Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. U., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010 m. kovo 26 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams;

2) 2010 m. kovo 31 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2010 m. birželio 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4, 9 dalis, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

4) 2010 m. liepos 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

5) 2010 m. rugsėjo 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 20 parų;

6) 2010 m. lapkričio 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4, 9 dalis, laisvės atėmimu 2 metams; 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi bausmė subendrinta su 2010 m. birželio 29 d. ir 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams; 2013 m. balandžio 3 d. paleistas atlikęs bausmę;

7) 2013 m. lapkričio 6 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 9 mėnesiams 10 dienų;

8) 2014 m. vasario 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi bausmė subendrinta su 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; 2015 m. vasario 13 d. paleistas atlikęs bausmę;

9) 2015 m. lapkričio 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 30 parų; 2016 m. kovo 8 d. paleistas atlikęs bausmę;

10) 2016 m. birželio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

11) 2017 m. balandžio 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4, 9 dalis, laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams; 2018 m. kovo 30 d. paleistas atlikęs bausmę;

12) 2018 m. birželio 21 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant 64¹ straipsnį, areštu 60 parų; 2018 m. spalio 17 d. paleistas atlikęs bausmę;

13) 2018 m. lapkričio 21 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 284 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 50 parų;

14) 2018 m. gruodžio 12 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams;

teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis K. U. 2018 m. spalio 21 d. apie 0.20 val. Alytaus mieste, Naujojoje gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia peiliu dūrė nukentėjusiajam R. K. į pilvo sritį, padarydamas jam durtinę - pjautinę pilvo sienos žaizdą su plonžarnės sužalojimu, taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. K. sveikatą.

Kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad dūrė peiliu nukentėjusiajam R. K. gindamasis nuo jo suduotų smūgių. Paaiškino, kad 2018 m. spalio 20 d. apie 24 val. jis su draugais stovėjo ir rūkė prie įėjimo į naktinį barą „Odė“. Buvo neblaivus. Pro šalį ėjo du nepažįstami vyrai. Vienas iš jų, kaip vėliau paaiškėjo, buvo nukentėjusysis R. K.. Kaltinamasis su R. K. dėl kažko susiginčijo, bet tai buvo trumpas žodinis konfliktas ir R. K. nuėjo sau, o kaltinamasis liko prie baro. Po to jis norėjo su draugais užeiti į baro vidų, bet apsaugos darbuotojas jo neįleido, aiškino, kad jis yra per daug apgirtęs. Dar kiek pastoviniavęs, kaltinamasis ėjo namo. Pakeliui nusipirko kelias skardines alaus ir eidamas vieną skardinę išgėrė. Ėjo pėsčiųjų taku link Naujosios gatvės. Eidamas pro bendrabutį, pamatė ant tako stovintį nukentėjusįjį R. K.. Kaltinamajam reikėjo pro jį praeiti, nes ten nėra kito kelio. Jiems prasilenkiant, nukentėjusysis netikėtai, nieko nesakęs, stvėrė kaltinamajam už striukės ir sudavė jam ranka 2–3 smūgius į galvą, pataikė į kairę akį. Kaltinamasis, viena ranka dengdamasis nuo smūgių, kita ranka išsitraukė iš striukės kišenės peilį, kurį nešiojosi savigynai, ir atlenkė geležtę. Jo manymu, nukentėjusysis turėjo pastebėti, kad jis turi rankoje peilį, bet nukentėjusysis toliau tebelaikė jį už striukės ir smūgiavo į galvą, todėl kaltinamasis nesitaikydamas dūrė peiliu nukentėjusiajam į pilvą, po ko pastarasis jį paleido, susiėmė rankomis už šono. Kaltinamasis įsidėjo peilį į kišenę ir pasitraukė nuo nukentėjusiojo, palikdamas jį stovėti ant tako. Tada pasuko kiek į šalį ir apėjo bendrabutį iš kitos pusės. Pereidamas Naująją gatvę, matė sustojusį apsaugos tarnybinį automobilį su įjungtais švyturėliais, iš automobilio buvo išlipę žmonės. Kaltinamasis suprato, kad tai kažkaip susiję su R. K., kurį jis paliko ant tako netoli Naujosios gatvės. Kai kaltinamasis jau buvo prie savo namo (duomenys neskelbtini) laiptinės durų, atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Prieš tai jis išmetė iš kišenės peilį, tačiau pareigūnai peilį rado. Kaltinamojo teigimu, jis nenorėjo sunkiai sužeisti nukentėjusįjį, dūrė peiliu, nes jam reikėjo kažkaip išsilaisvinti, apsiginti nuo nukentėjusiojo užpuolimo. Jis sutinka su ligonių kasos civiliniu ieškiniu, taip pat sutinka ir su nukentėjusiojo R. K. reikalavimu atlyginti turtinę žalą, bet nukentėjusiojo reikalaujama 10 000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti kaltinamojo manymu yra pernelyg didelė, jis sutinka atlyginti 3 000 Eur.

Nukentėjusysis R. K., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad jis neprisimena visų įvykio aplinkybių. Žino, kad namuose su pusbroliu T. J. išgėrė butelį viskio, po to lydėjo pusbrolį namo, ėjo pro naktinį barą „Odė“, bet ar jie buvo užėję į barą, ar prie baro konfliktavo su kaltinamuoju – nežino. Prisimena, kad kai jis vienas ėjo taku nuo baro „Odė“, ant jo kažkas užgriuvo, jis pajautė smūgį į pilvą ir, rankomis palietęs rūbus, pamatė kraują, tada bėgo link Naujosios gatvės, kur šviesiau, tikėdamasis pagalbos, o po to sąmonę atgavo tik ligoninėje, po operacijos. Sužinojo, kad jam buvo padaryta durtinė žaizda pilve, pažeista plonžarnė. Kas jį sužalojo – nematė. Jis nėra linkęs konfliktuoti su kitais asmenimis, iki tol jam niekada neteko dalyvauti muštynėse. Smūgius galėtų suduoti nebent gindamasis, bet tikrai ne pirmas.

Liudytojas T. J., apklaustas teisme, parodė, kad jis buvo svečiuose pas nukentėjusįjį R. K., jie vartojo alkoholį. Po to abu išėjo į miestą pasivaikščioti. Užėjo į naktinį barą „Odė“, bet ten ilgai neužsibuvo ir išėjo. Nei prie įėjimo į barą, nei bare su jokiais asmenimis jie nebendravo ir nekonfliktavo. Po to su R. K. nuėjo į miesto centrą, užsuko į kelias kavines, išgėrė dar alaus ir tada jau nutarė eiti namo. Visas to vakaro aplinkybes gerai prisimena, nes nebuvo tiek apsvaigęs, kad neprisimintų. R. K., nors ir išgėręs, bet nesvirduliavo, elgėsi ramiai, nes jis santūrus žmogus, nelinkęs į konfliktus, nerodo pykčio ar agresijos. Prie viešbučio „Odė“ jie išsiskyrė, T. J. nuėjo namo, nors R. K. dar siūlė užeiti į šalia esantį „Odės“ naktinį barą. Kur nuėjo R. K. jiems išsiskyrus – T. J. nežino. Kelios minutės po vidurnakčio R. K. jam paskambino, fone buvo girdėti muzika. Ką tiksliai jis sakė liudytojas neprisimena, neįsidėmėjo, pokalbis buvo labai trumpas, nes T. J. iš karto pasakė R. K., kad jis jau namie, niekur neketina eiti ir išjungė telefoną. Kitą dieną sužinojo, kad R. K. ligoninėje, nes kažkas jį sužeidė peiliu.

Liudytojas D. R., apklaustas teisme, parodė, kad, dirbdamas (duomenys neskelbtini), nakties metu pagal suveikusį signalizacijos sistemos pranešimą važiavo tarnybiniu automobiliu Naująja gatve nuo miesto centro link poliklinikos. Artėjant prie Naujosios–Statybininkų gatvių sankryžos, pamatė kelio važiuojamojoje dalyje vyriškį, kuris mojavo rankomis. Sustojo ties juo. Vyriškis pasakė „padūrė“ ir susmuko. Ant kelio buvo matyti kraujo pėdsakai ir to vyriškio drabužiai nuo juosmens žemyn buvo visi kruvini. Nutempė nukentėjusįjį į kelkraštį. Pakėlus drabužius, matėsi kraujuojanti žaizda pilve. Sužeistasis nekalbėjo, buvo be sąmonės. D. R. iškvietė greitąją med. pagalbą ir nedelsdamas pats pradėjo teikti pirmąją pagalbą. Netrukus privažiavo keli policijos ekipažai ir GMP, nukentėjusįjį išvežė į ligoninę. Pagal kraujo pėdsakus nuėjo taku nuo Naujosios gatvės apie 50 m link daugiabučių namų ir ant tako (po medžiais) pastebėjo kraujo balą, pagal tai sprendė, kad toje vietoje ir įvyko konfliktas. Ši vieta yra netoli naktinio baro „Odė“.

Liudytojas D. J., dirbantis (duomenys neskelbtini), apklaustas teisme parodė, kad tarnybos metu, naktį, važiuodamas tarnybiniu automobiliu link Naujosios – Statybininkų gatvių sankryžos, pamatė sustojusius automobilius su įjungtom avarinėm šviesom. Tuo pat metu išgirdo policijos budėtojo pranešimą apie peiliu sužalotą asmenį. Privažiavęs prie sustojusių automobilių, pamatė ant šaligatvio gulintį vyriškį, kuris buvo be sąmonės, jo drabužiai buvo kruvini. Prie to vyriškio buvęs apsaugos darbuotojas paaiškino, kad pastebėjo nukentėjusįjį, kai šis, išėjęs į Naujosios gatvės važiuojamąją dalį, stabdė pravažiuojančius automobilius. Sustojo prie jo ir pamatė, kad jis sužeistas, netrukus prarado sąmonę. D. J. apie viską informavo policijos budėtoją ir ėmėsi veiksmų apsaugoti įvykio vietą. Jis matė kraujo pėdsakus ant Naujosios gatvės važiuojamosios dalies ir šaligatvio, šiais pėdsakais nuėjo iki namo Naujoji g. 14 ir ant tako, tarp medžių, ta vieta neapšviesta, pamatė dar daugiau kraujo pėdsakų, pagal tai buvo galima spręsti apie konflikto vietą. Ieškojo galimo nusikaltimo įrankio – aštraus daikto, bet nerado. Kiti policijos ekipažai pradėjo ieškoti asmens su peiliu. Netrukus išgirdo pranešimą, kad sulaikytas įtariamasis, prie jo buvo peilis. Kai D. J. nuvyko į policijos komisariatą, pamatė sulaikytą K. U., kuris garsiai reiškė nepasitenkinimą dėl jo sulaikymo. Su juo liudytojas nebendravo. Kai buvo nustatyta nukentėjusiojo asmens tapatybė, liudytojas nuvyko į jo butą, bendravo su nukentėjusiojo sutuoktine, kuri teigė, kad jos vyras išėjęs pas pusbrolį, neva lydėjo jį namo. Jai pranešė, kad nukentėjusysis ligoninėje, nes buvo sužeistas.

Liudytojas K. M., dirbantis (duomenys neskelbtini), apklaustas teisme parodė, kad patruliuojant Alytaus mieste, buvo gautas pranešimas, jog prie Naujosios–Statybininkų gatvių sankryžos rastas peiliu sužeistas žmogus, todėl buvo nurodymas ieškoti vyro, kuris galimai turi peilį. Kadangi netoli minėtos sankryžos yra naktinis baras „Odė“, nuvyko prie to baro ir paklausinėjo ten ar jie matė kokį įtartiną asmenį. Gavo informaciją, kad prie baro buvo pastebėtas vaikinas pravarde „R.“, kuris turėjo su savimi peilį ir prieš visus „šakojosi“. K. M. buvo žinoma, kad tai kaltinamojo K. U. pravardė, todėl važiavo jo ieškoti. Žinojo, kad kaltinamasis gyvena daugiabutyje (duomenys nekslebtini). Kai privažiavo prie to daugiabučio, pamatė prie laiptinės durų kaltinamąjį, kuris, pastebėjęs policijos automobilį, kažką numetė. Sulaikė kaltinamąjį, o toje vietoje, kur matė, kaip šis kažką išmetė iš rankos, rado peilį. Sulaikytas kaltinamasis neigė, kad tai jo peilis, taip pat jis neigė buvęs prie baro „Odė“. Kaltinamasis nesiskundė, kad buvo sužalotas. Jam uždėjo antrankius ir nuvežė į policijos komisariatą.

Liudytojas K. B., dirbantis (duomenys neskelbtini), apklaustas teisme parodė, kad jam patruliuojant Alytaus mieste su kolega K. M. ir TV laidos „Farai“ operatoriumi, radijo ryšiu išgirdo pranešimą apie peiliu sužalotą žmogų. Po to gavo informaciją, kad netoli įvykio vietos esančio naktinio baro apsaugos darbuotojas pasakė, jog su įvykiu gali būti susijęs asmuo pravarde „R.“, o tai kaltinamojo K. U. pravardė, todėl važiavo jo ieškoti pagal gyvenamąją vietą į (duomenys neskelbtini). Kai įsuko į namo (duomenys neskelbtini) kiemą, pamatė prie laiptinės durų kaltinamąjį, kuris kažką išmetė iš rankos. Priėjo prie jo ir uždėjo antrankius, jis nesipriešino, tik klausė, kodėl yra sulaikomas, aiškino, kad ėjo iš draugo namo. Apžiūrėjo K. U. rankas, nieko įtartino nepamatė. Toje vietoje, kur kaltinamasis kažką numetė, rado peilį. Kaltinamajam paaiškino, kad jis įtariamas sužalojęs žmogų. Kaltinamasis į tai reagavo ramiai, jis neigė, kad rastas peilis priklauso jam, nesiskundė, kad yra sumuštas, kad jam reikia pagalbos.

Liudytojas R. V., apklaustas teisme, parodė, kad jam dirbant apsaugos darbuotoju naktiniame bare „Odė“, į barą norėjo užeiti kaltinamasis, tačiau jis vilkėjo sportine apranga, be to, buvo akivaizdžiai neblaivus, todėl jo į barą neįleido. Kaltinamasis kelis kartus bandė patekti į barą, mėgino net gudrauti ir įeiti vidun apsuptas pažįstamų, bet R. V. jį pamatė ir neleido eiti į barą. Kaltinamasis jėga į barą nesiveržė, todėl R. V. kokios nors prievartos prieš jį nenaudojo, užteko žodžiu pasakyti, kad jis nebus įleistas. Kaltinamasis peilio nedemonstravo, todėl liudytojui nežinoma, ar tą vakarą jis su savimi turėjo peilį. R. V. nurodė nematęs, kad prie naktinio baro kaltinamasis konfliktuotų su kitu asmeniu. R. V. teigimu, kaltinamojo veide nebuvo jokių sužalojimų.

Alytaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) I. S. ir (duomenys neskelbtini) specialisto Ž. P. 2018 m. spalio 21 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2018 m. spalio 21 d. 01.28 val. policijoje gauti Alytaus GMP ir VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus darbuotojų telefoniniai pranešimai, kad GMP pristatė į ligoninę iš Naujosios gatvės, Alytuje, R. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam diagnozuota pilvo sienos durtinė žaizda, jo sunki sveikatos būklė, jis komoje, operuojamas (1 t., b. l. 1, 8).

Alytaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) K. M. tarnybiniame pranešime dėl sulaikyto įtartino asmens nurodyta, kad pagal policijos budėtojo pranešimą apie paiešką asmens, galimai turinčio su savimi peilį, buvo patikrinti asmenys prie naktinio klubo „Odė“, iš jų gauta informacija apie vaikiną pravarde „R.“, kuris buvo prie klubo ir turėjo su savimi peilį; buvo žinoma, kad šis asmuo gyvena (duomenys neskelbtini); nuvykus šiuo adresu, prie namo laiptinės pastebėtas vaikinas, kuris, pamatęs policijos pareigūnus, kažką išmetė; priėjus prie jo ir patikrinus, nustatyta, kad tai K. U., gim. (duomenys neskelbtini), šalia jo gulėjo numestas peilis, K. U. sakė nežino, iš kur tas peilis. Apie sustabdytą asmenį pranešė policijos budėtojui, atvyko operatyvinė grupė. K. U. alkotesteriu nustatytas 2,51 prom. girtumas (1 t., b. l. 9).

Įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedas (fotolentelė) patvirtina, kad 2018 m. spalio 21 d. 0.45 val. pradėta įvykio vietos apžiūra prie daugiabučio namo Naujoji g. 14, Alytuje, kur 15,5 m atstumu nuo namo sienos ant šaligatvio plytelių 2,6 x 1,0 m plote rasti pėdsakai, panašūs į kraujo dėmes, šie pėdsakai tęsiasi 32 m atstumu iki Naujosios–Statybininkų gatvių sankryžos, kur 13,5 x 8,5 m plote rastos dėmės, panašios į kraują; Naujosios gatvės važiuojamojoje dalyje taip pat rastos dėmės, panašios į kraują; nuo minėtų kraują primenančių dėmių paimtos nuoplovos; Naujosios gatvės važiuojamojoje dalyje rastas ir paimtas užtrauktuko metalinis užsegimas ir mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, ant kurio matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (1 t., b. l. 11–26).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad 2018 m. spalio 21 d. 02.10 val. Alytuje, prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) laiptinės, rastas ir paimtas juodos spalvos metalinis peilis-peteliškė (1 t., b. l. 27–32).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto 2018 m. gruodžio 11 d. išvada Nr. 52-(246)-IS1-251 patvirtina, kad peilis-peteliškė, rastas ir paimtas 2018 m. spalio 21 d. įvykio vietos apžiūros metu, yra pramoniniu būdu pagamintas buitinės paskirties lenktinis peilis, kuris nėra šaltasis nešaunamasis ginklas. Išvadoje nurodyta, kad peilis pagamintas iš metalo, jo bendras ilgis yra 227 mm, jis turi atsilenkiančią geležtę, kuri yra tiesi, vienašmenė, jos ilgis – 100 mm, plotis iki 18,5 mm, storis – 2,8 mm, geležtės ašmenys pagaląsti iš abiejų pusių (1 t., b. l. 125–126).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolų bei nuotraukų matyti, kad Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus slaugytoja 2018 m. spalio 21 d. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui nukentėjusiojo R. K. drabužius, kuriais jis vilkėjo įvykio metu: striukę, megztinį, kelnes, marškinėlius, apatines kelnaites, kojines, ir sportinius batus. Apžiūrėjus minėtus daiktus, nustatyta, kad megztinyje ir marškinėliuose yra kiauryminiai 13 mm ir 15 mm pločio audinio pažeidimai, aplink juos ir ant kelnių bei kelnaičių gausios rausvai rudos spalvos dėmės nelygiais kraštais (1 t., b. l. 132–134, 135–142).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1074/2018 (06) patvirtina, kad nukentėjusiajam R. K. buvo padaryta durtinė-pjautinė pilvo sienos žaizda su plonžarnės sužalojimu, kraujas pilvo ertmėje, šis sužalojimas galėjo būti padarytas aštraus duriamai pjaunančio daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas dėl durtinės-pjautinės kiauryminės pilvo sienos žaizdos su plonžarnės sužalojimu vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 107).

Valstybės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 438/2018 (01) patvirtina, kad ant įvykio vietos apžiūros metu rasto ir paimto peilio (peteliškės) geležtės rastas žmogaus kraujas, kurio DNR profilis sutampa su nukentėjusiojo R. K. DNR profilius su 99,9999999999999996 % tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, ant peilio rankenos nustatytas mišrus DNR profilis, kurį galimai sudaro R. K. ir K. U. profiliai. Tikimybė, kad gautą profilį sudaro R. K. ir K. U. profiliai yra 3894800 tūkstantis milijardų kartų didesnė, nei tikimybė, kad jį sudaro dviejų atsitiktinių nesusijusių asmenų DNR profiliai. Ant K. U. striukės, sportinių kelnių dėmių ir sutepimų, tinkančių žmogaus kraujo tyrimui, nerasta (1 t., b. l. 115–120).

UAB „Odilija“ 2018 m. spalio 25 d. raštu pateikė stebėjimo kamerų, įrengtų prie įėjimo į barą „Odė“ (Naujoji g. 8C, Alytuje), vaizdo įrašus laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 20 d. 23 val. iki 2018 m. spalio 21 d. 01.00 val. (1 t., b. l. 85).

Teisme ištyrus vaizdo įrašus, nustatyta, kad prie naktinio baro „Odė“ įėjimo užfiksuotas kaltinamasis K. U., kuris rūko, bendrauja su kitais baro lankytojais, užeina į baro vidų ir išeina iš jo, pasišalina iš kamerų fiksuojamos teritorijos ir vėl grįžta; taip pat užfiksuota, kaip apsaugos darbuotojas išlydi K. U. iš baro, jie abu kalbasi prie durų, K. U. energingai gestikuliuoja rankomis, po ko pasišalina iš kamerų fiksuojamos teritorijos ir negrįžta. Tokios pat aplinkybės nurodytos ir tyrėjo 2018 m. lapkričio 6 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 88).

Alytaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 25 d. raštu pateikė stebėjimo kamerų vaizdo įrašus, kuriuose fiksuota Naujosios–Statybininkų gatvių sankryža Alytaus mieste laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 20 d. 23.30 val. iki 2018 m. spalio 21 d. 01.30 val. (1 t., b. l. 81).

Teisme peržiūrėjus vaizdo įrašus, kuriuose fiksuoti įvykiai Naujosios–Statybininkų gatvių sankryžoje, Alytuje, nustatyta, kad kamera „034“ fiksuota, kad 2018 m. spalio 21 d. 00:29:00 val. sankryžoje sustoja apsaugos „C4S“ automobilis, iš jo išlipa apsaugos darbuotojas ir prieina prie kelio juostų atitvaro; 00:30:00 val. atvyksta policijos ekipažas; 00:34:28 val. atvyksta antras policijos ekipažas; 00:35:50 val. atvyksta greitosios pagalbos automobilis; stebėjimo kamera „041“ fiksuota, kad 00:26:33 val. į Naujosios gatvės važiuojamąją dalį nuo Naujosios gatvės namo Nr. 14 išeina vyriškis, vilkintis tamsiais rūbais, ir, išskėtęs rankas, stabdo pravažiuojančius automobilius, bet niekas nestoja, vyriškis ranka susiėmęs už pilvo; 00:27:23 val. vyriškis eina nuo gatvės link šaligatvio ir suklumpa, tada vėl sugrįžta į kelio važiuojamąją dalį; 00:27:40 val. prie vyriškio sustoja apsaugos automobilis, apsaugos darbuotojas kalbasi su vyriškiu, šis lėtai susmunka; 00:28:28 val. apsaugos darbuotojai nuveda vyriškį ant šaligatvio ir pasodina, 00:29:00 val. privažiuoja „C4S“ apsaugos automobilis, vyriškiui pradedama teikti pirmoji pagalba, pasirodo policijos tarnybiniai automobiliai ir GMP; nurodytos aplinkybės fiksuotos ir tyrėjo 2018 m. lapkričio 6 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 82–83).

Teisme peržiūrėtas TV laidos „Farai“ vaizdo įrašas, kuriuo fiksuota, kaip policijos pareigūnai sulaiko kaltinamąjį K. U. prie daugiabučio namo laiptinės durų; ant žemės prie namo pareigūnai rado peilį. Sulaikomas K. U. nesipriešino, tik klausė pareigūnų, kodėl jis yra sulaikomas (3 t., b. l. 48).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir jo priedo (fotolentelės) matyti, kad kaltinamasis K. U. detalizavo savo parodymus įvykio vietoje, jis parodė pastatą Naujoji g. 8C, Alytuje, kuriame veikia naktinis klubas „Odė“, paaiškindamas, kad ant laiptų prie įėjimo į klubą „Odė“ įvyko jo ir nukentėjusiojo žodinis konfliktas, po to K. U. parodė pėsčių taką, kuriuo jis naktį ėjo link Naujosios gatvės, kai grįždinėjo namo; praėjęs pro gyvenamąjį namą Naujoji g. 12, K. U. kiemo keliuku pasuko link pastato Naujoji g. 14, paėjus apie 30 m link minėto pastato, K. U. parodė vietą ties pastato Naujoji g. 14 rytine siena, kur jis pamatė nukentėjusįjį, po to parodė vietą ant pėsčiųjų tako, kur jis peiliu sudavė smūgį nukentėjusiajam į pilvo sritį, ši vieta nuo pastato Naujoji g. 14 rytinės sienos yra 10 m atstumu, po to kaltinamasis nurodė grįžęs atgal pro Naujoji g. 14 į šio namo vidinį kiemą ir, apėjęs daugiabutį, išėjo į Naująją gatvę, toliau jis aiškino, kad dėl girtumo nelabai gerai prisimena, kuriuo keliu ėjo namo, tik prisimena, kad jam stovint prie savo namo (duomenys neskelbtini) laiptinės, jis pamatė atvažiuojantį policijos tarnybinį automobilį, tada išsiėmė iš striukės kišenės peilį ir jį numetė (1 t., b. l. 190–196).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 998/2018 (06) patvirtina, kad 2018 m. spalio 22 d. 15.10 val. specialistas apžiūrėjo K. U. ir nustatė šiuos sužalojimus: odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje ir kairiame skruoste, kraujosruvą odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje; sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos; sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, jie galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 103).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinimas K. U. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį yra įrodytas.

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. BK 135 straipsnio 1 dalyje aptarta nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis). Tyčia gali būti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius.

Kaltinamasis K. U. tiek duodamas parodymus teisme, tiek ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, aiškino, kad prie naktinio klubo „Odė“ tarp jo ir nukentėjusiojo R. K. kilo trumpas žodinis kivirčas, o po valandos jiems vėl susitikus prie namo Naujoji g. 14, įvyko abipusis konfliktas, kurio metu kaltinamasis dūrė peiliu R. K. į pilvą ir jį sužalojo. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam R. K. buvo padaryta durtinė-pjautinė pilvo sienos žaizda su plonžarnės sužalojimu, šis sužalojimas galėjo būti padarytas aštraus duriamai pjaunančio daikto poveikyje, t. y. galimai peiliu. Sužalojimas dėl durtinės-pjautinės kiauryminės pilvo sienos žaizdos su plonžarnės sužalojimu kvalifikuotas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, liudytojų K. B., K. M. parodymai patvirtina, kad sulaikant kaltinamąjį iš karto po įvykio, prie jo buvo rastas peilis-peteliškė. Atlikus peilio tyrimą, gauta specialisto išvada, kad tai pramoniniu būdu iš metalo pagamintas buitinės paskirties lenktinis peilis, kuris nėra šaltasis nešaunamasis ginklas; peilio bendras ilgis – 227 mm, jis turi atsilenkiančią geležtę, kuri yra tiesi, vienašmenė, jos ilgis – 100 mm, plotis iki 18,5 mm, storis – 2,8 mm, geležtės ašmenys pagaląsti iš abiejų pusių. Kaltinamasis neneigia, kad tai jo peilis ir kad būtent šiuo peiliu jis sužalojo nukentėjusįjį. Kaltinamojo teigimu, peilį jis nešiojosi savigynos tikslais. Specialisto išvada patvirtina, kad atlikus DNR tyrimą, ant peilio (peteliškės) geležtės rastas žmogaus kraujas, kurio DNR profilis sutampa su nukentėjusiojo R. K. DNR profiliu, o ant peilio rankenos nustatytas mišrus DNR profilis, kurį galimai sudaro R. K. ir K. U. profiliai. Taigi, bylos duomenimis nenuginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis turėtu peiliu sužalojo nukentėjusįjį, padarydamas jam durtinę-pjautinę pilvo sienos žaizdą su plonžarnės sužalojimu, toks sužalojimas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Tačiau kaltinamasis teisme iškėlė versiją, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, nes nukentėjusysis pirmas sudavė jam du – tris smūgius kumščiu į galvą, padarė sužalojimus kairėje veido pusėje, todėl jis, gindamas save, nesitaikydamas dūrė peiliu nukentėjusiajam į pilvą. Teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip gynybinius, duotus siekiant sušvelninti atsakomybę. Pažymėtina, kad kaltinamojo paaiškinimai teisme apie konflikto eigą, elgesio motyvus, nesutampa su K. U. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Pirmos apklausos metu K. U., dalyvaujant gynėjui, aiškino, kad jis buvo stipriai apgirtęs, todėl negali prisiminti dėl kokios priežasties prasidėjo jo žodinis konfliktas su nepažįstamu vyriškiu (R. K.) prie baro „Odė“ ir kuris pirmas tą konfliktą pradėjo; vėliau, kai jis ėjo namo ir sutiko tą patį vyriškį, tarp jų vėl prasidėjo žodinis konfliktas, jie susibarė, vyriškis sudavė jam ranka per galvą, todėl jis, nieko nelaukęs, išsitraukė iš striukės kišenės išlankstomą peilį (peteliškę) ir dūrė juo vyriškiui vieną kartą į pilvą nesitaikydamas; smūgių vyriškiui nei prieš tai, nei po to jis nesudavė; kodėl dūrė peiliu – negalėjo tiksliai įvardinti, gal todėl, kad vyriškis sudavė jam su ranka per galvą (1 t., b. l. 173–174). Per apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją K. U. parodė, kad jis tvirtina ankstesnius savo parodymus ir pakartojo, kad jam rūkant prie baro, buvo žodinis konfliktas su nukentėjusiuoju, konflikto priežasties jis neatsimena; eidamas namo, sutiko nukentėjusįjį, kuris pradėjo konfliktą, o K. U. jį pabaigė, t. y. nukentėjusysis sudavė jam kumščiu į veidą kelis smūgius, o jis išsitraukė iš striukės kišenės peilį (peteliškę) ir dūrė į pilvą. Kad jam įdūrė – nesuprato. Nukentėjusysis niekaip nesureagavo, liko stovėti. Nukentėjusysis, suduodamas jam smūgius į veidą, jo už drabužių nelaikė (1 t., b. l. 178–179). Taigi, ikiteisminio tyrimo metu K. U. neakcentavo, kad nukentėjusysis jį užpuolė staiga, netikėtai, nieko nesakęs, kad buvo sugriebęs jam už striukės ir, jį laikydamas, smūgiavo kumščiu į veidą, apie visa tai K. U. pradėjo pasakoti tik duodamas parodymus teisme. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl teisme duoti jo parodymai nesutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Teismo vertinimu, kaltinamasis nėra visiškai nuoširdus ir atviras, ir tokioje situacijoje, kai nukentėjusiojo R. K. parodymai apie konflikto pradžią ir jo eigą dėl objektyvių priežasčių (nukentėjusiojo neblaivumas, trauma, šokas) yra mažai informatyvūs, kaltinamasis tuo naudojasi ir aiškindamas apie konflikto aplinkybes jis stengiasi paaiškinti apie įvykį jam palankesniu būdu, t. y. akcentuodamas kitos išeities jo situacijoje nebuvimą, agresyvius nukentėjusiojo veiksmus (staigų užpuolimą, laikymą už drabužių, smūgių sudavimą) bei savo paties pastangas išvengti sužalojimo padarymo – teigia pademonstravęs nukentėjusiajam peilį, kad šis jį paleistų. Esant tokiems prieštaravimams kaltinamojo parodymuose, teismas remiasi K. U. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie atitinka bylos faktines aplinkybes ir jų patikimumas abejonių nekelia. Atmesdamas kaltinamojo paaiškinimus, kad buvo susidariusi būtinosios ginties situacija, teismas pasisako ir dėl nukentėjusiojo R. K. veiksmų, nes būtina įvertinti, ar buvo pavojingas kėsinimąsis iš nukentėjusiojo pusės. Bylos duomenimis nepaneigti kaltinamojo paaiškinimai, kad ant pėsčiųjų tako konfliktą pradėjo nukentėjusysis R. K., suduodamas ranka smūgius kaltinamajam į veidą. Specialisto išvada ir specialisto paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu patvirtina, kad 2018 m. spalio 22 d., t. y. sekančią parą po įvykio, kaltinamajam K. U. buvo nustatyti sužalojimai – odos nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje ir kairiame skruoste, kraujosruva kairės akies vokuose ir kairės akies obuolio junginėje; šie sužalojimai galėjo būti padaryti konfikto metu dviem trauminiais poveikiais, veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos, kuo galėjo būti ir rankos kumščiai. Kad K. U. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis, nei jis nurodo, duomenų byloje nėra. Iš liudytojo R. V. parodymų seka, kad prieš įvykį K. U. veide nebuvo jokių sužalojimų, gi teisme peržiūrėjus TV laidos „Farai“ vaizdo įrašą, matyti, kad policijos pareigūnų vedamo K. U. veide prie kairės akies ir kaktoje yra sumušimo žymės (įrašo 20.30 min.). Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad negalima atmesti kaltinamojo paaiškinimų, jog nukentėjusysis sudavė jam smūgius kumščiu į veidą, dėl ko atsirado specialisto nustatyti sužalojimai. Tačiau tai neturi teisinės reikšmės sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimo, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad vyko kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio konfliktas, peraugęs į muštynes, kuriose abi konfliktuojančios pusės buvo aktyvios ir panaudojo fizinį smurtą, tik nukentėjusysis smūgiavo rankomis, o kaltinamasis jam kirto atgal, durdamas peiliu į gyvybiškai svarbią kūno dalį – pilvą. Susidariusioje situacijoje, kai nukentėjusysis buvo vienas, neblaivus, neturėjo ginklo ar kito grėsmę keliančio įrankio, laikytina, jog nukentėjusiojo veiksmai nebuvo tokie pavojingi, kad kaltinamajam būtų reikėję gintis peiliu duriant nukentėjusiajam į pilvą. Kaltinamojo atsakomieji veiksmai (reakcijos būdas) aiškiai neatitiko nukentėjusiojo veiksmų pobūdžio ir pavojingumo. Kaltinamojo elgesys po peilio panaudojimo – išsyk pakeitė judėjimo kryptį, kad nebūtų pastebėtas arti įvykio vietos, stengėsi atsikratyti nusikaltimo įrankio, neigė peilio priklausomybę ir apskritai neigė buvęs prie baro „Odė“ – rodo, kad ir pats kaltinamasis situaciją suvokė kaip abipuses muštynes, pasibaigusias kito žmogaus sunkiu sužalojimu. Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmus lėmė ne būtinybė gintis nuo nukentėjusiojo, bet pyktis dėl jo netinkamo elgesio. Teismų praktikoje pripažįstama, kad muštynėse, kai jos kyla tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Muštynėse nėra besiginančiųjų, todėl tokiais atvejais teisė į būtinąją gintį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, Nr. 2K-537/2006, Nr. 2K-9/2007, Nr. 2K-394/2007, Nr. 2K-428/2008, Nr. 2K-489/ 2011 ir kt.). Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad įvykio metu nebuvo susidariusi teisėtos būtinosios ginties situacija, kurios metu kaltinamajam reikėjo gintis, suduodant nukentėjusiajam smūgį peiliu į pilvą. Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, dūrė peiliu nukentėjusiajam R. K. į pilvo sritį, suvokdamas vykdomos smurtinės veikos pobūdį, jis numatė galinčius kilti padarinius (jų neišvengiamumą), ir sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių, t. y. nukentėjusiojo R. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo K. U. veiksmuose yra visi BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

Skirdamas bausmę K. U., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė baigtą, sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nusikaltimo padariniai skaudūs – sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo R. K. sveikata, nukentėjusysis iki šiol yra nedarbingas, gydosi. Nusikaltimu padaryta žala neatlyginta. Kaltinamasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, be to, jis padarė sunkų nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Šios dvi aplinkybės sunkina atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). K. U. eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius administracinius nusižengimus, baudų nesumoka (2 t., b. l. 22–53). Įrašytas Psichikos sveikatos centro įskaitoje dėl (duomenys neskelbtini), jam nustatyti (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 60, 65). Iki nusikaltimo kaltinamasis buvo 12 kartų teistas už įvairius tyčinius nusikaltimus; 2018 m. spalio 17 d. jis buvo paleistas iš pataisos įstaigos, atlikęs arešto bausmę už apysunkį nusikaltimą, ir po trijų dienų vėl nusikalto, šį kartą padarė sunkų, smurtinį nusikaltimą. Ši aplinkybė ir K. U. ankstesni teistumai atskleidžia kaltinamojo antivisuomenines nuostatas, jo nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į nusikaltimo pobūdį, kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę, byloje nustatytas dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat ir į tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos rizikingas nukentėjusiojo elgesys, šią aplinkybę teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Skirtina bausmė, didesnė už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumo ir maksimumo vidurkį.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis K. U. atžvilgiu yra priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai, t. y. 2018 m. lapkričio 21 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo K. U. nuteistas pagal BK 284 straipsnį areštu 50 parų, ir 2018 m. gruodžio 12 d. to paties teismo nuosprendis, kuriuo K. U. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, abu nuosprendžiai įsiteisėję. Tai nustačius, reikia išspręsti bausmių subendrinimo klausimą. Nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, K. U. padarė iki Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. ir 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžių priėmimo, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmės subendrintinos pagal BK 63 straipsnyje nustatytas bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisykles. Minėtais nuosprendžiais K. U. nuteistas už nesunkius nusikaltimus, o šiuo nuosprendžiu jam skiriama bausmė už sunkų nusikaltimą, taigi, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl bausmės subendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. K. pareiškė civilinį ieškinį, kurį patikslinęs prašė priteisti iš kaltinamojo 12 268,51 Eur nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 11–16). Ieškinyje nurodė, kad įvykio metu buvo nepataisomai sugadinti jo drabužiai, tuo padaryta 100 Eur turtinė žala. Už gydymo paslaugas, suteiktas Alytaus ligoninėje (įvairūs tyrimai ir procedūros), teko sumokėti 100 Eur. Išrašius iš ligoninės, R. K. buvo paskirta speciali dieta, rekomenduota vartoti nuskausminamuosius vaistus. Be to, ieškovas pirko maisto papildus imuninei sistemai, organizmo mikroflorai ir būklei atstatyti, raminamuosius preparatus nervų sistemai gerinti, uždegimą malšinančius vaistus ir tepalus sumušimams bei randams gydyti. Išlaidos medikamentams bei papildams sudarė 140 Eur. Ambulatorinis gydymas nebuvo efektyvus, nes paaiškėjo, kad kaltinamojo dūris peiliu palietė inkstus ir šlapimo pūslę, todėl R. K. buvo dar kartą operuotas. Po operacijų gulėjo ligoninėse, buvo maitinamas specialiu maistu, ieškovo šeimos nariai turėjo vykti iš Alytaus į kitą miestą (Vilnių) jo slaugyti. Išlaidos medikamentams, papildomam gydymui ir kelionėms sudarė 200 Eur. Be to, nukentėjusysis dėl jam padaryto sveikatos sužalojimo negavo pajamų, nes prarado darbo užmokestį. Jis nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) elektriko pareigose, jo darbo užmokestis iki 2019 m. sausio 2 d. sudarė 600 Eur, o nuo 2019 m. sausio 2 d. darbo užmokestis sudaro 774 Eur. Taigi, negautos pajamos nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki gruodžio 31 d. sudarė 1 200 Eur (600 x 2), o nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 30 d. jis negavo 2 322 Eur (774 x 3). Iš viso R. K. negavo pajamų nuo 2018 m. spalio 21 d. iki 2019 m. kovo 30 d. 3 522 Eur. Nedarbingumo laikotarpiu VSDFV išmokėjo R. K. 1 793,49 Eur, taigi, išskaičius šią sumą, negautos pajamos sudaro 1 728,51 Eur. Iš viso turtinė žala sudaro 2 268,51 Eur (540 Eur + 1 728,51 Eur). Neturtinei žalai atlyginti nukentėjusysis prašė priteisti iš kaltinamojo 10 000 Eur kompensaciją. Nurodė, kad jam padaryti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl sužalojimų jautė didelį fizinį skausmą. Gydymo metu, kai buvo atlikta sudėtinga operacija, kai teko iškęsti įvairius tyrimus ir intervencijas, irgi jautė skausmą, taip pat ir didelį stresą, baimę. Po operacijos skaudėjo pjūvio vietą, iki šiol išliko ryškus randas. Skausmus jautė dar ilgai po išrašymo iš ligoninės, dėl to vartojo nuskausminamuosius vaistus, sumušimus ir kraujosruvas gydosi specialiais tepalais. Visa tai kelia nepatogumus kasdieniame gyvenime ir buityje. Ilgas ir sudėtingas gydymas, įvairūs paskirti cheminiai medikamentai (antibiotikai, nuskausminamieji, raminamieji ir kiti vaistai) paveikė organizmą, jo mikroflorą, susilpnino imuninę sistemą. Nukentėjusysis išgyveno sudėtingą operaciją, po jos sekė reabilitacija. Nukentėjusysis patyrė dvasinį sukrėtimą, bijo dėl savo sveikatos ateityje. Neigiami išgyvenimai palietė ne tik patį nukentėjusįjį, bet ir visą jo šeimą. Iki šiol R. K. yra nedarbingas. Jis dėl to labai išgyvena, be to, nėra aišku, ar apskritai jis galės dirbti ankstesnį darbą, kuris susijęs su fiziniu krūviu, judesiais lipant aukštyn ar žemyn. Taigi, patirtas sveikatos sužalojimas turi įtakos jo darbinei veiklai, sumažėjo jo profesinės galimybės. Tai kelia ir psichologinį stresą, nes jaučiasi nebegalintis savęs visapusiškai realizuoti ir gyventi visaverčio gyvenimo. Atsižvelgiant į ieškovo patirtus fizinius skausmus, nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus dėl įvykio, sveikatos sutrikdymo, mano, jog adekvati kompensacija už jam padarytą neturtinę žalą yra 10 000 Eur. Be to, nukentėjusysis prašė priteisti jam 250 Eur už išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Tokia teisė realizuojama nukentėjusiam asmeniui pareiškiant baudžiamajame procese civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamajame procese įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat nurodyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos dydžio, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. U. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. K. sveikatą, nukentėjusysis iki šiol yra nedarbingas, gydosi. Tarp kaltinamojo neteisėto veikimo ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokiu būdu, yra visos būtinos sąlygos kilti asmens deliktinei atsakomybei, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamasis privalo atlyginti nukentėjusiajam R. K. padarytą žalą (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.283 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamasis sutiko su R. K. reikalavimu dėl 2 268,51 Eur turtinės žalos atlyginimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu buvo nepataisomai sugadinti R. K. rūbai 100 Eur vertės, R. K. turėjo išlaidų medikamentams, papildams, kelionėms, šios išlaidos sudaro 440 Eur. Iki įvykio R. K. dirbo elektriku UAB (duomenys neskelbtini), jo pajamos iki 2019 m. sausio 2 d. buvo 600 Eur, nuo 2019 m. sausio 2 d. – 774 Eur (2 t., b. l. 145). Po nusikaltimo iki šiol R. K. yra nedarbingas, už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 21 d. iki 2019 m. kovo 30 d. jis negavo darbo užmokesčio – 1 728,51 Eur (atskaičius VSDFV išmokas), todėl iš kaltinamojo priteistina 2 268,51 Eur suma (540 Eur + 1 728,51 Eur) turtinei žalai atlyginti. Spręsdamas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, teismas vadovaujasi tuo, kad sveikatos sužalojimo atvejais vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos nustatymu tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas žmogaus sveikatai, yra laikomasi nuostatos, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra prioritetiniai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509-489/2015). Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam R. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Patirtas sužalojimas ir po to sekęs gydymas, įvairios intervencijos sukėlė nukentėjusiajam ne tik didelius fizinius skausmus, bet ir stresą, baimę, dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus dėl ateities. Nepaisant pakartotinio operacinio ir stacionarinio gydymo, reabilitacijos, R. K. iki šiol nėra visiškai pasveikęs. Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, liekamieji žalingi reiškiniai sukėlė ir sukelia itin skausmingus išgyvenimus, neigiamai atsiliepia nukentėjusiojo gyvenimo kokybei, riboja jo galimybes visavertiškai tenkinti savo poreikius, daro įtaką jo tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai. Teismas atsižvelgia ir į formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant bylas, kuriose asmenys nuteisti už sunkų sveikatos sutrikdymą, pagal kurią neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiems asmenims nustatomas nuo 1 449 Eur (kasacinė byla Nr. 2K-350-222/2015, veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas) iki 23 000 Eur (kasacinė byla Nr. 2K-300-222/2017, nukentėjusysis dėl kastuvu suduotų smūgių į galvą patyrė kaukolės lūžius, galvos smegenų pažeidimus). Kartu teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes paties nukentėjusiojo elgesys buvo rizikingas ir turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros, nustatytina 7 000 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 5 721,01 Eur žalos, atsiradusios ryšium su nukentėjusiojo R. K. gydymo išlaidomis, atlyginimo (2 t., b. l. 121–122, 123). Civilinis ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, tarp kilusios žalos ir kaltinamojo K. U. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkintinas pilnai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusįjį R. K. baudžiamajame procese atstovavo advokatė R. Agrba. Pagal 2018 m. lapkričio 13 d. pažymą Nr. NTP-7-6845 antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 250 Eur (3 t., b. l. 19). Teismas, įvertinęs advokatės darbo ir laiko sąnaudas, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, sprendžia, kad 250 Eur suma už suteiktas teisines paslaugas yra teisinga, proporcinga proceso trukmei bei advokatės atliktam darbui, todėl patirtos išlaidos priteistinos iš kaltu pripažinto K. U..

Kaltinamasis K. U. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. spalio 21 d., 2018 m. spalio 23 d. jam paskirtas suėmimas, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas (1 t., b. l. 164, 165, 187–188, 2 t., b. l. 100–101, 157–158). Kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis).

Įvykio vietos apžiūros metu rastas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia GSM X2-00 (RM-618)“ grąžintas savininkui R. K. (1 t., b. l. 156–157.) Nusikaltimo įrankis – peilis-peteliškė, saugomas Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 31), konfiskuotinas ir sunaikintinas, ten pat saugomi R. K. drabužiai – striukė, batai, kojinės, apatinės kelnaitės, džinsinės kelnės, marškinėliai, megztinis (1 t., b. l. 143, 145), kurie sutepti, suplėšyti, yra menkaverčiai, sunaikintini, nuoplovos, seilių ėminiai sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai); trys laikmenos su stebėjimo kamerų vaizdo įrašais ir R. K. mobiliojo ryšio telefono „Nokia GSM X2-00 (RM-618)“ nuskaitytais duomenimis, taip pat dvi laikmenos su TV laidos „Farai“ vaizdo įrašu (3 t., b. l. 48) paliktinos saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 304–307 straipsniais,

nusprendžia:

K. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams. Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. ir 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, taikant bausmių apėmimo būdą, ir skirti K. U. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

Nustatyti atlikti bausmę pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. birželio 10 d.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti į paskirtą bausmę K. U. kardomąjį kalinimą (laikiną sulaikymą ir suėmimą) nuo 2018 m. spalio 21 d. iki 2019 m. birželio 10 d. ir bausmes, atliktas pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. ir 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžius.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti R. K. iš K. U. 2 268,51 Eur (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 51 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 7 000,00 Eur (septynis tūkstančius eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš K. U. R. K. 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Visiškai tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai (Ž. Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius, į. k. 188783796, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita LT21 7300 0100 0248 4333 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) iš K. U. 5 721,01 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt vieną eurą 1 ct) už nukentėjusiajam R. K. suteiktas gydymo paslaugas.

Juodo metalo lenktinį peilį-peteliškę, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, konfiskuoti ir sunaikinti, ten pat saugomus K. U. ir R. K. seilių pavyzdžius, nuoplovas, užtrauktuko metalinį užsegimą, R. K. drabužius sunaikinti.

Dvi laikmenas su stebėjimo kamerų vaizdo įrašais, vieną laikmeną Nr. 13.6.13-342-18 su R. K. mobiliojo ryšio telefono „Nokia GSM X2-00 (RM-618)“ nuskaitytais duomenimis, taip pat dvi laikmenas su TV laidos „Farai“ vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.