Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1751-254/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-28
Bylos Nr.: 2A-1751-254/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-22-3-02383-2018-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
Atsakovas: akcinės bendrovės „Kauno grūdai“
Ieškovas: R. Ž.
Trečiasis asmuo: G. N.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala

Civilinė byla Nr. 2A-1751-254/2019Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02383-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1852-986/2019 pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno grūdai“, trečiasis asmuo G. N., dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. Ž. ieškiniu prašė iš atsakovės AB „Kauno grūdai“ priteisti 11 302 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad jis turi registruotą ūkį, kurį įgaliojimo pagrindu valdo ir naudoja jo tėvas A. Ž., įgaliojimas galiojo iki 2018 m. Vieno žemės sklypo, 17,7710 ha ploto savininkai yra jo tėvai, o kito, 7,1989 ha ploto žemės sklypo savininkai yra jis ir jo sesuo. Sesers žemės sklypą jis dirba pagal 2013 m. rašytinį susitarimą, o tėvų sklypą – pagal žodinį susitarimą. Šiuose žemės sklypuose jis 2017 m. augino žieminius javus, deklaruotas plotas yra 22,19 ha. Nuo 2012 m. konsultacijas, susijusias su augalų auginimu, jam teikia AB „Kauno grūdai“ agronomas – konsultantas R. P., todėl turi didelį pasitikėjimą įmone. 2017 m. birželio 6 d. jo tėvas nuvyko konsultacijai dėl žieminių kviečių pasėlio nupurškimo nuo ligų. Konsultantas juos pasiūlė purkšti produktais „Terra“, „Maredo“ ir „Leander“, šie produktai buvo įrašyti į AB „Kauno grūdai“ prekybos vietos augalų apsaugos produktų žurnalą. Tačiau AB „Kauno grūdai“ sandėlio darbuotojas G. N. vietoje preparato „Leander“ nurodė kitą produktą „Leopard“ ir jį pardavė. Tą pačią dieną gautais preparatais žieminiai kviečiai buvo nupurkšti. Po dviejų savaičių kviečiai rasti pageltę, atrodė apdeginti. Aiškinantis situaciją paaiškėjo, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta priemonė „Leopard“ yra ne fungicidas, o herbicidas, kuris pražūtingas kviečių pasėliams. R. P. pripažino sandėlio darbuotojo klaidą, pasiūlė gaivinti kviečius, nemokamai pateikė tam priemonių. Tačiau šios priemonės nepagerino kviečių būklės, priešingai nutolino kviečių nuėmimo laiką ir padidino jų drėgnumą. Be to buvo patirta papildomų išlaidų dėl šių priemonių išbarstymo. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto specialistai įvertino pasėlių būklę ir nustatė, kad lauke siekta išauginti 8 t/ha žieminių kviečių derlių. Nustatyta, kad apie 60 proc. varpų buvo neužmezgusios dėl klaidingai panaudoto preparato, kuris visiškai nesunaikino, tačiau labai suprastino žieminių kviečių būklę. Iš žemės sklypo buvo gauta 94,285 t. derlių, kas iš 22,19 ha sudaro 4,25 t/ha. Kviečių pardavimo kaina 142,67 Eur, bendros pardavimo pajamos yra 13 451,28 Eur. Patirtus nuostolius skaičiuoja pagal ūkininko A. D., kuris augino kviečius susisiejančiame lauke, pasiektą derlingumą, kuris yra 7,82 t/ha. Taigi kviečių derliaus nuostoliai yra 3,57 t/ha, kas iš 22,19 ha skaičiuojant po 142,67 Eur/t pinigine išraiška sudaro 11 302 Eur.

3. Atsakovė AB „Kauno grūdai“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių atsakovės neteisėtus veiksmus patvirtinančių įrodymų, neaišku, kokius teisės aktus atsakovė pažeidė, kurie būtų nulėmę žalos atsiradimą. Tai kad atsakovė konsultavo ieškovą (jo atstovą), ieškovo neįpareigojo preparato pirkti ir juo labiau jį naudoti neskaitant etikečių. Atsakovė neatsako už ieškovo netinkamą priemonių panaudojimą. Neatitikimas tarp apsaugos produktų, įrašytų į AB „Kauno grūdai“ prekybos vietos apsaugos produktų žurnalą ir įsigytų apsaugos produktų nepatvirtina, kad ieškovas įsigijo ne tuos produktus, kurių norėjo, ar kad tuos produktus įsigijo dėl atsakovės, o ne savo, valios ir kaltės. Kadangi produktas buvo parduotas profesionaliam vartojimui, todėl už tinkamą priemonių panaudojimą atsako juos įsigijęs asmuo. Ieškovas buvo absoliučiai nerūpestingas ir neapdairus, ant įsigytos priemonės buvo įvardinta jo naudojimo paskirtis. Etiketėje nėra parašyta, kad jis skirtas kviečių apsaugai. Pažymi, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas kreditorius, atlygintini nuostoliai mažinti proporcingai kreditoriaus kaltei, ar skolininkas gali būti atleistas nuo atsakomybės. Taip pat nesutiko su nuostolių dydžiu, kadangi jų negalima skaičiuoti nei pagal ūkininko A. D. vidutinį derlingumą, nei pagal respondentinių ūkių derlingumo analizę. Derlingumas galėtų būti skaičiuojamas pagal žieminių kviečių derlingumą Kauno apskrityje, kuris 2017 m. buvo 5,34 t/ha., kas atsižvelgus į 142,67 Eur kviečių kainą, negautos pajamos sudarytų 3 450,77 Eur sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2019 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui R. Ž. iš atsakovės AB „Kauno grūdai“ 5 651 Eur nuostolių atlyginimą, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo R. Ž. 285,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei AB „Kauno grūdai“, priteisė iš atsakovės AB „Kauno grūdai 4,43 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, grąžino R. Ž. dalį jo 2018 m. birželio 21 d. sumokėto žyminio mokesčio – 115,57 Eur. Sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Ieškovas prekes pirko iš atsakovės, taigi tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, todėl atsakovės atsakomybė yra sutartinė. Nors šalys rašytinės pirkimo– pardavimo sutarties nesudarė, tačiau tarp šalių susiklosčiusius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), o atsižvelgus ir į padidintą pirkimo– pardavimo sutarties dalyko (pesticidų) riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, taip pat ir specialieji teisės aktai (Augalų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 14 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 16 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Žemės ūkio ministro patvirtintų Gerosios augalų apsaugos praktikos taisyklių 32.1 punktas, 32.7 punktas, Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių 49 punktas).

1.2. Dėl to, kad atsakovė (pardavėja) ieškovui (pirkėjui) pardavė ne tą prekę, nei šalys buvo sutarę, byloje nekilo, šią aplinkybę atsakovės atstovas pripažino ir neginčijo. Ieškovas iš atsakovės įsigijo tinkamo kiekio ir galimai tinkamos kokybės produktą, tačiau skirtą ne jo auginamų žieminių kviečių apsaugai, o priešingai – jų naikinimui. Ieškovas tvirtina, kad šį pesticidą panaudojus, jo žieminių kviečių derlius ženkliai sumažėjo. Toks atsakovės padarytas pažeidimas, parduodant ne tos paskirties pesticidus, pripažintinas esminiu, nes pardavėjas, konsultavęs ieškovo atstovą, žinodamas kokiai paskirčiai pirkėjui reikalingi pesticidai, pardavė jam ne tos rūšies pesticidus (vietoje fungicido pardavė herbicidą). Tokia ieškovui parduota produkcija neatitiko ieškovo lūkesčių, jis tokios produkcijos įsigyti neplanavo ir nepageidavo. Ir kadangi atsakovės ieškovui parduotas produktas neatitiko šalių susitarimo sąlygų, konstatuotini atsakovo neteisėti veiksmai, dėl to atsakovei kyla civilinė atsakomybė atlyginti ieškovui jo turėtus nuostolius, tačiau tik tuos, kurie pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko (atsakovės) veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Ieškovui prekė buvo perduota tos pačios formos taroje, ji iš esmės vizualiai skyrėsi tik dangtelio spalva ir spalvinimu etiketėje, o dėl perduotos prekės asortimento atitikimo nesuabejojo net profesionalus pesticidų pardavėjas – atsakovės darbuotojas.

1.3. Augalų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad augalų apsaugos produktai būtų parduodami tik augalų apsaugos produktų profesionaliesiems naudotojams ir jiems būtų suteikta informacija apie šių produktų naudojimą, riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, taikytinas rizikos valdymo priemones, nurodytas augalų apsaugos produkto etiketėje. Kadangi ieškovas (per atstovą) buvo konsultuotas dėl žieminių kviečių nupurškimo nuo ligų ir jam buvo skirta tam skirta priemonė „Leander“, tai reiškia kad jam nebuvo suteikta įstatyme nurodyta informacija apie kito, per klaidą išduoto produkto „Leopard“ naudojimą, riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, taikytinas rizikos valdymo priemones. Visa tai reiškia, kad atsakovė nesielgė rūpestingai ir apdairiai, neįvykdė jai įstatymu numatytos pareigos, dėl ko šie atsakovės veiksmai vėliau lėmė netinkamą preparato panaudojimą ir sukėlė ieškovui nuostolius. Teismas pastebėjo, kad ieškovas ir jo atstovas, turėdami ilgametę darbo su atsakove (AB „Kauno grūdai“) patirtį, visiškai pasitikėjo įmone, ką iš esmės patvirtina jų veiksmai. Kadangi visus veiksmus įgaliojimo pagrindu, t. y. tiek pesticidų pirkimą, tiek ir jų panaudojimą už ieškovą atliko A. Ž., tai iš to kylančios teisės ir pareigos buvo sukurtos atstovaujamajam, t. y. ieškovui. Todėl ieškovui, o ne jo atstovui A. Ž., tenka su pirkimo–pardavimo pasekmėmis, įskaitant ir neigiamomis, susijusi rizika.

1.4. Įstatymas numato, kad augalų apsaugos produktų profesionalieji naudotojai privalo laikytis augalų apsaugos produkto etiketėje nurodytų reikalavimų. Atsakovė į bylą pateikė priemonės „Leopard“ etiketės fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad reikalavimo (t. y. draudimo, ribojimo ir pan.) draudžiančio šį preparatą purkšti žieminių kviečių lauke, nėra numatyta – nurodyta, kam jis naudojamas, kas nėra tolygu reikalavimui (etiketėje nurodyti šie reikalavimai – naudoti profesionaliam vartojimui, reikalavimas vykdyti naudojimo instrukcijos nurodymus, naudoti spec. drabužius, akių (veido) apsaugos priemones, prarijus kreiptis į gydytoją, neskatinti vėmimo ir pan.). Taigi tai, kad A. Ž. išpurškė netinkamą, atsakovės per klaidą jam parduotą pesticidą, nėra augalų apsaugos produkto etiketėje nurodyto reikalavimo pažeidimas.

1.5. Žala ieškovui buvo padaryta atsakovo neteisėtais veiksmais, t. y. atsakovei netinkamai įvykdžius sutartį ir pardavus ne tą produktą, dėl kurio buvo konsultuotas ieškovas ir kurį jis pageidavo įsigyti. Kadangi dėl kilusios žalos atsiradimo yra ir ieškovo, kuris veikė per įgaliotą asmenį, kaltė, nes jis nesilaikydamas net minimalių atidumo ir rūpestingumo reikalavimų, nesusipažinęs, kam gali būti naudojamas įsigytas produktas, tik pasitikėdamas ieškovo jam parduotos produkcijos tinkamumu, ją panaudojo, teismas konstatavo, kad tiek ieškovo, tiek ir atsakovės veiksmai, sekantys vienas paskui kitą, buvo žalos atsiradimo priežastis. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovė, būdami profesionalai (verslininkai), turėdami griežtai apibrėžtas pareigas, susijusias su pesticidų pardavimu ir jų panaudojimu, veikė išskirtinai nerūpestingai, kas vertinama kaip didelis neatsargumas, dėl ko šalių veiksmų įtaka atsiradusiems neigiamiems padariniams yra vienoda, kas yra pagrindas spręsti, kad dėl kilusios žalos jie yra atsakingi lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį ir ieškovo prašomus atlyginti nuostolius šiai daliai proporcingai sumažinti.

1.6. Byloje pateikti duomenys nėra pakankami ieškovo lauko derlingumui pagrįsti, nes net nėra aišku, koks šio asmens dirbamų laukų derlingumo balas, kas visų pirmiausia ir nulemia derlingumą. Tačiau teismo vertinimu šioje byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių spręsti, kad ieškovas šiame sklype būtų nukūlęs 7,82 t/ha derlių. Visų pirma tai patvirtina 2017 m. lapkričio 22 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo žemdirbystės instituto pažyma, surašyta specialių žinių turinčios, teismo posėdžio metu apklausytos G. K.. Ji patvirtina, kad sklype buvo suformuotas normalaus žieminių kviečių tankumo pasėlis, o azoto trąšų panaudotas kiekis paskaičiuotas siekiant išauginti iki 8 t/ha žieminių kviečių derlių. Taigi šis derlingumas (8 t/ha) iš esmės atitinka ūkininko E. D. pasiektą (deklaruotą) derlingumą – 7,82 t/ha. Teismo posėdžio metu apklausta G. K. patvirtino, kad laukas buvo apžiūrėtas prieš pjūtį, ir jos nuomone, derlingumas, pagal tokį pasėlių tankumą galėjo siekti iki 10 t/ha. Šis derlingumas (10 t/ha), iš esmės atitiktų pažymoje nurodytus faktus apie tai, kad apie 60 proc. varpų buvo neužmezgusios grūdų, kas atsižvelgus į nuimtą derlių (4.25 t/ha), nesant pažeidimų, sudarytų 10,625 t/ha. Todėl ieškovo žalos paskaičiavimas yra teisingas, pagrįstas byloje surinktais ir išanalizuotais įrodymais, nėra per didelis. Ieškovas 2015 m. buvo išaugino 7 t/ha kviečių derlių, todėl atsižvelgus į tai, kad 2017 m. buvo derlingi metai (G. K. parodymai), ieškovo nurodytas prognozuojamas derlingumas – 7,82 t/ha, teismo vertinimu yra realus ir pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Kauno grūdai“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 19 d. sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma:

1.1. Sprendimu buvo netinkamai taikytos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios sutartinės civilinės atsakomybės taikymui būtinųjų sąlygų nustatymą, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos nustatymą, todėl be pagrindo buvo iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys. Netinkamas materialiosios teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą pakeisti teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Vien žalos atsiradimo fakto savaime neužtenka tam, kad būtų priteista ieškovo prašoma žala, turi būti pagrįstai nustatytas tiek žalos dydis, tiek priežastinis ryšys, tiek ir neteisėti veiksmai. Kad kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos atsakomybės sąlygos. Nors ir CK 6.248 straipsnyje numatyta kaltės prezumpcija, ji yra taikoma tik įrodžius kitas civilinės atsakomybės sąlygas ir kaip pats ieškovas nurodo ieškinyje, tai yra ieškovo pareiga įrodyti likusias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, ir priežastinį ryšį tarp jų.

1.2. Jeigu ieškovas būtų apdairus ir rūpestingas bei jeigu ieškovas būtų vykdęs įstatyme numatytus reikalavimus, jis įsigytą prekę būtų grąžinęs atsakovui ir/ar pareikalavęs ją pakeisti tinkama preke. Tokiu būdu, ieškovas turėtų teisę reikalauti nuostolių atlyginimo susijusio su prekės grąžinimu ir kitokių nuostolių net nebūtų kilę. Tik ieškovo veiksmai/neveikimas (etiketės neskaitymas) bei neapdairumas ir nerūpestingumas (etiketės, PVM sąskaitos faktūros neskaitymas) lėmė netinkamą preparato panaudojimą, ko pasėkoje ieškovas patyrė tariamus nuostolius ir tai patvirtina žemiau nurodytos aplinkybės.

1.3. Neatitikimas tarp augalų apsaugos produktų įrašytų į AB „Kauno grūdai“ prekybos vietos augalų apsaugos produktų žurnalą ir ieškovo įsigytų augalų apsaugos produktų nesudaro pagrindo įsigytus produktus naudoti ne pagal paskirtį/nesivadovaujant produkto etiketėje nurodyta informacija. Pagal teisės aktus, Augalų apsaugos produktai parduodami ir buvo parduoti profesionaliam naudotojui, iš ko akivaizdu, jog už tinkamą augalų apsaugos priemonių naudojimą atsako juos įsigijęs asmuo, kuris tuo tikslu privalo būti išklausęs augalų apsaugos mokymo kursus, įgijęs augalų apsaugos pažymėjimą ir turi augalų apsaugos priemones naudoti tinkamai, vadovaujantis produkto etikete.

1.4. Ieškovas nesilaikė įstatyme nurodyto imperatyvaus nurodymo: Augalų apsaugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis aiškiai nurodo, jog „Naudodami augalų apsaugos produktus, augalų apsaugos produktų profesionalieji naudotojai ir augalų apsaugos produktų neprofesionalieji naudotojai privalo: 1) laikytis augalų apsaugos produkto etiketėje nurodytų reikalavimų, kurie atitinka ir augalų apsaugos produkto registracijos liudijime nurodytus reikalavimus; <...> 3) taikyti rizikos valdymo priemones, nurodytas augalų apsaugos produktų etiketėje. 2003 m. gruodžio 30 d. Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-564 patvirtintų Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklėse yra detalizuota įstatyme numatyta pareiga, kurios ieškovas privalėjo laikytis, o būtent: Taisyklių 62 punkte yra nurodyta, kad ,Augalų apsaugos produktų tirpalai ruošiami laikantis augalų apsaugos produktų etiketėje nustatytų reikalavimų“. Taisyklių 64 punkte yra nurodyta, kad „Dirbdamas su neskiestu augalų apsaugos produktu ir ruošdamas augalų apsaugos produkto tirpalą, augalų apsaugos produktų profesionalusis naudotojas privalo naudoti augalų apsaugos produkto etiketėje nurodytas asmenines apsaugos priemones, atitinkančias LST EN standartų, nustatančių asmens apsaugos priemonėms keliamus reikalavimus, nuostatas. Jeigu augalų apsaugos produkto etiketėje nenurodyta apsauginė apranga, augalų apsaugos produktų profesionalusis naudotojas, ruošdamas augalų apsaugos produkto (-ų) tirpalą (us), visada privalo dėvėti darbo drabužius <...> “. Ieškovas neskaitęs iš atsakovo nusipirkto produkto etiketės ne tik, kad patyrė tariamus nuostolius, bet galimai toks neatsakingas ieškovo veikimas/neveikimas padarė ir nuostolių aplinkai.

1.5. Sprendimu padaryta išvada, kad ieškovas nepažeidė jokio reikalavimo nurodyto etiketėje prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Skundžiamame sprendime cituojamas etiketės turinys (etiketėje nurodyti reikalavimai) „naudoti profesionaliam vartojimui“. Tačiau lauką purškė ieškovo atstovas A. Ž., augalų apsaugos kursų baigimo pažymėjimo neturintis asmuo, t. y. įstatymo prasme ieškovo atstovas nėra laikytinas profesionalu, todėl teisės to daryti neturėjo, o tai darydamas, pažeidė produkto etiketėje nurodytą reikalavimą „naudoti profesionaliam vartojimui“. Antra, ieškovas pažeidė ne tik konkretų reikalavimą nurodytą etiketėje, bet ir privalomą įstatyme įtvirtintą reikalavimą prieš produkto naudojimą skaityti etiketę. Jeigu ieškovas prieš produkto panaudojimą būtų perskaitęs etiketę (bent dalį jos), būtų supratęs koks tai yra produktas ir kam jis yra naudojamas ir tokiu būdu produkto būtų nenaudojęs.

1.6. Produkto etiketėje būtų nelogiška nustatyti/numatyti visus galimus draudimus, kur produktas negali būti naudojamas. Priešingai, etiketės paskirtis yra nurodyti ar rekomenduoti kur produktas gali būti naudojamas. Byloje pateikti įrodymai (etiketės), patvirtina, kad etiketės turinys yra pakankamai išsamus ir aiškus: „Leopard® - selektyvus, sisteminis herbicidas naudojamas žieminių ir vasarinių rapsų, cukrinių ir pašarinių runkelių, morkų, bulvių, gūžinių kopūstų, žiedinių kopūstų, brokolių, svogūnų, česnakų, žirnių, pupų, lubinų, linų pasėliuose, obelų ir kriaušių pomedžiuose, dekoratyviniuose augaluose bei miško medelynuose ir miško želdiniuose. Leopard® skirtas naikinti vienametes ir daugiametes vienaskiltes piktžoles, javų pabiras. Skirtas profesionaliajam naudojimui.“ Akivaizdu, jog etiketėje niekur nėra rašoma apie šio produkto naudojimą kviečių apsaugai, tad tokį turinį suprastų net specialaus išsilavinimo ir/ar kursų nebaigęs asmuo.

1.7. Sprendimu nebuvo vertinta aplinkybė, kad ieškovo atstovas veikė neteisėtai ir padarė neteisingą, prielaidomis grįstą išvadą, kad „net tuo atveju, jei perkant ir naudojant pesticidus būtų dalyvavęs ir turintis specialių žinių augalų apsaugos srityje ieškovas, tai nebūtinai reikštų, kad klaida dėl netinkamo produkto pardavimo ieškovui būtų paaiškėjusi ir žalos nebūtų atsiradę, nes ieškovas ir jo atstovas, turėdami ilgametę darbo su atsakove patirtį, visiškai pasitikėjo įmone, ką iš esmės patvirtina jų veiksmai“. Ieškovas bei jo atstovas turėjo veikti ne pasitikėjimo, bet įstatymo pagrindu, t. y. ieškovas turėjo imperatyvią pareigą – skaityti – analizuoti produkto etiketę. Antra, jeigu būtų ieškovas laikęsis įstatyme numatytos pareigos, žalos būtų nepatyręs. Ieškovo atstovas neturėjo teisės purkšti kviečių, kadangi nėra išklausęs augalų apsaugos kursų. Taigi jis nežinojo net elementariausių taisyklių kaip reikia naudoti augalų apsaugos priemones, kaip ir net paprasčiausio skiriamojo pesticidų bruožo – dangtelių bei etiketės spalvų skirtumo (žalia – herbicidai, mėlyna – fungicidai).

1.8. Ieškovas turėjo įrodyti priežastinį ryšį, kuris leistų susieti visus ieškovo nurodomus nuostolius su atsakovo neteisėtais veiksmais. Nagrinėjamu atveju ieškovas argumentavo, kad jeigu atsakovas būtų pardavęs tinkamą produktą, ieškovas nebūtų patyręs žalos. Akcentuotina, kad pateiktas ieškovui produktas nebuvo tinkamas purkšti ieškovo kviečių lauką, tačiau pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovui per klaidą buvo pateiktas ne tas produktas, per se (lot. pats savaime) nelemia priežastinio ryšio tarp kilusių nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų, taip pat nepanaikina ieškovo pareigos įrodyti šias civilinės atsakomybės sąlygas.

1.9. Sprendimu nebuvo nagrinėtas teisinis kontekstas priežastinio ryšio atžvilgiu, todėl buvo padaryta neteisinga išvada jog tiek ieškovo, tiek atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis. Sprendimu nebuvo išsamiai ištirtos faktinės aplinkybės, nebuvo vertintos aplinkybės, kad priežastinis ryšys, jeigu toks ir buvo, tai jis nutrūko, t. y. pats ieškovas savo neteisėtais veiksmais jį nutraukė. Tokiu būdu buvo padaryta teisės taikymo klaida, kadangi nebuvo atsižvelgta į tai, jog priežastinis ryšys buvo nutrauktas paties ieškovo. Siekiant pripažinti atsakovą atsakingu dėl ieškovo nuostolių kilimo, atsakovo neteisėti veiksmai turėtų lemti žalos atsiradimą tiesiogiai ir neturėtų būti nutrūkęs priežastinis ryšys. Tiesioginės priežasties ir pasekmės ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių nėra.

1.10. Sprendimu nebuvo analizuota ir įvertinta, ar nukentėjęs asmuo – ieškovas, buvo pakankamai rūpestingas, kad išvengtų žalos ir apribotų jos dydį. Visos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina vienareikšmišką išvadą, kad ieškovo (jo atstovo) veiksmai lėmė priežasties ir pasekmės ryšio nutrūkimą, t. y. ieškovo veiksmai buvo tas tarpinis veiksnys, turėjęs lemiamos įtakos žalos atsiradimui. Vieninteliai nuostoliai, kurių šiuo nagrinėjamu atveju galėtų ieškovas reikalauti iš atsakovo, galėtų būti nuostoliai susiję su prekės grąžinimu, nes ieškovas turėdamas pareigą nustatytą įstatyme, perskaitęs prekės etiketę, o taip pat kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, pagal prekės skiriamuosius ženklus (kamštelio ir etiketės spalvą), turėjo pastebėti, kad jam per klaidą buvo pateikta ne ta prekė, kurią jis norėjo įsigyti, ir kaip minėta grąžinti prekę atsakovui. Paskesni neteisėti ieškovo veiksmai (etiketės neskaitymas, augalų apsaugos priemonių naudojimas neturint teisės to daryti), sąlygojo ieškovo patirtų nuostolių atsiradimą, už kuriuos tik pats ieškovas ir yra atsakingas. Nuostolius ieškovui lėmė jo paties (jo atstovo) veiksmai, kuriais buvo sukelta žala. Tai lemia atsakovo civilinės atsakomybės netaikymą ir ieškinio dėl žalos atlyginimo atmetimą CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalių pagrindu.

1.11. Ieškovas savo prašomų priteisti nuostolių dydį grindė skirtumu tarp jo 2017 metais gauto žieminių kviečių derlingumo 4,25 t/ha ir gretimame kaime/sklype kviečius auginusio ieškovo kaimyno ūkininko 2017 metais gauto kviečių derlingumo 7,82 t/ha, padauginus jį iš ieškovo deklaruoto 22,19 ha kviečių ploto ir vidutinės 142,67 Eur/t kainos, kuria tais metais ieškovas pardavė gautą žieminių kviečių derlių. Sprendimu buvo padaryta teisinga išvada, kad byloje esantys, ieškovo pateikti, duomenys pagrindžiantys ieškovo prašomus priteisti nuostolius, nėra pakankami ieškovo lauko derlingumui pagrįsti. Sprendimu buvo teisingai nustatyta, kad „Net esant vienodam laukų derlingumo balui, gautos produkcijos kiekis, o taip pat ir jo kokybė, gali skirtis dėl sėklos rūšies ir kokybės, naudojamos apdirbimo technologijos, tręšimo, pesticidų naudojimo, buvusių klimatinių sąlygų, melioravimo sistemų būklės ir kitų priežasčių“. Tačiau buvo padarytos nepagrįstos išvados, priešingos prieš tai skundžiamame sprendime nustatytoms aplinkybėms. Byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo ir ieškovo kaimyno naudotų sėklų rūšis, todėl nesant tokių duomenų (jų neišanalizavus), negalima daryti išvados apie dviejų sklypų derlingumo tapatumą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepagrindė ir neįrodė savo ir kaimyno dirbamų laukų tapatumo bei tapačių priemonių naudojimo, sprendimu buvo padaryta nepagrįsta ir deklaratyvi išvada, kad ieškovo žalos paskaičiavimas yra teisingas. Nesant objektyvių duomenų, pagrindžiančių ieškovo ir jo kaimyno dirbamų laukų derlingumo bei naudotų priemonių tapatumą, nustatant galimų ieškovo patirtų nuostolių dydį galima būtų vadovautis tik oficialiais statistiniais duomenimis. Remiantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis 2017 metais žieminių kviečių derlingumas Lietuvoje buvo 5,23 t/ha, Kėdainių rajono apskrityje – 5,54 t/ha.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas ūkininkas R. Ž. prašo apeliacinio skundo netenkinti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Teismas nustatė, kad atsakovė per klaidą pardavė ne tą produktą, todėl pagrįstai tokį atsakovo pažeidimą (herbicido pardavimą vietoj fungicido) įvertino kaip esminį, nes buvo siekiama įsigyti produktą apsaugoti auginamą žemės ūkio kultūrą (žieminius kviečius) nuo ligų, o ne juos sunaikinti. Būtent atsakovas, parduodamas produktą, kurio paskirtis yra priešinga tai paskirčiai, kokios buvo tikimasi, t. y. neatitinkantį šalių susitarimo sąlygų, atliko neteisėtus veiksmus, todėl turi atlyginti ieškovo patirtus nuostolius dėl derliaus sumažėjimo.

2.2. Nors atsakovas skunde teigia, kad ieškovui, kaip profesionaliam augalų apsaugos produktų naudotojui, turėjo būti žinomas ne tik skirtumas tarp fungicido ir herbicido, bet ir produkto skiriamieji pakuočių ženklai – dangtelių ir pakuotės spalvos – mėlyna spalva žymini fungicidai, žalia – herbicidai, tačiau skirtumai tarp pakuočių turėjo būti žinomi ir atsakovės darbuotojui, pardavusiam produktą.

2.3. Jei atsakovas mano, kad ieškovo atstovas neturėjo teisės naudoti augalų apsaugos priemonių, neturėjo elementarių žinių kuo skiriasi herbicidai nuo fungicidų, tokiu atveju atsakovės darbuotojas, pardavęs ieškovo atstovui pesticidus, neturėjo teisės parduoti augalų apsaugos priemonių tokiam asmeniui. Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo ir tiekimo rinkai taisyklių 59 punktas sako, kad perkant profesionaliam naudojimui skirtus produktus pardavėjas privalo reikalauti, o pirkėjas pateikti augalų apsaugos kursų baigimo pažymėjimą ir, jeigu augalų apsaugos produktas priskiriamas nuodingoms medžiagoms, leidimą įsigyti, parduoti ar kitaip perleisti nuodingąją medžiagą. Šių dokumentų nepateikus, augalų apsaugos produktus parduoti draudžiama. Taigi, šiuo atveju pardavėjas, nesilaikydamas nustatytos tvarkos, pardavė atsakovo teigimu, neišklausiusiam kursų nežinančiam net elementariausių taisyklių kaip reikia naudoti augalų apsaugos priemones bei nežinančiam net paprasčiausio skiriamojo pesticido bruožo, ieškovo atstovui augalų apsaugos priemonės ir taip pat veikė neteisėtai, dėl ko ieškovui buvo padaryti nuostoliai.

2.4. Teismas teisingai nustatė padarytų nuostolių dydį. Byloje yra pateikta Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Žemdirbystės instituto pažyma, patvirtinanti kad buvo įvertinta ieškovo pasėlių būklė. Pažymą ruošė mokslų daktarė G. K., kuri akivaizdžiai susipažino su pasėlių laukais prieš pjūtį. Ji nustatė, kad 60 proc. varpų buvo neužmezgusios grūdų dėl pažeisto stiebo ties viršutiniu tarpubambliu. Peržiūrėjusi ūkininko pateiktą žieminių kviečių auginimo technologiją nustatė, kad vieno iš purškimo metu buvo panaudotas herbicidas „Leopard“. Kadangi nuėmus derlių buvo gautas 4,25 t/ha, tai, nesant pažeidimų, derlingumas siektų virš 10 t/ha.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

8. Byloje kilo ginčas dėl sutartinės civilinės atsakomybės atsakovei AB „Kauno grūdai“ taikymo ir žalos atlyginimo priteisimo.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 21 d. Teismų praktikos dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo apžvalgoje Nr. AC-49-1 (Teismų praktika. 2019, 49, p. 642-686) nurodė, kad teisės doktrinoje pažymima, jog sutarčių teisė gina lūkesčių (angl. expectation) interesą, o deliktų – tikrumo (angl. reliance). Sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Būtent taip pasireiškia lūkesčių intereso gynyba. Tokia žalos atlyginimo apimtis įtvirtinta Europos sutarčių teisės principų 9:502 straipsnyje, DCFR 111.-3:702 straipsnyje ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018, 17 punktas; 2015 m. gegužės 28 d. nutarus civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis Valstybinės augalininkystės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atsakymu R. Ž. į jo paklausimą nurodė, kad atsakovės AB „Kauno grūdai“ prekybos vietos (sandėlio, esančio J. Basanavičiaus g. 89C, Kėdainiai) augalų apsaugos žurnale buvo įrašyti šie augalų produktai: „Terra“, „Maredo“ ir „Leander“ (b. l. 20). Šie duomenys yra pakankamas pagrindas spręsti, kokių interesų lūkesčių iš tarp šalių susiklosčiusių pirkimo–pardavimo santykių turėjo ieškovas (CK 6.305 straipsnis). Pastebėtina, kad apeliantė neginčija šių įrašų žurnale, o tai reiškia, kad nepaneigta byloje ieškovo nurodoma aplinkybė, jog sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove jis turėjo interesą įsigyti priemones, skirtas jo auginamų žieminių kviečių apsaugai nuo ligų, o ne nuo piktžolių naikinimo.

11. Byloje esanti 2017 m. birželio 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18) patvirtina, kad atsakovės (pardavėjos) AB „Kauno grūdai“ išrašytoje sąskaitoje nurodyta, jog atsakovė pardavė, o ieškovas R. Ž. nupirko pesticidus „Terra 250 SC“, „Maredo 125SC 51“, „Polyfeed 20-20-20+ME 25/1200“ ir „Leopard EC 51“. Apeliantė apeliaciniame skunde išsamiai nurodė, kam naudojamas ir skirtas jos parduotas produktas „Leopard®. Tai selektyvus, sisteminis herbicidas naudojamas žieminių ir vasarinių rapsų, cukrinių ir pašarinių runkelių, morkų, bulvių, gūžinių kopūstų, žiedinių kopūstų, brokolių, svogūnų, česnakų, žirnių, pupų, lubinų, linų pasėliuose, obelų ir kriaušių pomedžiuose, dekoratyviniuose augaluose bei miško medelynuose ir miško želdiniuose. Leopard® skirtas naikinti vienametes ir daugiametes vienaskiltes piktžoles, javų pabiras.

12. Apeliantė pabrėžė, kad ieškovas turėjo atskirti pesticidus – fungicidą nuo herbicido, nes produkto skiriamieji pakuočių ženklai – dangtelių ir pakuotės spalvos. Mėlyna spalva žymini fungicidai (skirti apsaugai nuo ligų), žalia – herbicidai (skirti naikinti piktžoles). Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė 2017 m. birželio 6 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė ir pardavė ieškovui produktą „Leopard EC 51“, nors vietos (sandėlio, esančio J. Basanavičiaus g. 89C, Kėdainiai) augalų apsaugos žurnale buvo įrašyta „Leander“ ir pati šios klaidos pagal pesticidų pakuotės skirtumus nepastebėjo, perduodama pirkėjui produktą.

13. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl atsakovės, kaip pardavėjos neteisėtų veiksmų, pažeidusių ieškovo lūkesčių interesą. Pažymėtina, kad pardavėja pagal įstatymą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui metu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėjo vėliau (CK 6.327 straipsnio 1, 3 dalis). Nagrinėjamu atveju toks neatitikimas paaiškėjo herbicidu išpurškus ieškovo žieminių kviečių lauką ir jiems pradėjus nykti. Ieškovo (pirkėjo) lūkesčio intereso pažeidimo dėl konkretaus jam reikalingo produkto įsigijimo bei parduoto produkto panaudojimo pasekmių tikrai būtų išvengta, jeigu atsakovė pesticido pardavimo metu būtų suteikusi informaciją apie herbicido „Leopard EC 51“ naudojimą, t. y. įvykdžiusi Augalų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamantuojamus reikalavimus augalų apsaugos platintojams suteikti informaciją apie šių produktų naudojimą, riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, taikytinas rizikos valdymo priemones, nurodytas augalų apsaugos produkto etiketėje. Atsakovės nerūpestingumas ir neapdairumas, neįvykdžius jai šios įstatymu numatytos pareigos bei šiuo atveju ieškovo pasitikėjimas pardavėju dėl jų tarpusavio ilgalaikio bendradarbiavimo ir lėmė didžiąja dalimi netinkamą ieškovo elgesį, t. t. ir nesusipažinimą su informacija augalų apsaugos produkto etiketėje apie jo naudojimo paskirtį. Pastebėtina, kad šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktas įpareigoja ieškovą laikytis augalų apsaugos produkto etiketėje nurodytų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, pagrįstai vertino abiejų pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalių veiksmų bei atsiradusių pasekmių priežastinį ryšį.

14. Apeliantė nurodo, kad ieškovo atstovas neturėjo teisės purkšti kviečių, kadangi nėra išklausęs augalų apsaugos kursų. Nors atsakovė ginčo produktą pardavė ieškovui per įgaliotą asmenį, tačiau tai jos neatleido nuo pirmiau nurodytos Augalų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuotos pareigos įvykdymo, o kilus jai kokių abejonių dėl šių priemonių naudotojo, pagal Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių 49 punktą, pardavėja privalėjo reikalauti, o ieškovas (jo atstovas) privalėjo pateikti augalų apsaugos pažymėjimą. Šių dokumentų nepateikus, augalų apsaugos produktus parduoti arba kita forma perduoti draudžiama. Todėl atsakovė, nurodydama aptariamus argumentus pati prigrindžia savo nerūpestingumą ir neatsargumą, parduodant herbicidą „Leopard EC 51“. Kadangi atsakovė pardavė ieškovo atstovui pesticidus, tai reiškia, kad ji pirkėju pasitikėjo, todėl apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad tarpusavio pasitikėjimo santykiai šiuo atveju nebuvo reikšmingi dėl klaidos, kuri įvykdo parduodant ne tos rūšies pesticidą. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad ieškovo atstovas neturėjo abejonių, jog atsakovė jam pardavė ne tą produktą, kurį rekomendavo jos agronomas – konsultantas R. P., pagal kurio rekomendacijas 2017 m. birželio 6 d. atsakovės prekybos vietos augalų apsaugos produktų žurnale buvo padarytas įrašas apie augalų apsaugos produktą „Leander“ (b. l. 20).

15. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą jog tiek ieškovo, tiek atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, nes nebuvo nagrinėtas teisinis kontekstas priežastinio ryšio atžvilgiu. Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014 ir joje nurodytą praktiką).

16. Be to, pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė pardavė ieškovui ne tos rūšies pesticidą, kuris buvo rekomenduotas ieškovui įsigyti, todėl būtent atsakovė pažeidė ieškovo lūkesčių interesą ir atsakovė to net neginčija, nurodydama, kad įvyko žmogiška klaida. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė pažeidė įstatymų nuostatas, pesticido pardavimo metu nesuteikusi informaciją ieškovo atstovui apie herbicido „Leopard EC 51“ etiketėje nurodomus duomenis apie jo panaudojimą. Ir nors tokie atsakovės (pardavėjos) neteisėti veiksmai nebuvo vienintele neigiamų pasekmių – žalos atsiradimo priežastimi, kadangi herbicidą tiesiogiai į žieminių kviečių laukus išpurškė ieškovo įgaliotas asmuo, tačiau atsakovė, pardavusi ne tą augalų apsaugos produktą, kurią turėjo parduoti, sudarė sąlygas žalai atsirasti ir tuo pakankamai prisidėjo prie jos atsiradimo. Tokiu atveju apeliantės argumentai, kad tik nustatęs, jog jos veiksmais buvo padaryta tiesioginė žala, teismas būtų galėjęs taikyti civilinę atsakomybę, yra neteisingi, vertintini kaip neatitinkantys įstatymo ir teismų praktikos. Pastebėtina, kad teismui konstatavus asmens kaltę dėl sutartinės prievolės neįvykdymo, CK 6.259 straipsnis palieka teismo diskrecijai spręsti, ar kreditoriaus kaltės laipsnis, forma, apimtis ir pan. sudaro pagrindą sumažinti skolininko atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008).

18. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad abi šalys nagrinėjamu atveju veikė išskirtinai nerūpestingai, kas vertinama kaip didelis neatsargumas. Atsakovės sutarties pažeidimas – pardavimas ne toks rūšies pesticido ir neinformavus ieškovo apie parduoto herbicido etiketėje nurodytas naudojimo sąlygas, nes pati atsakovė tikėtinai buvo įsitikinusi, kad sutartį vykdo tinkamai, yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su tolesniais ieškovo atstovo nerūpestingais veiksmai, panaudojus jam perduotą augalų apsaugos produktą, vietoje to, kurį ieškovui rekomendavo atsakovės konsultantas. Aplinkybė, kad ieškovės atstovas dėl savo nerūpestingumo nenutraukė sutarties pažeidimo, nepanaikina atsakovės neteisėto veiksmo ir nelemia civilinės atsakomybės jai netaikymą, nes atsiradę padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo abiejų sutarties šalių neteisėtų veiksmų (neveikimo).

19. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisngai nustatė žalos dydį pagal gretimo dirbamo lauko derlingumą. Apeliantės nuomone, teismas turėjo remiantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, kai 2017 metais žieminių kviečių derlingumas Lietuvoje buvo 5,23 t/ha, Kėdainių rajono apskrityje – 5,54 t/ha. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nustatydamas žalos dydį rėmėsi 2017 m. lapkričio22 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo žemdirbystės instituto pažyma (b. l. 28), surašyta G. K., turinčios specialių žinių. Pažymoje nurodyta, kad apie 60 proc. varpų buvo neužmezgusios grūdų, bet remiantis „Tręšimo plano sudarymas, 2002“ metodologija, azoto trąšų panaudotas kiekis paskaičiuotas siekiant išauginti 8 t/ha kviečių derlių. Pagal byloje esančius duomenis apie ieškovo ūkio rodiklius, kurie nurodyti VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultantės Z. B. pateiktoje suvestinėje (1 t., b. l. 49), 2015 m. ieškovo kviečių lauko derlingumas buvo 7 t/ha, o 2017 m. – 4,25 t/ha. Pažymėtina, kad 2019 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje liudytoja G. K. parodė, jog buvo nuvykusi į kviečių lauką ir jį apžiūrėjusi prieš javapjūtę nustatė, kad 1 kv. m. 60 proc. žieminių kviečių varpų buvo neišsivystę, neturėjo maitinimo – kontakto su augalu ir toks kviečių lauko pažeidimas yra susijęs su panaudotu herbicidu (garso įrašas nuo 5:41 min. iki 7:25 min.). Liudytoja nurodė, kad pagal žieminių kviečių tankumą šio lauko derlingumas galėjo būti apie 10 t/ha. (garso įrašas nuo 20:20 min. iki 20:50 min.). Pastebėtina, kad apeliantė nekvestionuoja šių įrodymų, kuriais pirmosios instancijos teismas rėmėsi, nustatydamas žalos dydį – apie kviečių lauko faktinį pakenkimo laipsnį bei faktiškai pasiektą derlingumą.

20. Byloje yra duomenys apie ūkininko E. D., gretimo su ieškovu lauko, deklaruotą derlingumą – 7,82 t/ha. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad pagal šį derlingumą negalima konkrečiai nustatyti koks ieškovo lauko derlingumas, nes nėra byloje detalių duomenų apie jo auginamus kviečius (pvz. jų veislę ir kt.). Tačiau nutarties 19 punkte nurodyti faktiniai duomenys, specialistės liudytojos G. K. parodymai ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo žemdirbystės instituto 2017 m. lapkričio22 d. parengto ieškovo kviečių lauko būklės įvertinimas buvo pakankami teismui nustatyti labiau tikėtiną augalų pakenkimo laipsnį ir padarytos žalos dydį, kadangi žalą tiksliai apskaičiuoti dėl kviečių varpų pakenkimo herbicidu, tiesiogiai įtakojusiu žieminių kviečių derlingumą, nagrinėjamu atveju nėra galimybės. Taigi, šie duomenys ir 2018 m. lapkričio 23 d. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos pateikti derlingumo rodikliai, jų kitimas trijų paskutinių metų laikotarpiu bei panašiose sąlygose dirbusių ūkių rodiklių vidurkiai (6,37 t/ha) (1 t., b. l. 52), duoda pakankamą pagrindą nesutikti su atsakove, kad sprendžiant dėl žalos dydžio reikia taikyti 2017 metais žieminių kviečių Lietuvoje derlingumo vidurkį 5,23 t/ha, kuris Kėdainių rajono apskrityje buvo 5,54 t/ha, jau vien todėl, kad ieškovo laukų derlingumas 2015 m. buvo 7 t/ha kviečių derliaus (b. l. 49).

Dėl bylos procesinės baigties

21. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (1 t., b. l. 20). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkte nustatytų dydžių (maksimalus dydis 1216,41 Eur (935,70 Eur (2019 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 1,3)), todėl priteisiamos ieškovui iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).

23. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis), kurios priteisiamos iš atsakovės valstybei.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Kauno grūdai“, juridinio asmens kodas 133818917, ieškovui R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ valstybei 8,00 Eur (aštuonis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas