- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-15
- Bylos Nr.
- e2S-1398-657/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02448-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- J. Č.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-265-341/2024, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš dalies tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir laikino išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. Č. kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė nutraukti su atsakovu E. Č. sudarytą santuoką dėl sutuoktinio kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir priteisti jiems išlaikymą, kitų su tuo susijusių klausimų. Atsakovas E. Č. byloje pareiškė patikslintą priešieškinį.
2. Atsakovas E. Č. 2024 m. gegužės 29 d. teismui pateikė prašymą: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš ieškovės J. Č. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. Č. ir S. Č. po 250 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki byloje priimtino teismo sprendimo įsiteisėjimo, pervedant šią sumą į atsakovo E. Č. sąskaitą; 2) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nustatytą laikiną šalių bendravimo su vaikais tvarką nustatant, kad nepilnamečiai vaikai L. Č. ir S. Č. po vieną savaitę nuo sekmadienio iki sekmadienio būna pas ieškovę J. Č. ir pas atsakovą E. Č..
3. Nurodė, kad ieškovė jau yra pajėgi, todėl privalo finansiškai prisidėti prie šalių vaikų išlaikymo. Šiai dienai visas kasmėnesines vaikų išlaikymo išlaidas, susijusias su vaikų ugdymu (apie 1 700 Eur) apmoka tik atsakovas. Šiuo metu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, palikta tarp šalių nusistovėjusi ir mediacijos procese sutarta bendravimo su vaikais tvarka, t. y. po vieną savaitę vaikai būna pas motiną ir pas tėvą, vaikus perduodant kiekvieno penktadienio vakarą. Vaikų perdavimas kitai šaliai sekmadieniais šiuo metu būtų žymiai patogesnis tiek šalims, tiek patiems vaikams, nes atsirastų galimybės planuoti ilgesnes savaitgalines išvykas, nelaukiant penktadienio vakaro.
Atsiliepimas
4. Ieškovė J. Č. 2024 m. birželio 11 d. atsiliepime į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių bei prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama: 1) perduoti ginčą teisminei mediacijai; 2) atmesti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir laikino išlaikymo priteisimo; 3) jei teismas spręstų priteisti laikiną išlaikymą, priteisti išlaikymą iš abiejų sutuoktinių, t. y. E. Č. ir J. Č., išlaikymą mokant į teismo depozitinę sąskaitą; 4) jei teismas spręstų keisti bendravimo tvarką, nustatyti nepilnamečių vaikų L. Č. ir S. Č. gyvenamąją vietą su ieškove J. Č.; pakeisti bendravimo tvarką, numatant, kad atsakovas E. Č. su vaikais L. Č. ir S. Č. praleidžia kiekvieną savaitę nuo ketvirtadienio 17 val. iki šeštadienio 19 val.
5. Nurodė, kad neatsirado jokių naujų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti keičiamos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovo prašomas bendravimo tvarkos pakeitimas yra nesuderinamas su vaikų interesais, nes vaikai prarastų vieną iš poilsio dienų. Vaikų perdavimas sekmadienį būtų nesuderinamas su vaikų ugdymu bei poilsio režimu. Nuo rugsėjo 1 d. vaikai pradės lankyti mokyklą. Vaikų perdavimas sekmadienį apsunkintų jų pasiruošimą naujai mokslo savaitei, namų darbų paruošimą ir pan. Bendravimo tvarkos pakeitimas gali sukelti šalių tarpusavio konfliktus ir taip pažeisti vaikų interesus. Šalių sutarimu vaikai yra perduodami kitam sutuoktiniui penktadienį. Perdavimas dažniausiai vyksta mokymo įstaigoje. Toks sprendimas buvo parinktas, siekiant maksimaliai sumažinti šalių tarpusavio kontaktą ir konfliktus. Esant dažnesniam šalių kontaktui, kas taptų neišvengiama, vaikus perduodant sekmadienį, tai galimai sukeltų vaikams dar didesnį stresą. Dėl to ieškovė prašo palikti esamą vaikų perdavimo momentą – penktadienį. Nepagrįstas atsakovo prašymas priteisti išlaikymą, kai abi ginčo šalys patiria analogiškas išlaidas vaikų išlaikymui. Jei teismas spręstų dėl bendravimo tvarkos keitimo, tikslinga tokią tvarką keisti iš esmės, ieškovei, kaip mamai, suteikiant daugiau laiko su vaikais. Ieškovės gyvenimo situacija esminiai pasikeitė – ji gyvena savarankiškai jos mamos vardu registruotame būste, kuriame mergaitėms sudarytos tinkamos sąlygos. Mergaitėms mamos nauja gyvenamoji vieta patinka. Ieškovė gali tinkamai pasirūpinti vaikais ir siekia su jais praleisti daugiau laiko, nei numatyta nutartyje. Atsakovas netinkamai rūpinasi vaikų gerove.
6. Atsakovas E. Č. prašė ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir naujų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
7. Nurodė, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo išvadai, kad šalių ginče egzistuoja didelė taikaus ginčo sprendimo tikimybė. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų iš esmės lemia ne vaikų gyvenamosios vietos komfortą, o atsakomybės už vaikus ir jų turto tvarkymą priskyrimą vienam iš tėvų. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė įrodymų, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu neatitinka vaikų interesų, kad atsakovas netinkamai rūpinasi vaikais ar netinkamai įgyvendina tėvų valdžią. Atsakovas dukroms žaisti kompiuterinius žaidimus skiria ribotą laiką. Žymiai daugiau laiko atsakovas su dukromis užsiima kita veikla – žaidžia stalo žaidimus, aktyviai leidžia laiką lauke.
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateiktoje išvadoje dėl atsakovo prašymo nurodė, kadangi šiuo metu abiejų vaikų laikinoji gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu, iš ieškovės turi būti priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 200 Eur. Dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo nurodė, kad šalių bendru susitarimu buvo nustatyta motinos/tėvo ir vaikų bendravimo tvarka, kai po vieną savaitę mergaitės būta pas motina ir pas tėvą. Nustatyta laikina bendravimo tvarka pakankamai sėkmingai galioja, šalys ir vaikai priprato prie nusistovėjusios bendravimo tvarkos. Atsakovo prašomas neesminis nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pakeitimas iš esmės atitinka vaikų interesams, nepažeidžia proceso šalių interesų. Po ieškovės persikėlimo į naują gyvenamąją vietą, mergaitės jau nesako, kad jos nori gyventi tėvo name, nes vaikams patinka ir motinos dabartinė gyvenamoji vieta. Mergaitės ir toliau rodo stiprų emocinį prisirišimą ir prie motinos, ir prie tėvo, kurie tinkamai rūpinasi vaikais.
9. Dėl ieškovės J. Č. prašymo Tarnyba papildomai nurodė, kad tam, kad būtų pakeista teismo nutartis dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu nepakanka vien fakto, kad vaikų motina pakeitė savo gyvenamąją vietą ir vaikams patinka joje būti. Ieškovė atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodė, kad neatsirado jokių naujų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti keičiamos laikinosios apsaugos priemonės. Abu tėvai tinkamai rūpinasi vaikais, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu arba su motina nepažeis vaikų teisėtų interesų. Nesant galimybės nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su abiem tėvais, svarbią reikšmę turi vaikų nusistovėjusios gyvenamosios aplinkos nustatymas ir šios nusistovėjusios gyvenamosios aplinkos nekeitimas be svarbių priežasčių. Turimais duomenimis vaikai nuo pat gimimo gyvena atsakovo gyvenamojoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir, nepaisant to, kad šiuo metu vaikams patinka ir motinos nauja gyvenamoji aplinka, adresu (duomenys neskelbtini), nesant įrodymų, kad tėvas netinkamai rūpinasi vaikais, arba, kad tėvo ir vaikų gyvenamoji vieta tapo vaikams nesaugi, nėra pagrindo keisti laikinos vaikų gyvenamosios vietos su tėvu. Atsižvelgus, kad galioja bendravimo tvarka, kai vaikai pakaitomis vieną savaitę gyvena pas tėvą, kitą savaitę – pas motiną, vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu iš esmės nepažeidžia nei vaikų, nei ieškovės interesų. Nustačius vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, jam paliekama pareiga apmokėti papildomus vaikų poreikius. Tarnyba nepalaiko ieškovės prašymo dėl išlaikymo priteisimo iš abiejų tėvų. Svarbu užtikrinti nusistovėjusią bendravimo tvarką, kai vaikai pakaitomis vieną savaitę gyvena pas tėvą, kitą savaitę – pas motiną, o vaikų paėmimo klausimas penktadieniais arba sekmadieniais iš esmės nepažeidžia vaikų interesų ir neturi svarbios reikšmės, todėl šį klausimą Tarnyba palieka spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. birželio 21 d. nutartimi ieškovės J. Č. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino, atsakovo E. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir laikino išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies – priteisė iš ieškovės J. Č. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. Č. ir S. Č. po 200 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, pinigus perverdant į atsakovo E. Č. sąskaitą, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė atsakovą E. Č. iš ieškovės J. Č. nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
11. Teismas nurodė, kad tam, kad būtų pakeista šiuo metu nustatyta vaikų laikinoji gyvenamoji vieta su tėvu, nepakanka vien fakto, kad vaikų motina pakeitė savo gyvenamąją vietą ir vaikams patinka būti jos naujoje gyvenamojoje vietoje. Tarnyba išvadoje pasisakė, kad abu vaikai faktiškai vienodai yra emociškai prisirišę ir prie tėvo, ir prie motinos, abu tėvai iš esmės gali tinkamai pasirūpinti savo vaikais. Nesant galimybės vaikams gyventi kartu su abiem tėvais, atsižvelgus į vaikų išsakytą norą gyventi su tėvu bei vaikų prisirišimą prie tėvo gyvenamosios aplinkos, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriau užtikrins vaikų interesus. Tarnyba 2024 m. birželio 17 d. nuomonėje nurodė, kad abu tėvai tinkamai rūpinasi vaikais. Nesant galimybės nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su abiem tėvais, svarbią reikšmę turi vaikų nusistovėjusios gyvenamosios aplinkos nustatymas ir šios nusistovėjusios gyvenamosios aplinkos nekeitimas be svarbių priežasčių. Tarptautinė ir Lietuvos teismų praktika orientuota į ilgesnį nei vienerių metų gyvenimą vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Atsižvelgus į Tarnybos nuomonę, kad galiojanti bendravimo tvarka, kai vaikai pakaitomis vieną savaitę gyvena pas tėvą, kitą savaitę – pas motiną, vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu iš esmės nepažeidžia nei vaikų, nei ieškovės interesų, nesant įrodymų, kad tėvas netinkamai rūpinasi vaikais ar kad tėvo ir vaikų gyvenamoji vieta tapo vaikams nesaugi, nėra pagrindo keisti nustatytos laikinos vaikų gyvenamosios vietos su tėvu.
12. Tarnyba 2024 m. birželio 6 d. išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad atsakovo prašomas neesminis nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pakeitimas, nustatant, kad nepilnamečiai vaikai po vieną savaitę nuo sekmadienio iki sekmadienio būna pas ieškovę J. Č. ir pas atsakovą E. Č., iš esmės atitinka vaikų interesams, nepažeidžia šalių interesų, ir klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Šis atsakovo prašymas iš esmės yra grindžiamas prasidėjusiu vasaros laikotarpiu bei poreikiu ilgesnėms savaitgalio išvykoms. Tačiau vaikai šiuo metu lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, o nuo rugsėjo pradės lankyti mokyklą, todėl vaikai bet kuriuo atveju penktadienį eis į darželį/mokyklą. Be to, ieškovė nurodė, kad, iškilus poreikiui, šalių susitarimu, bendravimo tvarka gali būti keičiama. Tokią tvarką šalys taikė ir iki šiol. Šalys nurodžiusios, kad šalių sutarimu vaikai yra perduodami kitam sutuoktiniui penktadienį. Sprendimas dėl vaikų perdavimo vykdymo mokymo įstaigoje buvo parinktas, siekiant maksimaliai sumažinti šalių tarpusavio kontaktą ir konfliktus. Todėl nėra pagrindo keisti nusistovėjusios vaikų bendravimo su tėvais tvarkos, kai vaikai pakaitomis vieną savaitę gyvena pas tėvą, kitą savaitę gyvena pas motiną, šalių sutarimu vaikus perduodant kitam sutuoktiniui penktadienį, kadangi prie tokios bendravimo tvarkos vaikai pripratę ir nėra duomenų, kad tokia tvarka prieštarauja vaikų arba tėvų interesams. Iki šiol tarp šalių taikytas vaikų perdavimas ugdymo įstaigoje penktadieniais, esant itin konfliktiškiems šalių santykiams, šiuo atveju yra tikslingesnis, siekiant sumažinti šalių tarpusavio kontaktą ir konfliktus. Dėl šių priežasčių atsakovo prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo buvo netenkintas.
13. Atsakovas pateikė duomenis dėl kasmėnesinių vaikų išlaikymo išlaidų, susijusių su vaikų ugdymu, kurių bendra suma – 1 770,30 Eur. Ieškovė pateikė vaistinės, drabužių, žaislų, kitų daiktų pirkinių kvitus. Ieškovė nurodė, kad mokėjo už vaikų ugdymą bei pateikė mokėjimo nurodymus.
14. Byloje dar nėra surinkta išsamių duomenų apie vaikų poreikius bei šalių galimybes teikti atitinkamo dydžio išlaikymą, jas teismas galės įvertinti, tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Nesant tėvų susitarimo dėl kasmėnesinių vaikų išlaikymo išlaidų, susijusių su vaikų ugdymu pasiskirstymo, atsižvelgiant į itin konfliktiškus tėvų santykius bei į tai, kad šiuo metu abiejų vaikų laikinoji gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu, vaikų faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra lygus, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, atsakovo prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 200 Eur iki byloje priimtino teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovės prašymas dėl išlaikymo priteisimo iš abiejų tėvų netenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Atskirajame skunde ieškovė J. Č. prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų L. Č. ir S. Č. gyvenamąją vietą su ieškove J. Č.; 2) pakeisti bendravimo tvarką, numatant, kad atsakovas E. Č. su vaikais L. Č. ir S. Č. praleidžia kiekvieną savaitę nuo ketvirtadienio 17 val. iki šeštadienio 19 val. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas nevertino pasikeitusių ginčo aplinkybių, kaip pagrindo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, ir nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu iš esmės vieninteliu pagrindu – tėvas gyvena šeimos name, o ieškovė ginčo pradžioje gyveno savo brolio namuose. Teismas nenustatė jokių kitų aplinkybių, dėl ko vaikų gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su ieškove. Šiuo metu ieškovė turi savo gyvenamąją vietą. Pasikeitus šiai esminei aplinkybei, laikinosios apsaugos priemonės privalo būti pakeistos. Dabartiniame mamos gyvenamajame būste mergaitėms sudarytos tinkamos sąlygos, joms mamos gyvenamoji vieta patinka. Teismas nevertino vaikų ryšio su mama ir kad ieškovė buvo išvaryta iš namų. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaikų ugdymu, tinkamai su jais bendrauja. Jokių pagrindų, dėl kurių vaikų gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su ieškove, teismas nenustatė. Teismas nevertino, kad atsakovas nėra pajėgus pasirūpinti vaikais. Net ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoje pristatydamos ką veikia laisvu laiku, mergaitės pasakoja, kaip žaidžia kompiuterinius žaidimus. Teismas nepagrįstai to nevertino, kaip atsakovo neigiamos įtakos vaikams. Atsakovas taip pat nesugeba pasirūpinti vaikų sveikata. Tuo metu, kai atsakovo mama negali rūpintis vaikais, atsakovas galimai prieš juos smurtauja. Atsakovas taip pat nemoka suvaldyti vaikų konflikto.
15.2. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Teismas nevertino vaikų interesų prioriteto – esama bendravimo tvarka perdėtai intensyvi tokio amžiaus vaikams. Vaikai netenka nuolatinio namų jausmo, yra itin ilgą laiką atskirti nuo mamos. Teismas, nustatydamas, kad ieškovė turi gyventi skyriumi ir bendrauti su vaikais kas antrą savaitę, pažeidė vaikų interesus. Atsakovui per didelė našta vaikais rūpintis 7 dienas iš eilės. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka nebus pažeistas atsakovo ir vaikų ryšys, bet kartu bus užtikrintas vaikų saugumas ir gyvenimo sąlygų kokybė. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina vaikų gyvenimo stabilumo. Vaikai priprato prie tokios tvarkos, bet nei vienas iš jų nenurodė, kad tokia tvarka yra jiems tinkama. Tokia situacija ir bendravimo tvarka nėra protinga, racionali, ji pažeidžia šiuo metu dar itin mažo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų) vaikams būtiną stabilų ir aiškų ugdymo, poilsio režimą. Tenkinus ieškovės prašymą, būtų maksimaliai apribota konfliktų galimybė. Teismas neįvertino/nepakankamai įvertino vaikų amžiaus ir nustatytinos bendravimo tvarkos intensyvumo įtaką.
16. Ieškovė 2024 m. spalio 14 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė 2024 m. liepos 12 d. Vaiko vertinimo anketas, 2024 m. rugpjūčio 5 d. pasitarimo protokolą ir (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro pranešimą, prašo pateiktus dokumentus prijungti prie bylos medžiagos. Nurodė, kad, atsižvelgus į pateiktų dokumentų parengimo datą, neturėjo galimybės šių dokumentų pateikti ankstesnėje proceso stadijoje, tačiau jie yra svarbūs nagrinėjamam klausimui.
Atsiliepimas
17. Atsakovas E. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė apeliacinį procesą pagal atskirąjį skundą nutraukti arba atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė šiuos argumentus:
17.1. Byloje nėra pateikta atskirąjį skundą padavusio advokato E. K. įgaliojimus atstovauti ieškovei patvirtinančio dokumento. Nesant pateikto dokumento, patvirtinančio advokato E. K. teisę atstovauti ieškovei J. Č., jo paduotas atskirasis skundas negalėjo būti priimtas, o skundą priėmus, apeliacinis procesas pagal šį skundą turi būti nutrauktas.
17.2. Ieškovė pasirinko nutraukti santykius su šeima ir išėjo iš namų, pasirinkusi priklausymą sektai, o ne buvo išvaryta iš namų. Be to, šios aplinkybės nėra susijusios su byloje sprendžiamu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu. Teismas šią aplinkybę įvertino ir pasisakė, kad tam, jog būtų pakeista nustatyta vaikų laikinoji gyvenamoji vieta su tėvu, nepakanka vien fakto, kad vaikų motina pakeitė savo gyvenamąją vietą ir vaikams patinka būti motinos naujoje gyvenamojoje vietoje. Ieškovės dabartinė gyvenamoji vieta yra jos motinos, o ne ieškovės patalpose. Ši aplinkybė rodo, kad ieškovė ir toliau negeba pati pasirūpinti savo nuolatine gyvenamąja vieta, ja rūpinasi jos brolis (advokatas E. K.) ir/arba motina, kurie už ieškovę rūpinasi ir šalių vaikais tuo metu, kai jais rūpintis turėtų ieškovė. Teismas vertino, ar nuo ankstesnės nutarties priėmimo nepasikeitė vaikų gyvenamosios vietos nustatymui reikšmingos aplinkybės ir tokių pasikeitimų nenustatė. Todėl teismas neturėjo pagrindo keisti nustatytą laikiną vaikų gyvenamąją vietą. Toks vertinimas atitinka tiek teisės normas, tiek teismų nuosekliai suformuotą praktiką. Byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu neatitinka vaikų interesų, reikalavimų sveikam vaikų vystymuisi, kad pas atsakovą esanti aplinka vaikams tapo nesaugi, kad saugi aplinka vaikams būtų sukurta, tik pakeitus vaikų gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškove. Tarnybos pateiktos išvados patvirtina, kad atsakovas visada tinkamai rūpinasi vaikais, jiems pas atsakovą sudarytos tinkamos, geros gyvenimo sąlygos. dabartiniame vaikų raidos etape būtina užtikrinti stabilią, pastovią ir saugią vaikų gyvenamąją vietą ir tą gali padaryti tik atsakovas. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir nėra jokio pagrindo ją keisti.
17.3. Byloje nėra priimta jokio sprendimo dėl vaikų atskyrimo nuo motinos (ieškovės). Šalių bendravimo su vaikais tvarka nustatyta pagal 50:50 procentų laiko taisyklę ir kiekvienas iš tėvų su dukromis praleidžia vienodą laikotarpį (po savaitę). Tokie teismo procesiniai sprendimai atitinka CK trečiosios knygos nuostatas, įtvirtinančias abiejų tėvų teisių ir pareigų savo vaikams lygybę.
18. Atsakovas 2024 m. spalio 15 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė nuomonę dėl ieškovės pateiktų naujų įrodymų, prašydamas jų nepriimti, kadangi atsakovas neturėjo galimybės pateikti motyvuotų ir išsamių paaiškinimų, įrodymų. Be to, pateikė prašymą priimti jo teikiamus naujus įrodymus – ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo dėl vaikų žinutes, medicininius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
20. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – vaikų laikinos gyvenamosios vietos ir laikinos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
21. Ieškovė 2024 m. spalio 14 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė 2024 m. liepos 12 d. Vaiko vertinimo anketas, 2024 m. rugpjūčio 5 d. pasitarimo protokolą ir (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro pranešimą. Atsakovas 2024 m. spalio 15 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė šalių susirašinėjimo dėl vaikų žinutes, medicininius dokumentus.
22. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
23. Įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 str.), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 str.).
24. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).
25. Atsižvelgus į naujai teikiamų rašytinių įrodymų sudarymo datą, spręstina, kad apeliantė neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui ar su atskiruoju skundu. Kartu įvertintina, kad Vaiko vertinimo anketos buvo parengtos 2024 m. liepos 12 d., o kiti dokumentai – 2024 m. rugpjūčio 5 d., tačiau apeliacinės instancijos teismui jie pateikti tik 2024 m. spalio 14 d., taigi, praėjus keletui mėnesių. Todėl yra pagrindas spręsti, kad šie rašytiniai įrodymai (anketos – didelės apimties) apeliacinės instancijos teismui neabejotinai galėjo būti pateikti žymiai anksčiau, o tokiu delsimu galimai siekiama eliminuoti priešingos šalies teisę dėl naujų įrodymų pasisakyti. Nagrinėjamu atveju ieškovei naujus rašytinius įrodymus pateikus tik prieš pat paskirtą apeliacinės instancijos teismo posėdį, atsakovas neteko galimybės dėl šių įrodymų išsamiai ir motyvuotai pasisakyti, teikti įrodymų. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas ieškovės 2024 m. spalio 14 d. pateiktus rašytinius įrodymus atsisako priimti (CPK 314 str.).
26. Atsakovas paaiškinimus ir naujus įrodymus pateikė 2024 m. spalio 15 d., t. y. apeliacinės instancijos teismo posėdžio dieną, ieškovė neteko galimybės dėl jų motyvuotai pasisakyti, teikti savo įrodymų, todėl atsakovo 2024 m. spalio 15 d. pateiktus paaiškinimus ir naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 str.). Pažymėtina, kad šalys nepraranda galimybės minėtus įrodymus teikti pirmosios instancijos teismui.
Dėl bylos nutraukimo
27. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai nurodė, kad su atskiruoju skundu, kurį pateikė advokatas E. K., turėjo būti pateikti dokumentai, įrodantys atstovo teises ir pareigas (CPK 111 str. 5 d.), kadangi šių dokumentų atskirojo skundo pateikimo dienai byloje nebuvo. Tačiau atsižvelgus, kad atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje dienai nurodytas trūkumas yra pašalintas – 2024 m. liepos 12 d. teismui pateiktas advokato E. K. teisę atstovauti ieškovei patvirtinantis 2023 m. rugpjūčio 22 d. atstovavimo sutarties išrašas, civilinę bylą nutraukti, vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu, nėra pagrindo.
Dėl skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo
28. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. CPK 384 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje.
29. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
30. Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo priėmimo byloje nepilnamečių vaikų S. Č. ir L. Č. laikinąją gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu E. Č. bei paliko tarp ginčo šalių nusistovėjusią ir mediacijos procese sutartą bendravimo su vaikais tvarką – po vieną savaitę nepilnamečiai vaikai būna pas motiną ir pas tėvą.
31. 2024 m. birželio 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo dėl nustatytos laikinos vaikų gyvenamosios vietos ir laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo
32. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, be kitų, yra numatytos šeimos bylose galimos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, tarp kurių – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.). Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
33. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nustatyta šalių dukrų laikina gyvenamoji vieta turi būti pakeista, ją nustatant su motina. Šį prašymą grindžia pasikeitusia aplinkybe, kad motina turi naują gyvenamąją vietą, jau nebegyvena brolio namuose ir jos dabartinė gyvenamoji vieta mergaitėms patinka.
34. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimu, vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas.
35. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius teismui 2024 m. birželio 17 d. pateiktoje nuomonėje nurodė, kad abu tėvai tinkamai rūpinasi vaikais, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatytas arba su tėvu arba su motina nepažeis vaikų teisėtų interesų, tačiau akcentavo, kad svarbią reikšmę turi nusistovėjusios vaikų gyvenamosios aplinkos nustatymas ir šios nusistovėjusios gyvenamosios aplinkos nekeitimas be svarbių priežasčių. Nesant įrodymų, kad tėvas netinkamai rūpinasi vaikais arba kad tėvo ir vaikų gyvenamoji vieta tapo vaikams nesaugi, nėra pagrindo keisti laikinos vaikų gyvenamosios vietos su tėvu. Atsižvelgus, kad dabartiniu metu galioja bendravimo tvarka, kai vaikai pakaitomis vieną savaitę gyvena pas tėvą, kitą savaitę pas motiną, vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu iš esmės nepažeidžia nei vaikų, nei ieškovės interesų.
36. Pati ieškovė nurodo, kad itin svarbu vaikams sukurti stabilumo jausmą. Teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartyje konstatavo, kad vaikai tėvo vardu registruotame name gyveno iki separacijos ir po to gyvena kas antrą savaitę. Atsižvelgus į Tarnybos nuomonę ir šioje proceso stadijoje byloje nenustačius, kad nepilnamečiams vaikams su tėvu (atsakovu) yra nesaugu, kad jo gyvenimo būdas kelia grėsmę vaikų interesams ar kad jis neužtikrina tinkamų sąlygų vaikams augti ir vystytis, vaikų įprastos aplinkos keitimas nėra būtinas. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad nepilnamečiai vaikai turi artimą ryšį su abiem tėvais, abu tėvai geba užtikrinti kasdieninius vaikų poreikius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nors vaikams patinka motinos nauja gyvenamoji aplinka, atsižvelgus, kad šiuo metu galioja bendravimo tvarka, kai vaikai pakaitomis vieną savaitę gyvena pas tėvą, kitą savaitę – pas motiną, vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu iš esmės nepažeidžia nei vaikų, nei ieškovės interesų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pati ieškovė laikiną vaikų gyvenamąją vietą 2024 m. birželio 11 d. prašyme prašė keisti tuo atveju, jeigu teismas spręstų keisti bendravimo tvarką, tuo tarpu skundžiama nutartimi bendravimo su vaikais tvarka nebuvo keista. Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl vaikų gyvenamosios vietos keitimo poreikio.
37. Nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, laikotarpį, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu, galbūt atsižvelgus ir į vaiko nuomonę. Taip pat bus įvertinti ir kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaikų auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaikus auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt.
Dėl bendravimo tvarkos keitimo
38. Vaikas turi teisę turėti tiek motiną, tiek tėvą. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams.
39. Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.
40. Nagrinėjamu atveju šalių bendravimo su vaikais tvarka buvo nustatyta mediacijos procese. Teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, kaip minėta, paliko nusistovėjusią ir mediacijos procese sutartą bendravimo su vaikais tvarką – po vieną savaitę nepilnamečiai vaikai būna pas motiną ir pas tėvą.
41. Ieškovė prašė nustatytą bendravimo tvarką pakeisti, nustatant, kad atsakovas E. Č. su vaikais praleidžia kiekvieną savaitę nuo ketvirtadienio 17 val. iki šeštadienio 19 val.
42. Tarnyba išvadoje yra nurodžiusi, kad galiojanti tėvų ir vaikų bendravimo tvarka pakankamai sėkmingai taikoma, šalys ir vaikai priprato prie nusistovėjusios bendravimo tvarkos. Be to, yra svarbu užtikrinti nusistovėjusią bendravimo tvarką, kai vaikai pakaitomis vieną savaitę gyvena pas tėvą, kitą savaitę – pas motiną. Mergaitės turi artimą ryšį su abiem tėvais.
43. Ieškovei nenurodžius esminių objektyviais duomenimis pagrįstų aplinkybių, kurios rodytų būtinybę keisti nusistovėjusią šalių bendravimo su vaikais tvarką, mažinti tėvo bendravimo su dukromis laikotarpį, keisti jau ilgą laiko tarpą taikomą šalių susitarimu ir teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su vaikais tvarką nėra pagrindo. Pastebėtina, kad iki atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo ieškovė nesikreipė į teismą dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, kas leidžia vertinti, kad teismo nustatytos bendravimo tvarkos nelaikė netinkama. Pati ieškovė atsiliepime į atsakovo prašymą nurodė, kad neatsirado jokių naujų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti keičiamos laikinosios apsaugos priemonės. Galiojanti bendravimo tvarka neprieštarauja vaikų ar ieškovės interesams, atitinka CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatytą tėvo ir motinos teisių lygybės principą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokiu būdu bus geriausiai užtikrintas vaikų padėties stabilumas ir jų interesų apsauga iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.
44. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
45. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.