Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Stasiūnienės ir Rasos Bartašienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Amerija“ apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amerija“ ieškinį atsakovei Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijai dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau-UAB) „Amerija“ prašė priteisti iš atsakovės Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos 2934,59 Eur gautą kaip nepagrįstą praturtėjimą, 171,25 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad konkurso būdu nuo 2012 m. rugpjūčio 7 d. išsinuomojo patalpas maitinimo paslaugų teikimui, esančias Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijoje ir už šias patalpas turėjo mokėti nuomą. Nuo 2014 m. birželio 15 d. iki 2015 m. liepos 1 d. ieškovė šiomis patalpomis naudotis negalėjo dėl pastato renovacijos, todėl už šį laikotarpį, atsakovė gavo 244,55 Eur per mėnesį nuomos mokestį nepagrįstai. Minėtu laikotarpiu ieškovė sutiko (be atlygio mokėjimo atsakovei) laikinai naudotis kitomis atsakovės pasiūlytomis patalpomis Kolainių pagrindinio ugdymo skyriuje, kadangi reikėjo teikti mokinių maitinimo paslaugas, tačiau šios patalpos nelygiavertės, buvo toliau nuo Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos, todėl naudodamasis jomis ieškovė patyrė papildomų išlaidų: patalpas reikėjo remontuoti, vežioti darbuotojus, įsigyti specialių indų, atvežti maistą į mokyklą. Atsakovė laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 15 d. iki 2015 m. liepos 1 d. pati naudojosi patalpomis Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijoje, todėl neturėjo pagrindo išrašyti sąskaitas-faktūras.

Atsakovė Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazija su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad viena iš keleto 2012 m. rugpjūčio 7 d. sudarytų tarp ieškovės ir atsakovės sutarčių, t. y. Savivaldybės ilgalaikio materialinio turto nuomos sutartimi Nr. 4/1, atsakovė įsipareigojo atlikti nuomojamo turto ar su juo susijusių inžinerinių sistemų kapitalinio remonto darbus, taigi atsakovė turėjo teisę atlikti remontą, o ieškovė – prašyti kompensacijos už negalėjimą naudotis patalpomis, arba kad būtų sumažinta nuomos kaina, arba kad būtų nutraukta nuomos sutartis. Minimu renovacijos laikotarpiu, ieškovė abejomis patalpomis galėjo naudotis. Gimnazijoje maitinimo paslaugų vykdyti nebuvo galima, todėl ieškovei geranorišku susitarimu buvo leista naudotis patalpomis Kolainių pagrindinio ugdymo skyriuje. Maitinimo paslaugų sutartis su ieškove buvo pasirašyta 2012 m. rugpjūčio 7 d., sutarties objektas – Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos mokinių maitinimas, sutartis buvo tęsiama. 2014 m. birželio mėn. prasidėjo Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos pastato renovacija, kuri truko iki 2015 m. liepos mėn. Kolainių pagrindinio ugdymo skyriuje buvo patalpa, tinkama maisto ruošimui, todėl šalys susitarė, kad Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos renovacijos metu ieškovė naudosi šia patalpa. Buvo susitarta, kad maistas į Užvenčio Šatrijos Raganos gimnaziją bus pristatomas atsakovės transportu, o ieškovė atlygins transporto išlaidas. Ieškovė teikė mokinių maitinimo paslaugas Kolainių pagrindinio ugdymo skyriui ir Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijai. Ieškovė nuomojamoje patalpoje pastato renovacijos laikotarpiu laikė daiktus (stalus, valgyklos inventorių). Kolainių pagrindinio ugdymo skyriuje dalis valgyklos inventoriaus buvo, be to, Kolainių pagrindinio ugdymo skyriuje dirbo atsakovės pagalbinė darbuotoja virtuvėje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovei.

Teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės pinigines lėšas, gautas kaip nepagrįstą praturtėjimą (patalpų nuomos mokestį), motyvuodama tuo, kad atsakovė, vykdydama ieškovei išnuomotų patalpų renovaciją, laikinai suteikė ieškovei patalpas, kurios nebuvo lygiavertės nuomos sutartimi išnuomotoms patalpoms, todėl ieškovė, šalindama trūkumus, turėjo dideles papildomas išlaidas, o atsakovė gavusi nuomos mokestį nepagrįstai sutaupė ir praturtėjo, jos turtinė padėtis pagerėjo, o tuo tarpu ieškovė patyrė nuostolių ir ieškovės turtas sumažėjo.

Teismas sprendė, kad teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė sutarčių pagrindu, ginčas kilo iš sutarčių vykdymo, todėl padarė išvadą, kad ieškovė jos pareikštu pagrindu ieškinio neįrodė, nes iš esmės nei vienos iš įstatymo reikalaujamų prielaidų (sąlygų) nepagrįstam atsakovės praturtėjimui byloje nenustatyta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantė UAB „Amerija“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Pirmosios instancijos, nurodydamas, kad atsakovė šiuo laikotarpiu suteikė ieškovei patalpas, tinkančias maisto ruošimui, esančias Kolainių pagrindinio ugdymo skyriuje, neatsižvelgė į ieškovės argumentus, jog patalpos Kolainių pagrindinio ugdymo skyriuje nebuvo tinkamos maitinimo paslaugoms teikti. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba 2015-04-15 patikrinimo aktu Nr. 35VMĮP-24 nustatė, jog yra pažeidimų, o ieškovė šalindama trūkumus, patyrė papildomų išlaidų. Kai po renovacijos atsakovė nuomojamas patalpas grąžino ieškovei, pastaroji vėlgi turėjo išlaidų, nes patalpos buvo tik dalinai sutvarkytos, todėl ieškovė savo lėšomis atliko valgyklos lubų, sienų glaistymo ir kitus apdailos darbus, kuriems naudojo savo statybines medžiagas.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė bendru susitarimu su atsakove susitarė dėl laikino naudojimosi kitomis patalpomis, kol vyks Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos pastato renovacija. Tokio susitarimo nebuvo, tik prieš pat išsikeliant atsakovės atstovas paskambino ieškovės direktoriui ir pareiškė, kad pirmadienį ieškovė privalo išsikelti iš užimamų patalpų, nes atvyksta statybininkai. Patalpas atsakovė turėjo grąžinti po 2 mėnesių, iki 2014 m. rugsėjo 1 d., tačiau vėliau vis buvo žadama, bet negrąžinama. Išnuomotos patalpos nebuvo renovuojamos, o paprasčiausiai paverstos statybininkų sandėliu.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone dėl ieškinio nepagrįstumo, kadangi yra visos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos. Nors teismas sprendime akcentavo, kad atsakovė nurodytu laikotarpiu suteikė ieškovei patalpas, tinkančias maisto ruošimui, esančias Kolainių pagrindinio ugdymo skyriuje, tačiau reikalavimas nebuvo susijęs patalpomis esančiomis Kolainių pagrindinio ugdymo skyriuje.

Prašo papildomai prijungti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kelmės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2015-04-15 Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktą Nr. 35VMĮP-24.

Atsiliepimu atsakovė Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazija su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti analogiškais atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais ir priteisti bylinėjimosi išlaidas turėtas apeliacinės instancijos teisme. Papildomai nurodo šiuos argumentus:

Ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad nuomojamų patalpų kapitalinio remonto metu atsakovė suteikė ieškovei netinkamas patalpas, yra visiškai nesusiję su ieškovės reikalavimu dėl neteisėto praturtėjimo. Kolainių pradinio ugdymo centre ieškovei patalpos buvo suteiktos dar 2014 m. vasarą, o apeliaciniame skunde nurodomas šių patalpų netinkamumas yra grindžiamas 2015 m. balandžio 15 d. aktu, ieškovei naudojantis suteiktomis patalpomis beveik metus laiko. Ieškovės pateikiamas Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktas nurodo ne tiek patalpų netinkamumą, kiek paties ieškovės darbo trūkumą ruošiant maistą, todėl ieškovės argumentai dėl suteiktų netinkamų patalpų iš esmės yra nepagrįsti. Tarp šių ieškovės nurodomų argumentų dėl suteiktų netinkamų patalpų ir ieškinio dalyko - neteisėto atsakovės praturtėjimo, nėra jokio priežastinio ryšio, ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo objektas.

Ieškovės teiginys, kad nebuvo susitarimo dėl naudojimosi maisto ruošimo patalpomis Kolainių pradinio ugdymo centre prieštarauja pačios ieškovės pripažįstamiems faktams, kad ieškovė naudojosi minėtomis patalpomis ir nereiškė atsakovei jokių pretenzijų per visą naudojimosi jomis laikotarpį.

Mano, kad ieškovės pateikiami nauji įrodymai negali būti pateikiami apeliacinės instancijos teisme, nes jie turėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme metu. Be to, ieškovės teikiami nauji įrodymai nėra niekuo susiję su ieškovės įrodinėjamu dalyku - atsakovės neteisėtu praturtėjimu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (ieškovės) UAB „Amerija“ apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje ieškovė prašė priteisti 2934,59 Eur sumą nepagrįsto praturtėjimo. Ieškovė laiko, kad tuo laikotarpiu, kai dėl atsakovės renovacijos darbų, ji laikinai nemokamai naudojosi atsakovės suteiktomis kitomis patalpomis, atsakovė, skaičiuodama nuomos mokestį už pagal sutartį nuomojamas, bet nenaudojamas patalpas, nepagrįstai praturtėjo. Tuo tarpu atsakovės teigimu, šalis siejo paslaugų teikimo (viešojo maitinimo) ir Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartiniai teisiniai santykiai, įskaitant ir šių teisinių santykių modifikacijas susijusias su ieškovui nuomojamo Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto laikinu pasikeitimu esant kapitalinio remonto sąlygoms, todėl nepagrįsto praturėjimo institutas negali būti taikomas.

Apeliantė (ieškovė) taip pat prašo papildomai prijungti įrodymus: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kelmės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2015-04-15 Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktą Nr. 35VMĮP-24, kuris apeliantės nuomone, yra reikšmingas ginčo nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime išdėstyta nuomone, jog šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl apeliantės (ieškovės) rašytinius įrodymus atsisako prijungti (CPK 314 str.) ir dėl jų reikšmės nagrinėjamam ginčui, nepasisako.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių 2012 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaryta Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos mokinių maitinimo paslaugų teikimo sutartis (6-14 b. l.), valgyklos inventoriaus nuomos sutartis Nr. 4/2 (15-17 b. l.) ir savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 4/1 (23 b. l.). Šių sutarčių pagrindu atsakovė išnuomojo ieškovei 93,82 m² dydžio patalpas, už kurias ieškovė mokėjo atsakovei 244,55 Eur (844,38 Lt) per mėnesį nuomos mokestį. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktu (18 b. l.) ir valgyklos inventoriaus perdavimo ir priėmimo aktu (26 b. l.) 93,82 m² dydžio pagalbinės maisto gaminimo patalpos, esančios (adresu: duomenys neskelbtini), Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijoje, ir elektrinė viryklė perduoti ieškovei susitarimais (19-20 b. l.). Šalys pratęsė aukščiau minėtas Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos mokinių maitinimo paslaugų teikimo ir savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis iki 2014 m. rugpjūčio 31 d., o vėliau (21-22 b. l.) iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovė laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. išrašė ieškovei sąskaitas faktūras už patalpų nuomą ir elektrinės viryklės nuomą (32-42 b. l.), pagal kurias ieškovė atsiskaitydavo su atsakove nustatyta tvarka (43-52 b. l.).

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė iš esmės savo poziciją grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą neatsižvelgdamas į faktines aplinkybes, jog ieškovei, patalpų nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, dėl renovacijos darbų, buvo suteiktos kitos patalpos, tačiau jos nebuvo lygiavertės toms, už kurias mokėjo nuomos mokestį, nors jomis renovacijos laikotarpiu ir nesinaudojo. Be to, naudojantis nemokamai atsakovės suteiktomis kitomis patalpomis, o vėliau ir grįžus į išnuomotas patalpas, ieškovė patyrė papildomų išlaidų, todėl mano, jog atsakovė, gaudama nuomos mokestį pagal sutartį už nenaudojamas patalpas, nepagrįstai praturtėjo. Su šiais apeliantės (ieškovės) argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir pasisako dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto paskirties ir šio instituto taikymo sąlygų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Šios teisinės normos paskirtis - įgyvendinti bendrąją taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Nurodytame straipsnyje nustatytos sąlygos, kurios būtinos konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo ir turi prievolę už praturtėjimą atlyginti kitam asmeniui, kurio sąskaita tai įvyko. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).

Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išsamiai pasisakyta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovė yra praturtėjusi dėl ieškovės veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovės praturtėjimą atitinkantis ieškovės turto sumažėjimas (atsakovė turi būti praturtėjusi ieškovės sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo. Ketvirta, atsakovės praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovė turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016 ir kt.).

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad apeliantę ir atsakovę Užvenčio Šatrijos Raganos gimnaziją siejo paslaugų teisiniai santykiai. Taip pat nėra ginčo, jog 2014 m. birželio 15 d., prasidėjus Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos pastato renovacijai, ieškovė sutiko, jog laikinai, kol vyks minėto pastato renovacija, naudosis patalpomis, tinkančiomis maisto gaminimui, esančiomis Kolainių pagrindinio ugdymo skyriuje, nes tuo pačiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. teikė maitinimo paslaugas ir šiai įstaigai. Apeliantė neneigia, jog Kolainių pagrindinio ugdymo skyriuje esančiomis patalpomis, pradėjus Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos renovaciją, naudojosi neatlygintinai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, o šalys to neneigia, kad ieškovė iš viso pervedė atsakovei už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2015 m. liepos 1 d. 2934,59 Eur už patalpų nuomą ir inventoriaus nuomą. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės pinigines lėšas, gautas kaip nepagrįstą praturtėjimą (patalpų nuomos mokestį), motyvuodamas tuo, kad atsakovė, vykdydamas ieškovei išnuomotų patalpų renovaciją, laikinai suteikė ieškovei patalpas, kurios nebuvo lygiavertės pagal nuomos sutartį išnuomotoms patalpoms, todėl apeliantė (ieškovė), šalindama trūkumus, turėjo dideles papildomas išlaidas, o atsakovė gavusi nuomos mokestį nepagrįstai sutaupė ir praturtėjo, jos turtinė padėtis pagerėjo, o tuo tarpu ieškovė patyrė nuostolių ir ieškovės turtas sumažėjo.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei byloje esančius duomenis, sprendžia, kad visų nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, jog apeliantės perduoti pinigai atsakovei, būtent vykdant paslaugų teikimo, valgyklos inventoriaus nuomos, savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis, o ne kuriuo nors kitu tikslu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-294-464/2017). Tokiu atveju nuostolių, kaip vienos iš nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos, apeliantei nėra padaryta ir jos subjektinės teisės nėra pažeistos. Taigi darytina išvada, kad atsakovė nėra gavusi to, ko ji neturėjo gauti pagal paslaugų teikimo, valgyklos inventoriaus nuomos, savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis (CK 6.237 str. 1 d.). Dėl šios priežasties nėra pagrįsti ir apeliantės procesiniuose dokumentuose kartojami teiginiai dėl atsakovės veiksmų suteikiant nelygiavertes patalpas dėl kurių neva apeliantė patyrė menamų nuostolių, kurie minėtoje byloje nei apskaičiuoti, nei pagrįsti leistinais įrodymais. Akcentuotina, kad teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė sutarčių pagrindu, ginčas kilo iš sutarčių vykdymo, todėl teisėjų kolegiją daro išvadą, kad ieškovė jos pareikštu pagrindu ieškinio neįrodė, nes iš esmės nei vienos iš įstatymo reikalaujamų ir kasacinio teismo praktikos išplėtotų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų, nurodytų šios nutarties 14-17 punktuose, nepagrįstam atsakovės praturtėjimui, byloje nenustatyta.

Taigi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju spręsti dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo apeliantės (ieškovės) sąskaita teisinių prielaidų nėra. Kitokio vertinimo nelemia ir skundo argumentai, susiję su ieškovės neva patirtais nepatogumais, naudojantis nemokamai atsakovės suteiktomis patalpomis Kolainių pradinio ugdymo įstaigoje, jų netinkamumu naudoti, ir vėliau papildomų išlaidų turėjimu, grįžus po atliktos renovacijos į Užvenčio Šatrijos Raganos gimnaziją, taisant įvairius jai išnuomotų patalpų trūkumus savo lėšomis.

Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, bylos aplinkybes vertino objektyviai ir visapusiškai. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės (ieškovės) priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės (ieškovės) UAB „Amerija“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.