Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyriausiojo specialisto 2019 m. birželio 11 d. nutarimas ir A. K. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Institucijos buvo suformuotas remiantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika (toliau – Metodika). Pagal šio Metodikos 31 punktą žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiavimu ir patogūs naudoti. Jų ribos projektuojamos sutapatinant su keliais, melioracijos kanalais, stabiliais situacijos kontūrais. Pagal Metodikos 36-37 punktus projektuojamose žemės sklypuose turi būti projektuojami 6 m servitutiniai keliai, kad asmenys galėtų prieiti ir privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų žemės sklypų. Konstatuotina, kad minėtas žemės sklypas buvo suprojektuotas nesilaikant Metodikos reikalavimų, kadangi sklypas neturi nei įvažiavimo, nei servitutinio kelio. Į žemės sklypą negali įvažiuoti ūkio technika, todėl čia negali būti vykdoma ūkinė veikla, nustatyta pagal naudojimo paskirtį.

5. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad žemės sklype natūraliai auganti žolė, pavieniai medeliai, krūmai negali apsunkinti galimybės tinkamai naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę paskirtį, nes išsaugomas natūralus žemės sklypo dirvožemio sluoksnis. Taigi nesutiktina, kad žemės sklypas yra apleistas ir nesutvarkytas, jo negalima naudoti pagal paskirtį.

6. Apeliantas tvirtina, jog pagal Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisykles apie planuojamą atlikti žemės naudojimo patikrinimą žemės sklypo savininkas turi būti informuojamas likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki planuojamos žemės naudojimo patikrinimo. Apie patikrinimą apeliantas buvo informuotas tik likus keturioms dienoms iki jo datos. Institucijos Vilniaus skyriaus darbuotojui nurodžius telefonu, kad apeliantas neturės galimybės dalyvauti numatytame patikrinime, jam buvo atsakyta, kad jo dalyvavimas nėra būtinas. Apelianto įsitikinimu, nesilaikant teisinio reglamentavimo buvo pažeistos jo procesinės teisės.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

A. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį atsakomybėn traukiamas tas, kas netvarkė privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės iki trijų hektarų ploto taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį. ŽĮ 21 straipsnio 1 punkte yra nustatyta, kad žemės savininkai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. ŽĮ 25 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos.

9. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 9), darytų 2019 m. kovo 22 d., matyti, kad A. K. priklausantis sklypas nėra sutvarkytas taip, kad jis būtų tinkamas vykdyti žemės ūkio veiklą. Iš šių fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad šiame žemės sklype nėra nušienauta žolė, auga pavieniai krūmai, medžiai, žolės kupstai. Pažymėtina, kad minėta augmenija neturi jokio funkcionalumo bei vertės žemės ūkio vystymui. Taigi nekyla jokių abejonių, jog sklypas yra apleistas ir netvarkomas taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal savo paskirtį. Žemės naudojimo patikrinimo akte (b. l. 8-9) užfiksuoti duomenys sutampa su nuotraukose užfiksuotomis aplinkybėmis. Be to, pažymėtina, kad pats A. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog sklypas dešimt metų stovėjo, nebuvo tvarkomas, jis bandys iki kito patikrinimo surasti ūkininką, kuris aptvarkytų jo žemės sklypą (b. l. 28-29). Apeliacinės instancijos teismas iš karto pažymi, jog tokie A. K. paaiškinimai taip pat rodo, jog objektyvi galimybė tvarkyti sklypą yra, tačiau ja paprasčiausiai nebuvo naudojamasi.

10. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuotų duomenų (b. l. 4) matyti, jog A. K. priklausantis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties. Taigi šis žemės sklypas turi būti tvarkomas taip, kad būtų tinkamas naudoti žemės ūkio produktų gamybai. Kaip jau minėta anksčiau, byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog teisės aktuose nustatytos tvarkos apeliantas nesilaikė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantui žemės sklypas priklauso nuo 2006 m. balandžio 11 d. Iš Institucijos atstovo paaiškinimų duotų pirmosios instancijos teismo posėdyje matyti, kad A. K. nuo 2006 m. nei vieno karto nesikreipė į Instituciją dėl negalėjimo privažiuoti prie savo sklypo. Be to, Institucijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad prie apelianto žemės sklypo galima privažiuoti iš (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-29). Minėtą aplinkybę patvirtina byloje esanti kadastro žemėlapio ištrauka (b. l. 20), iš kurios matyti, kad apeliantui priklausantis žemės sklypas ribojasi su keliu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys (b. l. 4) patvirtina, kad apelianto žemėje yra nustatyta kelio apsaugos zona. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 6 dalį kelio apsaugos zona – abipus kelio nustatyto pločio žemės juosta, kurioje ribojama ūkinė veikla. Be to, A. K. apeliaciniame skunde patvirtino, kad jo žemės sklypas 18 m ilgio kraštine ribojasi su Senuoju Ukmergės keliu. Taigi nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantu, jog jam priklausantis žemės sklypas negali būti tvarkomas ir net naudojamas pagal paskirtį dėl objektyvių priežasčių. Nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu, jog A. K. per 13 metų, t. y., nuo tada, kai įsigijo minėtą žemės sklypą, nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų sudarę sąlygas jam tinkamai vykdyti teisės aktuose numatytas pareigas.

11. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo dokumentų formų ir žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 8 punkte numatyta, kad žemės savininkui apie numatomo vykdyti žemės naudojimo patikrinimo datą, laiką, pagrindą ir tikslą, turi būti pranešta registruotąja pašto siunta siunčiamu raštu likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki numatomo žemės naudojimo patikrinimo pradžios. Taigi nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog pagal Taisykles 10 darbo dienų terminas turi būti skaičiuojamas nuo registruotu paštu siųsto rašto įteikimo žemės sklypo savininkui dienos.

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, jog nagrinėjamu atveju minėtas 10 darbo dienų terminas buvo pažeistas. Vis tik pažymėtina, jog tai, kad apie žemės sklypo patikrinimą apeliantui buvo parnešta nesilaikant teisės akte nustatyto termino, nėra pagrindas naikinti Institucijos vyriausiojo specialisto priimto nutarimo. Šiuo atveju yra visiškai akivaizdu, jog A. K. buvo žinoma, kad jo žemės sklypas bus tikrinamas 2019 m. kovo 22 d. Apeliantas nedalyvavo žemės sklypo tikrinime, tačiau jis pasinaudojo teise priimtą Institucijos nutarimą skųsti apylinkės teismui. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. K., jo skundą nagrinėjat pirmosios instancijos teisme, pasinaudojo teise duoti paaiškinimus apie bylai reikšmingas aplinkybes, detaliau išsakyti savo poziciją dėl šių aplinkybių. Taigi nėra pagrindo tvirtinti, kad buvo pažeistos apelianto teisės, tuo labiau, kad ir pats apeliantas skunde nenurodo, kaip realiai buvo pažeistos jo teisės, kaip jam buvo sutrukdyta efektyviai ginti savo interesus, kokią neigiamą įtaką turėjo Taisyklėse nustatyto termino pažeidimas procesinio sprendimo administracinio nusižengimo byloje priėmimui.

13. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o A. K. apeliacinis skundas nėra tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.