Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019-11-13 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N_1743-2019 ir 2019-12-13 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 19107967515 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose buvo gautas A. K. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019-12-13 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 19107967515, kuriuo A. K. paskirta administracinė nuobauda – 250 Eur bauda už ANK 333 str. 2d. numatytą nusižengimą; Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019-11-13 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N_1743-2019, kuriuo A. K. paskirta administracinė nuobauda – 105 Eur bauda už ANK 333 str. 1d. numatytą nusižengimą; Nutraukti pareiškėjo A. K. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylą.

Skunde nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliu - NZT) Trakų skyriaus specialistas G. Z. 2019-09-25 9.00 val. atliko žemės naudojimo kontrolę ir 2019- 09-25 surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 46ŽN-143-(14.46.78), kuriame nustatė, kad 3,5 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 7920/0002:396) (duomenys neskelbtini) pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio. Nurodė, kad „vakarinėje žemės sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini) yra apie 0,15 ha ploto taksuoto miško, šiaurinėje dalyje ties (duomenys neskelbtini) apie 0,30 ha plotą sudaro saugotini medžių ir krūmų želdiniai, taip pat vakarinėje dalyje apie 0,40 ha plote matomas užpelkėjimas (žemė netinkama naudoti), likusios žemės sklypo dalies, t. y. apie 2,65 ha plotas apkleistas, nenaudojamas, neprižiūrimas taip, kad būtų tinkamas naudoti pagal pagrindinę paskirtį ir naudojimo būdą: apaugusi menkaverčiais medeliais ir krūmais, daugiametėmis sustabarėjusiomis žolėmis.

Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus patarėjas A. A. 2019-11-13 10.00 val. surašė pareiškėjui A. K. administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ANR_P-906- 2019 (ROIK 19107967515) (toliau - Protokolas), kuriame nurodė, kad A. K. padare Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 333 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. kad žemės sklypo (kadastro Nr.7920/0002:396) savininkas nenaudoja dalies (2,65 ha) sklypo. Sklypas apleistas, nenaudojamas, apaugęs daugiametėmis sustabarėjusiomis žolėmis, medžiais ir krūmais, todėl netinkamas naudoti pagal pagrindinę sklypo naudojimo paskirtį ir būdą. Protokole teigiama, kad šiais savo veiksmais (neveikimu) A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. 1 dalies 1 punkto nuostatą ir padarė administracinį nusižengimą. :|

Nors Protokole nurodyta, kad nėra sunkinančių aplinkybių, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus patarėjas A. A. el. laiške nurodė, kad pareiškėjas yra pakartotinai padaręs tą patį pažeidimą.

Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vedėjas D. M. 2019-11-13 10.45 val. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1743-2019 (toliau - Nutarimas Nr. 1), kuriuo paskyrė A. K. 105 Eur baudą už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 333 str. 1 d., padarymą, Nutarime Nr. 1 pažodžiui atkartodamas Protokole nurodytus argumentus.

Pareiškėjas apskundė minėtą Nutarimą Nr. 1 teismui, prašydamas jį panaikinti ir nurodydamas eilę ANK numatytų procedūrinių pažeidimų, taip pat materialinės teisės normų pažeidimų. Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vedėjas D. M., užuot perdavęs A. K. skundą dėl Nutarimo Nr. 1 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo teismui, panaikino Nutarimą Nr. 1 ir priėmė antrą 2019-12-13 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 19107967515 (toliau - Nutarimas Nr. 2, inkriminuodamas jam dar griežtesnį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 333 str. 2 d., ir paskirdamas pareiškėjui dar griežtesnę nuobaudą - 250 Eur baudą.

A. K. skunde nurodė, kad Nutarimas Nr. 1 ir Nutarimas Nr. 2 yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl prašo teismo juos panaikinti dėl žemiau nurodomų argumentų.

Nurodė, kad nacionalinė žemės tarnyba padarė esminius procedūrinius pažeidimus, lėmusius Nutarimo Nr. 1 neteisėtumą. Kaip minėta skundo I dalyje, Protokolas ir Nutarimas Nr. 1 yra surašyti tą pačią dieną ir tą pačią valandą - 2019-11-13 10.00 val. ir 10.45 val. ANK 609 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kai protokolas surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, paaiškinimą dėl padaryto nusižengimo ir pastabas dėl protokolo turinio šis asmuo turi teisę pateikti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Kitos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos, numatytos šio kodekso 577 straipsnyje, išdėstomos protokole. Pagal ANK 608 straipsnio 3 dalį administracinio nusižengimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais; vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal ANK 613 straipsnio 3 dalį šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, kai administracinis nurodymas nerašomas, administracinio nusižengimo protokolas per tris darbo dienas nuo jo surašymo momento išsiunčiamas teismui ar pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Pagal ANK 616 straipsnio 2 dalį, jeigu paaiškinimai nebuvo pateikti administracinio nusižengimo tyrimo metu, gavusi administracinio nusižengimo protokolą ir kitą bylos medžiagą, registruotu paštu siunčia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių.

ANK 616 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Apie tai pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba pažeidė aukščiau išvardintas normas ir - neįteikė A. K. Protokolo; nekvietė A. K. į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą; pažeidė A. K. teisę iki bylos nagrinėjimo pradžios ir/arba bylos nagrinėjimo metu pateikti paaiškinimus; pažeidė A. K. teisę reikalauti nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ko pasėkoje buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą ir objektyvų bylos išnagrinėjimą. Šie procedūriniai pažeidimai laikytini esminiais, kadangi išsamiai neišanalizavus ginčo žemės sklypo aplinkybių ir neįvertinus pareiškėjo paaiškinimų bei nepaprašius jo pateikti įrodymų, buvo užkirtas kelias objektyviam bylos išnagrinėjimui, ko pasėkoje buvo priimtas neteisėtas Nutarimas Nr. 1.

Nurodė, kad be kita ko, ginčijamas Nutarimas Nr. 1 neatitinka ir ANK 618 str. 2d. įtvirtintų nutarimo turiniui keliamų reikalavimų. Pagal ANK 618 str. 2 d. ne teismo tvarka priimtame nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Ginčijamas Nutarimas Nr. 1 priimtas nesilaikant šių reikalavimų, nes Nutarime Nr. 1 nėra išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, jame jokios aplinkybės ir nebuvo tiriamos bei vertinamos. Nutarime Nr. 1 nėra nieko pasisakyta apie bylos nagrinėjimo metu surinktus ir ištirtus įrodymus, kuriais remiantis pareiškėjas buvo pripažintas padaręs nusižengimą, nėra pateikta tokių įrodymų analizė. Todėl Nutarimas Nr. 1 yra laikytinas nemotyvuotu, o toks procedūrinis pažeidimas yra laikytinas esminiu ir suteikia pagrindą laikyti Nutarimą Nr. 1 neteisėtu bei jį panaikinti.

Pareiškėjas laiko, kad Nacionalinė žemės tarnyba padarė esminius procedūrinius pažeidimus, lėmusius Nutarimo Nr. 2 neteisėtumą. Nurodė, kad Nutarimu Nr. 2 pareiškėjui inkriminuotas sunkesnis nusižengimas, numatytas ANK 333 str. 2 d., ir pareiškėjui paskirta griežtesnė nuobauda (250 Eur bauda, t.y. 145 Eur didesnė bauda už pradinę) vadovaujantis ANK 622 str. ir 625 str. ANK 622 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje paduodamas per šį nutarimą priėmusią instituciją, kurį šį per penkias darbo dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitas terminas, kartu su byla persiunčia atitinkamam apylinkės teismui. Pagal ANK 625 straipsnio normą, reglamentuojančią nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos sutikimą su skundu, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija, nepažeisdama šio kodekso 622 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, gali visiškai ar iš dalies sutikti su skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, panaikinti skundžiamą nutarimą ir, netaikydama šio kodekso 616 straipsnyje nurodytų procedūrų, priimti naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje. Institucijai priėmus naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, šio kodekso 623 straipsnyje nustatytas terminas skaičiuojamas nuo naujo nutarimo priėmimo dienos. Apskundus naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, jį priėmusi institucija negali priimti kito naujo nutarimo ir privalo šio kodekso 622 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kartu su byla pasiųsti apylinkės teismui.

Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vedėjas D. M. pažeidė minėtą ANK 625 straipsnio normą, nes panaikino Nutarimą Nr. 1 ne visiškai ar iš dalies sutikęs su pareiškėjo skundu dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo, kaip yra reikalaujama ANK 625 straipsnio normoje, o, priešingai, dar labiau pablogino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, sugriežtinęs pareiškėjui administracinę atsakomybę ir paskirdamas pareiškėjui dar griežtesnę nuobaudą (net 145 Eur didesnę baudą, nes Nutarimu Nr. 1 buvo paskirta 105 Eur bauda), ko ANK normos nenumato. Pagal ANK 2 straipsnio 5 dali niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. Ši nuostata reiškia ir tai, kad niekam negali būti kartojamas procesas dėl tos pačios veikos. Nurodė, kad Nutarimu Nr. 2 buvo pažeista ANK 642 straipsnio 2 dalies norma, kurioje yra numatytas draudimas pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėti, kai dėl to nėra nukentėjusiojo skundo bei, draudimas pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėti daugiau, negu to prašoma skunde. Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punktą, po to. kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui jau yra ne teismo tvarka institucijos ('pareigūno) nutarimu paskirta administracinė nuobauda tolimesnis įvykio tyrimas nėra galimas, todėl vėliau priimtas Nutarimas Nr. 2 yra neteisėtas. Šia linkme yra formuojama ir teismu praktika (Vilniaus apygardos teismo 2019-01-28 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-50-654/2019). Taigi Nutarimas Nr. 2 prieštarauja ne tik ANK 642 straipsnio 2 dalies ir 591straipsnio 8 dalies, bet ir ANK 2 straipsnio 5 dalies, 622 straipsnio 2 dalies bei 625 straipsnio normoms, dėl ko Nutarimas Nr. 2 yra laikytinas iš esmės neteisėtu ir vien jau šiais pagrindais turi būti panaikintas. Be kita ko, ginčijamas Nutarimas Nr. 2 neatitinka ir ANK 618 str. 2d. įtvirtintų nutarimo turiniui keliamų reikalavimų. Pagal ANK 618 str. 2 d. ne teismo tvarka priimtame nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Ginčijamas Nutarimas Nr. 2 priimtas nesilaikant šių reikalavimų, nes Nutarime Nr.2 nėra išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, jame jokios aplinkybės ir nebuvo tiriamos bei vertinamos, o tik perrašomi Protokole nurodyti argumentai ir papildomai išvardijami ginčo žemės sklypo NTR išrašo duomenys. Nors Nutarime Nr.2 yra cituojamos Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimu aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 nuostatos apie pūdymą ir žolės nušienavimą iki rugpjūčio 1d., iš Nutarimo Nr. 2 nėra aišku, kaip šios nuostatos yra susijusios su ginčo žemės sklypu, kuriame nėra jokio pūdymo (draustinyje draudžiama suarti natūralias pievas) ir kuri sudaro pelkė (šlapynė), miškas, saugotini medžiai ir krūmai bei kuris patenka į Natūra 2000 teritoriją, kuriai yra_ taikomi specialūs žolės šienavimo reikalavimai. To paties Aprašo 3 punkte nustatyta, kad valstybės saugomi botaniniai gamtos paveldo objektai — medžiai ir krūmai, augantys deklaruotuose plotuose, negali būti iškertami, išskyrus atvejus, jei medžiai, krūmai yra nulaužti ar išversti vėjo ar sniego, taip pat nudžiūvę medžiai, krūmai, keliantys grėsmę žmonėms, pastatams, eismui.

Kadangi 2019-09-25 patikrinimo metu NŽT darbuotojas rinkliai neišmatavo ir nenustatė, kokį konkrečiai plotą sudaro pelkė, miškas, saugotini medžiai ir krūmai; taip pat nenustatė, kurioje konkrečiai vietoje ginčo žemės sklype yra saugotinų medžių ir krūmų želdiniai ir nepagrindė tokio ploto jokiais objektyviais duomenimis (rašytiniais įrodymais), pareiškėjas, priešingai nei reikalauja Nacionalinė žemės tarnyba, negali elgtis neteisėtai ir iširsti saugotinus medžių ir krūmų želdinius, nes tai pažeistų Aprašo 3 punkto nuostatą. Nutarime Nr. 2 nėra nieko pasisakyta apie bylos nagrinėjimo metu surinktus ir ištirtus įrodymus, kuriais remiantis pareiškėjas buvo pripažintas padaręs nusižengimą, nėra pateikta tokių įrodymų analizė. Todėl Nutarimas Nr. 2 yra laikytinas nemotyvuotu, o toks procedūrinis pažeidimas yra laikytinas esminiu ir suteikia pagrindą laikyti Nutarimą Nr. 2 neteisėtu bei jį panaikinti. Be to, Nutarimu Nr. 2 buvo pažeista ANK 618 str. 3d. ir pareiškėjo teisė į objektyvų bylos išnagrinėjimą, nes Nutarime Nr. 2nėra nurodyta Nutarimo Nr, 2 apskundimo tvarka ir terminas. Šis procedūrinis pažeidimas taip pat laikytinas esminiu ir sudaro pagrindą panaikinti Nutarimą Nr. 2.

Nurodė skunde, kad Nacionalinės žemės tarnybos Trakų vedėjas D. M. 2019-11-13 nusprendė, kad pareiškėjas padarė ANK 333 straipsnio 1 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą, o 2019-12-13 nusprendė, kad pareiškėjas padarė ANK 333 straipsnio 2 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą, pagal kuriuos administracinė atsakomybė kyla tam, kas nesutvarko savo žemės taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį. ANK 333 straipsnio 2 dalis yra taikomą už pakartotinai padarytą nusižengimą, numatytą ANK 333 straipsnio 1 dalyje. Pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; o pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 12 punktą - privalo laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų. Iš ginčo žemės sklypo NTR išrašo matyti, kad žemės sklypo paskirtis — žemės ūkio, 1,9 ha — ariamos žemės, 1,5 ha - pievų (ganyklų), 0,10 ha - kitos žemės (pelkės). Sklypas patenka į 1,19 ha kelių apsaugos zoną. Pagal Žemės įstatymo 25 straipsnio 1 dalį žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų tarnybai. Tačiau natūroje ginčo žemės sklypą be minėtų NTR išraše nurodytų naudmenų sudaro ir miško plotas, saugotinų medžių ir krūmų kompleksai bei pelkė, kuri tikrovėje užima didžiąją žemės sklypo dalį, neužimtą miško ir saugotinų medžių plotais. Todėl darytina išvada, kad tik maža dalis ginčo žemės sklypo gali būti naudojama arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, t.y. atitinka žemės ūkio paskirtį. Be to, pagal NTR išrašą visas ginčo žemės sklypas patenka į nacionalinį ir regioninį parką bei kraštovaizdžio draustinį, kuriuose yra ribojama žmogaus veikla.

Nurodė skunde, kad pagal Lietuvos Respublikos saugotinų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (juos sunaikinti, sužaloti). Siekiant išsaugoti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, keisti pelkes, kitas šlapynes, smėlynus į kitas žemės naudmenas,rekultivuoti eksploatuotus durpynus į kitas, negu pelkė, žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas keisti. Nagrinėjamu atveju Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojas, 2019-09-25 atlikęs patikrinimą vietoje, nustatė, kad dalis ginčo žemės sklypo yra užimta miško, saugotinų medžių ir krūmų bei pelkių plotais, tačiau nenustatė ir nenurodė konkrečių šių plotų. Nacionalinė žemės tarnyba tik preliminariai nurodė galimus ne žemės ūkio naudmenų plotus, neišmatavusi šių plotų jokiais matavimo prietaisais. Tačiau pareiškėjas yra ūkininkas, eilę metų vykdantis žemės ūkio veiklą, dėl ko pareiškėjas puikiai geba atskirti žemės ūkio naudmenų ir kitų naudmenų (pvz., pelkių) plotus. Ginčo žemės sklype auga alksniai, viksvos, nendrės, asiūkliai, žaliosios samanos, beržai, saidros, dėl ko akivaizdu, kad beveik visą ginčo žemės sklypo plotą užima pelkė, į kurią negalima patekti su žemės ūkio technika. Pareiškėjas sutvarkė (1 kartą per metus nušienavo) tą žemės sklypo dalį, kurioje nėra pelkės (šlapynės) ir į kurią jis galėjo įvažiuoti su technika. Šią aplinkybę patvirtina tiek Nacionalinės žemės tarnybos 2019-09-25 patikrinimo metu darytos nuotraukos, tiek ir pareiškėjo pridedamos nuotraukos. (Priedai Nr. 1 ir Nr. 4).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pareiškėjo žemės sklypas patenka į Natūra 2000 teritoriją ir pareiškėjas dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2014—2020 metų programos priemonėje „Natūra 2000“.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „su „Natūra 2000“ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-246, 15 punktą pagal veiklos sritį „Parama „Natūra 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ pareiškėjas privalo laikytis visų jo teritorijoje taikomų papildomų ūkinės veiklos apribojimų ir reikalavimų, susijusių su direktyvų 92/43/EEB ir 2009/147/EB įgyvendinimu, nustatytų Saugomų teritorijų įstatyme, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomos teritorijos nuostatuose, apsaugos reglamentuose, saugomos teritorijos planavimo dokumentuose, apsaugos sutartyse su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais (bent vieno iš jų): 1) draudžiama suarti pievas ar ganyklas (taip pat ir lėkščiuoti) arba persėti jas kultūrinėmis žolėmis; 2) draudžiama sausinti arba kitaip keisti teritorijos hidrologinį režimą; 3) apribotas ganomųjų gyvulių skaičius 1 hektarui, nustatyti ganymo ar šienavimo terminai.

Nurodė, kad šienavimas pradedamas nuo birželio 15 d. ir užbaigiamas iki spalio 30 d. (jei ganomi gyvuliai — ganiava nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d. ne intensyviau kaip 1 SG vienam hektarui). Nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) ganyklose arba pievose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko; supresuota; šienas sudėtas į kūgius) iki spalio 30 d. Nustatytuose šlapynių plotuose šienavimas pradedamas ne anksčiau kaip liepos 15d. nušienauta žolė bei nenuganytos arba nušienautos žolės likučiai turi būti pašalinti iki kitų metų kovo 1d. Pareiškėjas ten, kur galėjo žemės sklype įvažiuoti su žemės ūkio technika, 2019-06-15 nupjovė daugiametę žolę.

Pastebėjo, kad žolės augimo greitis po ganymo ar pjovimo nėra vienodas. Pavasarį jis didesnis ir siekia 15-20 dienų, vasaros vidutyje - 30 dienų, o vasaros ir ankstyvų rudens pabaigoje - 40 dienų“ (Akademinio bakalaureato vadovėlis „ Gyvulininkystės produktu technologijos", Maskva, 2019 m. Autoriai - profesorius, žemės ūkio mokslų daktaras Murusidzė D.N., žemės ūkio mokslų kandidatas Legeza V.N., techninių mokslų kandidatas Filonovas R.F.). Taip pat pažymėjo, kad 2019 m. pavasario ir vasaros temperatūra buvo aukštesnė nS daugiametė įprastinė temperatūra Lietuvoje, o pareiškėjas dar 2019-06-15 ginčo sklype nušienavo daugiametę žolę. Akivaizdu, kad daugiau nei per 3 mėnesius dėl aukštos oro temperatūros žolė sparčiai užauga, nuo karščio pageltonuoja ir subrandina sėklas. ASU docentas daktaro E. K. nurodo, kad gaisiažiedė svidrė užauga iki 60-80 cm aukščio per 40-45 dienas.

Skunde nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojas atliko patikrinimą tik rugsėjo 25 d., o ne birželio ar liepos mėnesiais, Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojo 2019-09-25 padarytos fotonuotraukos neatspingi vaizdo, kuris buvo birželio ar liepos mėnesiais. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba negali kaip patikimomis remtis savo darbuotojo 2019-09-25 darytomis fotonuotraukomis, kadangi atsižvelgiant į daugiamečių žolių augimo tempus, fotofiksacija vėliausiai turėjo būti padaryta 2019 m. liepos mėnesį, o ne rugsėjo mėnesio gale.

Be to, kaip minėta, pagal Natūra 2000 reikalavimus pareiškėjas atlikti žolės šienavimo darbus galėjo iki spalio 30 d. Todėl net, jeigu pareiškėjas ir nebūtų iki 2019-09-25 nušienavęs žemės sklype žolės, tai nesuponuotų pažeidimo padarymo (žemės sklypo nenaudojimo pagal paskirtį) fakto, kadangi pareiškėjas dar visą mėnesį po Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojo patikros turėjo teise atlikti žolės šienavimo darbus ir Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė duomenų, kad pareiškėjas šių darbų vėliau neatliko.

Protokole bei Nutarimuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjo žemės sklypo dalis nenaudojama pagal paskirtį, nes yra apaugusi medžiais ir krūmais taip pat nesuponuoja pažeidimo padarymo fakto, t. v. žemės sklypo nenaudojimo pagal paskirti, kadangi, kaip minėta, žemės sklype yra miško ir saugotinu medžiu bei krūmu želdiniu, kuriuos pareiškėjas privalo saugoti ir negali išnaikinti (iškirsti!, Be to, kaip minėta, 1,9 ha žemės sklypo apima kelių apsaugos zona, kurios didžiąją dalį sudaro šlaitas ir jame augantys medžiai bei krūmai, kurie yra saugotini.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindų yra konstatuotajam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji puse. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindą; Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010). Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Ši praktika nuosekliai plėtojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (pvz. 2014 metų birželio 10 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-35-2014). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, kurią sudaro ATPK (ANK) atitinkamame straipsnyje nustatyta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nesant vieno iš sudėties požymių, administracinė atsakomybė negali būti taikoma. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų :ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, Nr. 2AT-18-942/2015, Nr. 2AT-31- 303/2015, Nr. e2AT-29-895/2017 ir Nr. 2AT-49-303/2018).

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Administracinių nusižengimų, numatytų ANK 333 str. 1 d. ir ANK 333 str. 2 d., dėl kurių A. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, požymiai nebuvo analizuojami priimant ginčijamus Nutarimą Nr. 1 ir Nr. 2, dėl ko buvo netinkamai pritaikytos ANK. 2 straipsnio 3 ir 4 dalių normos, numatančios, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir jo padaryta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius, o kai nėra administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta,; o pradėta turi būti nutraukiama (ANK 591 str. 1 d. 1 p.). Priimant Nutarimus Nr. 1 ir Nr. 2 buvo pažeisti ir ANK 569 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad įrodymai yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiantis be kita ko nustatoma, ar pažeidimas buvo padarytas ir, ar asmuo yra kaltas dėl pažeidimo padarymo. Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimų, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Pagal ANK 567 straipsnio 3 dalį tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Priimant ginčijamus Nutarimus Nr. 1 ir Nr. 2 šių reikalavimų nesilaikyta. Nutarimu Nr. 1 A. K. pripažintas kaltu ir jam paskirta 105 Eur bauda padarius ANK 333 str. 1 d. numatytą nusižengimą, kuriame nurodyta, kad atsako kas nesutvarko savo žemės taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį. Nutarimu Nr. 2 A. K. pripažintas kaltu ir jam paskirta 250 Eur bauda pakartotinai padarius ANK 333 str. 1 d. numatytą nusižengimą. Tačiau siekiant tinkamai pritaikyti ANK normą, labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius, nes administracinio nusižengimo veikos sudėtis - ANK normoje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką už kurią įstatymas numato administracinę atsakomybę, visuma. Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas.

Skunde pažymėjo, kad ginčijamuose Nutarimuose Nr. 1 ir Nr. 2 nėra nurodyta, kokia kaltės forma padarytas A. K. inkriminuotas ANK pažeidimas, iš esmės neatskleistas kaltės turinys. Tuo tarpu; kaip minėta, pagal įstatymą administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ANK 5 ir 7 straipsniai). Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas - tyčią ir neatsargumą šių kaltės formų rūšis -r atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK pažeidimą būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ANK 8 ir 9 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-29-746/2015). Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių-psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį: teisės pažeidimą išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir- kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą būdą pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti,; ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT- 69/2014, 2AT-9-746/2015).

Nagrinėjamu atveju pareigūnas, priėmęs Nutarimus Nr. 1 ir Nr. 2, visiškai nevertino nei A. K. paaiškinimų dėl tariamai padaryto pažeidimo; nepakvietė pareiškėjo į bylos nagrinėjimą, neišklausė jo paaiškinimų, nepareikalavo pateikti įrodymų, tuo suvaržydamas A. K. procesines teises, numatytas ANK 577 str. 2 d. 2 p. ir 4 p. bei pažeisdamas ATPK 677 str. 1 d. nuostatą, pagal kurią pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra A. K. kaltės, kaip būtino nusižengimo, numatyto ANK 333 str., požymio, todėl administracinės bylos teisena yra negalima (ANK 591 str. 1 d. 1 p.). Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnas, kaip minėta, priimdamas Nutarimus Nr. 1 ir Nr. 2, visiškai nevertino A. K. kaltės turinio, aplinkybių, kurioms esant didžiojoje dalyje jo žemės sklypo negalima žemės ūkio veikla ir negalimas žemės naudojimas pagal žemės ūkio paskirtį dėl to, kad didžiąją žemės sklypo dalį sudaro pelkė, šlapynės, šaltiniai; taip pat dėl to, kad žemės sklype yra miškas ir saugotinų medžių bei krūmų želdiniai, kurių konkreti buvimo vieta nėra aiški ir kuriuos pareiškėjas privalo saugoti. Be to, pareigūnas, priėmęs Nutarimus Nr. 1 ir Nr. 2, neįvertino, kad ginčo žemės sklypas patenka į Natūra 2000 teritoriją, kuriai yra taikomi specifiniai apribojimai ir specialūs šienavimo terminai. NŽT specialistas, atlikęs patikrinimą, 2019-09-25 tik formaliai ir preliminariai (nesant jokių įrodymų ir tikslių matavimų) nustatė neva apleistą 2,65 ha ginčo žemės sklypo plotą, tačiau jo neišmatavo jokiais matavimo prietaisais, nenurodė tikslių tokio ploto ribų, neatliko tikslios šio ploto fotofiksacijos, iš kurios būtų galima matyti, ar tas plotas nėra užpelkėjęs. Nagrinėjamu atveju apskritai nėra suprantama, kokiais duomenimis remiantis specialistas nustatė, kad pelkė užima apie 0,40 ha žemės sklypo ploto, saugotini medžių ir krūmų želdiniai - apie 0,30 ha žemės sklypo ploto, o miškas - apie 0,15 ha žemės sklypo ploto. Todėl ir prašė panaikinti abu nutarimus ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. į posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant dėl nenumatytų aplinkybių. Nagrinėjant pateiktą skundą prašė vadovautis jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepime į pateiktą skundą Institucija nurodo, kad nesutinka su skundu ir prašo priimtą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 615 straipsnio 3 dalimi, Trakų skyriaus darbuotojai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus yra įgalioti pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl Administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 113, 257, 258, 261, 333, 505, 507 straipsniuose numatytų pažeidimų, taip pat priimti nutarimus paskirti administracinę nuobaudą - įspėjimą dėl Administracinių nusižengimų kodekso 333 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų, padarytų Trakų teritorinio skyriaus veiklai priskirtoje teritorijoje.

Atsiliepime nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 46SD-2994-(l4.46.104.) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo“ informavo Pareiškėją, kad Trakų skyrius, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę 2019 m. rugsėjo 25 d. 9 val. 00 min. atliks Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. 7920/0002:396, esančio (duomenys neskelbtini) sav., naudojimo patikrinimą vietoje. Trakų skyrius 2019 m. rugsėjo 25 d. (Pareiškėjas kviestas atvykti registruotu laišku, patikrinime nedalyvavo) atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) , patikrinimą vietoje. Patikrinimo vietoje metu surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 46ŽN-143-(14.46.78.) (registracijos datas 2019-09-30), kuriame nurodytos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės. 2019-09-25 vykusio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo vakarinėje dalyje ties (duomenys neskelbtini) yra apie 0,15 ha ploto taksuoto miško, šiaurinėje dalyje ties (duomenys neskelbtini) apie 0,30 ha plotą sudaro saugotini medžių ir krūmų želdiniai, taip pat vakarinėje dalyje apie 0,40 ha ploto matomas užpelkėjimas (žemė netinkama naudoti), likusi žemės sklypo dalis, t. y. apie 2,65 ha plotas apleistas, nenaudojamas, neprižiūrimas taip, kad būtų tinkamas naudoti pagal pagrindinę paskirtį ir naudojimo būdą: apaugusi menkaverčiais medeliais ir krūmais, daugiametėmis sustabarėjusiomis žolėmis. Trakų skyrius 2019 m. spalio 3 d. raštu Nr. 46SD-3727-(14.46.104.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ Pareiškėją pakvietė 2019 m. spalio 28 d. 13.00 val. atvykti į Trakų skyrių dėl nustatyto pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių išaiškinimo, pažeidėjo nustatymo ir administracinio teisės nusižengimo protokolo pagal Administracinių nusižengimų kodekso 333 straipsnio 1 dalį surašymo. Pareiškėjas 2019 m. spalio 28 d. Trakų skyriui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su nustatytu pažeidimu nesutinka, taip pat įsipareigoja nesaugotinus menkaverčius medžius ir krūmus pašalinti. Trakų skyrius 2019 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 46SD-4513-(14.46.104.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo (pakartotinai)“ Pareiškėją pakartotinai pakvietė 2019 m. lapkričio 12 d. 11.00 val. atvykti į Trakų skyrių dėl nustatyto pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių išaiškinimo, pažeidėjo nustatymo ir administracinio teisės nusižengimo protokolo pagal Administracinių nusižengimų kodekso 333 straipsnio 1 dalį surašymo. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad vadovaujantis LR Administracinių nusižengimų kodekso 608 str. nuostatomis administracinio nusižengimo protokolas bus surašytas Pareiškėjui nedalyvaujant. Trakų skyrius 2019 m. lapkričio 13 d. 10.00 val. (Pareiškėjui nedalyvaujant, nors kaip matyti iš bylos medžiagos Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas) surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ZNR_P-906-2019 (ROIK: 19107967515), kuriame nustatė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas - nenaudoja dalies (2,65 ha) sklypo. Sklypas apleistas, nenaudojamas, apaugęs daugiametėmis sustabarėjusiomis žolėmis, medžiais ir krūmais, todėl netinkamas naudoti pagal pagrindinę sklypo naudojimo paskirtį ir būdą. Šiais veiksmais (neveikimu) pažeistos LR Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 1 punkto nuostatos. Trakų skyrius, vadovaudamasis LR Administracinių nusižengimų kodekso 333 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais 2019 m. lapkričio 13 d. 10.45 vai. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N- 1743-2019 (ROIK: 19107967515), kuriuo Pareiškėjui paskirta 105 Eur (vieno šimto penkių eurų) bauda. Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - LR ANK) 333 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės iki trijų hektarų ploto nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. lP-(1.3.)-499 (toliau - Taisyklės), 8 punkte įtvirtinta, kad žemės savininkui, naudotojui, kitiems suinteresuotiems asmenims ir asmeniui, pateikusiam prašymą arba skundą apie galimą žemės naudojimo pažeidimą (jei patikrinimas atliekamas pagal gautą prašymą arba skundą), taip pat apie numatomo vykdyti žemės naudojimo patikrinimo datą, laiką, pagrindą ir tikslą, turi būti pranešta registruotąja pašto siunta siunčiamu raštu likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki numatomo žemės naudojimo patikrinimo pradžios. Fiziniams asmenims pranešimai siunčiami jų faktinės arba (jei nežinoma faktinė) deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, juridiniams asmenims pranešimai siunčiami juridinio asmens buveinės adresu. Šių taisyklių 11 p. numatyta, kad laikoma, kad fizinis arba juridinis asmuo buvo tinkamai informuotas apie žemės naudojimo patikrinimą, jeigu laiškas su pranešimu apie žemės naudojimo patikrinimą buvo įteiktas LR ANK 573 str. nustatyta tvarka. Pagal LR ANK 573 str. šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą. Taisyklių 39 p. nustatyta, kad protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris protokolo surašymui pakviečiamas LR ANK 573 str. nustatyta tvarka. Protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne mažiau kaip du kartus šaukiamas (kviečiamas) neatvyko dalyvauti administracinio nusižengimo tyrime ir kai surašant protokolą jo dalyvavimas nėra būtinas (administracinio nusižengimo sudėtis yra aiški). LR ANK 608 str. 1 d. įtvirtina, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Dėl šio kodekso 431 str. 1 ir 2 d. numatytų administracinių nusižengimų, taip pat šio kodekso 611 str. numatytais atvejais administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Administracinio nusižengimo protokolas taip pat gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant ir tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne mažiau kaip du kartus šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą. Šiuo atveju protokolas siunčiamas asmeniui šio kodekso 573 str. nustatyta tvarka. Kaip matyti iš bylos medžiagos Trakų skyrius 2019-08-22 raštu Nr. 46SD-2994- (14.46.104.) Pareiškėją jo deklaruotos vietos adresu informavo apie 2019-09-25 vyksiantį jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. 7920/0002:396) naudojimo patikrinimą vietoje. Atlikus patikrinimą, kuriame Pareiškėjas nedalyvavo 2019-10-03 Trakų skyriaus raštu Nr. 46SD-3727-(14.46.104.) Pareiškėjui buvo pateiktas Žemės naudojimo patikrinimo aktas, registruotas 2019-09-30 Nr. 46ŽN-143-(14.46.78.). Minėtu raštu Pareiškėjas buvo informuotas apie patikrinimo metu nustatytą pažeidimą ir paprašytas 2019-10-28 atvykti į Trakų skyrių dėl administracinio nusižengimo aplinkybių išaiškinimo ir administracinio nusižengimo protokolo pagal LR ANK 333 str. surašymo. Pareiškėjas 2019 m. spalio 28 d. Trakų skyriui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su nustatytu pažeidimu nesutinka, taip pat įsipareigoja nesaugotinus menkaverčius medžius ir krūmus pašalinti. Trakų skyriaus 2019-11-04 raštu Nr. 46SD-4513-(14.46.104.) Pareiškėjas jo deklaruotos vietos adresu buvo pakartotinai informuotas apie nustatytą pažeidimą ir paprašytas atvykti 2019-11-12 į Trakų skyrių dėl administracinio nusižengimo aplinkybių išaiškinimo ir administracinio nusižengimo protokolo pagal LR ANK 333 str. surašymo. 2019-11-13 Trakų skyrius Pareiškėjui nedalyvaujant surašė administracinių nusižengimų protokolą Nr. NZT-ANR_P-906-2019. 2019-11-13 Trakų skyrius priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1743-2019, kuriuo Pareiškėjui už LR ANK 333 str. 1 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą skyrė 105 Eur baudą. Pažymėjo, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta Pareiškėjui nedalyvaujant, nors kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Pareiškėjas apie administracinio nusižengimo bylą bei jos eigą buvo tinkamai informuotas, ignoravo kvietimus atvykti bei teikti paaiškinimus, o neatvykdamas į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą savanoriškai atsisakė būti išklausytam. Pagal LR ANK 333 straipsnio 1 dalį atsakomybėn traukiamas tas, kas netvarkė privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės iki trijų hektarų ploto taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau - Žemės įstatymas) 21 straipsnio 1 punkte yra nustatyta, kad žemės savininkai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Žemės įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos. Vadovaujantis LR žemės įstatymo 2 str. 24 p. nuostatomis, žemės ūkio naudmenos - dirbamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos, naudojamos arba tinkamos naudoti žemės ūkio augalams auginti. To paties įstatymo 21 str. nuostatose imperatyviai yra nurodytos žemės sklypų savininkų ir kitų naudotojų pareigos. To paties įstatymo 25 str. išaiškinta kas yra žemės ūkio paskirties žemė. LR žemės ūkio ministro 2007-07-10 pasirašyto įsakymo Nr. 3D-327 „Dėl žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas) 1 p. Žemės ūkio naudmenos turi atitikti šiuos geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus: Siekiant išvengti dirvos erozijos, ariamojoje žemėje turi būti auginami žemės ūkio augalai arba laikomas juodasis pūdymas. Juodąjį pūdymą iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. būtina apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais (ši nuostata netaikoma Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programose „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ apsauginėse juostose deklaruojamiems juodojo pūdymo plotams). Juodasis pūdymas yra toks laukas, kuriame nuo rudens po derliaus nuėmimo iki kitų metų sėjos žemė yra įdirbta, o piktžolės užima ne daugiau kaip 10 proc. viso deklaruoto lauko ploto). Ariamojoje žemėje, ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose neturi būti krūmų ir medžių, išskyrus pavienius medžius, kurie yra tradicinio kraštovaizdžio dalis ir kurie ariamojoje žemėje netrukdo auginamos produkcijos gavimui tokiu pat būdu, kaip ir plotuose, kuriuose nėra pavienių medžių. Pavieniais medžiais laikomi medžiai, kurių vidutinis aukštis yra ne mažesnis kaip 5 m ir kurie vienas nuo kito nutolę ne mažiau kaip 5 m. Ariamosios žemės, ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose, sodų ir uogynų tarpueiliuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių (kiečių, usnių, varnalėšų, dilgėlių ir kt.).

Atsiliepime į skundą nurodė, kad Iš Administracinio nusižengimo byloje esančių fotonuotraukų, darytų 2019 m. rugsėjo 25 d., matyti, kad Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas nėra sutvarkytas taip, kad jis būtų tinkamas vykdyti žemės ūkio veiklą. Iš šių fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad šiame žemės sklype nėra nušienauta žolė, auga pavieniai menkaverčiai medžiai ir krūmai, daugiametė sustabarėjusi žolė bei žolės kupstai. Pažymėtina, kad minėta augmenija neturi jokio funkcionalumo bei vertės žemės ūkio vystymui. Taigi nekyla jokių abejonių, jog sklypas yra apleistas ir netvarkomas taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal savo paskirtį. Pažymėjo, kad šią poziciją dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudojimo palaiko ir Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 15 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-500-935/2019. Be to, pažymėjo, kad pats Pareiškėjas 2019-10-28 pateiktame paaiškinime neginčija aplinkybės, kad žemės sklypas netvarkomas, apaugęs medžiais ir krūmais. Pažymėjo, jog tokie Pareiškėjo paaiškinimai taip pat rodo, jog objektyvi galimybė tvarkyti sklypą yra, tačiau ja paprasčiausiai nebuvo naudojamasi. Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo Skunde išdėstytais argumentais dėl procedūrinių pažeidimų padarymo (NŽT neįteikė A. K. protokolo, nekvietė A. K. į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą; Pažeidė A. K. teisę iki bylos nagrinėjimo pradžios ir/ar bylos nagrinėjimo melu pateikti paaiškinimus; Pažeidė A. K. teisę reikalauti nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Šie procedūriniai pažeidimai laikytini esminiais, kadangi išsamiai neišanalizavus ginčo žemės sklypo aplinkybių ir neįvertinus pareiškėjo paaiškinimų bei nepaprašius pateikti jo įrodymų, buvo užkirstas kelias objektyviam bylos išnagrinėjimui, ko pasėkoje priimtas neteisėtas Nutarimas. Pažymėjo, kad Pareiškėjas Trakų skyriaus raštais bei raginimais buvo kviečiamas atvykti į Trakų skyrių dėl bylos aplinkybių išaiškinimo ir nustatymo. LR ANK 608 str. 2 d. 1 p. įtvirtinta, kad Administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant šiais atvejais: kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne mažiau kaip du kartus šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą. Pažymėjo, kad Pareiškėjas 2019-10-03 ir 2019-11-04 Trakų skyriaus raštai buvo kviečiamas atvykti dėl nustatyto pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių išaiškinimo, pažeidėjo nustatymo ir administracinio teisės nusižengimo protokolo pagal Administracinių nusižengimų kodekso 333 straipsnio 1 dalį surašymo, tačiau ignoravo kvietimus atvykti bei teikti paaiškinimus, o neatvykdamas į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą savanoriškai atsisakė būti išklausytam. LR ANK 616 str. 1 p. nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. Šio straipsnio 2 punktas numato, kad jeigu paaiškinimai nebuvo pateikti administracinio nusižengimo tyrimo metu arba nagrinėti administracinio nusižengimo bylą įgaliotas pareigūnas nusprendžia, kad paaiškinimai yra nepakankami ir būtina juos papildyti, institucija, gavusi administracinio nusižengimo protokolą ir kitą bylos medžiagą, registruotu paštu siunčia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam prašymus pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Kaip minėta, Pareiškėjas 2019-10-28 pateikė paaiškinimą Trakų skyriui, paaiškinime nurodė jo manymu svarbias aplinkybes bei faktus, pateikė nuomonę dėl padaryto pažeidimo kvalifikavimo, todėl nesuprantamas ir logiškai nepaaiškinamas aukščiau minėtas Pareiškėjo teiginys neva Nacionalinė žemės tarnyba „<...pažeidė A. K. teisę iki bylos nagrinėjimo pradžios ir/ar bylos nagrinėjimo metu pateikti paaiškinimus.

Nurodė atsiliepime, kad nesutinka su A. K. išvada toje dalyje, jog administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje neturėtų būti surašomi tą pačią dieną, nes jam nebuvo suteikta galimybė gintis, pasiruošti bylos nagrinėjimui, turėti gynėją. Pažymi, kad su šia išvada nesutinka, kadangi kaip minėta, Pareiškėjas nedalyvavo žemės sklypo patikrinime, neatvyko kviečiamas į aplinkybių nustatymą ir protokolo surašymą, veikė nerūpestingai, neapdairiai. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-90-606/2018 nurodė, jog „<... administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas iš tikrųjų buvo surašyti tą pačią dieną, tačiau ši aplinkybė, pati savaime, asmens procesinių teisių pažeidimo nelemia.

Nurodė atsiliepime, jog remiantis Valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. 7920/0002:396) plotą sudaro šios naudmenos: žemės sklypo plotas - 3,50 ha, iš jo: žemės ūkio naudmenų plotas viso - 3,40 ha (ariamos žemės plotas - 1,90 ha, pievų ir natūralių ganyklų - 1,50 ha, kitos žemės plotas - 0,10 ha). Atkreipia Teismo dėmėsi į tai, kad Pareiškėjas Skunde nurodo, neva visa ginčo žemės sklypo plota užima pelkė, sklypas užpelkėjęs ir į jį negalima patekti su žemės ūkio technika. Šie Pareiškėjo teiginiai visiškai nepagristi ir neįrodyti į bylą pateiktais dokumentais, todėl Gerb. Teismo šie teiginiai negali būti vertinami ar tuo labiau jais vadovaujamasi priimant sprendimą. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus konstatuoja, kad Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) naudmenas sudaro žemės ūkio naudmenų plotas viso - 3,40 ha (ariamos žemės plotas - 1,90 ha. pievų ir natūralių ganyklų - 1.50 ha. kitos žemės plotas - 0,10 ha). Taip pat pažymėjo, kad Pareiškėjas jo nekaltumą bando įrodyti remdamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, Natūra 2000 teritorijos statusu ir Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „su „Natūra 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-246 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „su „Natūra 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“. Atkreipia Teismo dėmesį į tai, kad aukščiau minėti teisės aktai numato Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo režimus, kompensacinių išmokų skyrimo bei mokėjimo tvarką, tačiau šie teisės aktai nenurodo ir nereguliuoja, kaip privalo būti tvarkomi žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Atsižvelgiant į LR ANK 333 straipsnio 1 dalyje numatytą dispoziciją, akivaizdu, jog ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nurodanti, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, kuri nenurodoma pačioje teisės normoje, bet yra išdėstoma kitame teisės akte. Todėl, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 333 straipsnio 1 dalį, yra būtina nustatyti, jog jis iš tiesų pažeidė kito teisės akto normas.

Žemės Įstatymo 21 straipsnio 1 punkte yra nustatyta, kad žemės savininkai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Aprašo 1.4. punkte įtvirtinta, kad ariamojoje žemėje, ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose neturi būti krūmų ir medžių, išskyrus pavienius medžius, kurie yra tradicinio kraštovaizdžio dalis ir kurie ariamojoje žemėje netrukdo auginamos produkcijos gavimui tokiu pat būdu, kaip ir plotuose, kuriuose nėra pavienių medžių. Pavieniais medžiais laikomi medžiai, kurių vidutinis aukštis yra ne mažesnis kaip 5 m ir kurie vienas nuo kito nutolę ne mažiau kaip 5 m, bei 1.6. punkte teigiama, kad ariamosios žemės, ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose, sodų ir uogynų tarpueiliuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių (kiečių, usnių, varnalėšų, dilgėlių ir kt.). Taip pat atkreipė Teismo dėmesį į tai, kad Pareiškėjui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. NZT-ANR N- 834-2018 (ROIK: 18095883916) buvo taikyta administracinė atsakomybė (įspėjimas) už LR ANK 333 str. 1 d. numatytus pažeidimus, t. y. už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nesutvarkymą taip, kad būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį - vykdyti žemės ūkio veiklą.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas Tomas Steponavičius palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė netenkinti skundo ir nutarimą palikti galioti. Papildomai paaiškino, kad visos procedūros išlaikytos, viskas atlikta tinkamai, o ginčijamas sklypas tikrai nėra prižiūrimas. Laikosi pozicijos, kad L. V. nubaustas pagrįstai, įvertinus įrodymų visumą.

Skundas tenkintinas dalinai.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad skundžiamais nutarimais 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. NŽT_ANR_N-1743-2019 ir 2019-12-13 nutarimu, kuriuo buvo panaikintas aukščiau paminėtas nutarimas, Institucija A. K. nubaudė pagal ANK 333 straipsnio 2 dalį 250 Eur dydžio bauda. Nutarime nurodyta, kad žemės sklypo patikrinimo metu nustatyta, jog žemės sklypo bendras plotas – 3,50 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodoma, jog žemės sklype yra nustatyti keli naudojimo būdai: 1,9 ha – ariama žemė, 1,5 ha – pievos (ganyklos), 0,10 – kita žemė (pelkė). Atlikus žemės sklypo patikrinimą nustatyta, jog „vakarinėje žemės sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini) yra apie 0,15 ha ploto taksuoto miško, šiaurinėje dalyje ties (duomenys neskelbtini) apie 0,30 ha plotą sudaro saugotini medžių ir krūmų želdiniai, taip pat vakarinėje dalyje apie 0,40 ha plote matomas užpelkėjimas (žemė netinkama naudoti), likusios žemės sklypo dalies, t. y. apie 2,65 ha plotas yra apleista ir nenaudojama , apaugusi menkaverčiais medžiais ir krūmais bei sustabarėjusiomis žolėmis. Nustatytos ir konstatuotos patikrinimo aktu aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog sklypo dalis – 2,65 ha nenaudojama pagal paskirtį (žemės ūkio veiklai)., be kitą ko – netinkama naudoti šiai veiklai, kadangi joje auga menkaverčiai medžiai ir krūmai. Be to, atliekant nusižengimo tyrimą, nustatyta, jog asmuo jau baustas administracine tvarka už tą patį nusižengimą (2018-12-27 jam skirtas įspėjimas – ANK 40 str.).

Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Taip pat pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Iš byloje esančių VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 3,500 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) (Toliau tekste - Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso A. K..

Institucija 2019-09-25 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 46ŽN-143, iš kurio matyti, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog 3,5 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 7920/0002:396) (duomenys neskelbtini) pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio. Patikrinimo akte nurodė, kad „vakarinėje žemės sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini) yra apie 0,15 ha ploto taksuoto miško, šiaurinėje dalyje ties (duomenys neskelbtini) apie 0,30 ha plotą sudaro saugotini medžių ir krūmų želdiniai, taip pat vakarinėje dalyje apie 0,40 ha plote matomas užpelkėjimas (žemė netinkama naudoti), likusios žemės sklypo dalies, t. y. apie 2,65 ha plotas apkleistas, nenaudojamas, neprižiūrimas taip, kad būtų tinkamas naudoti pagal pagrindinę paskirtį ir naudojimo būdą: apaugusi menkaverčiais medeliais ir krūmais, daugiametėmis sustabarėjusiomis žolėmis.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo medžiagos, Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus patarėjas A. A. 2019-11-13 10.00 val. surašė pareiškėjui A. K. administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ANR_P-906- 2019, kuriame nurodė, kad A. K. padare Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 333 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. kad žemės sklypo (kadastro Nr.7920/0002:396) savininkas nenaudoja dalies (2,65 ha) sklypo. Sklypas apleistas, nenaudojamas, apaugęs daugiametėmis sustabarėjusiomis žolėmis, medžiais ir krūmais, todėl netinkamas naudoti pagal pagrindinę sklypo naudojimo paskirtį ir būdą. Protokole teigiama, kad šiais savo veiksmais (neveikimu) A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. 1 dalies 1 punkto nuostatą ir padarė administracinį nusižengimą. Nors Protokole nurodyta, kad nėra sunkinančių aplinkybių, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus patarėjas A. A. el. laiške nurodė, kad pareiškėjas yra pakartotinai padaręs tą patį pažeidimą.

Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vedėjas D. M. 2019-11-13 10.45 val. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1743-2019, kuriuo paskyrė A. K. 105 Eur baudą už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 333 str. 1 d., padarymą, Nutarime pažodžiui atkartodamas Protokole nurodytus argumentus.

Kaip matyti, A. K. apskundė minėtą Nutarimą teismui per Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamas jį panaikinti ir nurodydamas eilę ANK numatytų procedūrinių pažeidimų, taip pat materialinės teisės normų pažeidimų. Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vedėjas D. M., užuot perdavęs A. K. skundą dėl Nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo teismui, panaikino 2019-11-13 Nutarimą ir priėmė antrą 2019-12-13 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 19107967515, inkriminuodamas A. K. dar griežtesnį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 333 str. 2 d., ir paskirdamas pareiškėjui dar griežtesnę nuobaudą - 250 Eur baudą. A. K. skunde nurodė, kad tiek 2019-11-13, tiek 2019-12-13 Nutarimas yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl prašo teismo juos panaikinti dėl skunde išdėstytų argumentų.

Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad administracinio nusižengimo byloje yra padaryta esminių pažeidimų tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek priimant skundžiamus nutarimus šioje byloje.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Iki 2017-01-01 galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 punkte buvo nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja ir vykdo NŽT; šių Nuostatų 4, 5 punktuose buvo detalizuoti kontrolės įgyvendinimo būdai (Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojai turi teisę tikrinti, ar žemės savininkai ir kiti naudotojai laikosi teisės aktų reikalavimų, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, racionaliai naudoja bei tausoja žemę, turi teisę susipažinti su tam tikrais dokumentais ir kt.). Pažymėtina, kad nei Žemės įstatyme, nei Nuostatuose nebuvo reglamentuota, kada, kokiais pagrindais tokie tikrinimai galėjo ar turėjo būti atliekami. Taigi teisės aktai neapibrėžė, į kokius konkrečius faktus turėjo reaguoti Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojai ir kokios informacijos pagrindu privalėjo imtis Nuostatuose nurodytų veiksmų – atlikti patikrinimus, surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktus ir, nustačius pažeidimą, imtis atitinkamų priemonių, numatytų 6 punkte (surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba informuoti kitas institucijas pagal jų kompetenciją). Atsižvelgiant į tai ir į Nuostatų 1 punkte įtvirtintą žemės naudojimo valstybinės kontrolės tikslą (užtikrinti žemės naudojimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų vykdymą), daroma išvada, kad vykdyti kontrolę NŽT turėjo kiekvienu atveju, kai iš bet kokio šaltinio (fizinių ar juridinių asmenų, kitų valstybės institucijų pranešimų, pačios NŽT nustatytų faktų ir kt.) buvo gaunama pakankamai patikima informaciją apie galimai padarytą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-05 nutartis byloje Nr. 2AT-7-2012). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2017-01-01 galiojančių Nuostatų 10.4 punktas numato, jog neplaninis žemės naudojimo patikrinimas atliekamas Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų iniciatyva, kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą, turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų apie padarytus žemės naudojimo pažeidimus.

Pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį, administracinė atsakomybė numatyta už privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės iki trijų hektarų ploto nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį. Šis administracinis nusižengimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. ANK 133 str. 2d. numato pakartotinumą

Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 2004 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – Įstatymas) Nr. I-446, kuris numato žemės savininkų ir kitų žemės naudotojų teises ir pareigas. Šio Įstatymo 21 straipsnis (Įstatymo redakcija aktuali nuo 2004-02-21: Nr. IX-1983, 2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 28-868 (2004-02-21) apibrėžia žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigas naudoti žemę pagal pagrindinę jos naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, racionaliai naudoti ir tausoti žemę ir kt. Taigi, sistemiškai aiškinant, šio Įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, jog asmuo, kuris naudojasi žeme, privalo ją prižiūrėti (tvarkyti) taip, kad ji atitiktų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį – šiuo atveju – žemės ūkio paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau-Nuostatai) 11.2. papunktyje :“Žemės sklypas (plotas) turi būti prižiūrimas ir tvarkomas taip, kad būtų tinkamas naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį“. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. priklasauntis žemės sklypas nėra tinkamai prižiūrimas ir jis turėtų būti atsakingas už tai.

Tačiau kaip jau yra numatyta Administracinių nusižengimų kodekse, teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Ginčo dėl to, kad nuobaudą, numatytą LR ANK 133 str. 1d. ir 2d. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K. galėjo paskirti Nacionalinės žemės tarnybos įgaliotas atstovas, nėra.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, nebuvo laikomasi nustatytos administracinės bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Atlikus žemės naudojimo kontrolę, buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas, ko pasėkoje 2019-11-13 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas A. K. už jam nuosavybės teise priklausančios žemės, esančios (duomenys neskelbtini) netinkamą priežiūrą. Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą atstovas nurodė, kad į administracinio nusižengimo protokolo surašymą A. K. buvo kviečiamas du kartus, tačiau neatvyko. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas neatvyko ir į žemės naudojimo patikrinimą, nors buvo tinkamai apie tai informuotas. Neginčija šios aplinkybės ir pareiškėjas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas A. K. nedalyvaujant.

Administracinių nusižengimų kodekso 609 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kai protokolas surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, paaiškinimą dėl padaryto nusižengimo ir pastabas dėl protokolo turinio šis asmuo turi teisę pateikti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Kitos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos, numatytos šio kodekso 577 straipsnyje, išdėstomos protokole. Pagal ANK 608 straipsnio 3 dalį administracinio nusižengimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais; vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal ANK 613 straipsnio 3 dalį šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, kai administracinis nurodymas nerašomas, administracinio nusižengimo protokolas per tris darbo dienas nuo jo surašymo momento išsiunčiamas teismui ar pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Pagal ANK 616 straipsnio 2 dalį, jeigu paaiškinimai nebuvo pateikti administracinio nusižengimo tyrimo metu, gavusi administracinio nusižengimo protokolą ir kitą bylos medžiagą, registruotu paštu siunčia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Byloje duomenų, kad 2019-11-13 administracinio nusižengimo protokolas buvo išsiųstas A. K. ir buvo jam įteiktas, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie leistų teismui padaryti išvadą, kad apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą A. K. atžvilgiu pastarajam buvo pranešta tinkamai ir jis žinojo apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Ir kaip matyti iš byloje esančio 2019-11-13 nutarimo, jis buvo priimtas tą pačią dieną, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. ANK 616 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Apie tai pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios. Iš to seka, kad administracinė nuobauda A. K. buvo paskirta jam nežinant apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Nors institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovas nurodė, kad A. K. buvo tinkamai pranešta apie Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriuje atliekamus veiksmus dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina to, kad jam buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Šie procedūriniai pažeidimai laikytini esminiais, kadangi išsamiai neišanalizavus ginčo žemės sklypo aplinkybių ir neįvertinus pareiškėjo paaiškinimų bei nepaprašius jo pateikti įrodymų, buvo užkirstas kelias objektyviam bylos išnagrinėjimui, ko pasėkoje buvo priimtas neteisėtas nutarimas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal ANK 618 str. 2 d. ne teismo tvarka priimtame nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Ginčijamas nutarimas priimtas nesilaikant šių reikalavimų, nes jame nėra išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, jame jokios aplinkybės ir nebuvo tiriamos bei vertinamos. Nutarime nėra nieko pasisakyta apie bylos nagrinėjimo metu surinktus ir ištirtus įrodymus, kuriais remiantis pareiškėjas buvo pripažintas padaręs nusižengimą, nėra pateikta tokių įrodymų analizė.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, dėl 2019-11-13 nutarimo, priimto jo atžvilgiu, jis pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjas, susipažinęs su gautu skundu, 2019-12-13 minėtoje administracinio nusižengimo byloje priėmė naują nutarimą ir paskyrė A. K. kitą nuobaudą, numatytą LR ANK 133 str. 2d., o 2019-11-13 nutarimą panaikino.

ANK 622 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje paduodamas per šį nutarimą priėmusią instituciją, kurį šį per penkias darbo dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitas terminas, kartu su byla persiunčia atitinkamam apylinkės teismui. Pagal ANK 625 straipsnio normą, reglamentuojančią nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos sutikimą su skundu, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija, nepažeisdama šio kodekso 622 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, gali visiškai ar iš dalies sutikti su skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, panaikinti skundžiamą nutarimą ir, netaikydama šio kodekso 616 straipsnyje nurodytų procedūrų, priimti naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje. Institucijai priėmus naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, šio kodekso 623 straipsnyje nustatytas terminas skaičiuojamas nuo naujo nutarimo priėmimo dienos. Apskundus naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, jį priėmusi institucija negali priimti kito naujo nutarimo ir privalo šio kodekso 622 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kartu su byla pasiųsti apylinkės teismui.

Teismas, susipažinęs su Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2019-12-13 priimtu nutarimu, daro išvadą, kad yra pažeista ANK 625 str. norma, nes 2019-11-13 nutarimas buvo panaikintas ne visiškai ar iš dalies sutikus su pareiškėjo skundu dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo, kaip yra reikalaujama ANK 625 straipsnio normoje, o, priešingai, dar labiau pablogino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, sugriežtinęs pareiškėjui administracinę atsakomybę ir paskirdamas pareiškėjui dar griežtesnę nuobaudą, ko ANK normos nenumato. Pagal ANK 2 straipsnio 5 dalį niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. Ši nuostata reiškia ir tai, kad niekam negali būti kartojamas procesas dėl tos pačios veikos. ANK 642 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, kai dėl to nėra nukentėjusiojo skundo bei, draudimas pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį daugiau, negu to prašoma skunde. Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punktą, po to, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui jau yra ne teismo tvarka institucijos ('pareigūno) nutarimu paskirta administracinė nuobauda tolimesnis įvykio tyrimas nėra galimas, todėl vėliau priimtas Nutarimas yra neteisėtas.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kad turi būti tiriamos per naujo visos aplinkybės, įgalinančios inkriminuoti A. K. administracinį teisės pažeidimą, į tai, kad buvo nesilaikoma įstatymo normų, reglamentuojančių skundų nagrinėjimą šiuo atveju nacionalinėje žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 punktu 4d., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2019 m. lapkričio 13d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-1743—2019 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2019 m. gruodžio 13d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 19107967515 panaikinti, ir grąžinti bylą institucijai, kurios o administracinio nusižengimo byla A. K. atžvilgiu grąžinai institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusiai administracinio nusižengimo nutarimus.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2020-03-04 gautas A. K. prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo administracinio nusižengimo byloje. Atsižvelgiant į tai, kad papildomi dokumentai pateikti teismui išėjus į pasitarimo kambarį (posėdis įvyko 2020-02-25), juos atsisakoma priimti ir jie yra grąžinami pareiškėjui A. K..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K. skundą tenkinti iš dalies.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2019 m. lapkričio 13d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-1743—2019 panaikinti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2019 m. gruodžio 13d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 19107967515 panaikinti.

Administracinio nusižengimo bylą A. K. atžvilgiu grąžinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos tyrimui papildyti.

A. K. pateiktus papildomus dokumentus administracinio nusižengimo byloje atsisakyti priimti ir grąžinti juos pareiškėjui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos ar nuorašo išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus.