sandorio faktą ir padarinius teismas konstatuoja ex officio (pagal pareigas) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Tokia yra kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017).

6.6. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo P. Ž. ginčijo J. L. prievolės jam asmeninį pobūdį, tačiau teismui neteikė jokių įrodymų, kad sandoris – paprastasis vekselis – buvo sudarytas šeimos interesais. Padarė išvadą, kad suinteresuotas asmuo P. Ž. neįrodė, kad J. L. prisiimta prievolė jam pagal 2013 m. gegužės 20 d. paprastąjį vekselį yra bendra abiejų sutuoktinių prievolė, ir byloje tokių įrodymų nėra, todėl konstatavo, jog nėra jokio pagrindo prievolę suinteresuotam asmeniui laikyti bendra abiejų pareiškėjų J. L. ir R. L. prievole.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti nutartį šioje byloje sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal pareiškėjų J. L. ir R. L. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru pareiškimu.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

8.1. Nurodo, jog teismas privalėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir sudaryti galimybę sutuoktiniams sudaryti naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, jei sutuoktiniai per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo tokios sutarties nesudarys, tada pareiškimą palikti nenagrinėtą. Pareiškėjai pažymėjo, kad į teismą kreipėsi 2020 m. gegužės 27 d. Vėliau teismas priėmė nutartį dėl trūkumų pašalinimo ir paskyrė teismo posėdį. Teigia, jog parengiamojo posėdžio metu teismas tik paprašė patikslinti pasekmių sutartį dėl atliktų matematinių skaičiavimų, t. y. buvo patikslintos turto vertės nekeičiant būsimo turto savininko.

8.2. Teigia, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo nurodytas turtas, kuris atitenka pareiškėjui J. L., ir nurodyta jo vertė – daugiau kaip 27 000 Eur. Pažymi, kad šio turto pakaktų kreditiniams P. Ž. reikalavimams padengti, o teismui padalijus turtą, būtų galimas išieškojimas iš areštuoto turto, kuris jau būtų J. L. asmeninė nuosavybė.

8.3. Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo J. L. pateikti išrašai nepatvirtina MB „(duomenys neskelbtini)“ tikrosios vertės. Atkreipė dėmesį, jog teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pats pareiškėjas J. L. bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vertė šiuo metu realiai yra gerokai didesnė. Mano, kad tai reiškia, jog teismas sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad įmonės vertė šiuo metu yra didesnė nei 16 000 Eur. Teigia, jog jei teismas būtų sustabdęs bylos nagrinėjimą, pareiškėjas būtų galėjęs pateikti turto vertintojų išvadas dėl bendrovės vertės.

8.4. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti bylos nagrinėjimą vien dėl tos aplinkybės, jog viena iš šalių turėjo advokatą ir šalims tris kartus buvo suteikta galimybė teikti patikslintą sutartį. Teigia, jog šie argumentai gal ir galėjo būti taikomi vienam iš pareiškėjų, tačiau atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas J. L. šiame bylos procese niekada neturėjo atstovo, todėl mano, kad teismas privalėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą, t. y. leisti šalims per šešis mėn. pateikti patikslintą sutarties variantą.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo P. Ž. prašo pareiškėjo J. L. atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį galioti bei priteisti P. Ž. 200 Eur už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į skundą.

10. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

10.1. Nurodė, kad nors oficialiai J. L. nebuvo atstovaujamas advokato, tačiau pažymėjo, kad teismo posėdyje pareiškėjui atstovavo advokatas, advokatas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, reiškė savo poziciją, kuri abiejų pareiškėjų buvo vienoda. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai į teismą kreipėsi 2020 m. gegužės 27 d. Iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo pareiškėjai tris kartus teikė patikslintą sutartį, atsižvelgiant į teismo siūlymus ir kreditoriaus prieštaravimus, buvo surengti keli teismo posėdžiai, todėl stabdyti bylą nebuvo objektyvaus pagrindo ir tai prieštarautų ekonomiškumo principui, nes pareiškėjams jau buvo sudaryta galimybė tikslinti sutartį. Mano, kad šie nurodyti pagrindai nėra išnykę ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

10.2. Nesutinka su teismo argumentais dėl aplinkybių, susijusių su J. L. prievolės suinteresuotam asmeniui P. Ž. asmeniniu pobūdžiu. Teigia, jog dėl teismo motyvų, pagal formuojamą teismų praktiką, negali būti teikiamas atskirasis skundas. Tačiau pažymi, jog, pareiškėjams galbūt kreipiantis ieškinio teisenos tvarka dėl santuokos nutraukimo ir kitų klausimų išsprendimo, P. Ž. neabejotinai reikš priešieškinį ir prašys teismo pripažinti solidariąją sutuoktinių prievolę bei teiks su pareikštu reikalavimu byloje įrodymus. Pareiškėjams pateikus prašymą nutraukti sutuoktinių santuoką bendru šalių sutikimu ypatingos teisenos tvarka, tiesiog tokia procesine galimybe nebuvo galima pasinaudoti, be to, priimta skundžiama teismo nutartis šio aspektu nesukuria jokių teisinių pasekmių.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja R. L. prašo tenkinti pareiškėjo J. L. atskirąjį skundą.

12. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

12.1. Teigia, kad, esant šalių ginčui dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ vertės, šio juridinio asmens vertę galėtų patvirtinti į bylą pateikti nepriklausomų turto vertintojų atliktų vertinimų duomenys, tačiau pažymi, jog tokių duomenų iš pareiškėjų nebuvo pareikalauta. Mano, kad teismas sutiko su teiginiu, kad įmonės vertė šiuo metu yra didesnė nei 16 000 Eur, tačiau akcentavo, kad nebuvo pateikta turto vertintojų padarytų išvadų. Nurodo, kad tokias išvadas pareiškėjai galėjo pateikti, jei bylos nagrinėjimas būtų buvęs sustabdytas ir būtų buvusi pateikta patikslinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Teigia, jog įmonės vertę ginčijo P. Ž. ir jo atstovas, kurie niekada nebuvo įmonėje ir net nežino, kuo įmonė užsiima, o pareiškėjų buvo pateikti oficialūs VĮ Registrų centro dokumentai, kurių niekas nenuginčijo.

12.2. Mano, kad teismui nekilo abejonių, jog dovanotas turtas yra J. L. sesers, kurį pareiškėjai buvo užrašę jos vardu, kad ji galėtų išsispręsti savo problemas dėl savo namo statybų ir banko kreditų. Atkreipia dėmesį, jog minėtame name paskutinius 20 metų gyveno pareiškėjai R. L. ir J. L.. Pažymėjo, kad dovanojimo sutartis sudaryta 2017 m. gruodžio 21 d., o savo kreditinį reikalavimą Ž. Ž. kildina iš 2013 m. gegužės 20 d. sandorio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pareiškėjų prašymas paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai prašo nutraukti jų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), ir patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiškėjai susitarė dėl bendro turto padalijimo, sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų. Taip pat nustatyta, kad suinteresuotas asmuo P. Ž. prašo netvirtinti šalių pateiktos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kadangi nesutinka su minėtoje sutartyje aptartu bendro turto padalijimo būdu, sutartyje nurodyta MB „(duomenys neskelbtini)“ verte ir dėl kreditinių įsipareigojimų suinteresuotam asmeniui laikymo asmenine pareiškėjo J. L. prievole.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CK 3.51 straipsnio 2 dalies procesinio pobūdžio nuostatą santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama esant CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms ir supaprastinto proceso tvarka. Jeigu nėra ginčo, tai taikomos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrosios nuostatos (CPK 442 ir 443 straipsniai) ir XXXV skyriaus 538–541 straipsnio normos. CPK 381 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąja teisena. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka gali būti nutraukta tokiu būdu. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis), dėl to teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Teismas turi patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, taip pat privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Santuokos nutraukimo atveju, jeigu sutuoktiniai turi kreditorių, duomenys apie kreditorių turi būti pateikiami į bylą ir teismas privalo patikrinti, ar, sudarant ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebus pažeidžiamos jo teisės. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tikrinant sudarytos sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktį CK 3.53 straipsnio 4 daliai, sutuoktinių kreditoriaus argumentai turi būti išnagrinėjami iš esmės ir patikrinama sutarties atitiktis kreditoriaus interesams. Jei sutuoktinių sudaryta sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus, teismas tokios sutarties negali tvirtinti ir taiko CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006).

18. Pareiškėjas J. L., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria pareiškėjų prašymas paliktas nenagrinėtas, iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir sudaryti galimybę sutuoktiniams sudaryti naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, jei sutuoktiniai, per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo tokios sutarties nesudarys, tada pareiškimą palikti nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatas: „Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.“ Tai reiškia, jog sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių laisvės pricipo turinys yra gerokai siauresnis nei sudarant bet kokią kitą civilinę sutartį. Šiuo atveju sutarties turinio nustatymo laisvė yra apribota imperatyviomis įstatymo normomis, kurių šalys privalo laikytis ir savo valia pakeisti negali. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodyta, jog jei sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš jų teisėtus interesus, teismas tokios sutarties netvirtina. Tačiau šiuo atveju įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė ir pareigą teismui stabdyti bylos nagrinėjimą bei sudaryti sąlygas šalims per šešių mėnesių laikotarpį sudaryti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tik tuo atveju, jei per nustatytą šešių mėnesių laikotarpį sutuoktiniai nesudarys naujos (CK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatas atitinkančios) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.

19. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai į teismą su pareiškimu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kreipėsi 2020 m. gegužės 27 d. (pareiškimas priimtas 2020 m. birželio 19 d.). Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka 2020 m. liepos 21 d. (šis posėdis neįvyko dėl pareiškėjo J. L. ligos, kitas posėdis paskirtas 2020 m. rugsėjo 16 d.). 2020 m. rugsėjo 16 d. protokoline nutartimi pareiškėjams nustatytas 14 dienų terminas pateikti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2020 m. spalio 21 d. byla išnagrinėta iš esmės ir 2020 m. lapkričio 4 d. priimta nutartis, kuria pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliktas nenagrinėtas. Nurodytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė imperatyvių įstatymo nuostatų ir nesustabdė bylos nagrinėjimo, tokiu būdu apribodamas pareiškėjų galimybę pateikti tinkamą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios įstatymo nuostatos nesilaikymas pažeidė pareiškėjų teises, todėl priimta nutartis naikintina.

20. Nors skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylos baigties, nurodė, kad byla nebuvo sustabdyta, nes vienas iš pareiškėjų buvo atstovaujamas advokato ir tris kartus teikė patikslintą sutartį, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo nesilaikyti imperatyvios įstatymo nuostatos, t. y. apriboti pareiškėjams galimybę per šešis mėnesius (ne per 14 dienų) pateikti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Be to, sutiktina ir su atskirojo skundo argumentais, jog pareiškėjas J. L. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atstovo neturėjo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pasiūlyti pareiškėjams per šešių mėnesių laikotarpį pateikti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

21. Atskiruoju skundu taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, jog pareiškėjo J. L. pateikti išrašai nepatvirtina MB „(duomenys neskelbtini)“ tikrosios vertės. Mano, kad teismas skundžiama nutartimi sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad įmonės vertė šiuo metu yra didesnė nei 16 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai MB „(duomenys neskelbtini)“ vertę įrodinėja VĮ Registrų centro duomenų bazės apie juridinio asmens dalyvius išrašais, iš kurių matyti, kad pareiškėjas J. L. 2020 m. liepos 14 d. į MB „(duomenys neskelbtini)“ yra įnešęs 16 000 Eur įnašą. Kitų įrodymų apie MB „(duomenys neskelbtini)“ vertę į bylą nepateikta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien į bylą pateiktas išrašas, patvirtinantis vienkartinį įmonės savininko įnašą į įmonę, negali atspindėti tikrosios įmonės vertės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, juridinio asmens, kaip turtinio vieneto, vertės sąvoka yra platesnė ir apima kilnojamojo, nekilnojamojo turto, turimų kreditinių reikalavimų, skolinių įsipareigojimų ir kt. visumą. Šiuo atveju į bylą nėra pateiktą jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių įmonės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto apimtis, įrodymų apie MB „(duomenys neskelbtini)“ turimus kreditinius įsipareigojimus bei jų dydį, taip pat bendrovės sąskaitos likučius ar kitų įrodymų, galinčių turėti esminės reikšmės nustatant MB „(duomenys neskelbtini)“ vertę. Įvertinus tai, kad byloje yra kilęs ginčas dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ vertės, ir atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių pareiškėjų teiginius apie bendrovės vertę, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad negalima pripažinti, kad pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje pagrįstai nurodyta MB „(duomenys neskelbtini)“ vertė yra 16 000 Eur.

22. Nors atskiruoju skundu pareiškėjas nurodo, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje dalijamas jam dovanotas turtas – gyvenamasis namas ir kiti pastatai – faktiškai visą laiką priklausė pareiškėjams, tačiau vienu metu buvo perrašytas jo sesei S. dėl paskolos gavimo iš banko, vėliau sesuo tą turtą jam perdovanojo, tačiau šių pareiškėjo teiginių nepatvirtina jokie į bylą pateikti įrodymai. Pagal bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis), įrodyti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Tai reiškia, jog pareiškėjas siekdamas įrodyti, jog gyvenamasis namas ir kiti pastatai pareiškėjams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o ne asmeninės nuosavybės teise, privalėjo į bylą pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau, be deklaratyvių pareiškėjo J. L. teiginių, šių aplinkybių nepatvirtino jokie kiti byloje esantys įrodymai. Kilus ginčui dėl minėto turto teisinio rėžimo, pareiškėjas neteikė jokių įrodymų, neprašė byloje apklausti savo sesers, be to, šių aplinkybių patvirtinti į teismą neatvyko ir pareiškėja R. L.. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog minėtas turtas yra pareiškėjo J. L. asmeninė nuosavybė, o ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

23. Įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

24. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo tvarką, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, ji naikintina ir klausimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo gražintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas, todėl šalių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų R. L. ir J. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Jolanta Gailevičienė