Kauno apygardos teismo sprendimas

2016-04-07 · Civilinė byla Nr. 2S-634-264/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2016-04-07
Bylos Nr.
2S-634-264/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20309-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Pareiškėjas
A. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-634-264/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20309-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.1.; 3.5.1.11.; 3.3.2.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-5647-802/2015 pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. S., VMI prie LR Finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas A. P. skunde dėl antstolio veiksmų, prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti joje priimtus patvarkymus bei turto arešto aktą. Nurodė, kad antstolis 2015-09-01 patvarkymu priėmė vykdyti 2015-08-31 gautą VMI prie LR FM prašymą vykdyti Kauno AVPK nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 125 Eur baudos išieškojimo iš pareiškėjo. Pareiškėjas 125 Eur baudą į VMI prie LR FM sąskaitą sumokėjo 2015-08-31, t.y. iki vykdomojo dokumento priėmimo priverstinai vykdyti, todėl antstolis neturėjo teisės atlikti priverstinių vykdymo veiksmų, reikalauti 162 Eur vykdymo išlaidų. Antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdymui, tą pačią dieną atliko eilę perteklinių veiksmų, kuriais nepagrįstai padidino vykdymo išlaidas. Nepagrįstomis laikytinos antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos, t.y. turto arešto akto surašymas, išieškotų išlaidų paskirstymo patvarkymo parengimas, antstolio akto parengimas, antstolio atlyginimas bei išlaidos už kopijų darymą. Taip pat nurodė, kad iš pareiškėjo darbo užmokesčio įsiskolinimas galėjo būti visiškai padengtas per vieną mėnesį, todėl nepagrįstas antstolio taikytas jam priklausančio turto areštas.

Antstolis R. S. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino iš dalies. Panaikino vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-09-03 priimtą turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Panaikino vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-09-01 priimtą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo toje dalyje, kurioje į išieškotinų iš skolininko vykdymo išlaidų dydį įtrauktos išlaidos, susijusios su turto arešto akto surašymu (24 Eur), su nuorašų, kopijų darymu (4,80Eur), patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo priėmimu (2 Eur) ir nepagrįstomis užklausomis (12 Eur). Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė. Priteisė valstybei iš A. P. 5,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, jog bauda sumokėta nesilaikant įstatyme nustatytų terminų, pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, kad jis tą pačią dieną būtų informavęs antstolį ar išieškotoją apie tai, kad baudą sumokėjo pavėluotai, todėl darė išvadą, kad vykdomoji byla užvesta laikantis įstatymo reikalavimų, vykdymo veiksmai pradėti teisėtai, todėl pareiškėjo prašymą nutraukti vykdomąją bylą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad antstolis turto arešto aktą surašė po dviejų dienų, kai jau turėjo duomenis apie pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio dydį (vykd.b.l.37-38), todėl laikė pagrįstu pareiškėjo teiginį, jog 125 Eur įsiskolinimas galėjo būti visiškai padengtas per vieną mėnesį. Teismas darė išvadą, jog antstoliui nebuvo jokios būtinybės areštuoti skolininkui priklausantį turtą. Tokius antstolio veiksmus teismas vertino kaip neracionalius, neatitinkančius teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo ir protingumo principų, perteklinius, todėl neteisėtus. Todėl antstolio 2015-09-03 surašytą arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino, o antstolio paskaičiuotą 24 Eur dydžio sumą už turto arešto akto surašymą vertino kaip nepagrįstai didinančią vykdymo išlaidas, dėl ko ši suma iš skolininko negali būti išieškoma.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodomi motyvai dėl apskaičiuotų vykdymo išlaidų sumos iš dalies pagrįsti. Antstolio paskaičiuotas 4,80 Eur išlaidas, susijusias su nuorašų, kopijų darymu, teismas vertino kaip nepagrįstas, todėl iš skolininko negali būti išieškomos. Be to, vykdymo išlaidų apskaičiavimo akte (vykd.b.l.28) nurodyta, jog antstolis paskaičiavo 2 Eur išlaidas už išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą. Šią sumą taip pat laikė nepagrįsta ir neišieškotina iš skolininko, kadangi toks patvarkymas vykdomojoje byloje priimtas nebuvo ir nebuvo objektyvios būtinybės jį priimti (CPK 756 str. 1 d.). Antstolis paskaičiavo 14,40 Eur išlaidas, kurios susidarė patikrinus skolininko asmens ir kitus duomenis, susijusius su vykdomąją byla ar skolininko turtine padėtimi (vykd.b.l.28). Įvertinęs vien gautus duomenis apie skolininko gaunamą darbo užmokestį ir jo dydį, antstolis galėjo spręsti apie egzistuojančią realią galimybę išieškoti visą išieškotiną sumą bei vykdymo išlaidas vien iš skolininko gaunamų pajamų. Todėl nebuvo jokios objektyvios būtinybės atlikti papildomus veiksmus aiškinantis skolininko turtinę padėtį, t.y. užklausti transporto priemonių bei nekilnojamojo turto registrus. Todėl antstolio patirtos išlaidos, atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, kurių atlikimo galimybė numatyta teisės aktuose, tačiau pačių veiksmų atlikimas konkrečioje byloje nėra pagrįstas objektyvia būtinybe, negali būti pripažintos pagrįstomis. Teismas pagrįstomis laikė antstolio atliktas užklausas Gyventojų registro tarnybai prie LR VRM ir VSDFV prie LR SADM. Teismas sprendė, kad paskaičiuota vykdymo išlaidų suma mažintina atliktų užklausų į aukščiau minėtus registrus suma, t.y. 12 Eur, atitinkamai iš skolininko negali būti išieškoma daugiau nei 2,40 Eur. Kitas vykdomoje byloje patirtas išlaidas, įskaitant būtinąsias išlaidas ir antstoliui mokėtiną atlygį, kurį jis, teisėtai priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą ir atlikęs vykdymo veiksmus turi teisę gauti, teismas laikė paskaičiuotas pagrįstai, todėl pagrindo naikinti iš esmės visą antstolio patvarkymą nenustatė ir šį reikalavimą tenkino iš dalies. Teismas nesutiko su pareiškėjo nurodomu motyvu, kad antstolis reikalauja sumokėti maksimalų atlygį, kadangi vykdymo instrukcijoje antstolio atlygis numatytas konkrečia pinigų suma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas A. P. atskirajame skunde prašo oakeisti Marijsmpolės rajono apylinkės teismo 2015-12-08 nutartį dalyje ir panaikinti 2015-09-01 priimto patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo dalį, kurioje į išieškotinų iš skolininko vykdymo išlaidų dydį įtrauktos išlaidos, susijusios su 79,99 Eur atlyginimu antstoliui. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:

1. Nuo to momento, kai įvykdytas vykdomasis dokumentas, negalima imtis skolininko atžvilgiu priverstinių vykdymo veiksmų. Nuo to momento, kai išieškotojui yra sumokėta vykdomajame dokumente nurodyta pinigų suma, jis praranda teisę į priverstinį skolos išieškojimą, nes su vykdomojo dokumento įvykdymu pasibaigia skolininko pareiga, todėl visi vėlesni priverstinio skolos išieškojimo veiksmai skolininko, sumokėjusio skolą, atžvilgiu, laikytini neteisėtais. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Respublikos teismai (nutartis civilinėje byloje Nr.2-2585-855/2011 Vilniaus rajono apylinkės teismas, nutartis civilinėje byloje Nr. 2-15474-512/2014 Klaipėdos miesto apylinkės teismas, Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. 2S-537-123/2015 ). Apeliantas sumokėjo išieškotojui baudą 2015-08-31, antstolis nuo šio momento neturėjo teisės atlikti priverstinio vykdymo veiksmų, todėl neturi teisės reikalauti ir vykdymo išlaidų už jo, po 2015-08-31, atliktus vykdymo veiksmus atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad skola išieškotojui sumokėta prieš vykdomąjį dokumentą priėmus vykdyti, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CPK 3 str. 1 d.), vykdomoji byla turėtų būti nutraukta, o antstolio priimti patvarkymai panaikinti.

2. Teismas nepagrįstai paliko nepakeistą 2015-09-01 priimto patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo dalį, kurioje į išieškotinų iš skolininko vykdymo išlaidų dydį įtrauktos išlaidos, susijusios su 79,99 Eur atlyginimu antstoliui. 79,99 Eur atlyginimo antstoliui reikalavimas vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise bei siekis nepagrįstai praturtėti. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis priverstinai baudos neišieškojo, nes ji jau buvo sumokėta prieš vykdomąjį dokumentą priėmus vykdyti, o, kaip nustatė pirmos instancijos teismas, didžioji dalis, antstolio atliktų vykdymo veiksmų ginčo byloje buvo akivaizdžiai pertekliniai. Be atlyginimo antstoliui taip pat sumokėtos ir 24 Eur būtinosios vykdymo išlaidos, kurios, apelianto nuomone, tikrai padengia antstolio sugaištą laiką, atliekant užklausą Gyventojų registro tarnybai prie LR VRM ir VSDFV prie LR SADM. Patvarkymų surašymo, užklausų į aukščiau minėtus registrus bei pašto išlaidos antstoliui apmokėtos atskirai.

3. Teismas neteisingai paskirstė išlaidas valstybei, jas visas priskirdamas apeliantui, nors skundas tenkintas iš dalies.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas laikė antstolio paskaičiuotą atlyginimą 79,99 Eur pagrįstu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai paliko nepakeistą 2015-09-01 priimto patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo dalį, kurioje į išieškotinų iš skolininko vykdymo išlaidų dydį įtrauktos išlaidos, susijusios su 79,99 Eur atlyginimu antstoliui, kadangi antstolis priverstinai baudos neišieškojo, nes ji jau buvo sumokėta prieš vykdomąjį dokumentą priėmus vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apelianto argumentais.

Vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublik?s CPK XLI skyriaus normos, įtvirtinančios bendrąsias vykdymo veiksmų atlikimo taisykles bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija.

Vadovaujantis CPK nuostatomis, pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 str., 611 str.), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 p.). Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Pagal CPK 610 straipsnio 1 dalį patirtos vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko. CPK 661 str. 1 d. numato, kad tuo atveju jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju antstoliui 2015-08-31 buvo pateiktas vykdyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2015-08-31 Kauno apskrities VPK 2015-06-12 išduotas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 125 Eur baudos išieškojimo išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM naudai (vykdomosios bylos b. l. 2). Pagal CPK 587 straipsnio 6 punktą nutarimas dėl administracinės baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Nutarimas apeliantui įteiktas 2015-06-12. Nutarime nustatytas 40 dienų terminas nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos per kurį jis privalo sumokėti jam paskirtą baudą ((duomenys neskelbtini) str.). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Kauno apskrities VPK 2015-06-12 išduotas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 125 Eur baudos apskųstas nebuvo. Antstolis 2015-09-01 priėmė patvarkymą vykdyti išieškotojo (išieškotojo atstovo) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2015-08-31 pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą (vykdomosios bylos b. l. 31). 2015-09-01 priėmė patvarkymą dėl priverstinio baudos išieškojimo (vykdomosios bylos b. l. 30). Apeliantas paskirtą baudą sumokėjo 2015-08-31 ir apie tai 2015-09-09, 10 elektroniniais laiškais informavo antstolį (vykdomosios bylos b. l. 42 – 41). Sprendžiant vykdymo išlaidų atlyginimo klausimus, reikšminga aplinkybė yra skolininko elgesys ir tai, ar jis geranoriškai stengėsi pats vykdyti savo prievoles, ar tą padarė tik tada, kai dėl jo imtasi priverstinio vykdymo priemonių. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad antstolio atlyginimo pagrįstumas – tai atlyginimo dydžio ir antstolio vykdomojoje byloje atliktų priverstinio vykdymo veiksmų proporcinga atitiktis, t. y. ar antstolis atliko tik būtinus vykdymo veiksmus ir neatliko veiksmų, kurie buvo nebūtini konkrečiu atveju, taip pat ar vykdymo išlaidos atitinka būtinus vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad atlyginimas antstoliui priklauso tik už atliktus priverstinio vykdymo veiksmus ir nepriklauso – už veiksmus, kurių jis neatliko. Tik tada galima laikyti, kad antstolio atlyginimas pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. antstolis A. C., bylos Nr. 3K-3-511/2008). Taigi, nepaneigiant to, kad priverstinis teismo sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią vykdant antstoliui susiklosto teisėti ekonominiai lūkesčiai ir įgyjama teisė į atlyginimą už darbą, kad antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis gauti nustatytą atlyginimą už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog antstoliui priteisiamas atlyginimas už darbą (vykdymo funkcijų atlikimą) privalo būti pagrįstas ir siejamas su realiai atliktais vykdymo veiksmais. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad, nustatant konkretų atlyginimo dydį, turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, skolininko elgesys ir bendradarbiavimas su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu, skolos išieškojimo būdas ir momentas, skolos dydis, atskiri atlikti vykdymo veiksmai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje pagal antstolio A. S. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje pagal antstolio A. S. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-5/2007). Pažymėtina, jog vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti dar nereiškia, kad jis besąlygiškai turi būti vykdomas. Pagal CPK 651 str. 1 d., antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal šio straipsnio 2 d., sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, be kitų duomenų, patikrinama: ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (7, 8 p.) (pvz. žr. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1783-265/2012). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisminę praktiką, darytina išvada, kad antstolis be pagrindo pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, kadangi apeliantas skolą sumokėjo 2015-08-31, o patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą priimtas 2015-09-01 t. y. dar neprasidėjus priverstinio vykdymo procesui (pvz. žr. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-537-123/2015). Todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolis turi teisę gauti antstoliui mokėtiną atlygį. Atskirajame skunde nebuvo keliamas klausimas dėl kitų išlaidų dydžio ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių išlaidų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Dėl atskirajame skunde nurodomų argumentų susijusių su vykdomosios bylos užvedimo pagrįstumu, vykdomosios bylos nutraukimu, išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi šiose dalyse pirmos instancijos teismo nutarties apeliantas neskundžia.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ištyrė bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už jam pavestų teismo sprendimų vykdymo funkcijų atlikimą ir aiškino civilinio proceso normas (CPK 609 straipsnis 610 straipsnis), todėl yra pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį pakeisti jos rezoliucinėje dalyje nurodant – „Panaikinti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-09-01 priimtą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo toje dalyje, kurioje į išieškotinų iš skolininko vykdymo išlaidų dydį įtrauktos išlaidos, susijusios su atlyginimu antstoliui (79,99 Eur), turto arešto akto surašymu (24 Eur), su nuorašų, kopijų darymu (4,80Eur), patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo priėmimu (2 Eur) ir nepagrįstomis užklausomis (12 Eur)“, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Tenkinus apelianto A. P. atskirąjį skundą, iš suinteresuoto asmens antstolio R. S. į valstybės biudžetą priteisiamos 5,49 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties dalį dėl 2015-09-01 patvarkymo pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Panaikinti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-09-01 priimtą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo toje dalyje, kurioje į išieškotinų iš skolininko vykdymo išlaidų dydį įtrauktos išlaidos, susijusios su atlyginimu antstoliui (79,99 Eur), turto arešto akto surašymu (24 Eur), su nuorašų, kopijų darymu (4,80Eur), patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo priėmimu (2 Eur) ir nepagrįstomis užklausomis (12 Eur)“.

Likusią Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens antstolio R. S. 5,49 Eur (penkis Eur ir 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė