Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2025-03-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-226-363/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-26
Bylos Nr.
II-226-363/2025
Teisminio proceso Nr.
4-77-3-00005-2025-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irena Šeškauskienė
Pareiškėjas
D. G.
Kategorijos
  • 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.55pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-226-363/2025
Proceso Nr. 4-77-3-00005-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 9.55; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. kovo 26 d.Plungė
Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė,sekretoriaujant Daivai Žvinklienei,dalyvaujant pareiškėjui D. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. G. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Institucija) specialistės V. S. 2025-02-21 nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-524-2025, D. G. nubaustas 615,00 Eur bauda, už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, kad 2024-12-30 07.40 val., (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registro duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) vadovas per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 str. 2, 3 d. Vadovaujantis CK 2.66 str. 4 d., ABĮ 58 str. 2, 3 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120.2, 123 ir 127.1 p., juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Pagal ABĮ 20 str. 1 d. 11 p., bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 str. 1 d., turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Pagal CK 2.52 str. 1 d. ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d.

Vadovaujantis CK 2.67 str., ABI 37 str. 12 d. 12 p., Nuostatų 38.2 ir 41 p., už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.

Šalies argumentai

Skundu pareiškėjas prašo: atleisti jį nuo administracinės atsakomybės, atsižvelgiant į pažeidimo mažareikšmiškumą ir lengvinančias aplinkybes; jei atleidimas nuo atsakomybės negalimas – sumažinti skirtą baudą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi. Nurodė, kad finansinės ataskaitos už 2023 m. buvo pateiktos, nors prievolė buvo įvykdyta netinkamai, nes pateikti duomenys apėmė ne visus 2023 metus, o laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-01-23. Pateiktose finansinėse ataskaitose nurodyti duomenys yra identiški tiems, kurie būtų pateikti už visus 2023 metus, nes nuo 2023-01-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė ir jokie finansiniai rodikliai nesikeitė. Bendrovė visais ankstesniais laikotarpiais metines finansines ataskaitas teikė laiku ir tinkamai, kas patvirtina atsakomybės suvokimą ir teisės normų laikymąsi. Tretiems asmenims nebuvo apribota teisė susipažinti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinėmis finansinėmis ataskaitomis – viešasis interesas nebuvo pažeistas, nes pateiktų duomenų turinys buvo tapatus realiai egzistuojantiems faktams. Negavo jokio pranešimo ar įspėjimo, kad pateiktos finansinės ataskaitos neatitinka reikalavimų, todėl buvo įsitikinęs, jog prievolė įvykdyta tinkamai. Pažeidimas padarytas per neatidumą, be jokių neteisėtų ketinimų, nesiekta gauti jokios asmenės naudos ar suklaidinti institucijas ar visuomenę. Apie administracinį nusižengimą sužinojo 2024-12-30 ir nedelsiant ėmėsi veiksmų – jau gruodžio 30 d. elektroniniu paštu pateikė paaiškinimus ir pareiškė norą klaidą ištaisyti. 2025-01-02 pateikė prašymą leisti patikslinti jau pateiktą finansinių ataskaitų rinkinį ir atleisti jį nuo baudos. Nutarime nurodyta, kad: „asmuo už tokį administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą“, o tai rodo, kad nebuvo jokių ankstesnių nusižengimų ir administracinė atsakomybė neturėtų būti taikoma griežčiausia forma. Nutarime nurodoma, kad: „vadovas veikė rizikingai, tokį elgesio variantą pasirinko sąmoningai“, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad netinkamas finansinių ataskaitų pateikimas buvo atsitiktinė klaida, padaryta dėl neatidumo, o ne dėl sąmoningo teisės normų nepaisymo. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato galimybę įvertinti mažareikšmiškas nusižengimo aplinkybes – byloje nėra įrodymų, kad jo veiksmai sukėlė realią žalą ar pakenkė trečiųjų asmenų interesams.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas neginčijo administracinio nusižengimo ir nurodė, kad prašo paskirti pirminę baudą, t. y. 300 Eur. Įmonėje neliko jokio darbuotojo apskritai. Dabar yra pateikę ataskaitas ir už 2024 m. Pateikė ataskaitą, kai sustabdė veiklą, manė, kad to pakanka. Vadovas irgi buvo atleistas, buhalterio taip pat nebėra, pats yra likęs akcininkas. Įmonė nėra likviduota, ji yra sustabdžiusi veiklą. Nemokėjo administraciniu nurodymu paskirtos baudos, nes manė, kad galbūt nereikės.

Atsiliepimas

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija atsiliepime nurodė, kad CK 2.66 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) vadovybės ataskaita (konsoliduotoji vadovybės ataskaita) ir, kai taikytina, deklaracija, nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. CK 2.67 straipsnis numato, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip. Pagal ABĮ 58 str. 2 d., bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išskyrus atvejus, kai CK 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su vadovybės ataskaita ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais, per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Vadovaujantis ABĮ 20 str. 1 d. 11 p., bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal ABĮ 24 str. 1 d., turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Minėtų teisės normų sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys JAR duomenų tvarkytojui turi būti pateikta per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Iš teismui pateikto JAR išplėstinio išrašo su istorija matyti, Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Vadovaujantis ABĮ 37 str. 12 d., bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. ANK 223 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. ANK 223 str. 2 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių (Šiaulių apygardos teismo 2018-02-27 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-45- 744/2018). Atsakomybė pagal šią normą taikoma nustačius už finansinių ataskaitų pateikimą laiku atsakingo subjekto neveikimo faktą - tokių ataskaitų nepateikimą nustatytu laiku.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020, 18 punktas, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-43-744/2024, 9 punktas).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad viešasis interesas nebuvo pažeistas, nes pateiktų duomenų turinys buvo tapatus realiai egzistuojantiems faktams; finansiniai duomenys už visą 2023 m. laikotarpį atitinka duomenis už laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-01-23, kadangi vėliau Bendrovė jokios veiklos nevykdė. Pažymėtina, kad informacijos vartotojai iš pateiktų duomenų negalėjo daryti išvados, jog duomenys, pateikti už laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-01-23, atitinka finansinius duomenis už visus 2023 metus; juo labiau, kad šie duomenys buvo pateikti 2023 metams dar nepasibaigus. Tai reiškia, kad informacijos vartotojams nebuvo prieinama informacija apie Bendrovės 2023 metų finansinius rezultatus, finansinę būklę atitinkamų metų pabaigoje, tai yra, nebuvo pasiektas įstatyme numatyto reikalavimo (kasmet per nustatytą terminą pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį) tikslas. Konkreti žala nėra būtinasis administracinio nusižengimo požymis, kuris privalo būti nustatytas taikant administracinę atsakomybę pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Kaip jau minėta, metinių finansinių ataskaitų nepateikimas registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais.

Skunde nurodoma, jog pareiškėjas negavo jokio pranešimo ar įspėjimo, kad pateiktos finansinės ataskaitos neatitinka reikalavimų, todėl buvo įsitikinęs, jog prievolė įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, kad teisės aktuose Registrų centrui nėra numatyta pareiga tikrinti pateikiamas metines finansines ataskaitas, atitinkamai, ataskaitų teisingumas Registrų centro nėra tikrinamas. Registrų centras yra viešojo administravimo subjektas ir privalo veikti griežtai savo kompetencijos ribose, tai yra, negali savo nuožiūra atlikti teisės aktuose nenumatytų kontrolės veiksmų. Vadovaujantis Nuostatų 125 punktu, Metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys ar metinė ataskaita pildomi ir Registro tvarkytojui teikiami elektronine forma interaktyviai, išskyrus atvejus, kai viešojo sektoriaus subjektams priskiriami labdaros ir paramos fondas, asociacija ir viešoji įstaiga metinių finansinių ataskaitų rinkinį teikia finansų ministro nustatyta tvarka. Juridiniam asmeniui metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį rengiant ir tvirtinant, jeigu pagal įstatymus jis turi būti tvirtinamas, ne finansinių ataskaitų elektroninio formato rinkiniuose, kartu su finansinių ataskaitų elektroninio formato rinkiniais elektroniniu būdu turi būti pateikti parengti metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai, jeigu pagal įstatymus jie neturi būti tvirtinami, ar patvirtinti metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai, jeigu pagal įstatymus jie turi būti tvirtinami. Vadovaujantis Nuostatų 41.2 papunkčiu, dokumentų ir duomenų teikėjai atsako už teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą ir jų pateikimą Registro tvarkytojui laiku.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad netinkamas finansinių ataskaitų pateikimas buvo atsitiktinė klaida, padaryta dėl neatidumo, o ne dėl sąmoningo teisės normų nepaisymo, tai yra, nusižengimas nebuvo padarytas tyčia. Teismų praktikoje konstatuota, kad ANK 223 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas ne tik tyčine kaltės forma, tačiau ir dėl neatsargumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 2AT-56-495/2020, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. AN2-116-885/2023).

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, kad Bendrovės 2023 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą laiku JAR duomenų tvarkytojui lėmė būtent pareiškėjo pasirinktas elgesio variantas, pažeidžiantis teisės aktų numatytas pareigas dėl Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo ir patvirtinimo įstatymo numatytais terminais.

Priimant Nutarimą buvo įvertinti visi byloje esantys duomenys ir pareiškėjo pateikta informacija, tačiau jie nesudarė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo kaltės nėra, ar kad egzistuoja išskirtinės aplinkybės, esančios pagrindu skirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Pareiškėjui nebuvo taikyta griežčiausia administracinė atsakomybė už padarytą nusižengimą, net priešingai – įvertinus bylos duomenis, pareiškėjui parinktas baudos dydis, artimas minimaliam ANK 223 str. 2 d. sankcijoje numatytam baudos dydžiui.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę šalinančių aplinkybių, lengvinančių aplinkybių ar išskirtinai pareiškėjo padėtį gerinančių aplinkybių buvimą. Dėl šios priežasties Registrų centras neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo skirti pareiškėjui mažesnę, nei ANK 223 str. 2 d. sankcijoje numatytą baudą.

Akcentavo, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita Registrui pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnio 1 dalis), o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius Registro duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Taigi, Bendrijos metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir 2025-02-­21 nutarimą palikti nepakeistą, bylą nagrinėti nedalyvaujant Registrų centro atstovui.

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 590 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

D. G. nubaustas 615,00 Eur bauda už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, kad 2024-12-30 07.40 val., (duomenys neskelbtini), jis, būdamas Bendrovės vadovu, per teisės aktų nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas neginčijo administracinio nusižengimo padarymo fakto, prašė sumažinti baudą iki 300 Eur.

Sprendžiant skundo prašymo pagrįstumą, pasisakytina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Tai gali būti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija, arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija savo kaltės. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad anksčiau D. G. už analogišką administracinį nusižengimą nėra baustas. Iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad Bendrovė įregistruota 2020-09-16, finansinių metų pradžia 01-01, pabaiga 12-31. Anksčiau Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateiktų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių atvejo nefiksuota. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad Bendrovėje nėra darbuotojų, likęs jis vienas, kuris yra akcininkas, Bendrovės veikla yra sustabdyta.

Teismas neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patrauktu D. G., kad administracinį nusižengimą padarė ne dėl tyčios, o dėl neapdairumo, t. y. manydamas, kad neturi pareigos pateikti Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio sustabdžius Bendrovės veiklą. Be to, D. G. nedelsiant ėmėsi veiksmų pašalinti nustatytą pažeidimą ir kreipėsi su prašymu leisti tinkamai įvykti prievolę, kas rodo kritinį požiūrį į savalaikį neveikimą bei pačios veikos pavojingumą. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. G. piktybiškai nepažeidinėja įstatymų, o administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti D. G. už pažeidimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskyrus nuobaudą – 300 eurų baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

D. G. skundą tenkinti.

Pakeisti Valstybės įmonės Registrų centro 2025-02-21 nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-524-2025, dalyje, kurioje D. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 615 Eur bauda, ir D. G., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalį, paskirti 300 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) baudą.

Likusioje dalyje skundžiamo nutarimo nekeisti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo (kopijos) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Irena Šeškauskienė