Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Konfiskuota iš nuteistojo M. P. 160 eurų valstybės nuosavybėn.

Iš nuteistojo M. P. priteista valstybei 231,57 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. P. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir veikos kvalifikavimo neginčija, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą – prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Dėl paskirtos bausmės

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019).

7. Bylos duomenimis, M. P. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalto būdamas anksčiau teistas 15 kartų, daug kartų teistas už nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, nusikalto po Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. sausio 27 d. apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo praėjus vos savaitei, po nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, M. P. priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai (Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 23 d. nuosprendis dar neįsiteisėjęs), nusikalto esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas yra laikomas recidyvistu (1 t., b. l. 165–187; 2 t., b. l. 1–12, 13–22, 23–30, 106–112; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Be to, M. P. per 1 metus yra labai daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia – už smulkias vagystes ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 106–163). Visa tai rodo, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, kritiškai savo elgesio nevertina, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad M. P. nedirba (2 t., b. l. 31), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 32), yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

8. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus M. P. laisvės atėmimo bausmę. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui buvo skirtos ir švelnesnės bausmės negu terminuotas laisvės atėmimas – areštas, viešieji darbai, taip pat buvo skirtos ir pačios griežčiausios bausmės – laisvės atėmimas, tačiau akivaizdu, kad M. P. tinkamų išvadų nepadarė – jis ir toliau daro nusikalstamas veikas.

9. Esant visumai nurodytų aplinkybių sprendžiama, kad apeliantui už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, kai šios bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų, nėra per griežta, be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė M. P. paskirta laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka pastarojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas M. P. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, jau įvertino jo skunde nurodytas aplinkybes, kad pastarasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bendradarbiavo su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais, pavogtus daiktus savo noru grąžino nukentėjusiajam (1 t., b. l. 58–59, 70–72), todėl dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes nėra pagrindo. Kitos nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad jis nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė ir pretenzijų nuteistajam neturi (1 t., b. l. 53; 2 t., b. l. 145) taip pat nesudaro pagrindo švelninti pastarajam paskirtą bausmę.

10. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu M. P. paskirta bausmė yra teisinga, tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais ir skirti pastarajam jo pageidaujamo dydžio bausmę nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

11. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu.

12. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nuteistajam M. P. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas A. Ruginis. Šiaulių apygardos teisme 2022 m. spalio 17 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. APD-2022-10891, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam M. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 169,48 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų pateikta teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo (teismo posėdis vyko 2022 m. spalio 12 d.), šis klausimas teismo posėdžio metu svarstytas nebuvo, nes proceso dalyviai neturėjo galimybės su minėta pažyma susipažinti ir dėl jos nepasisakė, sprendžiama, kad išieškoti iš nuteistojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra pagrindo, todėl šios išlaidos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš nuteistojo M. P. 169,48 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.