- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- e2-375-517/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01145-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis (pirm.)
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- J. M.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank “, AB SEB bankas
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė, Regina Šaltinienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo byloje - AB „Swedbank “, ir atsakovės J. M. priešieškinį ieškovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys byloje - AB „Swedbank“, AB SEB bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. M. kreipėsi į teismą, patikslindamas ieškinio reikalavimus, prašydamas: 1) nutraukti santuoką, sudarytą su J. M., dėl atsakovės J. M. kaltės; 2) ieškovui R. M. palikti pavardę – „M.“, o atsakovei J. M. palikti pavardę pagal jos pasirinkimą; 3) priteisti iš atsakovės J. M. jo asmenius daiktus: automobilio ratus, kurių vertė 300,00 Eur; ratlankius, kurių vertė 200,00 Eur; automobilio detales, kurių vertė 100,00 Eur; elektrinę stotelę, kurios vertė 300,00 Eur; benzopjūklą, kurio vertė 300,00 Eur, viso daiktus 1200,00 Eur sumai; 4) pripažinti jo, R. M., asmenine skola kreditą AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį Nr. 15-047692-FA; 5) įpareigoti atsakovę J. M. per du mėnesius išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su jai priklausančiais daiktais.
Ieškinyje nurodo, kad su atsakove J. M. susituokė 2016 m. rugsėjo 16 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Personalo, civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriuje, įrašo Nr. 189. Santuokoje vaikų nesusilaukė. Teigia, jog bendras gyvenimas nepavyko, nes bendro ūkio nevedė. Atsakovė retai pirko maisto produktus. Pastaroji savo pajamas naudodavo tik savo reikmėms, o šeimos bendriems reikalams savo pajamų neskirdavo. Netgi savo automobilio priežiūrai nenaudodavo savo lėšų. Jis, ieškovas, remontuodavo atsakovės automobilį. Be to, savo pajamomis remontavo sutuoktinės sodo namelį. Taip pat atsakovė neprisidėjo prie komunalinių mokesčių mokėjimo už butą, kuriame gyveno. Tik vieną kartą pastaroji sumokėjo mokestį už šiukšles. Jie gyveno faktiškai atskirai, bendrų interesų nebuvo. Sutuoktinė turėjo įvairių draugų, neturėjo intereso kartu gyventi, bendras gyvenimas šeimoje buvo neįmanomas. Mano, kad nėra vilties, kad atsakovė pakeistų savo elgesį ateityje. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad atsakovė yra kalta dėl santuokos iširimo. Po santuokos nutraukimo, pasilieka savo pavardę – M., o atsakovei prašo palikti pavardę pagal jos pasirinkimą. Teigia, jog santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo. Atsakovės asmeninės nuosavybės teise įgytas šis nekilnojamasis turtas: žemės ūkio paskirties žemės sklypas, 0,06 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (įgijimo pagrindas 2008 m. liepos 21 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kuri sudaryta iki santuokos sudarymo); ½ dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (įgijimo pagrindas 2008 m. rugsėjo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kuri sudaryta iki santuokos sudarymo). Teigia, jog dėl šio turto ginčo nėra. Pripažįsta, jog šis turtas - asmeninė sutuoktinės nuosavybė ir santuokos nutraukimo metu nėra dalinamas. Jo, ieškovo, asmeninės nuosavybės teise įgytas šis nekilnojamasis turtas: ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini) (įgijimo pagrindas 1992 m. rugsėjo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kuri yra sudaryta iki santuokos sudarymo); butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (įgytas 2015 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, kuri sudaryta iki santuokos sudarymo). Šis turtas yra asmeninė ieškovo nuosavybė ir nutraukiant santuoką nėra dalintinas. Tvirtina, jog butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra įgytas už banko skolą. Butui įregistruota hipoteka, nurodytas įsiskolinimas ir apribota disponavimo teisė. Pagal 2015 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį butas pirktas už 9400,00 Eur., iš kurių 1900,00 Eur ieškovas sumokėjo pardavėjui grynais pinigais, o likusius 7500,00 Eur sumokėjo gautu iš AB „Swedbank“ kreditu pagal 2015 m. birželio 15 d. kredito sutartį Nr. 15-047692-FA. Pardavėjas pinigus už parduotą butą gavo 2015 m. liepos 13 d., patvirtindamas notarui pareiškimu. Santuoka su atsakove sudaryta 2016 m. rugsėjo 16 d., o butas su rūsiu įgytas 2015 m. birželio 30 d., tai yra iki santuokos sudarymo. Su atsakove kartu negyva jau aštuonis mėnesius laiko. Atsakovė gyvena jam, ieškovui, asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, kurį, nutraukus santuoką, atsakovė privalo atlaisvinti. Taip pat jo, ieškovo, vardu iki santuokos sudarymo sudaryta su AB „Swedbank“ banku kredito sutartis Nr. 15-047692-FA privalo būti vykdoma ir po santuokos nutraukimo. Paaiškina, jog 2015 m. birželio 15 d. iš banko „Swedbank“ jam buvo suteiktas 7500,00 Eur kreditas gyvenamojo būsto įsigijimui. Už šį kreditą įsigijo butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Jam, ieškovui, liko grąžinti bankui 3000,00 Eur sumą iki 2025 m. gegužės 30 d., kurią ieškovas įsipareigoja sumokėti bankui. Atsakovė niekada nemokėjo šio kredito įmokų. Jis, ieškovas, santuokos su atsakove laikotarpiu bei bendro gyvenimo laikotarpiu sumokėjo bankui penkiasdešimt šešias mėnesines įmokas po 75,05 Eur, iš viso 4202,80 Eur sumą. Nepaisant to, sutinka sumokėti atsakovei 2101,00 Eur piniginę kompensaciją, tai yra pusę įmokų nuo jo sumokėtos 4202,80 Eur sumos, jeigu atsakovė vertina, kad santuokoje sumokėtos įmokos yra bendras santuokinis turtas, nors faktiškai jis vienas mokėjo bankui įmokas. Kaip jau buvo pažymėjęs, atsakovė neprisidėjo prie bendro ūkio vedimo, savo asmenines pajamas tvarkydavo tik savo poreikių tenkinimui. Nurodo, kad atsakovė privalo atlaisvinti butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), nes tai yra ieškovo nuosavybė. Butas yra vieno kambario, jame gyventi gali tik viena šeima. Šiuo metu bute gyvena atsakovė, o ieškos gyvena nuomojamame bute. Tvirtina, jog atsakovė turi savo nuosavybės teise valdomą butą Kaune, kuriame turi galimybę gyventi. Be to, atsakovė nuosavybės teise valdo 0,06 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame pasistatė namelį. Jis, ieškovas, namelį apskardino, pastatė jame židinį, pagerino namelio būklę, įrengė tualetą. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės jo daiktus: automobilio ratus, kurių vertė 300,00 Eur; ratlankius, kurių vertė 200,00 Eur; automobilio detales, kurių vertė 100,00 Eur; elektrinę stotelę, kurios vertė 300,00 Eur; benzopjūklą, kurio vertė 300,00 Eur; asmeninius daiktus, drabužius, kurie yra atsakovės sodo namelyje. Gera valia atsakovė ieškovui šių daiktų negrąžina. Teigia, jog kreditorinių reikalavimų nėra. Tarpusavio išlaikymo nereikalauja. Personalinių įmonių, akcijų, vertybinių popierių neturi.
Atsakovė J. M. pateikė priešieškinį, patikslindama priešieškinio reikalavimus, kuriame prašo: 1) santuoką nutraukti dėl sutuoktinio R. M. kaltės; 2) butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti šeimos gyvenamąja patalpa. Pripažinus šį butą šeimos gyvenamąja patalpa įsipareigoja ieškovo paimtą kreditą AB „Swedbank“ po santuokos nutraukimo mokėti lygiomis dalimis; 3) po santuokos nutraukimo jai palikti pavardę – „M.“, o ieškovui palikti pavardę „M.“.
Priešieškinyje nurodo, kad sutuoktinis elgiasi nesąžiningai, siekdamas nuslėpti tikrąsias santuokos nutraukimo aplinkybes. Pastarasis neteisingai nurodo ir klaidina teismą, jog pirkdamas butą su rūsiu, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), panaudojo savo asmenines lėšas 1900,00 Eur sumoje. Be to, sutuoktinis klaidingai nurodo santuokos nutrūkimo priežastis. Teigia, jog nuo 2021 m. vasario mėnesio jos santykiai su ieškovu pašlijo, nes sutuoktinis ją žemina įžeidinėdamas, vartoja prieš ją psichologinį smurtą. Daugelį kartų bandė išsiaiškinti tokio elgesio paskatas, tačiau tai nepavyko. Ieškovas beveik metus laiko nesilaiko sutuoktinio pareigų, yra jai nelojalus, rodo atvirą nepagarbą ir ją žemina, neremia jos moraliai ir materialiai, yra neištikimas, dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tvirtina, jog sutuoktinis nuo 2021 m. birželio 11 d. išėjo gyventi pas meilužę R. N.. Su šia moterimi pastarasis artimai bendrauja apie metus laiko. Abu yra darbingo amžiaus, todėl tarpusavio išlaikymo nereikalauja. Teigia, jog ieškovas 2015 m. birželio 15 d. paėmė 7500,00 Eur kreditą buto su rūsiu, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimui. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2025 m. gegužės 30 d. Iki santuokos sudarymo, tai yra iki 2016 m. rugsėjo 16 d., ieškovas šį kreditą mokėjo vienas, iš savo asmeninių lėšų. Nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki dabar kreditas buvo mokamas iš abiejų sutuoktinių lėšų, nes sutuoktinių gaunamas atlyginimas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Dėl šių priežasčių, mano, jog atsakovę iškeldinti iš šeimos gyvenamosios patalpos nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymi, kad jeigu ieškovas turi finansinių išlaidų, susijusių su tuo, jog atsakovė neprisideda prie šeimos turto išlaikymo, įstatymo nustatyta tvarka gali atskiru ieškiniu kreiptis į teismą (dėl skolos, nuostolių priteisimo ir kt.). Teigia, jog santuoką sudarė 2016 m. rugsėjo 16 d. Ji, atsakovė, iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. turėjo turto patikėjimo teise butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Juo galėjo naudotis neterminuotam laikotarpiui. Ieškovas jai pasiūlė nutraukti nuomos sutartį, nes veltui mokami pinigai už šio buto išlaikymą ir paaiškino, kad jie turi butą Ukmergėje, kurio pakanka. Nuomos sutartį nutraukė, nes patikėjo ieškovu. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, prašo butą su rūsiu, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), pripažinti šeimos gyvenamąją patalpa. Pripažinus šį butą šeimos gyvenamąją patalpa, įsipareigoja ieškovo paimtą 2015 m. birželio 15 d. kreditą po santuokos nutraukimo mokėti bankui lygiomis dalimis. Be to, nurodo, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. atsakovė sudarė su AB SEB banku Kredito sutartį Nr. 1890818011374-21. Dukrai I. L. padėjo gauti kreditą buto įsigijimui, nes pastarajai trūko lėšų. Dukra su šeima gyvena tame bute ir moka paimtą paskolą. Po santuokos nutraukimo prašo jai palikti pavardę „M.", ieškovui palikti pavardę – „M.“.
Atsiliepimas
Ieškovas R. M. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame su priešieškiniu nesutiko, pasiliko prie ieškinio reikalavimų.
Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimą į priešieškinį, kuriame ieškinio ir priešieškinio tenkinimui neprieštaravo, klausimą dėl šeimos gyvenamosios patalpos nustatymo paliko spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriame priešieškinio tenkinimui neprieštaravo. Nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. kredito sutartis Nr. 1890818011374-21 buvo sudaryta su J. M. ir kitu bendraskoliu. Ieškovas R. M. nėra šios kredito sutarties šalis, įsipareigojimai tarp sutuoktinių nėra dalinami.
Ieškovas pagal ieškinį, atsakovas pagal priešieškinį R. M. ir jo atstovė-advokatė Virginija Bradulskienė teismo posėdyje prašė patikslintą ieškinį patenkinti, palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai ieškovas paaiškino, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes nesutapo jų charakteriai, jie nevedė santuokinio gyvenimo, tarp jų nebuvo bendrų interesų. Savo asmeninių daiktų (automobilio ratų, ratlankių, automobilio detalių, elektrinės stotelės, benzopjūklo) iš sutuoktinės J. M. sodo namelio jam iki šiol nepavyko atsiimti. Drabužių atsiimti nebepageidauja. Šiuos daiktus jie įgijo santuokoje. Pripažįsta, kad gavo iš M. žinutę su siūlymu atvažiuoti ir pasiimti minėtus daiktus, tačiau nenuvyko, nes tuo metu buvo Palangoje. Jis su R. N. yra seniai pažįstamas, kartu su šia moterimi gyvena jau aštuonis mėnesius. Gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Mano, kad santykiai su R. N. nėra santuokos nutrūkimo priežastis. Prieš sudarant santuoką su J., pastaroji turėjo socialinį būstą. Socialinio būsto sutartį jo sutuoktinė su savivaldybe nutraukė 2017 metais.
Atsakovė pagal ieškinį, ieškovė pagal priešieškinį J. M. ir jos atstovė-advokatė Regina Šaltinienė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, patikslintą priešieškinį patenkinti. Atsakovė J. M. papildomai paaiškino, kad nekelia reikalavimo dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo, automobilių padalijimo, kompensacijos jai už tenkančią mažesnė dalintino turto dalį priteisimo, nes šioje dalyje proceso metu sudarė taikos sutartį. Teigia, jog dėl santuokos iširimo kaltas sutuoktinis, nes pastarasis susirado kitą moterį, iš jos tyčiojasi, ją žeminą, šmeižia. Sutuoktinis tyčia sudaro tokias gyvenimo sąlygas siekdamas, jog pastaroji išeitų iš namų. Socialinio būsto atsisakė, nes sudarė santuoką su R. M.. Įsigytame bute, esančiame Kauno mieste, faktiškai gyvena jos dukra. Prašo R. M. butą pripažinti šeimos gyvenamąją patalpa ir leisti toliau gyventi, nes nutraukusi socialinio būsto sutartį, neturi kur gyventi. Be to, gyveno šiame sutuoktiniui priklausančiame bute, atliko remontą. Buvo laikotarpiai, kai sutuoktinis niekur nedirbo, ir jų šeima gyveno vien iš jos pajamų. Minėtame bute atliko remontą. Kreditą už šį butą R. M. dengė gyvendamas santuokoje, tai yra iš bendrų sutuoktinių pajamų. Sodo namelyje esančius sutuoktinio daiktus sutinka grąžinti. Tačiau pastarasis jų nepasiima. Gyvendama bute, kurį prašo pripažinti šeimos turtu, iš savo asmeninių lėšų kredito įmokų nemokėjo.
Liudytojas A. G. paliudijo, kad maždaug prieš 1,5 metus atvažiavo pas R. N., kur atvažiavo ir R. M.. Po kurio laiko R. M. jam pasakė, kad jos vyras (R. M.) draugauja su R. N.. Po kurio laiko R. M. jam pasakė, kad iškvies policiją. Pastarasis pradėjo su R. N. sekioti savo žmoną. Jis (liudytojas) ir J. M. yra draugai, kartu negyvena. J. M. konfliktuoja su R. M.. Jam (liudytojui) žinoma, kad R. M. palaiko artimus santykis su R. N.. Pastarieji prieš aštuonis mėnesius pradėjo kartu gyventi ir netgi persekiojo žmoną J. Mano, kad dėl santuokos iširimo kaltas R. M., nes pastarasis santuokoje yra neištikimas savo sutuoktinei J. M..
Liudytoja S. D. paliudijo, kad ji pažįsta M. šeimą, nes gyveno kaimynystėje. J. M. yra tvarkinga, darbšti moteris. Po pastarųjų vestuvių, R. M. išėjo į darbą ir negrįžo apie savaitę laiko. Nuo santuokos pradžios šeimoje kildavo nesutarimai. Jai J. M. pasipasakodavo apie šeimą. Pirmiausia sakė, kad R. vartoja alkoholį, kas nepatiko J. Taip pat sakė, kad R. susirado kitą moterį. Mano, kad šeimos pagrindinė iširimo priežastis buvo R. M. neištikimybė. Jai žinoma, kad J. M. atsisakė socialinio būsto, nes prašė sutuoktinis tai padaryti. T. J. rūpinosi sutuoktinio butu, kuriame kartu gyveno. J. pirko baldus, buities daiktus. Šeimai kartu gyvenant kapitalinis remontas daromas nebuvo, buvo atliktas kosmetinis remontas, kurį atlikti padėjo J. sesuo. Negali pasakyti, kas pirko medžiagas remontui, ar R. M. prisidėjo prie jam priklausančio buto remonto. Žino tik, kad J. nupirko tapetus, nes pastaroji sakė, kad susitaupė pinigų naujiems tapetams. Po kurio laiko, paskambino J. ir labai verkė, sakė, kad R. vėl susirado kitą moterį, negrįžta namo, ją terorizuoja.
Liudytoja M. Š. paliudijo, kad ji yra J. M. sesuo. M. santuoka iširo dėl to, kad R. M. nuolat menkino, įžeidinėjo sutuoktinę J. Jai (liudytojai) sesuo J. pasakojo, kad matė R. M. su kita moterimi sėdinčius parke, važiuojančius automobiliu. J. M. atskirai su sutuoktiniu gyvena nuo 2020 ar 2021 m. birželio pradžios. J. iki santuokos gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šio buto nuomos sutartį su savivaldybe nutraukė, kad nereikėtų mokėti mokesčių už du butus. Šeimai kartu gyvenant R. M. bute, padarė kosmetinė remontą. Ji (liudytoja) padėjo seseriai išklijuoti tapetus. Bute dar buvo tvarkomos lubos. Nežino, kas pirko statybinis medžiagas. Jai žinoma, kad M. pirko savo dukrai butą.
Trečiųjų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko. Gauti prašymai civilinę bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Iš santuokos liudijimo matyti, kad ieškovas R. M. ir atsakovė J. M. santuoką sudarė ir įregistravo 2016 m. rugsėjo 16 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Personalo, civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriuje, įrašo Nr. 189. Ieškovas pagal ieškinį prašo šią santuoką nutraukti dėl sutuoktinės kaltės, o ieškovė pagal priešieškinį prašo šią santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės. Abi šalys prašo išspręsti visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Byloje nėra duomenų, kad šalys turi bendrų nepilnamečių vaikų.
Dėl santuokos nutraukimo
Ieškovas pagal ieškinį R. M. teismui pateikė ieškinį, prašydamas santuoką nutraukti dėl sutuoktinės J. M. kaltės, motyvuodamas tuo, kad sutuoktinė, gyvenant jiems santuokoje, savo pajamas naudodavo tik savo reikmėms, o šeimos bendriems reikalams savo pajamų neskirdavo. Atsakovė neprisiėjo nei prie automobilio remonto, nei prie sodo namelio remonto, nei prie komunalinių mokesčių mokėjimo už butą, kuriame gyveno. Jie gyveno faktiškai atskirai, bendrų interesų nebuvo. Sutuoktinė turėjo įvairių draugų, neturėjo intereso kartu gyventi, bendras gyvenimas šeimoje buvo neįmanomas.
Ieškovė pagal priešieškinį J. M. teismui pateikė priešieškinį, prašydama santuoką nutraukti dėl sutuoktinio R. M. kaltės, motyvuodama tuo, kad nuo 2021 m. vasario mėnesio jos santykiai su ieškovu pašlijo, nes sutuoktinis ją žemina įžeidinėdamas, vartoja prieš ją psichologinį smurtą. Daugelį kartų bandė išsiaiškinti tokio elgesio paskatas, tačiau tai nepavyko. Ieškovas beveik metus laiko nesilaiko sutuoktinio pareigų, yra jai nelojalus, rodo atvirą nepagarbą ir ją žemina, neremia jos moraliai ir materialiai, yra neištikimas, dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tvirtina, jog sutuoktinis nuo 2021 m. birželio 11 d. išėjo gyventi pas kitą moterį R. N.. Su šia moterimi jos sutuoktinis artimai bendrauja apie metus laiko.
Ieškovės pagal priešieškinį J. M. teismui pateiktais procesiniais dokumentais ir paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktiniai santuokinių ryšių nepalaiko nuo 2021 m. birželio 11 d., kai atsakovas pagal priešieškinį R. M. paliko šeimą ir išėjo kitur gyventi kartu su kita moterimi. Abi šalys sutinka, kad santuoka būtų nutraukta. Įstatymas numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.54, 3.64 straipsniai). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas, kadangi santuokiniai ryšiai faktiškai yra nutrūkę.
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi vertinti šalių pateiktų įrodymų visetą, remtis įrodymų pakankamumo taisykle, o išvados dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).
Byloje nustatyta, kad atsakovas pagal priešieškinį R. M. iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas: naudojo psichologinį smurtą prieš sutuoktinę, buvo neištikimas, nuo 2021 m. birželio 11 d. paliko šeimą ir nuo to laiko šeima visiškai nesirūpina. Tokios išvados darytinos atsižvelgiant į ieškovės pagal priešieškinį nurodomas aplinkybes, kurias patvirtino teisme apklausti liudytojai A. G., S. D., M. Š.. Pasak liudytojo A. G., jam žinoma, kad R. M. palaiko artimus santykis su R. N.. Pastarieji prieš aštuonis mėnesius pradėjo kartu gyventi ir netgi persekiojo žmoną J. Mano, kad dėl santuokos iširimo kaltas R. M., nes pastarasis santuokoje yra neištikimas savo sutuoktinei J. M.. Pasak liudytojos S. D., J. M. yra tvarkinga, darbšti moteris. Po vestuvių, R. M. išėjo į darbą ir negrįžo apie savaitę laiko. J. M. pasakojo, kad R. vartoja alkoholį, palaiko artimus santykius su kitomis moterimis, negrįžta namo, terorizuoja sutuoktinę. Pasak liudytojos M. Š., M. santuoka iširo dėl to, kad R. M. nuolat menkino, įžeidinėjo sutuoktinę J. J. M. pasakojo, kad matė sutuoktinį R. M. su kita moterimi sėdinčius parke, važiuojančius automobiliu. Šeima nuo 2020 ar 2021 m. birželio pradžios gyvena atskirai. Be to, ieškovės pagal priešieškinį ir liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą prie priešieškinio pateiktos fotonuotraukos. Vienoje jų, užfiksuotas R. M. apkabinęs R. N., kitoje – R. N. save viešoje erdvėje įvardina kaip „R.M<..>“. Pats atsakovas pagal priešieškinį R. M. teismo posėdžio metu neneigė aplinkybių, kad būdamas santuokoje palaiko artimus ryšius su R. N., su kuria kartu gyvena jau aštuonis mėnesius. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo pagal priešieškinį R. M. kaltės (CK 3.60 straipsnis).
Tuo tarpu ieškovas pagal ieškinį R. M. savo argumentų, kad dėl šeimos iširimo yra kalta J. M., nes savo pajamas naudojo tik savo reikmėms, turėjo įvairių draugų, neturėjo intereso kartu gyventi, neįrodė. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad J. M. savo pajamas būtų naudojusi tik savo reikmėms ar neturėjo intereso kartu gyventi. Priešingai, liudytojų parodymais įrodyta, jog J. M. atliko R. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, kurį pastarasis įgijo iki santuokos sudarymo, remontą, pirko tapetus. Butą remontuoti padėjo sutuoktinės sesuo. Taigi, remontavo butą, kuriame šeima kartu gyveno. Ši aplinkybė bei tai, kad J. M. nutraukė socialinio būsto sutartį įrodo, jog pastaroji siekė gyventi santuokoje kartu su sutuoktiniu, tvarkė buitį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats ieškovas pagal ieškinį teismo posėdžio metu santuokos iširimo priežastimi nurodė tai, jog nesutapo jų charakteriai, jie nevedė santuokinio gyvenimo, tarp jų nebuvo bendrų interesų, kas teismo vertinimu nesudaro pagrindo pripažinti vieno sutuoktinio kaltės.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, šioje dalyje ieškovo pagal ieškinį ieškinys atmestinas, ieškovės pagal priešieškinį priešieškinis tenkinamas visiškai ir šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo pagal priešieškinį R. M. kaltės.
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pagal priešieškinį prašė po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę – „M.“. Ieškovas pagal ieškinį šiam prašymui neprieštaravo, pats prašė palikti jo turimą pavardę – „M.“. Šie šalių prašymai tenkintini visiškai.
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
Bylos duomenimis nustatyta, kad pretenzijoms dėl tarpusavio išlaikymo nėra pagrindo, šalys nepareiškė prašymų priteisti tarpusavio išlaikymą, todėl tarpusavio išlaikymas vienas kitam nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl sutuoktinių asmeninės nuosavybės
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pagal ieškinį J. M. asmeninės nuosavybės teise įgijo šį nekilnojamąjį turtą: žemės ūkio paskirties žemės sklypą, 0,06 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (įgijimo pagrindas: 2008 m. liepos 21 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis); ½ dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (įgijimo pagrindas: 2008 m. rugsėjo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartis). Ieškovas pagal ieškinį R. M. asmeninės nuosavybės teise įgijo šį nekilnojamąjį turtą: ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys nesklebtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini) (įgijimo pagrindas: 1992 m. rugsėjo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartis); butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (įgytą 2015 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi). Šis turtas šalių įgytas asmeninės nuosavybės teise iki santuokos sudarymo. Abi šalys pripažįsta, jog tai yra jų asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuoką nėra dalintinas.
Dėl asmeninių daiktų grąžinimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių kreditoriams vykdymo
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis).
Sutuoktiniai santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo, dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo susitarė geranoriškai (teismo proceso metu sudarė 2022 m. sausio 19 d. taikos sutartį), todėl šie klausimai priimant sprendimą santuokos nutraukimo byloje nesprendžiami (CPK 385 straipsnio 1 dalis.).
Ieškovas pagal ieškinį prašo įpareigoti atsakovę pagal priešieškinį grąžinti jam daiktus – automobilio ratus, kurių vertė 300,00 Eur; ratlankius, kurių vertė 200,00 Eur; automobilio detales, kurių vertė 100,00 Eur; elektrinę stotelę, kurios vertė 300,00 Eur; benzopjūklą, kurio vertė 300,00 Eur; asmeninius daiktus, drabužius, kurie yra atsakovės sodo namelyje. Atsakovė pagal ieškinį nurodė, kad sutinka grąžinti sutuoktiniui ieškinyje nurodytus daiktus. Taigi, ginčo dėl daiktų grąžinimo byloje nėra. Ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai, atsakovė J. M. įpareigotina ieškovui R. M. grąžinti aptariamus daiktus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad teismas privalo nustatyti prievolės pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia. Atidus ir rūpestingas kreditorius paprastai turi galimybę užsitikrinti paskolos grąžinimą papildomomis teisinėmis priemonėmis (laidavimu ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-78/2012).
Šalys nurodė, kad abu turi asmeninius įsiskolinimus: ieškovas R. M. turi asmeninį įsiskolinimą pagal 2015 m. birželio 15 d. Kredito sutartį Nr. 15-047692-FA, sudarytą tarp jo (ieškovo) ir banko „Swedbank“; atsakovė J. M. turi asmeninį įsiskolinimą pagal 2008 m. rugsėjo 10 d. Kredito sutartį Nr. 1890818011374-21, sudarytą tarp jos (atsakovės), kito bendraskolio ir AB SEB banko. Trečiaisiais asmenimis pripažinti bankai atsiliepimuose patvirtino, kad šios skolos yra sutuoktinių asmeninės skolos.
Ieškovas pagal ieškinį prašo pripažinti, kad jo skola AB „Swedbank“ yra asmeninė ir, kad įsipareigoja pilnai sumokėti skolinius įsipareigojimus pagal 2015 m. birželio 15 d. Kredito sutartį Nr. 15-047692-FA. Atsakovė pagal priešieškinį su šiuo reikalavimu nesutinka ir priešieškiniu įsipareigoja kreditą mokėti bankui lygiomis dalimis.
Ieškovas nurodo, kad savo vardu iki santuokos sudarymo, 2015 m. birželio 15 d. sudarė su AB „Swedbank“ banku kredito sutartį Nr. 15-047692-FA. Šia sutartimi iš banko AB „Swedbank“ jam buvo suteiktas 7500,00 Eur kreditas gyvenamojo būsto įsigijimui. Už šį kreditą įsigijo butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Jam, ieškovui, liko grąžinti bankui 3000,00 Eur sumą iki 2025 m. gegužės 30 d., kurią ieškovas įsipareigoja sumokėti bankui. Atsakovė niekada nemokėjo šio kredito įmokų. Jis, ieškovas, santuokos su atsakove laikotarpiu bei bendro gyvenimo laikotarpiu sumokėjo bankui 56 mėnesines įmokas po 75,05 Eur, iš viso 4202,80 Eur sumą. Nepaisant to, sutinka sumokėti atsakovei 2101,00 Eur piniginę kompensaciją, tai yra pusę įmokų nuo jo sumokėtos 4202,80 Eur sumos, jeigu atsakovė vertina, kad santuokoje sumokėtos įmokos yra bendras santuokinis turtas, nors faktiškai jis vienas mokėjo bankui įmokas. Ieškovas patikslintu ieškiniu įsipareigoja po teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti sutuoktinei J. M. 2101,00 Eur piniginę kompensaciją.
Teismas tenkina ieškovo pagal ieškinį prašymą pripažinti jo skolą AB „Swedbank“ asmenine bei pripažįsta J. M. skolą AB „SEB“ bankui asmenine, atsižvelgdamas į tai, kad prievoles kreditoriams šalys prisiėmė iki santuokos sudarymo, todėl šios prievolės laikytinos asmeninėmis šalių prievolėmis (CK 3.109 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dalį įmokų bankui „Swedbank“ (56 mėnesius po 75,05 Eur iš viso 4202,80 Eur) sumokėjo bendro gyvenimo santuokoje metu, vertintina, jog ieškovo įsipareigojimas sumokėti atsakovei 2101,00 Eur kompensaciją yra pagrįstas. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovei pagal ieškinį iš ieškovo priteistina 2101,00 Eur piniginė kompensacija. Ieškovo pagal ieškinį ieškinys šioje dalyje (dėl skolinio įsipareigojimo pripažinimo asmeniniu ir kompensacijos sutuoktinei priteisimo) tenkintinas visiškai.
Tuo tarpu ieškovės pagal priešieškinį J. M. prašymas pripažinti, jog R. M. paimtas kreditas bankui yra solidari prievolė yra atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.
Pažymėtina, jog asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis) <...>. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys).
Byloje nustatyta, jog kreditą gyvenamojo būsto įsigijimui ieškovas iš banko paėmė 2015 m. birželio 15 d., butą įsigijo 2015 m. birželio 30 d., santuoką sudarė 2016 m. rugsėjo 16 d., todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad kreditas buvo imtas bei butas įgytas šeimos poreikių tenkinimu. Be to, įvertintina tai, kad ieškovas pagal ieškinį vienas asmeniškai kreipėsi į banką dėl kredito suteikimo, kredito įstaiga vertino išimtinai tik ieškovo finansinę padėtį ir galimybes įsigyti nekilnojamąjį turtą sudarant kredito sutartį, kredito įstaiga vertino aplinkybes, kad atsakovas nekilnojamąjį turtą įsigyja asmenine nuosavybe. Esant tokios aplinkybėms, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad prievolė, kurios įvykdymo terminas nėra suėjęs, pagal 2015 m. birželio 15 d. Kredito sutartį Nr. 15-047692-FA yra bendra sutuoktinių prievolė. Taigi, ieškovės pagal priešieškinį reikalavimas kreditą mokėti lygiomis dalimis atmestinas, priešieškinys šioje dalyje netenkintinas.
Šalys pareiškia, jog kreditorinių reikalavimų nėra.
Dėl asmenine nuosavybe priklausančio turto pripažinimo šeimos turtu
Ieškovė pagal priešieškinį J. M. pareiškė reikalavimą sutuoktiniui asmeninės nuosavybė teise priklausantį butą su rūsiu, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), pripažinti šeimos gyvenamąja patalpa. Šį prašymą motyvavo tuo, kad santuoką sudarė 2016 m. rugsėjo 16 d. Ji, J. M., iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. turėjo turto patikėjimo teise butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Juo galėjo naudotis neterminuotam laikotarpiui. Sutuoktinis R. M. jai pasiūlė nutraukti nuomos sutartį, nes veltui mokami pinigai už šio buto išlaikymą ir paaiškino, kad jie turi butą Ukmergėje, kurio pakanka. Nuomos sutartį nutraukė, nes patikėjo sutuoktiniu. Dėl šių priežasčių mano, kad tikslinga sutuoktinio butą pripažinti šeimos gyvenamąją patalpa (šeimos turtu) ir likti jame toliau gyventi.
Šeimos turto samprata atskleista CK 3.84 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad šeimos turtu, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šis turtas, nuo santuokos sudarymo pripažįstama: šeimos gyvenamoji patalpa, kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus, taip pat teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. Įstatyme taip pat apibrėžtas šeimos turto teisinis režimas, kurio esminiai požymiai yra šie: šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.84 straipsnio 1 dalis); nekilnojamuoju turtu, priskirtu šeimos turtui, sutuoktiniai gali disponuoti tik bendru sutarimu, nepaisant to, kuris iš sutuoktinių, ar jie abu yra turto savininkai (CK 3.85 straipsnio 1, 2 dalys); ribojamos išieškojimo iš šeimos turto pagal kreditorių reikalavimus galimybės (CK 3.85 straipsnio 4 dalis); sutuoktiniai sutartimi negali pakeisti šeimos turto teisinio režimo ar jo sudėties (CK 3.85 straipsnio 4 dalis). Šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (CK 3.86 straipsnio 1 dalis). Dėl teisės toliau naudotis šeimos turtu teismas sprendžia, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus. CK 3.86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). Uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulaukia pilnametystės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos turto teisinis režimas saugo vaiko teisę į būstą apribodamas tėvų (ar vieno iš jų) nuosavybės teisę į jiems nuosavybės teise priklausantį turtą – šeimos gyvenamąją patalpą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-969/2020, 32 punktas).
Bylos duomenimis, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas šalims gyvenant santuokoje nebuvo pripažintas šeimos turtu, šeima nepilnamečių vaikų neturi. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos turto teisinis rėžimas pasibaigia nutraukus santuoką, reikalavimas nutraukiant santuoką asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą pripažinti šeimos turtu, yra visiškai nepagrįstas. Esant tokioms aplinkybės, priešieškinis šioje dalyje netenkintinas.
Kartu pažymėtina, jog teismas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali pripažinti turtą, esantį vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 3.90 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą.
Tai, ar asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Tais atvejais, kai pagerinimas nėra esminis, sutuoktinis vis tiek gali pagrįstai tikėtis kompensacijos už atliktus pagerinimus. Sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, nes tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Nagrinėjamoje byloje atsakovė pagal ieškinį, ieškovė pagal priešieškinį J. M. nurodė, kad bute buvo atliktas remontas, kompensacijos už būsto pagerinimą neprašė, jo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat neprašė. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad šis turtas buvo pagerintas iš esmės. Kaip nurodė byloje apklaustos liudytojos S. D. ir M. Š., kam iš esmės neprieštaravo nei ieškovas, nei atsakovė, bute buvo atliktas kosmetinis remontas (tapetais klijuotos sienos, tvarkytos lubos). Vertintina, jog aplinkybė, kad atsakovė pagal ieškinį santuokoje gyveno ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, juo naudojosi, kartu su sutuoktiniu atliko kosmetinį remontą, negali būti pagrindu atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ar spręsti klausimą dėl kompensacijos priteisimo.
Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę pagal ieškinį išsikraustyti iš buto per du mėnesius
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo teismo įpareigoti atsakovę J. M. per du mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo būtų patenkintas ieškinys, įsiteisėjimo dienos, išsikelti ir jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto.
Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu duomenų, kad atsakovė neteisėtai naudojasi atsakovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu nėra. Ieškovas nekėlė reikalavimo iškeldinti atsakovę iš buto ir neįrodinėja, kad yra pažeidžiamos jo, kaip nekilnojamojo daikto savininko, teisės savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu nėra duomenų, kad atsakovė be teisinio pagrindo naudojasi svetimu turtu, todėl ieškovas neturi teisės ginti savo nuosavybės teises, reikalaudamas nutraukti neteisėtą atsakovės naudojimąsi jo turtu (CK 4.98 straipsnis). Tik įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo nutraukiama tarp šalių santuoka, atsakovei pagal ieškinį neteisėtai naudojantis ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, ieškovas turės teisę ginti savo teises CK 4.37 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas atmeta ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę per du mėnesius išsikraustyti iš jam nuosavybės teise priklausančio buto, kaip nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Žyminis mokestis šalims skaičiuojamas į valstybės biudžeto pajamas nuo pareikštų reikalavimų ir priteisto turto vertės bei patenkintų reikalavimų, išskaičiavus jau sumokėtą žyminį mokestį.
Ieškiniu reiškiamas neturtinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susiję reikalavimai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovui pagal ieškinį R. M. žyminio mokesčio (215,00 Eur) sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad šalys bylos nagrinėjimo metu dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo sudarė taikos sutartį, dėl ko būtų pagrindas ieškovui grąžinti 75 procentus žyminio mokesčio, reikalavimas dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo apmokestinamas 25 procentų žyminiu mokesčiu, tai yra 21,00 Eur (3800,00 Eur x 3 proc. x 75 proc. x 25 proc.). Santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės reikalavimas apmokestinamas 75,00 Eur žyminiu mokesčiu, daiktų priteisimo reikalavimas – 27,00 Eur žyminiu mokesčiu. Taigi, valstybei iš ieškovo priteistinas 123,00 Eur žyminis mokestis.
Priešieškiniu reiškiamas neturtinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susiję reikalavimai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Ieškovė pagal priešieškinį sumokėjo 72,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad šalys bylos nagrinėjimo metu dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo sudarė taikos sutartį, dėl ko būtų pagrindas ieškovei pagal priešieškinį grąžinti 75 procentus žyminio mokesčio, reikalavimas dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo apmokestinamas 25 procentų žyminiu mokesčiu, tai yra 18,00 Eur (3198,00 Eur x 3 proc. x 75 proc. x 25 proc.). Santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės reikalavimas apmokestinamas 75,00 Eur žyminiu mokesčiu. Viso ieškovė pagal priešieškinį turi sumokėti 93,00 Eur žyminį mokestį, o sumokėjo 72,00 Eur. Taigi, valstybei iš ieškovės pagal priešieškinį priteistinas 21,00 Eur žyminis mokestis.
Šalys taip pat prašė viena iš kitos priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Ieškovas pagal ieškinį R. M. pateikė į bylą įrodymus, jog patyrė 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė pagal priešieškinį J. M. pateikė į bylą įrodymus, jog patyrė 700,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Ieškovas pagal ieškinį R. M. kėlė patikslintu ieškiniu 4 reikalavimus (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės (atmestas); priteisti jam iš atsakovės jo asmeninius daiktus, bendros 1200,00 Eur vertės (tenkintas 100 proc.); pripažinti skolą bankui asmenine skola (tenkintas 100 proc.); įpareigoti atsakovę per du mėnesius išsikelti iš buto (atmestas). Iš viso teismas patenkino 50 procentų patikslinto ieškinio reikalavimų. Šioje dalyje ieškovas turi teisę iš atsakovės gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovė pagal priešieškinį J. M. patikslintu priešieškiniu, kurį patikslino teismo posėdžio metu, kėlė 2 reikalavimus (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės (tenkintas 100 proc.); nekilnojamąjį turtą pripažinti gyvenamąja patalpa ir kreditą mokėti lygiomis dalimis (atmestas). Taigi, teismas tenkino 50 procentų reikalavimų, ir šioje dalyje J. M. turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Remiantis patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija, iš J. M. R. M. naudai priteisiama 250,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (500,00 Eur x 50 proc). Iš R. M. J. M. naudai priteistina 350,00 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (700,00 Eur x 50 proc.). Teismas, atsižvelgdamas į vienarūšius reikalavimus, atlieka įskaitymą ir iš R. M. J. M. naudai priteisia 100,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, įregistruotą 2016 m. rugsėjo 16 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Personalo, civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriuje, įrašo Nr. 189, tarp J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl R. M. kaltės.
Po santuokos nutraukimo J. M. palikti santuokoje turėtą pavardę – M., R. M. palikti pavardę – M.
Priteisti iš J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo asmeninius daiktus: automobilio ratus, kurių vertė 300,00 Eur; ratlankius, kurių vertė 200,00 Eur; automobilio detales, kurių vertė 100,00 Eur; elektrinę stotelę, kurios vertė 300,00 Eur; benzopjūklą, kurio vertė 300,00 Eur, viso daiktus 1200,00 Eur sumai.
Pripažinti prievolę – pagal 2015 m. birželio 15 d. Kredito sutartį Nr. 15-047692-FA, sudarytą tarp R. M. ir AB „Swedbank“, asmenine R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole, kurią po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdo R. M..
Pripažinti prievolę – pagal 2008 m. rugsėjo 10 d. Kredito sutartį Nr. 1890818011374-21, sudarytą tarp J. M., kito bendraskolio ir AB SEB banko, asmenine J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir kito bendraskolio prievole, kuri po santuokos nutraukimo vykdoma Sutartyje numatytomis sąlygomis.
Priteisti iš R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2101,00 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto vieno euro) piniginę kompensaciją J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už sumokėtą kreditą bankui pagal 2015 m. birželio 15 d. Kredito sutartį Nr. 15-047692-FA.
Priteisti iš ieškovo pagal ieškinį R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą nesumokėtą 123,00 Eur (vieno šimto dvidešimt trijų eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokant jį į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovės pagal priešieškinį J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą nesumokėtą 21,00 Eur (dvidešimt vieno euro) dydžio žyminį mokestį, sumokant jį į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieno šimto eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.