Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal R. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kuriuo R. G. pagal Lietuvos Respublikos ANK 488 straipsnio 1 dalį paskirta 20 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutartimi paliktas nepakeistas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kuriuo R. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ANK 488 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. lapkričio 9 d., nuo 22 val., iš jos buto (duomenys neskelbtini), nakties metu sklido triukšmas, tai yra girdėjosi vaiko šauksmai, vaikas bėgiojo, taip trikdydamas aplinkinių kaimynų ramybę ir poilsį. R. G. neužtikrino, kad jos sūnus H. V., gimęs (duomenys neskelbtini), netrikdytų kaimynų poilsio.

Apeliaciniu skundu nubaustoji R. G. prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, motyvuodama tuo, kad Tauragės apskrities VPK Veiklos skyriaus nutarimas ir skundžiama apylinkės teismo nutartis priimti vadovaujantis prielaidomis ir spėliojimais, neištyrus visų aplinkybių, neatsižvelgus į lengvinančias aplinkybes, visiškai neginant teisėtų vaiko interesų, nesivadovaujant teisingumo, protingumo, sąžiningumo, racionalumo ir proporcingumo principais. Apeliantės teigimu, Tauragės apskrities VPK Veiklos skyrius ir apylinkės teismas, priimdami procesinius sprendimus, iš esmės vadovavosi tik nukentėjusios kaimynės J. P. parodymais, jokių nepakeliamo triukšmo įrodymų nėra nesurinkta, keliamo triukšmo lygio decibelais niekas nenustatė, neįvertino, jo neužfiksavo, kaip tai privalu padaryti tam, kad būtų įrodyta, jog triukšmo kėlimas trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Visi kiti kaimynai, gyvenantys gretimuose – 6, 7, 10 – butuose nurodė, kad jokio triukšmo jie negirdi, niekas po 22 val. netriukšmauja. Apeliantė pažymi, kad 7 buto gyventojas R. N. taip pat pareiškė, jog nėra girdėjęs, kad jo kaimynai, gyvenantys 5 bute, triukšmautų po 22 valandos, tačiau teismas vadovavosi šiame bute gyvenančios jo nepilnametės dukters R. N. parodymais ir laikė juos teisingais. Šiuo atveju tėvo parodymai visiškai prieštarauja jo dukters parodymams, kuri nurodė, kad kiekvieną savaitgalį pas juos yra švenčiama, girdi vaiko verkimą bei lojantį šunį, toks triukšmas būna ir vakare.

Apeliantės teigimu, viešosios tvarkos pažeidimas yra tyčiniai veiksmai, tačiau jeigu juos ir galėjo padaryti trejų metų vaikas, nereiškia, kad tėvai siekė pažeisti galiojančius įstatymus, ir už tai reikia juos bausti. Be to, apylinkės teismas atsisakė apklausti jos gyvenimo draugą ir vaiko tėvą O. V., kuris daug laiko praleidžia su vaiku, nematė būtinybės apklausti kitus kaimynus ir surinkti aiškius kaltės įrodymus, o iš esmės apsiribojo tik vieno asmens parodymais.

Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo ir tai, kad pagal galiojančią teismų praktiką, administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje neturėtų būti surašomi tą pačią dieną, nes jai nebuvo suteikta galimybė gintis, pasiruošti bylos nagrinėjimui, turėti gynėją. Protokole ir nutarime iš pradžių buvo nurodyta, kad nusižengimas padarytas 2017 m. lapkričio 9 d. 23 val. (duomenys neskelbtini), ir tai su klaidomis, po to kaltinamojoje dalyje jau nesukonkretintai, neapibrėžtai išdėstyta, kad iš jos buto naktimis nuolat sklinda triukšmas, t. y. girdisi šuns lojimas, vaiko šūksniai, vaikas bėgioja, taip trikdydamas aplinkinių kaimynų ramybę ir poilsį, kadangi ji neužtikrina, kad jos sūnus netrikdytų kaimynų poilsio. Teismas įvertino padarytą techninę klaidą, nurodytą kaltinamoje dalyje, kur įrašytas ANK 48 straipsnis, tačiau nekreipė dėmesio į kitus nurodytus trūkumus ir klaidas. Be to, teismas nutartyje nurodė, jog bylos medžiaga nebuvo nustatyta, kad šuns lojimas trikdytų viešąją tvarką, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo pašalinta. Nors prieš tai, teismas nurodė, kad nėra pagrindo netikėti nepilnametės R. N. parodymais.

Be to, apeliantės tvirtinimu, teismas, priimdamas nutartį, visiškai negynė vaiko teisių ir interesų, neatsižvelgė į mažamečio sūnaus poreikius ir elgesį, jo veiksmus įvertino kaip tyčinius, sisteminius, ir už tai nubausta ji. Tačiau vaiko juk neuždaryti, nesuriši ir nenaudosi prieš jį jėgos ar prievartos, nes už tokius neleistinus veiksmus prieš vaiką kyla atsakomybė. Apeliantė nurodo, kad vaikas yra judrus, mėgstantis žaisti, judėti, jis yra sveikas, augantis pilietis, turintis teisę augti tinkamai. Teismas nekreipė dėmesio į Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus informaciją, kuri buvo informuota apie susidariusią situaciją ir pažymėjo, kad vaikas turi teisę laisvai judėti po savo gyvenamąją patalpą, jam negalima taikyti jokių suvaržymų, nusistebėjo policijos surašytu nutarimu, tačiau šios tarnybos atstovai apklausti nebuvo. Apeliantė pažymi, kad ji ėmėsi priemonių triukšmui mažinti – vaiko kambaryje paklojo kiliminę dangą, vaikui apmauna kojinytes, nuolat su juo užsiima, nukreipia jo dėmesį ir energiją kitur. Todėl yra įsitikinusi, kad tinkamai vykdo pareigą dėl vaiko auklėjimo, tačiau negali apriboti jam galimybės judėti bute. Apeliantė nėra girdėjusi, kad kažkas būtų nubaustas už tai, jog jų maži vaikai triukšmauja. Kai kaimynai skundžiasi mažamečiais triukšmaujančiais vaikais – tai tikriausiai problema dėl nebendravimo tarp kaimynų arba dėl to, kad jie labai aikštingi ir netolerantiški. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, apeliantė akcentuoja, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-990/2006, N63-781/2010, N261-1202/2012, NI5-156/2007, N9-62-677/2006). Apeliantės įsitikinimu, byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių jos kaltę. Taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, jog, sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn veikoje yra šio administracinio teisės pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia“ turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, atsižvelgiant į šeimos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Civilinio kodekso 3.155 straipsnio, apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Todėl administracinio nusižengimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas byloje Nr. N-62-2663-10). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo kiekvienu atveju priimamas, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Veiklos skyriaus viršininkė R. T. prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju R. G. apeliaciniu skundu nesutinka su byloje esančiu įrodymų vertinimu ir kelia kaltės dėl jai inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, padarymo klausimą, teigdama, jog byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų jos kaltės įrodymų, todėl prašo administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti. Tačiau apygardos teismas tenkinti šį apeliantės prašymą neturi jokio pagrindo.

2017 m. lapkričio 13 d. Tauragės apskrities VPK buvo gautas J. P. prašymas užtikrinti jos ir jos mokyklinio amžiaus sūnaus teisę į ramų miegą po 22 val., kadangi (duomenys neskelbtini), apsigyvenusios šeimos mažametis vaikas bėgioja po butą, šokinėja nuo lovos iki 23 – 24 val., kai visame name tylu, ir tai trikdo jos šeimos ramybę. J. P. nurodė, kad ne kartą kalbėjo su minėta šeima, tačiau mažamečio vaiko mama paaiškino, jog vaikas yra aktyvus, ir nori pabėgioti po butą, nesvarbu, kiek valandų būtų (b. l. 8).

Teismo posėdyje J. P. patvirtino minėtame prašyme Tauragės apskrities VPK nurodytas aplinkybes, kad R. G. mažametis vaikas po 22 val. bėgioja po butą, šokinėja nuo lovos, tačiau ji policijos pareigūnų nekviečia, nes nenori pyktis su kaimynais. Net tris kartus ji kalbėjo su R. G., tačiau jai buvo pasakyta, kad vaikas yra judrus, ir nori palakstyti, ji negali apriboti jam judėjimo laisvės, pririšti jo prie lovos, pasiūlė kviesti policiją. Kadangi situacija kartojosi, tėvai mažamečio vaiko nedrausmino, lapkričio 9 d. vaikas triukšmavo ir vėl, todėl J. P. parašė prašymą policijai, nes ji taip pat turi mokyklinio amžiaus vaiką, pati sunkiai dirba, norėjo, jog būtų užtikrinta teisė į poilsį ne tik jai ir jos vyrui, bet ir jų mokyklinio amžiaus vaikui (b. l. 23, 24).

Apeliaciniame skunde nubaustoji R. G. teigė, jog vien J. P. paaiškinimai negali būti jos kaltę dėl vaiko triukšmo kėlimo patvirtinantis įrodymas, nes kiti kaimynai jokio triukšmo negirdi, apylinkės teismas kaimynų ir jos vaiko tėvo neapklausė, o R. N. paaiškinimas, kad ji girdi vaiko keliamą triukšmą prieštarauja jos tėvo R. N. paaiškinimui, nes jis nurodė, jog jokio triukšmo negirdi. Be to, keliamo triukšmo lygis neišmatuotas decibelais.

Apygardos teismas pažymi, kad ne kiekvienas keliamas triukšmas yra matuojamas, kaip pavyzdžiui, vertinant statybų ar buitinį triukšmą, matuoti triukšmo lygio nėra privaloma, gali būti remiamasi liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, garso, vaizdo įrašais ir panašiai. Tai yra daugiau įrodinėjimo ir vertinimo dalykas. Galimi atvejai, kad ir nebus viršyti skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžiai, tačiau tas triukšmas bus toks nepakeliamas, erzinantis ir nemalonus, pastoviai girdimas, kad bus neįmanoma ramiai gyventi kitiems namo gyventojams, akivaizdžiai juos erzins, trikdys jų rimtį, poilsį ir panašiai. Kartu pažymėtina, kad iš bylos duomenų nenustatyta, jog teismo posėdyje R. G. būtų prašiusi apklausti kaip liudytojais kaimynus ar kitus asmenis. Iš teismo posėdžio eigos nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiama R. G. teismo posėdyje prašė prie bylos pridėti tik vaiko charakteristiką ir raštą iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus, daugiau jokių prašymų nepareiškė. Šį prašymą apylinkės teismas tenkino (b. l. 21). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tik nusižengimą nagrinėjanti institucija sprendžia dėl įrodymų pakankamumo. Šiuo atveju, įvertinus nukentėjusiosios J. P. parodymų nuoseklumą, išsamumą, vientisumą, jų tarpusavio ryšį ir pakankamumą, kurie iš esmės visiškai neprieštarauja ir pačios R. G. paaiškinimams, apygardos teismas sutinka su išvada, jog šių duomenų pakanka R. G. kaltei sutrikdžius viešąją tvarką pagrįsti.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamos R. G. 2017 m. lapkričio 14 d. paaiškinimo nustatyta, jog R. G. neneigė, jog būna atveju, kad jos vaikas eina miegoti vėliau nei 22 val. Vaikas yra mažas, labai aktyvus, todėl jis nesupranta, kada galima jam bėgioti (b. l. 10). Teismo posėdyje R. G. taip pat nepaneigė, kad būna atvejų, jog ji vaiką paguldo miegoti vėliau nei 22 val., vaikas nėra ramaus būdo ir nesėdi visą vakarą ramiai ant lovos. Kartais pabėgioja po kambarį, iš džiaugsmo pašoka, sušaukia. R. G. patvirtino, kad kaimynė J. P., kuri gyvena žemesniame aukšte, keletą kartų buvo atėjusi pas ją. R. G. klausė kaimynės, ką ji jai siūlo, jei jos vaikas nėra ramaus būdo, o ji daranti viską, kad vaiko keliamas triukšmas nebūtų girdimas, vaikui pasako, jog šis žaistų tyliau (b. l. 22–24).

Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamos R. G. paaiškinimai visiškai neprieštarauja nukentėjusiosios J. P. parodymams dėl to, kad R. G. vaikas po 22 val., taip pat ir 2017 m. lapkričio 9 d., bėgiojimu po kambarį, šokinėjimu trikdė J. P. ir jos šeimos ramybę bei poilsį. R. G. paaiškinimai patvirtina J. P. parodymus dėl to, kad J. P. elgėsi geranoriškai, policijos nekviesdavo, net kelis kartus buvo atėjusi pakalbėti dėl jos vaiko elgesio po 22 val., tačiau R. G. jokių veiksmų tam, kad jos vaikas netrikdytų kaimynės ramybės ir poilsio nesiėmė. J. P. tarėsi su R. G., jog vaikas netriukšmautų nors po 22.30 val. Iš teismo posėdyje duotų J. P. parodymų nustatyta, kad R. G. ėmėsi priemonių dėl to, kad vaikas nekeltų triukšmo po 22 val., tik po to, kai buvo nubausta, todėl dabar yra ramiau.

Įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad visos reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos, prieštaravimų tarp bylos medžiagos ir nustatytų aplinkybių nėra, visos abejonės pašalintos teismui išnagrinėjus objektyvius bylos duomenis. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiama R. G. elgėsi piktybiškai, visiškai nereagavo į kaimynės J. P. prašymus, neužtikrino, kad vaikas netriukšmautų po 22 val. ir netrukdytų kaimynams ilsėtis, nors tai užtikrinti privalėjo ir, kaip nustatyta, galėjo. Ir tokie R. G. veiksmai neabejotinai pagrįstai pripažinti kaip tyčiniai, ji nubausta pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį pagrįstai ir teisėtai.

Kartu akcentuotina, kad visiškai nepagrįstas R. G. apeliacinio skundo argumentas, kad jeigu jos vaikas būtų triukšmavęs, triukšmą būtų girdėję ir kiti kaimynai. Pažymėtina, kad šiuo atveju ir pati J. P. neparodė, jog R. G. vaikas būtų daužęsis, „laipiojęs sienomis“ ar panašiai, o konkrečiai parodė, jog vaikas kėlė triukšmą, būtent bėgiodamas po kambarį ir šokinėdamas, t. y. vaikas trikdė ramybę ir poilsį tokiais veiksmais, kurie buvo juntami tik žemiau R. G. gyvenančiai J. P. ir jos šeimai. Akivaizdu, jog šiuo atveju vaiko bėgiojimo garsų kiti kaimynai girdėti ir negalėjo, o ar vaiko ne nuolatinis tik paverkimas ar sušaukimas yra triukšmas, kiekvienas kaimynas, kartu ir apeliaciniame skunde paminėti R. N. ir R. N., supranta ir vertina subjektyviai. Todėl šiuo konkrečiu atveju, netgi apklausus ir kitus kaimynus, jų parodymai dėl to, kad jie triukšmo negirdėjo, visiškai nepaneigtų R. G. kaltės dėl jai inkriminuoto nusižengimo, už kurį ji nubausta pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde R. G. taip pat nurodė, kad teismas, priimdamas nutartį, neatsižvelgė į mažamečio vaiko poreikius ir elgesį. Vadovaudamasi CK 3.155 straipsnio 2 dalimi, tvirtino, jog ji privalo sudaryti vaikui tokias sąlygas, kokios jam būtinos, o vaikas yra judrus, ir ji negali jo surišti, panaudoti prieš jį prievartą ar panašiai.

CK 3.155 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Šiuo atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad R. G. turi teisę ir pareigą, atsižvelgdama į vaiko fizinę ir protinę būklę, sudaryti vaikui palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tačiau tai savaime nereiškia, jog R. G., jos vaikui esant judresniam ir aktyvesniam, dėl to turi teisę nesilaikyti įstatymų ir sukelti nepatogumų kitiems asmenims. Pažymėtina, kad šio straipsnio nuostatos taikomas ne tik R. G. vaiko gerovės užtikrinimui, bet ir J. P. vaiko gerovės užtikrinimui. Šiuo atveju J. P. taip pat turi mokyklinio amžiaus vaiką, todėl lygiai taip pat turi teisę ir pareigą savo vaikui sudaryti tokias sąlygas, kurios nekeltų problemų jo sveikatai ir gerovei, o R. G., kaip bylos duomenimis nustatyta, paprašyta J. P. laikytis elgesio normų tam, kad netrikdytų jos šeimos gerovės, į tai nereagavo, neatsakingai prižiūrėdama savo mažametį vaiką, pažeidė ne tik J. P. šeimos teises į ramų poilsį, bet kartu atsakingai nepasirūpino, kad ir jos mažametis vaikas eitų miegoti laiku.

Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nurodo, jog administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje neturėtų būti surašomi tą pačią dieną, nes jai nebuvo suteikta galimybė gintis, pasiruošti bylos nagrinėjimui, turėti gynėją. Be to, protokole ir nutarime iš pradžių buvo nurodyta, kad nusižengimas padarytas 2017 m. lapkričio 9 d. 23 val. (duomenys neskelbtini), o kaltinamojoje dalyje jau nesukonkretintai, neapibrėžtai išdėstyta, kad iš jos buto naktimis nuolat sklinda triukšmas.

Šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas iš tikrųjų buvo surašyti tą pačią dieną, tačiau ši aplinkybė, pati savaime, asmens procesinių teisių pažeidimo nelemia. Administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka paprastai išnagrinėjamos per dvidešimt darbo dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos (ANK 616 straipsnio 4 dalis). Administracinio nusižengimo protokole R. G. savo parašu patvirtino, kad su juo susipažino, jos teisės ir pareigos jai paaiškintos. Dėl protokole nurodyto bylos nagrinėjimo laiko jokių pastabų ar prieštaravimų nenurodė. Jokių pastabų nenurodė ir nutarime. Todėl daryti išvadą, jog apeliantei nebuvo suteikta galimybė gintis, pasiruošti bylos nagrinėjimui, turėti gynėją, nėra jokio pagrindo. Kartu pažymėtina, jog R. G. neturėjo gynėjo ir nagrinėjant jos skundą apylinkės teisme.

Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nusižengimo padarymo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), tačiau pažeidimo esmė tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir nutarime buvo nustatyta tinkamai, t. y. kad būtent iš buto (duomenys neskelbtini), nuo 22 val., nakties metu sklido triukšmas. Taip pat nustatyta tiksli ir triukšmo sklidimo data ir laikas, konkretūs veiksmai, kuriais R. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje (b. l. 5, 7), todėl apeliantės skundo argumentas, kad kaltinimas jai suformuluotas netiksliai, jog iš jos buto naktimis nuolat sklinda triukšmas, yra visiškai nepagrįstas. Kartu pažymėtina, kad R. G. surašius administracinio nusižengimo protokolą, ji pastabų dėl to, kad jai būtų buvęs suformuluotas nesuprantamas ar neaiškus kaltinimas, nepareiškė (b. l. 5).

Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje, nors nenustatyta R. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nenustačius ir jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jai paskirta tik minimali nuobauda, ir ji nėra per griežta. Aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas ją švelninti dar labiau, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nenustatyta.

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintina ir nekeistina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.