Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Neringos Švedienės ir Aldonos Tilindienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Areisa“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo L. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Areisa“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 7 758,80 Eur draudimo išmokos, 6 procentų metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu 2016-01-16 sudarė vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria susitarė, jog draudimo objektu yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su jo atsakomybe dėl lengvųjų automobilių pervežimų, draudimo laikotarpis nuo 2016-01-16 – 2017-01-15. 2016-04-12 Prancūzijos bendrovė „Contact Logistic“ užsakė pervežti lengvuosius automobilius. 2016-04-12 ieškovo vairuotojas pasikrovė naujus automobilius ir ieškovui priklausančiu automobiliu su puspriekabe gabeno krovinį į Ludenscheid miestą Vokietijoje. Iškraunant krovinį, 2016-04-13 buvo pastebėta, kad du iš gabentų automobilių apgadinti. 2016-08-01 ieškovas gavo užsakovo sąskaitą Nr. 2016/C/0957 dėl 9 258,80 Eur atlyginimo už žalą ir šia suma sumažino mokėtiną ieškovui sumą. Ieškovas 2016-07-04 kreipėsi į atsakovą išmokėti draudimo išmoką pagal draudimo sutartį, tačiau atsakovas 2016-08-22 raštu atsisakė ją išmokėti, motyvuodamas tuo, kad pavėluotas pranešimas apie įvykį laikytinas esminiu draudimo sutarties sąlygų pažeidimu. Ieškovas atsakovui apie draudiminį įvykį nepranešė ne tyčia, o dėl neatsargumo, nes pats apie krovinio sužalojimą sužinojo vėliau. Automobiliai apgadinti ne dėl ieškovo pareigos pranešti draudėjui apie draudžiamąjį įvykį pažeidimo, todėl nepranešimas nepanaikina atsakovo pareigos atlyginti žalą.Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas apie įvykį pranešė praėjus keletui mėnesių, nors apie tai žinojo dar iki krovinį perduodant gavėjui. Tokiu neveikimu ieškovas užkirto atsakovui galimai atlikti neatidėliotiną įvykio vietos bei apgadinto krovinio apžiūrą, užsakyti nepriklausomų ekspertų paslaugas, o tai lėmė tai, jog atsakovas negalėjo įvertinti žalos susidarymo mechanizmo, apžiūrėti autovežio, užfiksuoti įvykio metu faktiškai padarytų apgadinimų, nuspręsti dėl ieškovo atsakomybės ribų. Ieškovo teiginys, jog jis nėra atsakingas dėl pavėluoto pranešimo, nes apie žalą pavėluotai informavo vairuotojas, yra teisiškai nepagrįstas, nes vairuotojas yra ieškovo darbuotojas, už kurio veiksmus (neveikimą) atsako ieškovas.Trečiasis asmuo L. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilių apgadinimai buvo pastebėti tik juos nukraunant. Ieškovo apie krovinio apgadinimą jis iš karto neinformavo, nes tikėjosi, jog padaryta žala neviršys 1500,00 Eur, t. y. besąlyginės išskaitos (franšizės), kurią pagal susitarimą su darbdaviu turi atlyginti vairuotojas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-04-24 sprendimu ieškinį tekino iš dalies: priteisė ieškovo UAB „Areisa“ naudai iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 5 079,20 Eur draudimo išmokos, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 5 079,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 943,13 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė atsakovo naudai iš ieškovo 168,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybės naudai iš ieškovo 4,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo – 8,25 Eur. Teismas sprendė, jog yra įrodytas krovinio dalies sugadinimo faktas, taip pat įrodyta aplinkybė, jog krovinys sugadintas vežimo (transportavimo) metu, todėl teismas konstatavo, kad viena iš sąlygų (žalos faktas) būtinų vežėjo atsakomybei už sugadintą krovinį kilti yra nustatyta o dalies krovinio apgadinimas, dėl kurio ieškovui buvo pareikšta pretenzija atlyginti padarytą žalą, laikytinas draudžiamuoju įvykiu.Pretenzijos sumą sudaro 6 601,80 Eur apgadintų automobilių remonto kaštai, 1 400,00 Eur automobilių vertės sumažėjimas, 1 117,00 Eur eksperto kaštai, 50,00 Eur papildomi kaštai, 90,00 Eur bylos išlaidos, iš viso – 9 258,80 Eur. Teismas darė išvadą, kad ekspertizės metu nustatyti automobilių remonto kaštai bei jų vertės sumažėjimas ir eksperto kaštai pripažintini nuostoliais, atlygintinais pagal 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 23 ir 25 straipsnius. Tuo tarpu likusią pretenzijos dalį sudarančios sumos turinys ir kilmė nenustatyta ir teismui nėra žinoma. Teismas pagrįstais nuostoliais pripažino 9 118,80 Eur (neišskaičius 1 500,00 Eur besąlyginės išskaitos). Apie draudžiamąjį įvykį ieškovo vilkiko vairuotojas L. V. sužinojo krovinio iškrovimo metu, t. y. 2016-04-13, o ieškovas atsakovą apie draudžiamąjį įvykį informavo 2017-07-04. Teismas konstatavo, jog tai, kad apie krovinio apgadinimą vilkiko vairuotojas informavo ieškovą tik 2017-07-04, nėra pateisinama priežastimi, dėl kurios apie draudžiamąjį įvykį nebuvo įmanoma informuoti atsakovo laiku, juo labiau, kad teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino, jog ginčo krovinį vežusio vilkiko vairuotojas buvo tinkamai informuotas, jog įvykus krovinio apgadinimui jis per 3 dienas turi informuoti apie tai ieškovą. Tad tokiu būdu ieškovas pažeidė pareigą informuoti atsakovą apie galimai draudžiamąjį įvykį nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas nepranešė atsakovui laiku apie draudiminį įvykį tyčia – siekdamas sąmoningai suklaidinti atsakovą apie žalos dydį ir apsunkinti jo pareigą nustatyti draudiminio įvykio aplinkybes, sudaryti kliūtis imtis priemonių žalai sumažinti. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad ieškovas, sužinojęs apie krovinio apgadinimą ir gavęs tai patvirtinančius objektyvius duomenis, iš karto kreipėsi į atsakovą, kartu pateikdamas ir visą turimą su tuo susijusią medžiagą, patvirtina, kad apie draudžiamąjį įvykį buvo pranešta pavėluotai ne dėl tyčios, bet dėl neatsargumo. Įvykus krovinio apgadinimui, siekiant įvertinti apgadintiems automobiliams padarytą žalą, buvo atlikta ekspertizė. Ieškovas, kreipdamasis į atsakovą, pateikė ir ekspertizės aktus. Viena vertus, sutiktina, kad ieškovui laiku nepranešus apie draudžiamąjį įvykį, atsakovas neteko galimybės duoti nurodymų ieškovui operatyviai organizuojant apgadinto krovinio apžiūrą ir žalos sumažinimo klausimais, užsakyti siurvejerių paslaugas, taip pat dalyvauti sprendžiant kitus su draudžiamojo įvykio tyrimu susijusius klausimus, taip sumažinant nuostolius, tačiau byloje taip pat nepateikta įrodymų (išskyrus atsakovo atstovės paaiškinimus), jog atsakovas pagal šį įvykį besąlygiškai siųstų siurvejerius ir to pasekoje pasikeistų atlygintinos žalos dydis. Kita vertus, byloje nėra pateikta duomenų, kurie leistų abejoti ekspertizių išvadų išsamumu, pagrįstumu ir patikimumu, todėl nėra pagrindo laikyti, jog pavėluotas pranešimas apie krovinio apgadinimą iš esmės užkirto kelią objektyviai įvertinti žalą. Todėl teismas sprendė, kad pagal nėra pagrindo konstatuoti esminio draudimo sutarties pažeidimo, nes sutarties pažeidimas nenulėmė draudžiamojo įvykio, t. y. dalis krovinio buvo sugadinta ne dėl pareigos pranešti atsakovui apie draudžiamąjį įvykį pažeidimo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad draudimo išmokos dydžio sumažinimas 1/3 dalimi atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei proporcingumo principą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo nepranešimą apie įvykį nustatytu terminu teismas įvertino kaip padarytą dėl neatsargumo, su kuo atsakovas nesutinka, kadangi sprendime konstatuota, jog vairuotojas buvo instruktuotas ir žinojo apie terminą, per kurį apie įvykį privaloma pranešti draudikui. Be to, ieškovas yra vežimo paslaugų profesionalas ir jam yra taikomi padidinto rūpestingumo ir atidumo standartai. Svarbu ir tai, jog ieškovas draudikui apie įvykį pranešė tik tada, kai iš „Contact Logistic“ gavo dokumentus apie patirtos žalos dydį, kas sudaro pagrindą konstatuoti ne neatsargumą, bet didelį neatsargumą, prilygintą tyčiai.Kiekvienas pranešimas apie įvykį, dėl kurio kilimo yra atsakingas draudėjas, yra fiksuojamas draudėjo draudimo istorijoje ir tai turi įtakos draudimo įmokos skaičiavimui ateityje (jos padidėjimui). Ši aplinkybė galėjo lemti ieškovo nepateisinamą delsimą pranešti apie įvykį, tikintis, jog dėl įvykio patirta žala neviršys 1 500,00 Eur besąlyginės išskaitos dydžio.Ieškovas UAB „Areisa“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti, palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovas draudimo įmonei apie draudiminį įvykį nepranešė ne tyčia, o dėl neatsargumo, nes pats apie krovinio sužalojimą sužinojo vėliau. Ieškovas nesiekė sąmoningai suklaidinti draudimo bendrovės, nepranešdamas jai laiku apie atsiradusią žalą, apsunkinti pareigą ištirti draudiminio įvykio aplinkybes, nesudaryti sąlygų imtis priemonių žalai sumažinti. Atsakovui buvo pateikta visa medžiaga, patvirtinanti žalos dydį.Akivaizdu, kad automobiliai apgadinti ne dėl ieškovo pareigos pranešti draudėjui apie draudžiamąjį įvykį pažeidimo. Neaišku, kokios konkrečios priemonės, atsakovui sužinojus apie automobilių apgadinimą laiku, būtų padėjusios išvengti žalos ar ją sumažinti. Atsakovo teiginiai, susiję su prarasta galimybe įvertinti žalos susidarymo mechanizmą, užfiksuoti įvykio metu faktiškai padarytų krovinio apgadinimų ir kitų reikšmingų aplinkybių, yra nekonkretūs ir neaiškus, daugiau formalaus bei deklaratyvaus pobūdžio, atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti.Trečiasis asmuo L. V. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-01-16 ieškovas (draudėjas) ir atsakovas (draudikas) sudarė vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. CVA 005906, kuria buvo apdrausta ieškovo atsakomybė numatyta pagal CMR konvenciją ir pagal kitą nacionalinę teisę, kiek ja gali remtis turintis teisę į draudimo išmoką, bet neviršijant CMR konvencijos nuostatų, draudiminis laikotarpis nuo 2016-01-16 iki 2017-01-15. Draudimo sutarties priede šalys susitarė dėl konkrečių transporto priemonių, kurioms atliekant pervežimus galioja draudimo apsauga. Ieškovas su Prancūzijos bendrove „Contact Logistic“ 2016-01-16 pasirašė pervežimo sutartį, pagal kurią ieškovas kaip vežėjas už užmokestį įsipareigojo „Contact Logistic“ vardu pervežti naujas arba naudotas transporto priemones. Vykdydamas užsakymą, ieškovas 2016-04-12 priėmė iš siuntėjo Vokietijos įmonės „Mosolf“ vežti ginčo krovinį – 8 lengvuosius automobilius Renault Captur. Krovinys buvo gabenamas iš Uberherno į Ludenšeidą ieškovui priklausančiu vilkiku Scania P 420, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo ieškovo darbuotojas L. V.. Krovinys gavėjui Vokietijos įmonei „AVIS“ buvo pristatytas 2016-04-13. 2016-04-13 išsikrovimo vietoje ant dviejų automobilių buvo pastebėti pažeidimai. Remiantis byloje pateikta TUV Technische Uberwachung Hessen GmbH 2016-04-19 ekspertize Nr. 1604800031 ir 2016-04-19 ekspertize Nr. 1604800037, transportavimo metu automobiliui Renault Captur, identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas bagažinės dugnas, galinė skarda, užpakalinis amortizatorius, išmetamųjų dujų sistema, taip pat padaryti kiti pažeidimai, kurių remonto kaštai – 4 022,98 Eur, neįskaitant 764,37 Eur PVM, o automobiliui Renault Captur, identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas galinis bagažinės dangtis, spoileris, sudaužytas galinis stiklas, remonto kaštai įvertinti 2 578,82 Eur suma, neįskaitant 489,98 Eur PVM.Remdamasis nurodytų ekspertizių išvadomis, kovinio gavėjas „AVIS“ pirmajam automobiliui padarytą žalą apskaičiavo 3 608,82 Eur suma, antrajam automobiliui – 5 559,98 Eur, iš viso – 9 168,80 Eur. Atsižvelgiant į tai, krovinio siuntėjas „Mosolf“ 2016-07-04 išrašė sąskaitas Nr. 375290 ir Nr. 375291 bendrai 9 168,80 Eur sumai, kurią užsakovas „Contact Logistic“ 2016-08-09 apmokėjo. „Contact Logistic“ 2016-07-05 pranešimais informavo ieškovą apie reikalavimą atlyginti žalą bei perdavė su tuo susijusią medžiagą, o 2016-07-26 ieškovui išrašė sąskaitą Nr. 2016/C/0957 bendrai 9 258,80 Eur sumai, kurią sudarė: 3 608,82 Eur žala pirmajam automobiliui, 5 559,98 Eur žala antrajam automobiliui ir 90,00 Eur bylos išlaidos. Užsakovas „Contact Logistic“ šia 9 258,80 Eur dydžio suma sumažino ieškovui mokėtiną sumą už jo suteiktas krovinio pervežimo paslaugas. Dėl draudimo išmokos pagal draudimo sutartį ieškovas į atsakovą kreipėsi 2017-07-04. Ieškovas, pranešdamas apie krovinio apgadinimą, kartu pateikė ir su padaryta žala susijusius dokumentus. Atsakovas 2016-08-22 raštu dėl priimto sprendimo byloje Nr. CVA/16/00114 atsisakė išmokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad pavėluotas ieškovo pranešimas apie įvykį laikytinas esminiu draudimo sutarties sąlygų pažeidimu, todėl ieškovas neįgijo teisės į nuostolių kompensavimą. Ieškovas 2016-09-21 raštu pakartotinai prašė įvertinti pateiktus dokumentus ir atlyginti pervežimo metu kroviniui padarytą žalą, tačiau atsakovas 2016-10-10 raštu atsisakė pakeisti pirmiau priimtą sprendimą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas laiku nepranešė atsakovui apie draudiminį įvykį dėl neatsargumo, priešingai – ieškovas tai padarė tyčia, kas lemia, jog jis neįgijo teisės į draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovo argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010, suformuota praktika. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog konstatavus tokį draudimo sutarties pažeidimą, svarbu nustatyti: ar draudėjas šį pažeidimą padarė tyčia, ar dėl neatsargumo (draudėjo kaltė), draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Tais atvejais, kai nustatoma, kad draudėjas tyčia, siekdamas sąmoningai suklaidinti draudiką apie žalos dydį ir apsunkinti jo pareigą nustatyti draudžiamojo įvykio aplinkybes, sudaryti kliūtis imtis priemonių žalai sumažinti, nepraneša apie draudžiamąjį įvykį, draudimo išmoka neturėtų būti mokama. Tačiau tais atvejais, kai draudėjas apie draudžiamąjį įvykį nepraneša dėl neatsargumo, draudimo išmoka galėtų būti mažinama ta dalimi, kuria padidėjo draudžiamojo įvykio nulemta žala, ir tik tada, kai draudikas įrodo, kad laiku sužinojęs apie draudžiamąjį įvykį būtų ėmęsis priemonių, kurios būtų padėjusios išvengti žalos padidėjimo (pvz., būtų davęs tam tikrus nurodymus draudėjui, kaip išvengti žalos padidėjimo, ar pan.). Būtent draudiko pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančios teisę sumažinti draudimo išmoką, įtvirtinta Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 82 straipsnio 6 dalyje (pagal šiuo metu galiojančią aktualią DĮ redakciją – 98 straipsnio 6 dalyje). Šios įrodinėjimo pareigos išimtis nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1012 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią, akivaizdu, draudėjas, pažeidęs pareigą laiku pranešti apie draudžiamąjį įvykį draudikui ir siekdamas gauti draudimo išmoką, įgyja pareigą įrodyti, kad apie draudžiamąjį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kad nepranešimas apie draudiminį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.).Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, pagrįstai sprendė, jog ieškovo kaltės dėl nepranešimo laiku apie draudiminį įvykį kaltės forma yra neatsargumas. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog ieškovas įrodė, kad nepranešimas apie draudiminį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Tokia išvada daroma, įvertinus tai, kad ieškovas, sužinojęs apie krovinio apgadinimą ir gavęs tai patvirtinančius duomenis, iš karto kreipėsi į atsakovą, kartu pateikdamas ir visą turimą su tuo susijusią medžiagą. Ši aplinkybė, kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad apie draudžiamąjį įvykį buvo pranešta pavėluotai ne dėl tyčios, bet dėl neatsargumo. Be to, paminėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas nepranešė atsakovui laiku apie draudiminį įvykį, siekdamas sąmoningai suklaidinti atsakovą apie žalos dydį ir apsunkinti jo pareigą nustatyti draudiminio įvykio aplinkybes, sudaryti kliūtis imtis priemonių žalai sumažinti. Pagal byloje esančius duomenis, negalima konstatuoti ir esminio draudimo sutarties pažeidimo fakto, nes nurodytas draudimo sutarties pažeidimas nenulėmė draudžiamojo įvykio, kaip tokio, t. y. krovinys buvo sugadintas ne dėl pareigos pranešti draudėjui apie draudžiamąjį įvykį pažeidimo, draudžiamasis įvykis nėra sutarties pažeidimo rezultatas. Vien ta aplinkybė, kad ieškovui kaip savo srities (vežimo paslaugų teikimo) profesionalui keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, savaime nesuponuoja, jog ieškovo kaltės forma yra tyčia. Nagrinėjamos bylos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti ieškovo veiksmuose esant atsakovo nurodomą kaltės formą. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Teisėjų kolegija, nustačiusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas ieškovo naudai, yra pagrindas atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmesti, o ieškovo – tenkinti, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiant 200,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškovo UAB „Areisa“ naudai priteisti 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.