Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau AB) „Kauno grūdai“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esanti 2017 m. birželio 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KGP Nr. 0211227 (b. l. 18) patvirtina, kad pardavėjas (atsakovė) AB „Kauno grūdai“ pardavė, o pirkėjas (ieškovas) R. Ž. nupirko 5 ltr. pesticidų „Leopard EC 51“. Tai pat ieškovui buvo parduotas pesticidas „Terra 250 SC“ ir pesticidas „Maredo 125SC 51“, bei „Polyfeed 20-20-20+ME 25/1200“. Prekės tą pačią dieną pakrautos atsakovės sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini)..

Toks atsakovės padarytas pažeidimas parduodant ne tos paskirties pesticidus, pripažintinas esminiu, nes pardavėjas, konsultavęs ieškovo atstovą, žinodamas kokiai paskirčiai pirkėjui reikalingi pesticidai, pardavė jam ne tos rūšies pesticidus, (vietoje fungicido pardavė herbicidą), t. y. priemonę, skirtai ne auginamos kultūros apsaugai, o pačios kultūros naikinimui. Tokia ieškovui parduota produkcija neatitiko ieškovo lūkesčių, jis tokios produkcijos įsigyti nepageidavo ir neplanavo. Pagal pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjo parduodamo daikto kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pirkimo – pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnio 4 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jei sutartyje tokių nurodymų nėra – įprastus reikalavimus. Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui metu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėjo vėliau (CK 6.327 straipsnio 1, 3 dalis). Atsižvelgus į tai, kad atsakovės ieškovui parduotas produktas neatitiko šalių susitarimo sąlygų, konstatuotini atsakovo neteisėti veiksmai, dėl atsakovei kyla civilinė atsakomybė atlyginti ieškovui jo turėtus nuostolius, tačiau tik tuos, kurie pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko (atsakovės) veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Teismas pažymi, kad nors ieškovas yra verslininkas, profesionalus augalų apsaugos priemonių naudotojas, tačiau pareiga perduoti tinkamą prekę, vadovaujantis anksčiau paminėtomis teisės normomis, teko atsakovei; ji neįrodė, kad ieškovas (ar jo atstovas) žinojo arba negalėjo nežinoti apie parduodamos prekės neatitikimą sutarties sąlygų reikalavimams (CK 6.327 straipsnio 1, 2 dalis). Ieškovui prekė buvo perduota tos pačios formos taroje, ji iš esmės vizualiai skyrėsi tik dangtelio spalva ir spalvinimu etiketėje (b. l. 75), o dėl perduotos prekės sortimento atitikimo nesuabejojo net profesionalus pesticidų pardavėjas – atsakovės darbuotojas.

Jei sutarties vykdymas vienai iš šalių yra profesinė veikla, tai ji sutartį turi vykdyti ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 2 dalis, 6.256 straipsnio 3 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai įvykdo įmonė, ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolė netinkamai įvykdyta dėl nenugalimo jėgos, jei sutartis ar įstatymai nenumato ko kito (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Augalų apsaugos įstatymas numato reikalavimus augalų apsaugos produktų platinimo leidimo turėtojams. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad šio leidimo turėtojas privalo užtikrinti, kad profesionaliajam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai būtų parduodami tik augalų apsaugos produktų profesionaliesiems naudotojams ir jiems būtų suteikta informacija apie šių produktų naudojimą, riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, taikytinas rizikos valdymo priemones, nurodytas augalų apsaugos produkto etiketėje. Kadangi ieškovas (per atstovą) buvo konsultuotas dėl žieminių kviečių nupurškimo nuo ligų ir jam buvo skirta tam skirta priemonė „Leander“, tai reiškia kad jam nebuvo suteikta įstatyme nurodyta informacija apie kito, per klaidą išduoto produkto „Leopard“ naudojimą, riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, taikytinas rizikos valdymo priemones. Visa tai reiškia, kad atsakovė nesielgė rūpestingai ir apdairiai, neįvykdė jai įstatymu numatytos pareigos, dėl ko šie atsakovės veiksmai vėliau lėmė netinkamą preparato panaudojimą ir sukėlė ieškovui nuostolius.

Tačiau nuostolius, atsiradusius dėl derliaus netekimo taip pat lėmė ir vėlesni ieškovo, veikusio per įgaliotą asmenį, veiksmai. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad produkciją pirko ir netrukus ją lauke panaudojo (išpurškė) liudytoju šioje byloje apklaustas A. Ž. Nustatyta, kad ieškovui R. Ž. 2015 m. buvo išduotas augalų apsaugos kursų baigimo pažymėjimas, galiojantis iki 2020 m. (b. l. 17). Tuo tarpu duomenų apie tai, kad tokį pažymėjimą turėtų A. Ž., nėra. Kadangi visus veiksmus įgaliojimo pagrindu, t. y. tiek pesticidų pirkimą, tiek ir jų panaudojimą už R. Ž. atliko A. Ž., tai iš to kylančios teisės ir pareigos buvo sukurtos atstovaujamajam, t. y. ieškovui. Todėl ieškovui, o ne jo atstovui A. Ž., tenka su pirkimo – pardavimo pasekmėmis, įskaitant ir neigiamomis, susijusi rizika. Nesutiktina su ieškovo atstovės pozicija, kad pesticidai A. Ž. net negalėjo būti parduoti. A. Ž. veikė teisėtai, įgaliojimo pagrindu, atstovaujamasis (ieškovas R. Ž.) įsigyti prekes galėjo (turėjo pažymėjimą), pirkėju PVM sąskaitoje nurodytas R. Ž., o už jį veikiantis A. Ž. turėjo teisę įgaliojimo pagrindu veikti jo vardu. Nustatyta, kad ieškovo tėvas A. Ž., įsigijęs pesticidus, tą pačią dieną nuvyko į žieminių kviečių lauką, kur nieko iš nesiaiškindamas, neskaitydamas etikečių, t. y. veikdamas nerūpestingai, viską supylė į purkštuvą ir jo turinį išpurškė ant žieminių javų lauko. A. Ž. nurodė, kad jo ūkininkavimo naudojant pesticidus patirtis yra nuo 2012 m., jis aiškiai įvardijo pesticidų rūšis, kam kiekviena iš jų yra skirta. Tai reiškia, kad A. Ž., nors ir teisės aktų nustatyta tvarka nebūdamas susipažinęs su augalų apsaugos reikalavimais, turėjo pakankamos ūkininkavimo patirties ir galėjo bei privalėjo suprasti galimas neigiamas pasekmės, susijusias su netinkamo pesticido panaudojimu, imtis priemonių, kad tokia situacija išvis nekiltų. Taigi atsakovas, būdamas ūkininkas (verslininkas), elgėsi neapdairiai, neatsakingai. Tačiau teismas pažymi, kad net tuo atveju, jei perkant ir naudojant pesticidus būtų dalyvavęs ir turintis specialių žinių augalų apsaugos srityje ieškovas R. Ž., tai nebūtinai reikštų, kad klaida dėl netinkamo produkto pardavimo ieškovui būtų paaiškėjusi ir žalos nebūtų atsiradę, nes ieškovas ir jo atstovas, turėdami ilgametę darbo su atsakove (AB „Kauno grūdai“) patirtį, visiškai pasitikėjo įmone, ką iš esmės patvirtina jų veiksmai.

Atsakovės atstovas nurodo, kad egzistuoja tik ieškovo kaltė išpurškiant preparatą, motyvuodamas Augalų apsaugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Įstatymas numato, kad augalų apsaugos produktų profesionalieji naudotojai privalo laikytis augalų apsaugos produkto etiketėje nurodytų reikalavimų. Atsakovė į bylą pateikė priemonės „Leopard“ etiketės fotonuotraukas (b. l. 75, 76, 77). Iš jų matyti, kad reikalavimo (t. y. draudimo, ribojimo ir pan.) draudžiančio šį preparatą purkšti žieminių kviečių lauke, nėra numatyta – nurodyta, kam jis naudojamas, kas nėra tolygu reikalavimui (etiketėje nurodyti šie reikalavimai – naudoti profesionaliam vartojimui, reikalavimas vykdyti naudojimo instrukcijos nurodymus, naudoti spec. drabužius, akių (veido) apsaugos priemones, prarijus kreiptis į gydytoją, neskatinti vėmimo ir pan.). Taigi tai, kad A. Ž. išpurškė netinkamą, atsakovės per klaidą jam parduotą pesticidą, nėra augalų apsaugos produkto etiketėje nurodyto reikalavimo pažeidimas.

Byloje sprendžiant klausimą dėl atsakovės civilinės atsakomybės taikymo, CK 6.245 straipsnio 3 dalis nustato, jog sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiai skolininko atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Nagrinėjamu atvejus teismas anksčiau aptartų motyvų pagrindu sprendžia, kad žala ieškovui buvo padaryta atsakovo neteisėtais veiksmais, t. y. atsakovei netinkamai įvykdžius sutartį ir pardavus ne tą produktą, dėl kurio buvo konsultuotas ieškovas ir kurį jis pageidavo įsigyti. Tačiau įmonei (verslininkui), pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsakančiai be kaltės, taip pat gali būti taikomi atsakomybės sumažinimo ar atleidimo nuo atsakomybės institutai, jei nustatoma ir kreditoriaus kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013). Dėl kilusios žalos atsiradimo yra ir ieškovo, kuris veikė per įgaliotą asmenį, kaltė, nes jis nesilaikydamas net minimalių atidumo ir rūpestingumo reikalavimų, nesusipažinęs, kam gali būti naudojamas įsigytas produktas, tik pasitikėdamas ieškovo jam parduotos produkcijos tinkamumu, ją panaudojo. Taigi tiek ieškovo, tiek ir atsakovės veiksmai, sekantys vienas paskui kitą, buvo žalos atsiradimo priežastis.

Esant tokiai situacijai teismas sprendžia, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovė, būdami profesionalai (verslininkai), turėdami griežtai apibrėžtas pareigas, susijusias su pesticidų pardavimu ir jų panaudojimu, veikė išskirtinai nerūpestingai, kas vertinama kaip didelis neatsargumas, dėl ko šalių veiksmų įtaka atsiradusiems neigiamiems padariniams yra vienoda. Tai yra pagrindas spręsti, kad dėl kilusios žalos jie yra atsakingi lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį ir ieškovo prašomus atlyginti nuostolius šiai daliai proporcingai sumažinti – CK 6.248 straipsnio 4 dalis. Teismo vertinimu tokia proporcija tai pat labiausiai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, priešingas, kitokių dalių nustatymas teismo vertinimu be pagrindo išplėstų (susiaurintų) atsakomybės ribas ieškovui (atsakovei).

Dėl padarytos žalos paskaičiavimo ir priteistinos žalos dydžio.

Ieškovas patirtą žalą skaičiuoja pagal ūkininko E. D., kurio vienas iš laukų ribojasi su ieškovu lauku, 2017 m. gautų žieminių kviečių derliumi. Ginčo dėl žieminių kviečių kainos, nagrinėjant bylą nekilo, todėl teismas prašomą priteisti žieminių kviečių kainą- 142,67 Eur už toną, laiko teisinga. Šią kainą taip pat patvirtina ir į bylą pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, pardavimų suvestinė, 2017 m. pelno – nuostolių ataskaita (b. l. 56 – 59, 60, 65).

Į bylą gauti Nacionalinės mokėjimų agentūros duomenys patvirtina, kad A. D. 2017 m. deklaravo 151,38 ha žieminių kviečių plotą (b. l. 147–148). Tai patvirtina ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos pažyma (liudytojas nurodė, kad jis naudojasi jos teikiamomis paslaugomis), papildomai nurodant, kad iš 151,38 ha žieminių kviečių ploto buvo nukulta 1184,267 t., kas atitinka 7,82 t/ha (b. l. 150). Tokius pačius derlingumo rodiklius patvirtina ir 2018 m. lapkričio 26 d. A. D. pateikta pažyma (b. l. 46). Teismas sutinka su atsakovės atstovo pozicija, kad šie duomenys nėra pakankami ieškovo lauko derlingumui pagrįsti, nes net nėra aišku, koks šio asmens dirbamų laukų derlingumo balas, kas visų pirmiausia ir nulemia derlingumą. Net esant vienodam laukų derlingumo balui, gautos produkcijos kiekis, o taip pat ir jo kokybė, gali skirtis dėl sėklos rūšies ir kokybės, naudojamos apdirbimo technologijos, tręšimo, pesticidų naudojimo, buvusių klimatinių sąlygų, melioravimo sistemų būklės ir kitų priežasčių. Tačiau teismo vertinimu šioje byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių spręsti, kad ieškovas šiame sklype būtų nukūlęs 7,82 t/ha derlių. Visų pirma tai patvirtina 2017 m. lapkričio 22 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo žemdirbystės instituto pažyma (b. l. 28), surašyta specialių žinių turinčio, teismo posėdžio metu apklausytos G. K., patvirtinanti, kad sklype buvo suformuotas normalaus žieminių kviečių tankumo pasėlis, o azoto trąšų panaudotas kiekis paskaičiuotas siekiant išauginti iki 8 t/ha žieminių kviečių derlių. Taigi šis derlingumas (8 t/ha) iš esmės atitinka ūkininko E. D. pasiektą (deklaruotą) derlingumą – 7,82 t/ha. Teismo posėdžio metu apklausta G. K. patvirtino, kad laukas buvo apžiūrėtas prieš pjūtį, ir jos nuomone, derlingumas, pagal tokį pasėlių tankumą galėjo siekti iki 10 t/ha. Šis derlingumas (10 t/ha), iš esmės atitiktų pažymoje nurodytus faktus apie tai, kad apie 60 proc. varpų buvo neužmezgusios grūdų, kas atsižvelgus į nuimtą derlių (4.25 t/ha), nesant pažeidimų, sudarytų 10,625 t/ha. Todėl teismo vertinimu ieškovo žalos paskaičiavimas yra teisingas, pagrįstas byloje surinktais ir išanalizuotais įrodymais, nėra per didelis, todėl vadovautis atsakovės atstovo nurodytais ir į bylą pateiktais vidutiniais Kėdainių rajono derlingumo rodikliais (5,54 t/ha, b. l. 89), ar kitais statistiniais rodikliais (6.37 t/ha b. l. 49, 52) nėra pagrindo. Teismas pažymi, kad ieškovas 2015 m. buvo išaugino 7 t/ha kviečių derlių (b. l. 49), todėl atsižvelgus į tai kad 2017 m. buvo derlingi metai (G. K. parodymai), ieškovo nurodytas prognozuojamas derlingumas – 7,82 t/ha, teismo vertinimu yra realus ir pagrįstas.

Atsižvelgus į tai ieškovo apskaičiuota žala, skaičiuojama nuo negautos produkcijos (7,82 t – 4,25 t) už kiekvieną deklaruoto 22,19 ploto hektarą, skaičiuojant po 142,67 Eur/t yra teisinga (teismo skaičiavimais yra 11302,07 Eur, prašoma priteisti 11302 Eur suma) ir iš atsakovės, atsižvelgus į anksčiau nurodytus motyvus susijusius su šalių kalte dėl žalos atsiradimo, priteistina ½ dalis ieškovo reikalaujamos žalos atlyginimo – 5651,00 Eur (11302 Eur * ½) suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Nustatyta, kad ieškovas šioje byloje, kreipdamasis į teismą sumokėjo 459,00 Eur žyminį mokestį (nuo 15300,00 Eur turtinio reikalavimo, b. l. 35). Ieškovas ieškinį tikslino, sumažino reikalavimus iki 11302 Eur sumos, dėl ko teismas įskaitė 339 Eur žyminį mokestį. Taigi ieškovui grąžintinas jo permokėtas žyminis mokestis, 120 Eur suma. Nagrinėjamojoje byloje taip pat susidarė 8,85 Eur išlaidos, susijusios, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgus į tai, kad ieškiniu patenkinta ½ reikalavimų, iš šalių, lygiomis dalimis priteistina po 4,43 Eur išlaidų valstybei. Iš ieškovo priteistina suma įskaitytina į ieškovui grąžintiną žyminio mokesčio sumą (120 Eur – 4,43 Eur), ir ieškovui grąžintinas 115,57 Eur žyminis mokestis.

Ieškovas šioje byloje turėjo 300 Eur, o atsakovė 1210 Eur atstovavimo išlaidų (b. l. 129–135). Atsižvelgus į ieškiniu patenkintų reikalavimų apimtį, iš atsakovės ieškovui priteistina 150 Eur suma, o iš ieškovo atsakovei – 605 Eur suma. Sudengus priešpriešinius reikalavimus, iš ieškovo atsakovei priteistina 455 Eur jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis. Ieškinį tenkinus 50 proc., iš atsakovės ieškovui priteistina ½ ieškovo sumokėto žyminio mokesčio, 169,50 Eur suma (339 Eur / 2) ir šią sumą įskaičius į atsakovei iš ieškovo priteistas bylinėjimosi išlaidas laikytina, kad ieškovo prievolė atsakovei, susijusi su bylinėjimosi išlaidomis, yra 285,50 Eur (455 Eur – 169,50 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės AB „Kauno grūdai, į. k. 133818917, 5651,00 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 00 ct) nuostolių atlyginimą ieškovui R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), 285,50 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei AB „Kauno grūdai, į. k. 133818917.

Priteisti iš atsakovės AB „Kauno grūdai, į. k.133818917, 4,43 Eur (keturis eurus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Grąžinti R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), dalį jo 2018 m. birželio 21 d. sumokėto žyminio mokesčio – 115,57 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų 57 ct) sumą (iš 459,00 Eur sumos).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.