Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-07-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-786-932/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-07-21
Bylos Nr.
1-786-932/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
R. A., A. Š.
Nukentėjusysis
O. O.
Advokatai
Ona Kovarskienė, Ana Grine
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-786-932/2017Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00087-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.4.2; 1.1.10.1; 1.2.14.5.2.1; 1.2.29.1.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant prokurorėms Renatai Mačiulaitienei ir Teresai Harnikienei,kaltinamiesiems R. A. ir A. Š.,

kaltinamojo R. A. gynėjai advokatei Anai Grinevičienei ir kaltinamojo A. Š. gynėjai advokatei Onai Kovarskienei,

nukentėjusiajai O. O.,

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį,

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį,Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. ir A. Š., veikdami bendrininkų grupe, pagamino netikrus dokumentus, o būtent: laikotarpiu nuo 2011-05-11 iki 2011-10-21, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, R. A. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su tikrosios ūkinės bendrijos (toliau – TŪB) „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), tikruoju nariu A. Š., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, atgalinėmis datomis pasirašė surašytus dokumentus: 2008-02-18 rangos sutartį Nr. 2008/02/18, 2008-02-18 rangos sutarties Nr. 2008/02/18 papildymą Nr. 1, 2008-02-25 pretenziją TŪB „B.“ dėl laiku nepradėtų darbų, 2008-09-11 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą pagal rangos sutartį Nr. 2008/02/18 ir jos papildymą Nr. 1, A. Š. TŪB „B.“ 2008-09-12 kasos pajamų orderį Nr. 2008/09/12 dėl 86 087,86 Lt (24 932,76 Eur) sumokėjimo, taip patvirtindami juose įrašytus melagingus duomenis apie tai, kad 2008-02-18 R. A. susitarė su TŪB „B.“ steigėju A. Š., jog ši žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atliks statybos darbus, taip pat melagingus duomenis apie tai, kad minėta bendrija minėtame žemės sklype sumontavo polius bei pamatinius pagrindus, aptvėrė minėtą žemės sklypą tvora, atliko jame drenažinius darbus bei kitus statybos darbus ir tai, kad R. A. 2008-09-12 sumokėjo už juos minėtai bendrijai 86 087,86 Lt (24 932,76 Eur), žinodamas, kad realiai jokių statybos darbų minėta bendrija minėtame žemės sklype neatliko ir neįsipareigojo jų atlikti, o 86 087,86 Lt (24 932,76 Eur) minėtai bendrijai jis nemokėjo. A. Š., veikdamas pagal bendrą susitarimą su R. A., šiuos dokumentus taip pat patvirtino savo parašais. Tokiu būdu R. A. ir A. Š., veikdami bendrininkų grupe, pagamino netikrus dokumentus - 2008-02-18 rangos sutartį Nr. 2008/02/18, 2008-02-18 rangos sutarties Nr. 2008/02/18 papildymą Nr. 1, 2008-02-25 pretenziją TŪB „B.“ dėl laiku nepradėtų darbų, 2008-09-11 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą pagal rangos sutartį Nr. 2008/02/18 ir jos papildymą Nr. 1, A. Š. TŪB „B.“ 2008-09-12 kasos pajamų orderį Nr. 2008/09/12. Šiais veiksmais R. A. ir A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat R. A. ir A. Š., veikdami bendrininkų grupe, pasikėsino apgaule R. A. naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę bei svetimą didelės vertės turtą, o būtent: A. Š., būdamas tikrosios ūkinės bendrijos (toliau – TŪB) „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), tikruoju nariu, ir R. A., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, turint tikslą, kad R. A. prisiteistų iš O. O. (buv. pavardė – A.) 60 000 Lt (17 377,20 Eur) dydžio kompensaciją bei gautų iš jos 60 000 Lt (17 377,20 Eur) dydžio pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2011-05-11 iki 2011-10-21, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrus dokumentus: 2008-02-18 rangos sutartį Nr. 2008/02/18, 2008-02-18 rangos sutarties Nr. 2008/02/18 papildymą Nr. 1, 2008-02-25 pretenziją TŪB „B.“ dėl laiku nepradėtų darbų, 2008-09-11 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą pagal rangos sutartį Nr. 2008/02/18 ir jos papildymą Nr. 1, A. Š. TŪB „B.“ 2008-09-12 kasos pajamų orderį Nr. 2008/09/12 dėl 86 087,86 Lt (24 932,76 Eur) sumokėjimo, kartu pasirašydami juos ir taip savo parašais patvirtindami šiuose atgaline data parengtuose dokumentuose įrašytus žinomai melagingus duomenis apie tai, kad R. A. 2008-02-18 neva susitarė su TŪB „B.“, jog ši bendrija žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atliks statybos darbus, minėta bendrija minėtame žemės sklype neva sumontavo polius bei pamatinius pagrindus, aptvėrė minėtą žemės sklypą tvora, atliko jame drenažinius darbus ir kitus statybos darbus, o R. A. neva sumokėjo už šiuos darbus 2008-09-12 minėtai bendrijai 86 087,86 Lt (24 932,76 Eur).

Tęsiant nusikalstamą veiką, R. A. minėtus netikrus dokumentus pateikė UAB „T.“ teisininkei D. G., kuri, kaip R. A. įgaliota atstovė, nežinodama, kad minėti dokumentai yra netikri, pasirašė šių dokumentų pagrindu parengtą 2011-10-21 patikslintą priešieškinį, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad pagal minėtą su TŪB „B.“ pasirašytą rangos sutartį buvo atlikta darbų už 87 700 Lt (25 399,68 Eur) sumą, tuo grindžiamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimas santuokoje bendromis R. A. ir O. O. lėšomis, bendra jungtinė jų nuosavybė į minėtą žemės sklypą, bei kuriuo prašoma minėtą žemės sklypą su jame pastatytais pamatais po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti O. O. ir nustatyti, kad už jai tenkantį santuokoje įgytą turtą ji sumokės R. A. 60 000 Lt (17 377,20 Eur) dydžio kompensaciją, bei šį patikslintą priešieškinį kartu su minėtais netikrais dokumentais pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui, esančiam Laisvės pr. 79A, Vilniuje, nagrinėjusiam civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų pagal O. O. ieškinį R. A. bei pastarojo priešieškinį.

Tęsiant nusikalstamą veiką, R. A. minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu 2012-01-03 teismo posėdyje palaikė minėtą 2011-10-21 patikslintą priešieškinį, apklausiamas melagingai parodė, kad jis už pamatus minėtame žemės sklype sumokėjo savo asmeninius 86 087,86 Lt (24 932,77 Eur) bei prašė priteisti jam 60 000 Lt (17 377,20 Eur) dydžio kompensaciją už jo įdėtas pinigines lėšas; 2012-03-05 teismo posėdyje melagingai paaiškino, kad minėtame žemės sklype TŪB „B.“ pastatė pamatus, padarė kelią, nusausino, iškėlė minėtą sklypą bei aptvėrė jį tvora, už ką jis minėtai bendrijai sumokėjo 86 087 Lt (24 932,52 Eur). 2012-03-05 teismo posėdyje R. A. melagingai paaiškino, kad minėtame žemės sklype TŪB „B.“ pastatė pamatus, padarė kelią, nusausino, iškėlė minėtą sklypą bei aptvėrė jį tvora, už ką jis minėtai bendrijai sumokėjo 86 087 Lt (24 932,52 Eur), po ko 2012-04-24 – 2012-05-02 teismo posėdžių metu A. Š., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su R. A., apklausiamas kaip liudytojas, davė melagingus parodymus apie tai, kad minėtame žemės sklype TŪB „B.“ atliko pamatų montavimo ir kitus darbus, už kuriuos R. A. minėtai bendrijai sumokėjo 86 000 Lt (24 907,32 Eur), po ko D. G., kaip R. A. įgaliota atstovė, paprašė tenkinti minėtą 2011-10-21 patikslintą priešieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, būdamas apgaulės įtakoje, 2012-05-02 priėmė sprendimą, kuriuo R. A. priteisė iš O. O. iš viso 48 850 Lt (14 147,94 Eur) (43 043,93 Lt (12 466,38 Eur) už minėtame sklype TŪB „B.“ atliktus darbus ir 5 806,07 Lt (1 681,55 Eur) dydžio kompensaciją už nupirktas medžiagas už O. O. priklausančio turto pagerinimą. Vis dėlto R. A. ir A. Š., veikdami kartu, nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2013-03-07 Vilniaus apygardos teismas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-02 sprendimą pakeitė ir, nepripažinęs minėtų netikrų dokumentų dėl darbų minėtame sklype atlikimo bei dalies kitų teismui pateiktų dokumentų dėl medžiagų įgijimo kaip pagrindžiančių R. A. į minėtą žemės sklypą investuotas pinigų sumas, R. A. iš O. O. priteisiamą kompensaciją už turto pagerinimus sumažino iki 3 320 Lt (961,53 Eur). Taip R. A. ir A. Š., veikdamas bendrininkų grupe kartu, per D. G., nežinančią apie vykdomą nusikalstamą veiką, R. A. naudai pasikėsino apgaule įgyti teisę į dalį R. A. 2011-10-21 patikslintu priešieškiniu prašytos kompensacijos, t. y. į 54 193,93 Lt (15 695,65 Eur) dydžio kompensaciją, iš O. O. už jai priklausančio turto pagerinimą bei šią teisę realizuojant - O. O. priklausančias 54 193,93 Lt (15 695,65 Eur) dydžio pinigines lėšas. Šiais veiksmais R. A. ir A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamasis R. A. pasinaudojo įstatymo numatyta teise ir atsisakė duoti parodymus (t. 9, b. l. 53-58, 177-180).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. A. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo nepripažino. Parodė buvęs O. A. vyras, jų santuoka nutraukta 2012 m. Gyvenant šeimoje su žmona O. planavo įgyti žemės sklypą ir jame statyti gyvenamąjį namą. Kartu su pastarąja ieškojo sklypo ir, kiek pamena, kažkur 2008 m. surado jiems patinkantį sklypą (duomenys neskelbtini), gatvės pavadinimo neprisimena. Sklypo vertės neprisimena. Sklype buvo vienas pastatas, atrodo, garažas. Vieta jiems abiem patiko ir jie nutarė minėtą sklypą įgyti. Už sklypą sumokėjo bendrais jo ir O. pinigais. Jis žino, kad dalis pinigų buvo O. paveldėti pinigai iš jos močiutės, tačiau sumos nurodyti negali (neprisimena). Prieš įgyjant minėtą sklypą jis jau pradėjo domėtis, kas jame galės atlikti statybos darbus. Tuomet kreipėsi į pažįstamą A. Š., kuris užsiiminėjo statybos darbais ir turėjo įmonę „B.“. Su juo sutarė, kad jo įmonės darbuotojai išlies gyvenamojo namo pamatus. Po pokalbio su A. Š. buvo sutarta pasirašyti rangos sutartį, taip 2008-02-18 buvo pasirašyta rangos sutartis Nr. 2008/02/18. Kur ir kada minėta sutartis buvo pasirašyta, neprisimena. Kiek pamena, visas statybines medžiagas, reikalingas pamatams lieti, pirko jis ir pats jas atvežė į sklypą. Lieti pamatus pradėjo ne iš karto po rangos sutarties sudarymo, kadangi dar buvo pašalę, tebebuvo sniegas. Jis prisimena, kad rangos sutartis buvo sudaryta anksčiau nei sklypo pirkimo pardavimo sutartis, nes jis buvo įsitikinęs, kad minėtą sklypą jie tikrai įgis, be to, kaip garantas buvo sumokėtas užstatas už sklypą, kas tikrai garantavo sklypo pardavimą jiems. Po kurio laiko A. Š. jį supažindino su vyru, vardu R.. A. Š. pasakė, kad toliau dėl darbų jis tartųsi su R., ką jis ir padarė. Kur dirba R., A. Š. neminėjo, o jis pats tuo nesidomėjo. Su R. ir A. jis aptarė, kiek jam kainuos jų paslaugos, tačiau sumos nebeprisimena. Pamatus baigė lieti rugsėjo mėn. Dėl per ilgo darbo jis ne kartą norėjo minėtą rangos sutartį nutraukti, bet taip to ir nepadarė. Pamatus liejo du-trys darbininkai, vienas iš jų R., kitų dviejų darbininkų vardų neprisimena. Minėtame sklype niekas iš jo giminaičių ar pažįstamų pamatų lieti nepadėjo, kitų statybos darbų neatliko. Jo pažįstamas V., pavardės nežino, ne kartą buvo minėtame sklype, padėjo atlikti smulkius darbus (ruošė pagrindą tvorai, šienavo žolę). Taip pat minėtus darbus su V. atliko ir jo dėdė K. K.. Už minėtus darbus jis V. atsilygindavo, sumokėdamas simbolišką atlygį (20 litų), o dėdė jam padėdavo kaip giminaitis (be atlygio). 2008-09-12 kasos pajamų orderyje Nr. 2008/09/12 nurodytą pinigų sumą (86 078 Lt) jis sumokėjo grynaisiais R. Kur ir kada perdavė minėtą pinigų sumą, neatsimena. Pamena, kad jis pasirašė jam pateiktame jau užpildytame kasos pajamų orderyje. Jis užsiima naudotų automobilių perpardavinėjimu, ką daro legaliai, moka mokesčius Olandijoje, todėl jam 86 000 Lt suma nėra didelė (tai kasdienybė). Nusikaltimų, kuriais įtariamas, nepadarė. Prasidėjus teismams skyrybų byloje, jis kreipėsi į savo giminaitį J. P., kadangi žinojo, jog pastarasis yra teisininkas, dirba skyrybų centre. J. P. sutiko padėti, paprašė pateikti visus turimus dokumentus, susijusius su santuokoje bendrai įgytu turtu. Kas teismui paruošė 2011-05-11 priešieškinį ir 2011-10-21 patikslintą priešieškinį, paaiškinti negali. Jis paprasčiausiai pateikė visus turėtus dokumentus J. P.. Žino, kad kartu su pastaruoju skyrybų centre dirba jo pažįstama teisininkė D. G., kurią jis pažįsta daugiau nei penkerius metus, ir teisininkas S. V. Kodėl priešieškiniuose skiriasi prašoma kompensuoti suma, paaiškinti negali, į tai nesigilino, nes pasitikėjo skyrybų centro teisininkais, sumokėdamas jiems už paslaugas (t. 6, b. l. 64-66) Apklaustas papildomai R. A. parodė su buvusia sutuoktine sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), surado maždaug 2007 m. gruodžio mėn. – 2008 m. sausio mėn., 2007 m. gruodžio mėn. ar 2008 m. sausio mėn., sumokėjo pardavėjui 1 000 Lt avanso, tačiau jokių dokumentų nepasirašė. 1 000 Lt suma buvo jo asmeniniai pinigai, juos mokėjo grynais. Po kiek laiko, tikslios datos neatsimena, iš žmonos sąskaitos buvo nuimti 9 000 Lt, siekiant sumokėti avansą. Minėtą pinigų sumą jie išgrynino iš bankomatų per kelis kartus, po to kartu su žmona susitiko su pardavėju bei sumokėjo 9000 Lt. Tuomet buvo pasirašytas kažkoks dokumentas, kurį pasirašė žmona ir pardavėjas, jame buvo pažymėta, kad sumokėtas bendrai 10 000 Lt avansas už minėto sodo sklypo pirkimą. Kai avansas buvo sumokėtas, pradėjo ieškoti darbininkų, galinčių sodo sklype pradėti statybas. Teiravosi per pažįstamus, svarstė kelis variantus ir pasiūlymus. Turėjo pažįstamą R. I., su kuriuo susipažino per bendrus pažįstamus. Šie pasakė, kad jis užsiima statybomis, po ko jis paskambino R. I. ir pasiteiravo, kiek kainuos išlieti namo pamatus. R. atvažiavo į sodo sklypą (buvo žiema, t. y. iki kovo mėn.), apžiūrėjo, paėmė namo projektą. Po kiek dienų jis atvažiavo bei pranešė, kad išlieti pamatus kainuos 87 700 Lt (su darbu ir medžiagomis). Jam suma tiko, su žmona apie tai kalbėjo, t. y. ji viską žinojo, kokie darbai bus atliekami, kokia jų kaina. Jis R. I. pasakė, kad nori pradėti statybas teisėtai, t. y. pasirašant visus privalomus dokumentus. R. po kiek laiko atvežė rangos sutartį. Į datą, kurią dieną buvo parengta šis dokumentas, jis nežiūrėjo, skaitė, kas joje parašyta. Sutarties esmė jam tiko, jis ją pasirašė. Jam iš viso buvo neįdomu, kokia data buvo įrašyta sutartyje, su kuo jis ją pasirašinėjo, svarbiausia, kad tokia sutartis apskritai sudaryta. Suprato, kad sutartis yra pasirašoma su TŪB „B.“ A. Š.. Ar prieš tai buvo pažįstamas su A. Š., neatsimena. Data sutartyje nurodyta 2008-02-18, tačiau nėra tikras, ar būtent tą dieną ji pasirašyta, galėjo būti pasirašyta ir kiek vėliau, tačiau tuo laikotarpiu. Taip pat neatsimena, ar ant sutarties buvo kitos pusės parašai. R. A. teigimu, darbai iš karto nebuvo pradėti vykdyti, todėl po savaitės (2008-02-25) jis parašė pretenziją dėl darbų atlikimo nepradėjimo. Kiek atsimena, jau tuo laikotarpiu bendravo su A. Š. ir šis jį patikino, kad darbai bus vykdomi. Tame laikotarpyje R. I. jau buvo davęs avansą (sumos neatsimena, avansą patvirtinantys dokumentai nepildyti). Avansus medžiagoms R. davė ne vieną kartą, sumos buvo tūkstančiais, tačiau, kiek ir kada, neatsimena. Kada buvo pradėti statybos darbai, neatsimena, bet buvo jau pavasaris. Tuo momentu, t. y. 2008-03-04, pas notarą jau buvo pasirašyta minėto sklypo prikimo pardavimo sutartis, kai jo žmona savo asmenine nuosavybe įsigijo minėtą sodo sklypą. Žmona atsiskaitė su pardavėju pavedimu. Tiksliai žino, kad kai buvo pasirašyta pas notarą minėta pirkimo pardavimo sutartis, darbai sklype dar nebuvo pradėti. Po kiek laiko darbai pradėjo vykti, pradėti lieti pamatai. Jis pats buvo sklype ir žiūrėjo, kaip vyksta darbai, pats dirbo kitus ūkinius darbus. Dėdė su pažįstamu gal ir matė, kad darbininkai lieja pamatus, tačiau nėra tuo tikras. Dėdė su V. jam padėjo statyti tvorą, t. y. liejo tvoros, bet ne namo pamatus, pamatus. Namo pamatus liejo R. I., kai pastarojo nebuvo sklype, laistė minėtus pamatus, vežiojo smėlį ir t.t. Taip pat tuo metu jis su dėde ir V. važinėjo pas savo močiutę į šios sklypą Salininkuose ir ten liejo tvoros, garažo pamatus. Ar A. Š. dirbo sklype, nežino, jis jo dirbančio nematė. Kai pamatai buvo išlieti, kartu su dėde ir V. juos apdirbinėjo. Darbai baigėsi kažkur rudenį. 2008-09-11 buvo pasirašytas darbų priėmimo aktas. Jis pretenzijų niekam neturėjo. Taip pat buvo pasirašytas užskaitos aktas, prie kurio jis buvo pridėjęs čekius 11 612,14 Lt sumai, patvirtinančius pirktas medžiagas. Minėta suma buvo įskaityta į rangos sutarties kainą. Minėtas sutartis pasirašė jis ir A. Š.. Kur šie dokumentai buvo pasirašyti, neatsimena. Kas jam pateikė pasirašyti minėtus dokumentus (ar R. I., ar A. Š.), neatsimena. Baigus darbus, likusią pinigų sumą sumokėjo R. I. Bendrai A. Š. įmonei „B.“ sumokėjo 86 087,86 Lt. Jam buvo pateiktas kasos pajamų orderis, kuris jau buvo užpildytas, jis jį tik pasirašė. Jei neklysta, jam jį davė pasirašyti R. I.. Anot R. A., medžiagas jis pirko iš savo asmeninių lėšų. Taip pat kasos pajamų orderyje nurodyta pinigų suma yra jo asmeninės lėšos. Jis oficialiai niekur niekada nedirbo, tačiau užsiimdavo naudotų automobilių prekyba iš Olandijos į Afriką ir iš to gaudavo pajamų. Pajamos buvo skirtingos, tačiau į mėnesį uždirbdavo apie 3 000 Eur. Lietuvoje jis nėra mokesčių mokėtojas, Olandijoje taip pat nemokėjo jokių mokesčių. Iš žmonos pinigų gal ir buvo pirkta kažkiek medžiagų statyboms, suma siektų apie 2 000 Lt. Po to dar kurį laiką bendravo su R. I. dėl namo statybos, bet vėliau bendravimas nutrūko. Išliejus pamatus jokie kiti statybos darbai atliekami nebuvo. 2011 m. žmona nusprendė skirtis bei kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl skyrybų. Gavo iš teismo dokumentus ir kreipėsi į advokatą, kurio duomenų neatsimena. Šis jam vėliau pasirodė įtartinas, kadangi susitiko su žmonos advokatu, mano, kad jie tarpusavyje susitarė, kad jam nieko neatitektų. Kai jo advokatas klausė, ar kažką kartu įsigijo, jis sakė, kad kartu įsigijo sklypą, pradėjo statyti namą. Keitė porą advokatų, jų paslaugos jam netiko, todėl vėliau kreipėsi į savo pusbrolį J. P., kuris dirbo skyrybų centre UAB „T.“, prašydamas padėti išsiskirti. Taip J. P. jį supažindino su S. V. Prieš tai jis jį matė porą kartų, bet jie artimai nebendravo. S. V. pasakė padėsiantis išsiskirti bei paėmė visus jo dokumentus, t. y. visas minėtas sutartis dėl statybų sklype, čekius dėl statybos prekių įsigijimo, čekius, patvirtinančius jų su žmona bendrą ūkį. Toliau jau visus reikiamus dokumentus teismui teikė minėta įmonė, į kurią jis kreipėsi. Kokius konkrečiais dokumentus ir kas juos ruošė, jis nežino. Ką jam davė pasirašyti, tą jis ir pasirašydavo. Kas jam pateikdavo pasirašyti dokumentus, neatsimena, kadangi pasirašinėjo daug visokių dokumentų, kuriuos jam duodavo pasirašyti kartais sekretorė, kartais S. V. Kai pasakė santuokoje įgijęs sklypą ir pradėjęs statyti namą, tada ir buvo surašytas priešieškinys, siekiant padalinti bendrą turtą per pusę. S. V. jam pasiūlė tokį variantą, kad priešieškiniu galima paprašyti teismo bendrai įgytą turtą, t. y. sklypą, palikti jam, o jis žmonai sumokės pusę jo vertės. Jam tiko, todėl ir buvo surašytas toks priešieškinys, kuris įteiktas teismui. Visgi, kas jį rengė ir teikė teismui, R. A. teigė nežinantis, jis tą priešieškinį tik pasirašė. Teismo sprendimas nebuvo priimtas, kadangi tai buvo parengiamasis posėdis, be to, teismui trūko medžiagos. Toliau vyko teismo posėdžiai, tačiau jis juose nedalyvavo, kadangi prižiūrėjo savo senelį. Kiek žino, jį teismuose atstovavo skyrybų centro darbuotojai, tačiau, kas konkrečiai, nežino, žino, kad ėjo S. V. Po kiek laiko skyrybų centro darbuotojai, tačiau, kas tiksliai, nežino, pasiūlė jam padaryti minėto sklypo įvertinimą. Kam to reikėjo, nežino, tačiau jis darė viską, ką jam liepė. 2011 m. rugsėjo mėn. jis užsakė sklypo įvertinimą, kurį atliko įmonė, bei gavo pažymą, kad minėtas sklypas su pastatais, kurie yra tai diena, yra įvertintas 128 000 Lt. Visus minėtus dokumentus atidavė skyrybų centro darbuotojams, tačiau kam konkrečiai - neatsimena. Po kiek laiko teisme buvo pateiktas patikslintas priešieškinys, kurį pasirašė D. G.. Tuo priešieškiniu buvo prašoma priteisti jam 60 000 Lt už turto pagerinimą. Tuo metu, kai buvo rašomi ieškiniai, vyko teismai, ar jis bendravo su D. G., negali pasakyti; jam atrodo, kad nebendravo. Po kurio laiko įvyko teismo posėdis, jį išskyrė ir jam priteisė apie 48 000 Lt kompensaciją už bendro turto pagerinimą. Buvusiai sutuoktinei toks sprendimas netiko, ji jį apskundė ir nuo to laiko prasidėjo ikiteisminis tyrimas. Teisininkai jam paaiškino, kad santuokoje įgytą sklypą įvertinus 128 000 Lt suma, taip pat tai, jog darbai buvo atlikti irgi santuokoje, jis turi teisę į pusę dalies, todėl ir buvo prašyta priteisti jam 60 000 Lt. Dokumentai yra tikri, pasirašytoje sutartyje darbai atlikti, kasos pajamų orderyje nurodyti pinigai sumokėti. Jis nesikreipė konkrečiai į D. G., kreipėsi į teisininkus, jiems aiškino savo situaciją, o šie siūlė, kaip padalinti bendrai įgytą turtą (t. 6, b. l. 89-92).

Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamasis A. Š. iš pradžių nurodė parodymus duosiantis įrodymų tyrimo pabaigoje, apklausus nukentėjusiąją ir liudytojus, tačiau vėliau poziciją pakeitė ir parodymus duoti apskritai atsisakė (t. 9, b. l. 53-58, 177-180).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. Š. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo nepripažino, parodymus duoti atsisakė (t. 7, b. l. 4-5, 9-10, 16-17), 2012-12-18 pateikė raštišką paaiškinimą. Rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jam nesuprantamas įtarimas, jokių nusikalstamų veikų nevykdė, dokumentų neklastojo, jokios naudos, išskyrus apmokėjimo už atliktus darbus, nesiekė, yra TŪB „B.“ steigėjas. Pranešime apie įtarimą nurodytu laiku buvo sutaręs su R. A. atlikti pamatų montavimo darbus, kurių vykdymą pavedė R. I., dirbusiam TŪB „B.“. R. I. paruošė dokumentus, o jis juos pasirašė. To, kur šiuos dokumentus pasirašė R. A., jis nežino. Darbus atliko R. I. samdydamas tam žmones. Kiek žino, tame objekte dirbo S. P. ir du vyrai iš bendrijos, kurioje gyveno R. I.: D. ir A. R. A. pirko dalį medžiagų, tačiau darbai vis tiek vyko nelabai sklandžiai. Jį tai neramino, nes nenorėjo prarasti gerų santykių su R. A., kurį pažįsta beveik šešerius metus, naudojosi jo paslaugomis pirkdamas mašinas (t. 5, b. l. 119).

Apklausiamas A. Š. kaltės taip pat nepripažino, parodė buvęs TŪB „B.“ steigėjas, bet nėra tuo tikras. Taip pat įmonės steigėjais buvo D. G. ir A. Š.. Įmonė įregistruota 2002 m., ir nuo to laiko jis joje dirbo. Jei neklysta, įmonėje nustojo dirbti kažkur 2010 m. Įmonės veikla - statybos darbai. Įmonėje dirbo darbuotojai, be to, jis ir pats dirbo statybos darbus. Kokiose pareigose dirbo D. G., tiksliai neatsimena, darė viską, išskyrus statybos darbus. A. Š. dirbo tą patį darbą, ką ir D. G., tačiau, ką tiksliai jos dirbo, neatsimena. Su A. Š. visiškai nebendrauja, o su D. G. kartais bendrauja, tačiau jų bendravimas apsiriboja tik dalykiniais klausimais, nes jis iki šiol turi didelių įsiskolinimų dėl minėtos bendrovės veiklos. R. A. pažinojo, kaip su juo susipažino, neatsimena, jei neklysta, jis kažkada prekiavo automobiliais. Atsakydamas į klausimą, ar R. A. užsakė TŪB „B.“ atlikti statybos darbus, atsakė - tikriausiai užsakė, neatsimena. Dėl jam parodytų 2008-02-18 rangos sutarties Nr. 2008/02/18, 2008-02-18 rangos sutarties Nr. 2008/02/18 papildymo Nr. 1, 2008-02-25 pretenzijos TŪB „B.“ dėl laiku nepradėtų darbų, 2008-09-11 atliktų darbų priėmimo perdavimo akto pagal rangos sutartį ir jos papildymo Nr. 1, 2008-09-11 atliktų darbų kainos suderinimo ir užskaitos akto, 2008-09-12 kasos pajamų orderio Nr. 2008/09/12 dėl 24 932,76 Eur (86 087,86 Lt) įvykdyto mokėjimo nieko negali pasakyti, nes neatsimena, tikriausiai jis pasirašė minėtus dokumentus. Greičiausiai minėtoje rangos sutartyje nurodyti darbai buvo atlikti, konkrečiai neatsimena. Kas atliko rangos sutartyje išvardintus darbus, neatsimena. Tikriausiai, minėtame kasos pajamų orderyje nurodyta suma buvo sumokėta, grynais ar pavedimu, kas ją sumokėjo, neatsimena. R. I. pažįsta, pastarasis dirbo TŪB „B.“ statybininku, tačiau, ar jis dirbo R. A. sodo sklype, negali pasakyti, nežino, tačiau neatmeta tokios galimybės. Apie R. A. skyrybas su žmona kažką girdėjo, bet tik patį faktą. Savo kaltės nepripažįsta, jokių dokumentų neklastojo, kokie faktai juose užfiksuoti, tokie ir buvo įvykdyti. Taip pat jokių svetimų pinigų jis įgyti neketino ir neįgijo, O. A. nepažįsta, gal matė vieną kartą (t. 7, b. l. 20-22).

Kitos papildomos apklausos metu A. Š. parodė, kad apie įmonės veiklą nuo 2005 m., kuomet FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą ir kratos metu paėmė visą įmonės apskaitą, nelabai ką gali paaiškinti, kadangi neatsimena, tačiau įmonė ir toliau vykdė veiklą, t. y. statybinių darbų atlikimą. Po FNTT pradėto tyrimo įmonė išsikraustė iš patalpų, esančių Tilto g., Vilniuje, tačiau kur, neatsimena. Jei neklysta, įmonė po to dar keitė buveinės adresus, tačiau, kur jie buvo, neatsimena. Nuo 2007 m. įmonė veiklą tikrai vykdė, tačiau nelegaliai, t. y. buvo priimami neoficialūs užsakymai, statybos darbus atlikdavo nelegaliai dirbantys darbuotojai, kurių nei vardų, nei pavardžių neatsimena. Taip pat neatsimena nei vieno objekto adreso ir pavadinimo, kur po 2007 m. buvo atliekami statybos darbai. Iki kelintų metų įmonė taip dirbo, neatsimena. Dėl statybos darbų, kurių užsakovas buvo R. A., gali pasakyti, kad minėtame objekte rangos sutartyje nurodyti darbai buvo atlikti. Statybos darbų atlikimui buvo paskyręs atsakingą darbuotoją, tačiau ką, neatsimena, gali būti, kad dirbo asmuo, vardu R.. Kaip vyko statybos darbai minėtame sklype, nežino, nes sklype dirbo minėtas jo atsakingas asmuo. Jis asmeniškai minėtame sklype buvo kelis kartus, t. y. pirmą kartą atvažiavo į minėtą sklypą kartu su R. A. pasižiūrėti, ar verta imtis darbų. Kai nusprendė, kad atliks darbus sklype, kaip ir minėjo, paskyrė asmenį, kuris viską ir darė. Jei neklysta, minėtame objekte dirbo 4-5 žmonės, jie dirbo nelegaliai, pastarųjų duomenų neatsimena. Kas sudarė darbų sąmatą, nustatė atliktų darbų kainą, neatsimena, tą galėjo padaryti ir jis, ir kiti įmonės steigėjai, t. y. A. Š., D. G.. Rangos sutartį bei kitus dokumentus su R. A. pasirašė jis, tačiau, kas rengė minėtus dokumentus, neatsimena. Kasos pajamų orderyje atlikti rankraštiniai įrašai, panašūs į rašytus jo ranka. Įmonė turėjo kažkokius darbo įrankius, tačiau ką tiksliai, nežino. Įmonė specialiosios technikos neturėjo, ji buvo samdoma, tačiau, kas konkrečiai samdė spec. techniką darbams atlikti, neatsimena. Kai buvo atlikti darbai, jie buvo priduoti užsakovui, tačiau, ar jis, ar kitas asmuo pridavė minėtus darbus užsakovui, neatsimena. Taip pat neatsimena, kur buvo pasirašyti dokumentai dėl atliktų darbų. Kasos pajamų orderyje nurodyta suma jam buvo sumokėta grynais, tačiau apie įmonės kasą nieko neatsimena, t. y. neatsimena, kam perdavė ir ar apskritai perdavė iš R. A. už atliktus darbus gautus pinigus, kas mokėdavo darbuotojams atlyginimus ir t. t. Kur padėjo R. A. sumokėtus pinigus, neatsimena. Ar D. G. davė kažkiek pinigų kaip įmonės skolą jai, neatsimena. Kieno lėšomis vyko statybos, t. y. kieno sąskaita buvo perkamos medžiagos (įmonės ar užsakovo), neatsimena, už tą tikriausiai buvo atsakingas jo minėtas paskirtas asmuo. Aptariamo sandorio į įmonės apskaitą tikriausiai neįtraukė. Jis asmeniškai su įmonės apskaita nieko bendro neturėjo. Po 2007 m. neatsimena tokio atvejo, kad jis kažkam neštų dokumentus, kad šie būtų įtraukti į įmonės apskaitą. Ar dokumentus, susijusius su statybomis R. A. sklype, jis nešė A. Š. ar D. G., siekiant įtraukti juos į apskaitą, neatsimena. Dėl mokesčių sumokėjimo nieko paaiškinti negali, kadangi VMI niekada neteikė deklaracijų ir mokesčių nemokėjo, už tą buvo atsakinga A. Š. TŪB „B.“ buvo skolinga jam ir D. G., tačiau kiek ir už ką, neatsimena. Jei D. G. nurodo, kad skola buvo jai grąžinta iš R. A. pinigų, reiškia taip ir buvo, tačiau jis pats to neatsimena. Asmens vardu D. iš sodų bendrijos „Ž.“ neatsimena, ar toks dirbo pas R. A., nežino. Pažinojo S. P., buvusį futbolininką, ar jis dirbo pas R. A. neatsimena, kiek žino, S. P. yra miręs (t. 8, b. l. 169-170).

Teisiamajame posėdyje apklausiama nukentėjusioji O. O. (buvusi A.) parodė 2007 m. paveldėjusi iš savo močiutės žemės sklypą, kurį norėjo parduoti ir įsigyti kitą sklypą geresnėje vietoje, o likusius pinigus skirti namo statyboms. Netrukus rado patinkantį sklypą, susiskambino su pardavėju, nuvažiavo apžiūrėti sklypą, kuris jai labai patiko. Pasitarė vyru R. A. ir nusprendė sklypą pirkti. Su pardavėjais A. ir N. T. buvo susitikusi kelis kartus, sutarė sklypo pardavimo kainą (110 000 Lt), per du kartus grynais sumokėjo 10 000 Lt avansą (du kartus po 5 000 Lt), o, kai pas notarą pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, iš karto iš savo sąskaitos pervedė likusią 100 000 Lt sumą. Jos vyras R. A. jokių pinigų už sklypą T. nemokėjo, už viską atsiskaitė ji viena. Nusipirkusi sklypą su vyru aptarė, ką toliau daryti, nusprendė namą statyti savo jėgomis, pinigų buvo ne per daugiausia, todėl daryti darbus patiems buvo pigiau. Dėl prasto oro darbai buvo pradėti ne iš karto, o daugmaž balandžio mėn. Sklype dirbo jos vyras R. A., taip pat padėjo kaimynas ir vyro dėdė, daugiau jokių darbininkų nėra mačiusi, juo labiau, nebuvo kalbos apie firmos samdymą. Ji pati sklype apsilankydavo periodiškai, 2-3 kartus per savaitę. Jos vyras nedirbo (į jos prašymus susirasti darbą atsakydavo nuolatiniais pažadais), savo pinigų neturėjo (pastarasis dirbo nebent atsitiktinius pavienius darbus, kartais draugai paprašydavo iš užsienio atvaryti automobilį, bet tai buvo retai, R. nuolatinių pinigų neturėjo, ji apmokėdavo pastarojo kasdienines išlaidas – už cigaretes, benziną ir pan., vyras nepridėjo nei prie komunalinių mokesčių sumokėjimo, nei kitų išlaidų). Ji R. davė pinigus, o šis pirko visas reikalingas statybines medžiagas, atsiskaitinėjo su kaimynu (užmokestis priklausė nuo atliktų darbų kiekio); dėdė yra asocialus asmuo, todėl pastarasis dirbo labiau už maistą ir gėrimus. Taigi visą statybų eigą buvo pilnai patikėjusi savo vyrui. Nuo balandžio mėn. iki rugsėjo mėn. buvo išlieti pamatai, sutvarkyta žemė po jais ir iš vienos sklypo pusės aptverta tinklinė tvora. Rudenį baigėsi pinigai (likę nuo sklypo pardavimo, be to, dar 73 000 pagal paskolos raštelį grynais buvo paskolinusi jos motina; didžiąją dalį tų pinigų atidavė vyrui statybos darbams), o tuo pačiu ir darbai. Po to prasidėjo pykčiai su vyru, nusprendė skirtis. Skyrybų proceso pradžioje R. A. pradėjo iš jos reikalauti pinigų, prašė 7 000 Lt. Iš pradžių neaiškino, už ką ji jam turėtų mokėti, vėliau sakė, kad už jo atliktus darbus (toks reikalavimas atsirado pradėjus atstovauti Skyrybų centro teisininkams). Galiausiai buvo pateiktas priešieškinys, kuriame buvo nurodyta neva R. A. buvo sudaręs sutartį su TŪB „B.“, kuri jos sklype atliko darbus. Nukentėjusioji kategoriškai paneigė, kad darbams atlikti su vyru samdė kažkokią įmonę, tokios net kalbos nebuvo, A. Š. nepažįsta (t. 9, b. l. 53-58).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji O. O. Parodė 2006-09-16 susituokusi su R. A.. 2007-10-12 ji iš savo močiutės T. P. paveldėjo Vilniaus rajone esantį žemės sklypą, kurį 2007-11-05 pardavė už 140 000 Lt. Pardavusi sklypą ėmė ieškotis pigesnio varianto, kad galėtų sklype statytis namą. 2008 m. pradžioje rado tinkantį variantą ir 2008-03-04 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Už minėtą žemės sklypą sumokėjo 110 000 Lt, kuriuos gavo pardavusi paveldėtą sklypą. Kiek pamena, 2008 m. balandžio mėn. pradėjo lieti namo pamatus. Namo pamatus liejo jos vyras R., buvęs kaimynas V., kuris gyveno (duomenys neskelbtini), ir R. dėdė vardu K., pavardės nežino, gyvenantis (duomenys neskelbtini). R. tuo metu niekur nedirbo, todėl jis pats savo motinos automobiliu V. ir K. vežiojo į sklypą. Visos statybinės medžiagos buvo perkamos iš jos pinigų, R. statybines medžiagas atveždavo į sklypą. Darbai vyko kažkur iki 2008 m. spalio mėn. Už darbus su darbininkais atsiskaitoma buvo taip pat jos pinigais, kas savaitę. 2008 m. rudenį jos santykiai su R. pašlijo, jis ir toliau nedirbo. Nuo 2009 m. gegužės mėn. jie kartu nebegyveno. Kažkur 2010 m. birželį, tiksliai nepamena, jai paskambino R. ir pasiūlė susitikti. Susitikus R. pasakė, kad už tai, jog jis dirbo sklype, t. y. liejo pamatus, ji jam privalo sumokėti 14 000 Lt. Ji R. pasakė nesijaučianti skolinga ir jo prašomos pinigų sumos jam nemokės, kadangi gyvenant kartu ji jį pilnai išlaikė. Tuomet R. A. jai pasakė, kad, jei ji nesumokės jo prašomos sumos, tai per teismus sumokės daug daugiau. Po pokalbio kreipėsi pagalbos į advokatus. 2010-06-03 su advokatu V. V. sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, 2010-07-09 ji kreipėsi su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo jos asmenine nuosavybe. Prasidėjus skyrybų procesui, R. A. ir toliau reikalavo, kad ji jam sumokėtų 14 000 Lt. 2011-05-11 gavo pirmą R. A. priešieškinį, kuriame ši reikalavo neva į sklypą investuotus 12 597,12 Lt. Ji ir toliau atsisakė R. mokėti jo prašomą sumą. 2011-11-08 gavo teismui pateiktus jos buvusį vyrą R. A. atstovaujančio įgalioto asmens UAB „T.“ skyrybų centro teisininkės D. G. pasirašytą patikslintą priešieškinį su priedais. Vienas iš pateiktų priedų yra 2008-02-18 rangos sutartis Nr. 2008/02/18, sudaryta tarp R. A. ir A. Š. TŪB „B.“, bei 2008-09-12 kasos pajamų orderis Nr. 2008/09/12, kuriuo R. A. neva 2008-09-12 sumokėjo šiai bendrijai už statybos darbus grynais 86 087,86 Lt. Nukentėjusioji nurodė esanti įsitikinusi, kad šių dokumentų pagrindu R. A. siekė prisiteisti piniginę kompensaciją už neva santuokos metu jos asmeninės nuosavybės pagerinimą. Tvirtina, kad R. A. nei 2008-02-18, nei 2008 m. jokių sutarčių nei su įmone TŪB „B.“, nei su jokia kita bendrove nepasirašinėjo, jokių darbų TŪB „B.“ žemės sklype neatliko, jokių 86 087,86 Lt R. A. šiai TŪB „B.“ nemokėjo. Visi šie dokumentai (sutartis, kasos pajamų orderis ir kiti) buvo surašyti atgaline tvarka po to, kai R. A. bylos vedimą perėmė D. G.. Viskas buvo padaryta vieninteliu tikslu - apgaule įgyti iš jos didelės vertės turtą, t. y. pateikti šiuos dokumentus teismui, siekiant iš jos prisiteisti didelės vertės piniginę kompensaciją. Būtent tai ir buvo padaryta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-94-127/2012 priėmus 2012-05-02 sprendimą, kuriuo remiantis R. A. pateiktais dokumentais iš jos R. A. buvo priteista 48 850 Lt kompensacija. Nukentėjusioji O. O. nurodė A. Š. nepažįstanti, apie bendrovę TŪB „B.“ nieko nežino, nei apie nurodytą bendrovę, nei ten dirbančius asmenis R. A. su ja niekada nekalbėjo. Apklausiama nukentėjusioji pabrėžė, kad R. A. pateiktoje rangos sutartyje nurodyta darbų atlikimo pradžia, o ir pati sutarties sudarymo data yra ankstesnės nei buvo įsigytas sklypas. Taip pat patikslintame priešieškinyje R. A. teigia Olandijoje perpardavinėjęs automobilius. Vienas iš jo pateiktų automobilio pirkimo kvitų sudarytas 2008-02-18 Olandijoje tarp R. A. ir P. D.. Tą pačią dieną sudaryta ir R. A. pateikta rangos sutartis, jos sudarymo vieta Vilnius, kas rodo, jog vienu metu R. A. negalėjo būti ir Lietuvoje, ir Olandijoje. Be to, rangos sutarties 2008-02-18 papildymu Nr. 1 nustatyta, kad iš 87 700 Lt darbų kainos surašant atliktų darbų kainos suderinimo ir užskaitos aktą bus išskaičiuojamos pinigų sumos pagal užsakovo pateiktus dokumentus, patvirtinančius medžiagų pirkimą. Pagal 2008-09-11 atliktų darbų kainos suderinimo ir užskaitos aktą R. A. neva pateikė rangovui dokumentus, patvirtinančius jo išlaidas užperkant statybines medžiagas iš viso už 11 612,14 Lt sumą. Kaip matyti iš šio akto 2 punkto, iš bendros 87 700 Lt sumos buvo atimta ne 11 612,14 Lt, bet 1 612,14 Lt suma, tokiu būdu paskaičiuojant užsakovo rangovui už darbus mokėtiną sumą suklystant per 10 000 Lt. Ši suma buvo įrašyta taip pat ir į kasos pajamų orderį. Dėl tokių aplinkybių nukentėjusioji nurodo mananti, jog rangos sutartis ir ją lydintys dokumentai buvo sudaryti atgaline data, siekiant pagrįsti lėšų į statybas ginčo sklype įnešimą, kurio tikrovėje niekuomet nebuvo. Pabrėžė 2008 m. su R. A. gyvenusi kartu, vedusi bendrą šeimos ūkį, dėl ko jai yra gerai žinomos aplinkybės dėl R. A. tuometinės finansinės padėties, kuri buvo itin bloga. Ji nuolat rėmė R., kuris pats į šeimos iždą neįnešdavo jokių lėšų, kadangi jų neturėjo. Ji jam prašant padengdavo net tokias smulkias išlaidas kaip rūkalai ar kitos kasdienės išlaidos. Tokiu būdu R. A. teiginiai, kad jai nežinant pastarasis, kuris tuo metu realiai neuždirbo ir neturėjo jokių finansinių lėšų, sudarė rangos sutartį su TŪB „B.“, yra melagingi. Jokia TŪB „B.“ darbų neatliko, viskas, kas buvo padaryta žemės sklype, atlikta R. A., jo dėdės K. ir buvusio kaimyno V. (pavardės nepamena) (t. 2, b. l. 65-67). Dar kitos papildomos apklausos metu nukentėjusioji O. O. pažymėjo nieko nežinanti, kad R. A. be jos būtų susitikęs su žemės sklypo pardavėjais, iš savo asmeninių pinigų sumokėjęs pardavėjams 1 000 Lt avansą. Avansą mokėjo ji asmeniškai iš savo lėšų per 2 kartus, iš viso 10 000 Lt, ką patvirtino ir sklypo pardavėja. Iki kol savo vardu neįsigijo sodo sklypo, jokie statybos darbai jame atliekami nebuvo, be to, buvo kovo mėn., dar šalta, todėl ir fiziškai jie vykti negalėjo. Per tą laiką buvo perkamos įvairios medžiagos statyboms, t. y. R. A. pasakydavo, kokių medžiagų reikia, kiek pinigų tam reikės, po ko ji tuomet nuimdavo iš savo sąskaitos pinigus ir atiduodavo R.. Ji juo pasitikėdavo, todėl jokių čekių iš jo nereikalaudavo. Pripažįsta, kad R. A. važiavo į parduotuves, pirko medžiagas, jas veždavo į sklypą. Po kurio laiko suprato, kad už tokią sumą, kokią ji jam yra davusi, šis medžiagų tikrai nepirko. Buvo atvejis, kuomet ji paprašė pateikti čekius, kurių jis nepateikė. Kiek žino, jis teismui pateikė čekius už apie 12 000 Lt sumą, o ji pastarajam statyboms per visą laikotarpį buvo davusi daug daugiau. Statybos prasidėjo kažkur 2008 m. pavasarį, atšilus orams. Jose, kaip ir minėjo anksčiau, dirbo R., dėdė K., pažįstamas V., jokių kitų asmenų statybose nebuvo. Ji pati retkarčiais lankydavosi statybose, be to, R. A. beveik kiekvieną kartą pasakodavo apie vykdomus darbus (ką padarė statybose ir pan.). Apie jokius kitus darbininkus, kurie dirbtų sodo sklype, negirdėjo. Vasaros pabaigoje pamatai buvo išlieti pilnai ir tuo darbas sklype sustojo, kadangi baigėsi pinigai. Ji planavo imti paskolą, tačiau kadangi buvo ištekėjusi, o jos vyras niekur nedirbo, jos pajamos buvo dalijamos perpus, todėl jai trūko lėšų paimti paskolą (t. 2, b. l. 69-72).

Teisiamajame posėdyje apklausiama liudytoja A. T. parodė šias esmines aplinkybes: 2008 m. kartu su vyru nutarę parduoti žemės sklypą kreipėsi į pardavimų agentą, kuris netrukus surado pirkėją (O. A.). Su pastarąja buvo susitikę kelis kartus, sutarė kainą (110 000 Lt), O. A. per du kartus grynais sumokėjo 10 000 Lt avansą, o pas notarą pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį iš savo sąskaitos į jos (A. T.) sąskaitą pervedė 100 000 Lt. O. A. vyras, kuris dalyvavo vieno iš susitikimų metu, jokių pinigų jai ir vyrui nemokėjo, už viską atsiskaitė O. A. (sumokėjo ir avansą ir pagrindinę sumą). Būtent ji buvo sklypo pirkėja, su ja sudaryta sutartis, vyras jokių pirkimo reikalų su jais nederino. Parduotame sklype, kurį pardavė, jokių statinių, išskyrus metalinį garažą, nebuvo. Pasirašius sutartį visus dokumentus perdavė O. A. Detalesnius parodymus liudytoja nurodė davusi ikiteisminio tyrimo metu, teismui perskaičius šiuos jos parodymus, liudytoja A. T. patvirtino, kad jie surašyti teisingai ir prašė jais vadovautis (t. 9, b. l. 72-79).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. T. parodė, kad ji kartu su vyru N. T. turėjo jai bei vyrui nuosavybės teise priklausantį sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2008 m. nusprendė jį parduoti, todėl kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą, kurios pavadinimo neatsimena, bei užsakė pardavimo paslaugą. Po kiek laiko, 2008 m. vasario pradžioje, jiems paskambino pardavimų agentas, kurio duomenų neatsimena, bei pasakė, kad yra klientas, norintis pirkti jų sodo sklypą. Konkrečių aplinkybių nelabai jau atsimena, tačiau susitiko su klientu, kaip vėliau paaiškėjo, O. O. (A.). 2008-02-20 susitikime dalyvavo ji su vyru, agentas bei O. Pastaroji jau buvo apsisprendusi, kad pirks minėtą sodo sklypą, todėl tą pačią dieną, t. y. 2008-02-20, vyras pasirašė sutartį, kad O. O. perka, o jie parduoda minėtą sodo sklypą už 110 000 Lt. Sutartį pasirašė O. ir jos vyras N. T. Tą pačią dieną O. grynais sumokėjo 5000 Lt avanso. Avansą mokėjo O. grynais. Su pirkėja buvo susitarę, kad dar 5000 Lt avanso ji sumokės prieš pasirašant notarinę sutartį, o likusią pinigų sumą – pasirašant notarinę pirkimo pardavimo sutartį. Kuomet 2008-02-20 buvo pasirašyta sutartis, susitikime dalyvavo O. viena, jos vyro nematė. Apie sodo sklypą gali paaiškinti, kad jame buvo tik metalinis garažas, daugiau jokių pastatų nebuvo. Sklypui buvo jau paruoštas statybos projektas bei išduotas statybos leidimas. Sekantis susitikimas su pirkėja įvyko 2008-03-04 pas notarą. Susitikime dalyvavo O. O. su vyru, kurio duomenų neatsimena, nes visada bendravo tik su O.. Su jos vyru nebendravo, net neatsimena jo veido bruožų, nes jis buvo su kapišonu. Taip pat susitikime dalyvavo ji su vyru N. T. ir pardavimų agentas. Kaip ir buvo sutarę, O. asmeniškai sumokėjo dar 5000 Lt avanso, buvo pasirašytas patvirtinimas, kad ji sumokėjo minėtą pinigų sumą, patvirtinimą pasirašė jos vyras. Kuomet pasirašė notarinę pirkimo pardavimo sutartį, į jos sąskaitą O. iš savo sąskaitos pervedė 100 000 Lt. Notarinę pirkimo pardavimo sutartį pasirašė ji ir jos vyras N. T., o iš pirkėjo pusės pasirašė tik O. O., jos vyras niekur nepasirašinėjo ir jo duomenų sutartyje niekur nėra, kaip pirkėja nurodyta tik O.. Kai sandoris įvyko, pirkėjai buvo perduoti visi sklypo dokumentai bei raktai nuo sklype buvusio garažo. Kažkur 2011 m. pas ją į darbą atvažiavo O. bei prašė, ar ji galėtų jai duoti 2008-03-04 patvirtinimo kopiją dėl sumokėto 5 000 Lt avanso, kadangi ji pati neturėjo minėto dokumento. Ji padarė kopiją ir atidavė O.. O. kažką minėjo apie teismus, t. y. kad ji kreipėsi į teismą ir minėtą dokumentą reikia pristatyti teismui (t. 2, b. l. 77-78).

Iš ikiteisminiame tyrime apklausto liudytojo N. T. parodymų, kurie teisme perskaityti balsu, matyti, jog jis kartu su žmona A. T. turėjo jam bei žmonai nuosavybės teise priklausantį sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). 2008 m. nusprendė jį parduoti, todėl kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą, kurios pavadinimo neatsimena, bei užsakė pardavimo paslaugą. Po kiek laiko, 2008 m. vasario pradžioje, jiems paskambino pardavimų agentas, kurio duomenų neatsimena, bei pasakė, kad yra klientas, norintis pirkti jų sodo sklypą. Konkrečių aplinkybių nelabai jau atsimena, tačiau susitiko su klientu, kaip vėliau paaiškėjo, O. O. (A.). 2008-02-20 susitikime dalyvavo jis su žmona, agentas bei O. Ji jau buvo apsisprendusi, kad pirks minėtą sodo sklypą, todėl tą pačią dieną, t. y. 2008-02-20, pasirašė sutartį, kad O. O. perka, o jie parduoda minėtą sodo sklypą už 110 000 Lt. Sutartį pasirašė O. ir jis. Tą pačią dieną O. grynais sumokėjo 5 000 Lt avanso. Avansą mokėjo O. grynais. Su pirkėja buvo susitarę, kad dar 5 000 Lt avanso ji sumokės prieš pasirašant notarinę sutartį, o likusią pinigų sumą – pasirašant notarinę pirkimo pardavimo sutartį. Kuomet 2008-02-20 buvo pasirašyta sutartis, susitikime dalyvavo O. viena, jos vyro nematė. Apie sodo sklypą gali paaiškinti, kad jame buvo tik metalinis garažas, daugiau jokių pastatų nebuvo. Sklypui jau buvo paruoštas statybos projektas bei išduotas statybos leidimas. Sekantis susitikimas su pirkėja įvyko 2008-03-04 pas notarą. Susitikime dalyvavo O. O. su vyru, kurio duomenų neatsimena, nes visada bendravo tik su O. Su jos vyru nebendravo, net neatsimena jo veido bruožų, nes jis buvo su kapišonu. Taip pat susitikime dalyvavo jis su žmona A. T. ir pardavimų agentas. O. asmeniškai sumokėjo dar 5000 Lt avanso. Buvo pasirašytas patvirtinimas, kad ji sumokėjo jiems minėtą pinigų sumą, ir, kuomet pasirašė notarinę pirkimo pardavimo sutartį, į žmonos sąskaitą ji pervedė 100 000 Lt. Notarinę pirkimo pardavimo sutartį pasirašė jis ir jo žmona A. T., o iš pirkėjo pusės pasirašė tik O. O.. Jos vyras niekur nepasirašinėjo ir jo duomenų sutartyje niekur nėra, kaip pirkėja nurodyta tik O.. Kai sandoris įvyko, daugiau nei su O., nei su jos vyru nebendravo. Pirkėjai buvo perduoti visi sklypo dokumentai bei raktai nuo sklype buvusio garažo (t. 2, b. l. 74-75).

Žemesnės instancijos teismas

Teisme apklaustas kaip liudytojas S. V. parodė dėl turimų atminties sutrikimų jokių bylai reikšmingai aplinkybių nebeatsimenantis, prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais. Teismui perskaičius patvirtino, kad jie surašyti teisingai. Papildomai pažymėjo, kad jis buvo skyrybų centro UAB „T.“ direktorius, D. G. dirbo teisininke. Jis pats užsiėmė organizaciniu darbu, rūpinosi darbuotojų priėmimu-atleidimu, sprendė įvairias problemas. Kiek atsimena, pagal jo žodinį pavedimą teisininkė D. G. buvo pavesta atstovauti tvarkyti visus su R. A. skyrybų byla susijusius klausimus. Jis pats į šią bylą nesigilino, viską tvarkė būtent D. G. (mano, kad ji ir ruošė visus reikalingus dokumentus). Į teismo posėdžius kaip R. A. atstovas (pagal R. A. įgaliojimą) ėjo tik dėl to, kad pakontroliuotų D. G. elgesį, kuri toje byloje elgėsi iššaukiančiai, konfliktavo su teisėja. Su bylos medžiaga susipažino posėdžių metu, yra profesionalus teisininkas, todėl toks susipažinimas jam daug laiko neužima. Pats jokių klausimų tiesiogiai su R. A. neaptarinėjo. Apie TŪB „B.“ jam žinoma tik tiek, kiek buvo paskaitęs „Laisvame laikraštyje“, kur buvo nurodyta, kad tai yra D. G. įmonė (t. 9, b. l. 93-98).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. V. parodė, kad jis nuo 2004 m. iki šiol vadovauja skyrybų centrui UAB „T.“. Bendrovė teikia teisines paslaugas, t. y. konsultuoja teisiniais klausimais, rengia procesinius dokumentus, atstovauja pagal įgaliojimus klientus teisme. Teisminio nagrinėjimo metu teisme, remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso nuostatomis, klientams gali atstovauti tik advokatai. Kadangi bendrovėje dirba tik teisininkai, neturintys advokatų statuso, todėl bendrovė bendradarbiauja su praktikuojančiais advokatais. Jie reklamos dėka suranda klientus, juos konsultuoja teisiniais klausimais, rengia klientų vardu procesinius dokumentus, o teisminio nagrinėjimo metu teisme klientus atstovauja advokatas, išskirtiniais atvejais klientų prašymu į teismus eina jis pagal įgaliojimus, kad klientams būtų drąsiau. Nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2012 m. vasario mėn. bendrovėje teisininkės pareigose dirbo D. G.. Taip pat bendrovėje teisininku dirba J. P., kuris, kiek žino, yra R. A. giminaitis. 2011 m., dabar tiksliai datos neprisimena, į jų bendrovę kreipėsi R. A. su prašymu surašyti teismui ieškinį ar priešieškinį dėl jo santuokos nutraukimo. Kada, kokiu būdu ir kokius dokumentus jis pateikė šiam procesiniam dokumentui surašyti, neprisimena. Asmeniškai jis R. A. skyrybų klausimais nesirūpino, jokių procesinių dokumentų nerengė ir teismui neteikė. Kiek žino, R. A. vardu procesinius dokumentus teismui rengė D. G., šią aplinkybę ji pati patvirtino civilinėje byloje (numerio neprisimena) pagal D. G. ieškinį dėl darbo užmokesčio nesumokėjimo, kurioje UAB „T.“ yra atsakovė. Kiek žino, R. A. skyrybų proceso eigą kontroliavo D. G., t. y. ji dalyvaudavo kiekviename teismo posėdyje, rengė visus procesinius dokumentus, susijusius su R. A. skyrybų procesu, konsultuodavo jį vykstant skyrybų procesui. Paaiškinti detaliai kada, kokius procesinius dokumentus ir remiantis kokiais dokumentais D. G. parengdavo R. A. skyrybų byloje, negali, nes neatsimena ir nežino. Jis tik keletą kartų pagal įgaliojimą dalyvavo teismo posėdžiuose kaip savotiškas autoritetas, kadangi yra buvęs teisėjas, nenorėjo, kad D. G. per daug išsišoktų teisme, pastaroji norėjo reikšti nušalinimą teisėjai J. T., o jis tam prieštaravo. Nušalinimą ji vis dėlto buvo pareiškusi, tačiau jis buvo atmestas, teisėja jai norėjo paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau jo dėka bauda nepaskirta. Teisėja kelis kartus D. G. buvo įspėjusi dėl jos elgesio, D. G. savo ruožtu pradėjo ginčytis su teisėja, norėjo rašyti skundą į Teisėjų tarybą, prašydama iškelti drausmės bylą. Taip pat šioje byloje teisminio nagrinėjimo metu R. A. atstovavo advokatė E. Š. Koks susitarimas buvo su ja, dabar neprisimena; kas advokatei teikė visus parengtus procesinius dokumentus bei kokiu būdu, taip pat nežino. Asmeniškai jis jokių dokumentų jai neteikė. Kokie buvo R. A. turtiniai reikalavimai skyrybų byloje, neprisimena, taip pat neprisimena, kokie juos pagrindžiantys dokumentai pateikti teismui. Apklausos metu jam buvo parodytos R. A. vardu surašytų dokumentų kopijos: 2011-05-11 priešieškinis, 2011-10-21 patikslintas priešieškinis, 2008-02-18 rangos sutartis Nr. 2008/02/18, 2008-02-25 pretenzija, 2008-02-18 rangos sutarties 2008-02-18 papildymas Nr. 1, atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas pagal rangos sutartį Nr. 2008/02/18 ir jos 2008-02-28 papildymą Nr. 1, atliktų darbų kainos suderinimo ir užskaitos aktas pagal rangos sutartį Nr. 2008/02/18 ir jos 2008-02-28 papildymą Nr. 1, 2008-09-12 kasos pajamų orderis ser. TŪB Nr. 2008/09/12. Remiantis D. G. paaiškinimu, duotu civilinėje byloje, kurioje UAB „T.“ yra atsakovas, šiuos dokumentus parengė ir teismui pateikė ji. Jis niekaip nėra susijęs su TŪB „B.“ veikla. Ar minėtuose dokumentuose įvardinti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar už juos R. A. atsiskaitė, paaiškinti negali, kadangi to nežino. Apie tai, kad D. G. kokiu nors būdu būtų susijusi su TŪB „B.“, neprisimena. A. Š. matė teisme vykstant teismo posėdžiams R. A. skyrybų byloje, su šiuo asmeniu iki R. A. šeimyninių problemų susitikęs nebuvo ir jo nepažinojo. Teisme jis dalyvavo kaip liudytojas, tačiau dabar neprisimena, dėl kokių faktų patvirtinimo ar paneigimo jis buvo kviečiamas. Kokie ryšiai sieja D. G. ir A. Š., nežino (t. 2, b. l. 106-108). Papildomos apklausos metu liudytojas S. V. parodė, kad jo vadovaujamoje UAB “T.“ teisininke dirbusiai D. G. žodine tvarka buvo pavesta vesti R. A. skyrybų bylą. Atskiro raštiško pavedimo D. G. dėl R. A. skyrybų bylos dokumentų parengimo nebuvo surašyta, kadangi bendrovėje būtent jis paskiria skyrybų bylas teisininkams. Šiuo atveju visus reikalus, susijusius su R. A. skyrybomis, buvo pavesta atlikti D. G., kuriai R. A. buvo suteikęs įgaliojimą atstovauti jį teisme skyrybų byloje ir kuri asmeniškai ruošdavo visus procesinius dokumentus, pateiktus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Visus dokumentus, reikalingus priešieškiniui surašyti, R. A. perduodavo tiesiogiai D. G. arba šios nebūnant darbo vietoje liepdavo jai perduoti. Dėl kreipimosi į turto vertinimo bendrovę dėl žemės sklypo vertės nustatymo paaiškino neprisimenantis, ar asmeniškai kreipėsi į kokią bendrovę, ar tai atliko D. G.. Taip pat paaiškino, kad jo vadovaujamoje bendrovėje parengti procesiniai dokumentai teismui siunčiami per kurjerį arba veža patys teisininkai. Vilniaus miesto teismams dažniausiai dokumentus veža patys, tačiau dabar nurodyti, kokiu būdu teismui buvo pateiktas R. A. 2011-10-21 patikslintas priešieškinis, negali. Mano, kad šį priešieškinį asmeniškai teismui buvo pateikusi D. G., kuriai buvo pavesta R. A. skyrybos bylos kuravimas. R. A. skyrybų byloje jis R. A. prašymu kreipėsi į antstolį M. D. dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ginčijamame žemės sklype. Kodėl R. A. dėl šių veiksmų atlikimo kreipėsi į jį, neprisimena. Jis asmeniškai jokių su šia byla susijusių dokumentų neruošė, jų teismui neteikė, proceso eigos nekontroliuodavo ir niekaip įtakos nedarė. Su R. A. susipažino 2011 m., kai jis kreipėsi į jo bendrovę dėl teisinių paslaugų. Jokių asmeninių ryšių su R. A. nepalaikydavo ir nepalaiko, jokių paslaugų jam asmeniškai neteikė. Vienintelis atvejis buvo, kai R. A. kartu su J. P. padėjo jo vadovaujamai bendrovei išsirinkti automobilį, už ką su R. A. buvo atsiskaityta (t. 2, b. l. 109-111).

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja E. Š. prašė vadovautis jos ankstesniais parodymais, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu. Papildomų aplinkybių teismui nenurodė, pažymėjo, jog teisme nagrinėtoje R. A. civilinėje byloje pastarąjį atstovavo tik formaliai, R. A. viską derino su savo įgaliotaisiais atstovais S. V. ir D. G., ji pati jokių dokumentų neruošė ir į jų turinį nesigilino, kaltinamojo A. Š. iš viso nežino (t. 9, b. l. 72-79). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos E. Š. duoti parodymai yra užfiksuoti liudytojo apklausos protokole (t. 2, b. l. 103-105).

Apklausta teisiamajame posėdyje kaip liudytoja D. G. visų pirma akcentavo tai, jog prokuratūra buvo suinteresuota matyti ją teisiamųjų suole, pradėjo jai ne vieną bylą, tačiau visi kaltinimai subliuško. Skyrybų centre UAB „T.“ pradėjo dirbti 2011 m. pradžioje (teisininke), buvo vienintelė iš darbuotojų važinėjusi po visą Lietuvą ir atstovavusi klientams teismuose. Jos krūvis buvo milžiniškas. Įmonėje dokumentus ruošdavo arba teisininkai (tokiu atveju dokumente būdavo žyma su dokumentą ruošusio asmens pavarde) arba pats vadovas S. V. (tokiu atveju jokios žymos nebūdavo). Atstovauti R. A. ją paskyrė būtent S. V. (paskyrė žodžiu, įmonėje nebuvo jokių rašytinių tvarkų ar instrukcijų), ji pati asmeniškai jokių dokumentų R. A. skyrybų byloje neruošė ir nepateikinėjo, juos ruošė S. V., o ji tik pasirašė. Į teismą dokumentus vežė arba kurjeris, arba įmonės vairuotojas. Kartu su pačiu S. V. bei advokatėmis E. Š. ir S. M. atstovavo R. A. teisme. Ji S. V. neklausinėjo, kodėl ir ji, ir jis yra kaip atstovai. Jai vadovas nurodė atstovauti ir ji tą darė. Atstovavimo klausimų su R. A. neaptarinėjo, iš anksto dokumentų neskaitė, susipažindavo prieš pat posėdį, kadangi tai buvo nesudėtinga byla, R. A. viską derino su S. V. (būtent pastarasis kreipėsi dėl turto vertinimo ir pan.). Dėl TŪB „B.“ tai ji, A. Š., A. Š. ir Č. B. buvo steigėjai. Bendrija įkurta 2002-2003 m., jos veikla buvo sėkminga, bendrija bendradarbiavo su stambiomis kompanijomis („H.“, V.“ ir kt.), tačiau 2005 m. prokuratūra pradėjo tyrimą, paėmė visus dokumentus, kuriuos pralaikė 3 metus, sužlugdė bendrijos veiklą, po ko ji, kaip steigėja, jautėsi taip pat sužlugdyta, nieko nebesinorėjo. Vienas seniausių bendrijos darbuotojų R. I. bandė rodyti iniciatyvą, vykdyti bent kažkokius darbus, turėjo keletą projektų (kiek jai žinoma Antakalnyje, Anykščiuose ir kt.). R. I. gyventi buvo užleistas vienas iš sodo namų, jis naudojosi bendrijos kompiuteriu, patvirtintais dokumentais, turėjo sutarčių formas ir pan., pas jį buvo laikomi visi likę dokumentai. Iš atliktų darbų gavus pinigus, R. I. jais pasidalindavo su steigėjais. 2008 m. pabaigoje R. I. mirė, buvo rastas negyvas tame sodo namelyje, visi dokumentai buvo išmėtyti. Dalyvaudama teismo posėdžiuose R. A. byloje ji matė dokumentus, kad pastarasis buvo sudaręs sutartį su TŪB „B.“, kuri atliko jo sklype darbus, matė kitus dokumentus, tačiau jai jokių abejonių dėl tų dokumentų nekilo. Kaip minėjo, R. I. vadovaujant darbai buvo atliekami, pastarasis turėjo keletą užsakymų, yra įsitikinusi, kad vienas iš jų ir buvo R. A.. Nors bendrijoje oficialiai darbuotojų nebuvo, tačiau darbai bet kokiu atveju buvo atliekami, tas buvo daroma nelegaliai, buvo keletas nelegalių darbuotojų, kurių pavardes ji prokurorams iš karto nurodė, tik pastarieji nesiteikė tų asmenų iš karto apklausti. Bendrija turėjo darbo įrankius, jei prireikdavo didelių gabaritų transporto priemonių, jas užsakydavo. Aplinkybių, kam konkrečiai R. A. mokėjo pinigus, kokie tiksliai darbai buvo atlikti, ji nežino, tačiau yra įsitikinusi, kad darbai buvo atlikti tokia apimtimi, kaip nurodyta dokumentuose. Gali būti, kad ji iš TŪB „B.“ sumokėtų pinigų yra gavusi dalį (kokią tiksliai, pasakyti negali). Bendrija jai buvo skolinga, atsimena, kad 2008 m. dalis skolos jai per kelis kartus buvo sumokėta (apie 30 tūkst. grynais, be dokumentų), atrodo, jog pinigus jai davė R. I.. Su A. Š. dėl pinigų nebendravo, apie rangos sutartį nekalbėjo. Dėl to, ar bendrijoje buvo apskaityti iš R. A. gauti pinigai, ji konkrečiai nieko pasakyti negali, mano, jog tai turėjo būti padaryta. Pažymėjo, jog jeigu nebūtų miręs R. I., neabejoja, kad jis būtų pateikęs visus dokumentus (t. 9, b. l. 72-79).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. G. buvo apklausiama keletą kartų, ji davė detalius parodymus, kurie užfiksuoti apklausų protokoluose (t. 2, b. l. 181-183, 191-195, 200-201). Liudytoja parodė su A. Š. susipažinusi 1999 m., pastarasis organizavo jos gyvenamojo namo rekonstrukciją. Su R. A. yra pažįstama apie 6-7 metus, susipažino, kai šis padėjo jai įgyti automobilį, palaiko gerus santykius. 2008-02-18 rangos sutartį Nr. 2008/2/18 ir 2008-09-12 kasos pajamų orderį Nr. 2008/09/12 pamatė byloje, pagal kurią turėjo teisme atstovauti R. A. santuokos nutraukimo byloje. Ji tuo metu, t. y. nuo 2011-01-10, dirbo įmonėje UAB „T.“ teisininke. Atstovauti R. A. minėtoje byloje ją paskyrė jos tiesioginis vadovas S. V., žinojęs, kad ji pažįsta R. A.. Ji minėtų dokumentų nesurašė ir nepasirašė. Yra TŪB „B.“ steigėja. Rangos sutartis sudaryta būtent su šia bendrove. Kas pasirašė 2008-02-18 rangos sutartį, nežino; nežinoma ir tai, kas atliko įrašus 2008-09-12 kasos pajamų orderyje. Dažniausiai rangos sutartis TŪB „B.“ sudarinėjo R. I., kuris įmonėje dirbo 2004-2005 m. (apie 1,5 metų), kokias pareigas ėjo, ji neatsimena. 1,5 metų pastarasis dirbo oficialiai, o vėliau neoficialiai iki pat savo mirties, t. y. iki 2008-12-31. Neoficialiai teko dirbti, kadangi 2005-11-17 TŪB „B.“ neteko visų įmonės apskaitos dokumentų, kuriuos kratų metu paėmė FNTT pareigūnai (tie dokumentai įmonei negrąžinti iki šiol, nors sprendimas priimtas). Dėl šios priežasties teko atleisti visus įmonėje dirbusius darbuotojus (tuo metu dirbo apie 30 darbuotojų), taip pat išsikraustyti iš įmonės buveinės, buvusios (duomenys neskelbtini), bei pervežti likusius įmonės dokumentus ir org. techniką į namą, kuriame gyveno R. I. (sodų bendrijoje „Ž.“, (duomenys neskelbtini)). Tokia kasos pajamų orderio forma galiojo iki 2009-12-31, todėl liudytojai akivaizdu, kad dokumentas surašytas jame nurodyta data, o ne prieš metus ar dar anksčiau. Mirus R. I., iš jo namų, kuriuose buvo saugomi ir TŪB „B.“ dokumentai, dingo kai kurie jo asmeniniai daiktai, įmonės kompiuteris, kuriuo jis dirbo, bei, kaip ji mano, dalis TŪB „B.“ dokumentų, kadangi pati matė besimėtančius tuščius segtuvus, kuriuose buvo įsegti dokumentai. Ji teismui civilinėje byloje dėl R. A. santuokos nutraukimo dokumentų nepateikinėjo. Kas konkrečiai minėtus dokumentus pateikė teismui ir juos paruošė, nežino, tai galėjo atlikti bet kuris įmonės UAB „T.“ darbuotojas. 2011-05-11 priešieškinys buvo surašytas neprofesionaliai, teisiškai nepagrįstas. Visų pirma nebuvo galima priteisti R. A. sklypo išmokant ieškovei kompensaciją, nes sklypas buvo jos asmeninė nuosavybė. Nebuvo aptartas pamatų sumontavimas minėtame žemės sklype. Be to, teisėja J. T., pamačiusi šalių pateiktus turto vertinimo aktus, kuriuose atsispindėjo pamatų matavimo faktas, pati pasiūlė įvertinti šią aplinkybę tikslinant procesinius dokumentus. Kiek žino, R. A. pats pateikė dokumentus, patvirtinančius asmeniškai jo pirktas statybines medžiagas. Po dokumentų pateikimo buvo surašytas 2011-10-21 patikslintas priešieškinys. Kas rengė minėtą dokumentą, ji nežino. Jos pareiga buvo atstovauti R. A. teisme. Prašant priteisti kompensaciją už paliekamą turtą 60 000 Lt buvo remiamasi ne TŪB „B.“ dokumentais, o turto vertinimo aktu. Teismo sprendimas priimtas, įvertinus visus pateiktus dokumentus, taip pat minėtą turto vertinimo aktą. Sprendimui TŪB „B.“ pateikti dokumentai reikšmės neturėjo. Kas konkrečiai dirbo O. A. priklausančiame sklype, esančiame Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), nežino, tačiau mano, kad tuo metu dirbti galėjo R. I., kadangi pastarasis dirbo Vilniaus miesto ribose, taip pat jos klientas S. P. bei dar vienas vaikinas D. (vardo, pavardės nežino) iš sodų bendrijos „Ž.“. 2008-09-12 kasos pajamų orderyje nurodyta 86 087 Lt suma, gauta iš R. A. TŪB „B.“, nėra parodyta kaip įmonės pajamos, nes ši pinigų suma buvo atiduota jai ir A. Š. kaip dalinis skolos grąžinimas, t. y. TŪB „B.“ jai ir A. Š. buvo skolinga (jai – 100 000 Lt, o A. Š., kiek pamena, 27 000 Lt) (t. 2, b. l. 181-183). Vėlesnių apklausų metu liudytoja D. G. patikslino, jog procesinius dokumentus direktoriaus nurodymu ir pagal jo suformuotą praktiką paprastai ruošdavo įmonės teisininkės M., P., S., D., S. ir kt. Kartais tuos dokumentus ruošdavo ir pats direktorius, tačiau tai buvo retai, tik išskirtiniams klientams. R. A. buvo neeilinis įmonės klientas, nes jis teikdavo tam tikras paslaugas S. V., be to, toje įmonėje daugiametis darbuotojas buvo R. A. dėdė J. P.. R. A. ilgą laiką J. P. atveždavo į darbą, kadangi pastarajam buvo atimtos teisės vairuoti autotransporto priemones, bendravo su S. V. ir kitais darbuotojais, 2011 m. vasarą savo limuzinu visą įmonės kolektyvą vežė į Latviją. Pažymėjo, kad paprastai įmonės paruoštus dokumentus pasirašydavo kaip įgaliotas asmuo. Dokumentų patikimumo netikrindavo, kadangi už tinkamų klientų interesų gynimą atsakomybė teko įmonei, kuri įsipareigojo teikti teisines paslaugas. Pati niekada jokių dokumentų teismams neteikė. Patikslintą priešieškinį ji (D. G.) pasirašė kaip įgaliotas asmuo, o pačią bylą pamatė tik prieš eidama į teismo posėdį. Priedų, teikiamų teismui, pasirašydama patikslintą priešieškinį nematė. Akcentavo, kad visus dokumentus R. A. skyrybų byloje ruošė būtent įmonės teisininkai. Visi procesiniai dokumentai, užklausimai, raštai, pasirašyti jos ar advokatės E. Š. faksimiliniu parašu, surašyti ant įmonės blanko, kas būtų neįmanoma be S. V. žinios. Jis pats byloje dalyvavo kaip įgaliotas atstovas. Įmonės direktorius įpareigojo R. A. suteikti jam notariškai patvirtintą įgaliojimą kaip fiziniam asmeniui. Kaip dabar supranta, jis asmeniškai norėjo kontroliuoti šios bylos eigą. Tai, kad R. A. pasinaudojo TŪB „B.“ paslaugomis montuojant pamatus, jos nenustebino. R. A. ilgą laiką pažinojo A. Š.. Vienas padėjo surasti automobilį pirkimui, kitas teikė statybos ir santechnikos paslaugas. Pamatų sumontavimo faktas niekada nebuvo nuginčytas. Dėl 2008-02-18 rangos sutarties tarp R. A. ir TŪB „B.“ sudarymo ir jos vykdymo konkrečiai nieko paaiškinti negali, kadangi ji nedalyvavo sudarant ar vykdant sutartį. Iš pokalbio, vykusio tarp R. I. ir A. Š., žino, kad buvo vykdomi namo statybos darbai A. Š. pažįstamų sklype už Antakalnio žiedo (ar būtent A. sklype, nežino). Girdėjo, kad šiuos darbus atlikinėjo S. P., kuris buvo profesionalus futbolininkas, vaikinas vardu D. (pavardės nežino) ir kitas vaikinas, kurio asmens duomenų nežino (t. 2, b. l. 191-195, 200-201). Dar vienos apklausos metu liudytoja D. G. pažymėjo, kad TŪB „B.“ jai buvo skolinga100 000 Lt, t. y. šiuo atveju buvo suteikta paskola, surašytas kasos pajamų orderis nurodytai sumai, patvirtinant, kad įmonė iš jos gavo nurodytus pinigus. Atsakydama į klausimą, kokia konkrečiai pinigų suma, kuri, anot jos anksčiau duotų parodymų, jai buvo grąžinta iš R. A. sumokėtų pinigų bendrijai „B.“ kaip pastarosios skola, kas jai sumokėjo tą pinigų sumą, kaip buvo apskaitytas skolos grąžinimas įmonės buhalterinėje apskaitoje, D. G. atsisakė atsakyti į klausimus, susijusius su finansiniais santykiais tarp jos ir įmonės. pažymėjo, kiek jai žinoma, įmonė taip pat buvo skolinga ir A. Š., tačiau apie atsiskaitymus su pastaruoju nieko paaiškinti negali. Nežino, ar S. P. ir D. buvo įdarbinti TŪB „B.“, kadangi nematė tai patvirtinančių dokumentų, asmeniškai nematė, kad pastarieji būtų dirbę R. A. sodo sklype. Tiesiog žinojo, kad jie dirbo objektuose kartu su R. I. bei naudojo TŪB „B.“ instrumentus. Pasirašiusi R. A. priešieškinį paliko jį S. V. kabinete, jokių priedų, kurie buvo surašyti patikslintame priešieškinyje, nematė. Visus patikslintame priešieškinyje nurodytus priedus pamatė civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigoje (t. 7, b. l 85-86).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja A. Š. parodė pažįstanti kaltinamąjį A. Š.. Ji, A. Š. ir D. G. buvo TŪB „B.“ steigėjai. Bendrija įkurta 2003 m., veiklos pobūdis – statybiniai darbai. Iki 2006 m. bendrija veikė pelningai, turėjo daug rimtų užsakymų, dirbo apie 50 samdomų darbuotojų. 2006 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, tyrimą atlikusi FNTT paėmė visus įmonės dokumentus, po ko visa įmonės veikla nutrūko ir įmonė realiai buvo sužlugdyta. Kiek jai žinoma, nuo 2006-2007 m. įmonė jokios veiklos nebevykdė. Steigėjų bendravimas nutrūko, nebebuvo nei ofiso, nei jokių dokumentų. Ji, kaip įgaliotas asmuo, teikė deklaracijas VMI. Kadangi veikla nevyko, įmonė pajamų negavo, kas atsispindi ir jos teiktose deklaracijose. Jai nežinomos aplinkybės, kad 2008 m. įmonėje būtų vykusi bent kokia veikla, nežino, kad būtų dirbę kokie nors darbuotojai, taip pat ir tai, kad R. I. būtų atlikęs kokius nors darbus. Kaip samdomas darbuotojas R. I. negalėjo teikti VMI duomenų apie TŪB „B.“. Šiuo metu bendrijos veikla yra sustabdyta. Teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (t. 2, b. l. 93-94, 95-97), liudytoja A. Š. patvirtino, kad jie surašyti teisingai ir prašė jais vadovautis, išskyrus nebuvo tikra dėl vienos aplinkybės, t. y. teismo posėdyje tvirtino, jog bendrijos vardu sutartis galėjo pasirašyti tik ji, kadangi buvo įgaliota atstovė, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog tą galėjo padaryti bet kuris narys. Norint tiksliai atsakyti į klausimą, kas bendrijos vardu galėjo pasirašyti sutartis, reikia žiūrėti bendrijos įstatus ar jungtinės veiklos sutartį (t. 9, b. l. 93-98).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja K. V. parodė, kad ji maždaug nuo 2010 m. dirbo UAB „C.“ turto vertintojos pareigose, atliko turto vertinimus. Klientai kreipdavosi į įmonę, prašydami įvertinti turtą. Kuriam vertintojui pavesti atlikti užsakymą, buvo sprendžiama pagal vertintojų užimtumą (kas konkrečiai skirstė užsakymus vertintojams, neatsimena). Kartu su prašymu atlikti vertinimą užsakovas turėdavo pateikti nuosavybės dokumentus arba vertintojas nuspręsdavo, kad vertinimui užtenka dokumentų iš Registrų centro. Tuomet su įmone būdavo sudaroma sutartis, vertintojas vykdavo į vietą, apžiūrėdavo vertinamą turtą, po to surašydavo turto vertinimo ataskaitą. Dėl byloje esančios turto surašymo pažymos ji jokių konkrečių aplinkybių neatsimena. Negali pasakyti, kas kreipėsi su užsakymu atlikti turto vertinimą, kokie dokumentai buvo pristatyti, su kuo vyko apžiūrėti sklypo ir pan. Iš pažymos mato, jog turtą įvertino 128 000 Lt sumai, pamatų kaina neišskirta, kadangi to, matyt, nepageidavo užsakovas. Net nesant pamatų kadastrinių matavimo bylos galima įvardinti sąlyginę pamatų vertę, jeigu to pageidauja užsakovas. Kiek mato iš ataskaitos ir nuotraukų, pamatai šiuo atveju esminės įtakos turto vertei neturėjo. R. A., O. O. (A.), A. Š. nepažįsta. Jai žinoma tik D. G. pavardė. Jei neklysta, pastaroji buvo advokatė, ne kartą yra kreipusis atlikti turto vertinimą jos atstovaujamiems asmenims, o gal ir jai pačiai. Teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, liudytoja K. V. patvirtino, kad jos parodymai surašyti teisingai ir prašė jais vadovautis (t. 9, b. l. 127-134).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. V. parodė maždaug nuo 2010 m. dirbanti UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ turto vertintoja. Jos darbovietė yra adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovė teikė paslaugas, susijusias su nekilnojamojo turto vertinimu. Nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą atliko ji. Kas konkrečiai kreipėsi dėl šio turto vertinimo atlikimo, neprisimena. Vertinimo ataskaitoje turto vertinimo užsakovu nurodytas R. A., asmens tokia pavarde ji nepažįsta, o, praėjus daug laiko nuo minėto vertinimo atlikimo, detalesnių aplinkybių šio vertinimo atlikimo nebeprisimena. Iš jai pateiktos turto vertinimo ataskaitos gali teigti, kad šiam vertinimui atlikti nebuvo pateikta turto byla, greičiausiai vertinimas buvo atliktas tik esant žemės sklypo dokumentams iš VĮ „Registrų centras“. Nebeprisimena, kas, kada bei kokiu būdu jai teikė šio nekilnojamojo turto vertinimui reikalingus dokumentus. Ar apžiūrėti turto ji vyko viena, ar kartu su užsakovu, neprisimena. Kas buvo faktinis šio vertinimo užsakovas, bus galima nustatyti iš paslaugų sutarties, kurią turto vertinimą užsakantys klientai pasirašo su bendrove. Buvo vertintas žemės sklypas kartu su jame esančiais pamatais. Šio turto bendra vertė vertinimo dienai sudarė 128 000 litų. Kadangi nebuvo atskirai pateikta pamatų kadastrinių matavimų byla, pamatų vertė nebuvo išskirta, o turtas buvo įvertinas bendrai. Tokių asmenų kaip R. A., S. V., A. Š. nepažįsta, tačiau pažįsta D. G., kuri buvo jų bendrovės klientė. Dažniausiai užsakant vertinimo paslaugas ji pagal įgaliojimus atstovaudavo kitiems asmenims. Pasakyti, ar dėl minėto turto vertinimo į bendrovę kreipėsi D. G., negali, kadangi to neprisimena (t. 2, b. l. 127-128).

Teisme apklaustas kaip liudytojas K. K. parodė, jog kaltinamasis R. A. yra jo sūnėnas, kito kaltinamojo A. Š. nepažįsta. Teismui liudytojas iš pradžių teigė R. A. sklype (mano, jog tas sklypas buvo R.) buvęs tik vieną kartą. Kadangi jis yra baigęs pramoninės civilinės statybos studijas, sūnėnas jį nusivežė į sklypą (kur tas sklypas buvo, neatsimena) pasižiūrėti, kaip vyksta statybos. Nuvykęs matė, kad yra padaryti namo pamatai, buvo sutvarkytas kelias, matė dirbančių porą meistrų. Jis prabuvo apie pusdienį, padėjo sutvarkyti statybiniame vagonėlyje išmėtytus įrankius ir išvažiavo, daugiau tame sklype nebuvo. Teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime liudytojo duotus parodymus (t. 2, b. l. 79-80), K. K. konkrečiai neatsakė, ar tie parodymai surašyti teisingai. Pradėjo kartoti, jog R. A. jį vis nusiveždavo į sklypą, tačiau realiai jis (V. K.) nieko ten rimtai nedirbo, kadangi buvo prastos sveikatos, patampydavo kokias lentas ir tiek. Į klausimus, susijusius su tyrėjai duotais parodymais, liudytojas K. K. nieko konkrečiai neatsakė (t. 9, b. l. 109-115).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. K. parodė pažįstantis R. A. ir O. A.. R. A. yra jo sūnėnas. Jis žino, kad pastarasis su žmona įsigijo žemės sklypą Vilniaus r., Nemenčinės link, tikslaus adreso negali pasakyti, ir minėtame sklype planavo statyti gyvenamąjį namą. Kelintais metais buvo įgytas sklypas, neprisimena, tai buvo prieš keletą metų. Už kokias lėšas buvo įgytas sklypas, jam taip pat nežinoma. Kiek žino, R. tuo metu užsiiminėjo naudotų automobilių prekyba, periodiškai važinėjo į Vokietiją ir Olandiją ir iš ten pargabendavo naudotus automobilius į Lietuvą bei parduodavo. Kadangi jis (K. K.) yra baigęs Vilniaus inžinierinį statybos institutą, padėjo sūnėnui minėtame sklype lieti namo pamatus. Kiek prisimena, darbus pradėjo vasarą, dirbo trise - jis, R. ir dar vienas vaikinas, kurio vardo neprisimena. Minėtas vaikinas - R. pažįstamas. R. A. juos pats nuveždavo į minėtą sklypą ir iš jo parveždavo namo. Kiek pamena, dirbo iki rudens. Jam dirbant minėtame sklype ir padedant R. lieti namo pamatus jokie kiti asmenys minėtame sklype nedirbo ir jokių darbų neatlikinėjo. Visą tą laiką jie dirbo tik trise. Už darbą R. pinigų jam nemokėjo, kaip buvo atsiskaitoma su vaikinu, kurio vardo nepamena, jis nežino. Neprisimena, kiek dienų savaitėje jie dirbo, bet, kiek reikėjo, tiek jis R. ir padėjo. Kiek žino, vėliau R. su O. išsiskyrė, liudytojas daugiau minėtame sklype nebuvo ir jokių darbų neatliko (t. 2, b. l. 79-80).

Teisme apklausta kaip liudytoja R. A. parodė, jog kaltinamasis R. A. yra jos sūnėnas, kaltinamojo A. Š. nepažįsta. Kiek jai žinoma, R. A. buvusi žmona O. buvo paveldėjusi savo močiutės sklypą Pavilnyje, kurį pardavė (už daugmaž 120 000 Lt), po ko nusipirko pigesnį, prastesnėje vietoje (už 80 000 Lt) ir už likusius pinigus ketino statyti namą. Kadangi pinigų nebuvo daug, visus darbus darė R., jo dėdė K. K. (liudytojos brolis) ir dar vienas vaikinas. Statybos vyko iš tų pinigų, kurie buvo likę pardavus O. paveldėtą močiutės sklypą. O. dirbo, to tarpu R. A. dirbdavo nebent kokius atsitiktinius darbus, kartais paprašytas parvarydavo kokį automobilį, tačiau realiai nuolatinių pajamų neturėjo. O. jam kasdien ant šaldytuvo palikdavo po 20 Lt. Kartais R. A. pinigų skolindavosi iš jos (R. A.). Liudytoja parodė, jog pati kelis kartus buvo minėtame sklype, matė ten dirbančius K. K., tą kitą vaikiną ir R. Skype buvo liejami namo pamatai, daugiau nieko jame nebuvo. Kadangi jos brolis K. K. gyvena tame pačiame name, dažnai matydavo, kaip R. A. jį rytais išsiveždavo ir vakare po darbų sklype parveždavo atgal. Pamatų liejimo darbai tęsėsi ilgai, apie 3-4 mėnesius (iki rudens, rugsėjo mėn.). Kuomet K. K. buvo apklaustas pas tyrėją ir papasakojo apie savo darbą A. sklype, R. buvo nepatenkintas tokiais jos brolio parodymais, pati girdėjo, kaip jis K. K. grasino. Liudytojos teigimu, apie tai, kad pamatų liejimo darbams būtų samdoma kokia forma, nebuvo nė kalbos, tam nebuvo pinigų. Tuo metu ji su R. ir O. daug bendravo, todėl iš jų žino visas aplinkybes (t. 9, b. l. 109-115).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. A. davė iš esmės analogiškus, tik dar detalesnius parodymus, kurie užfiksuoti liudytojo apklausos protokole (t. 2, b. l. 87-89).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. B., kurio parodymai teisme perkaityti balsu, parodė pažįstantis R. A. ir O. A. Jie buvo jo kaimynai, kai jis gyveno (duomenys neskelbtini). Su jais susipažino 2008 m. sausio mėnesį. Vieno iš pokalbių su R. metu pastarasis pasakė, kad turi žemės sklypą, kuriame nori statyti gyvenamąjį namą. Tuomet jis paklausė, kurioje vietoje yra sklypas, R. paaiškino, kad Vilniaus rajone, soduose, dabar tiksliai neprisimena. Jis R. ėmė klausinėti, kokį namą jis planuoja statyti, kokius pamatus lies, nes jis yra dirbęs statybose. Tuomet R. paklausė, ar jis nusimano statybos darbuose. Jis atsakė nusimanantis, po ko R. A. pasiūlė pas jį padirbėti, t. y. išlieti namo pamatus. R. pasiūlymas jam tiko, kadangi tuo metu niekur nedirbo, buvo nutraukęs studijas. Kiek pamena, darbus pradėjo 2008 m. balandžio mėn., dar buvo truputį sniego. Dirbo trise: jis, R. ir jo dėdė vardu K. (pavardės nežino). Duobę namo pamatams iškasė traktorius, o namo pamatus liejo trise. Jis nežino, iš kur R. pasisamdė traktorių. Minėtame sklype jis dirbo daugmaž iki 2008 m. rugsėjo mėn., į darbą juos visada atveždavo R.. Dirbo penkias dienas savaitėje. Visą tą laiką jie dirbo tik trise, jokių kitų darbininkų sklype nebuvo ir jokių darbų neatlikinėjo. Kai namo pamatai buvo išlieti, R. su juo pilnai atsiskaitė, daugiau jokių darbų jis pas pastarąjį neatliko. R. jam mokėjo po 200 Lt už savaitę. Jam nežinoma, kur R. dirbo. Statybines medžiagas atveždavo pats R., o jei kiekis būdavo didesnis, tai, kiek suprato, atveždavo samdytu transportu. Dirbant pas R., pastarasis jam niekada neminėjo, kad samdys bendrovę, kuri dirbs jo sklype. Apie TŪB „B.“ nėra nieko girdėjęs, asmens, vardu A. Š., nepažįsta. R. sklype dirbdavo kiekvieną dieną, R. jį ir savo dėdę atveždavo į sklypą ir parveždavo atgal namo. Į kitas statybas, objektus kitose vietose su R. nevažinėjo (t. 2, b. l. 81-82, 85-86).

Teisme apklaustas kaip liudytojas D. B. parodė, jog TŪB „B. dirbo“ tik vieną dieną, buvo nuvykęs apžiūrėti vieną objektą, tačiau jam netiko sąlygos, dėl ko jis tą pačią dieną išėjo iš darbo. Asmens, priėmusio jį darbą, neatsimena, taip pat jokių kitų aplinkybių nurodyti negali. Teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (t. 2, b. l. 149-150), liudytojas D. B. parodė, kad tie parodymai užfiksuoti teisingai (t. 9, b. l. 109-115).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. B. parodė, kad 2005 m. birželį įsidarbino į TŪB „B.“. Įmonė vykdė statybos darbus. Į darbą jį priėmė vyras, tačiau nei vardo, nei pavardės jo neatsimena. Įsidarbinus į minėtą įmonę, nuvažiavo į objektą kažkur soduose prie Žaliųjų ežerų. Ten turėjo suremontuoti sodo namelio rūsį, t. y. užpilti betoną. Visgi darbas jam netiko, kadangi nesusitarė dėl darbų atlikimo kainos, t. y. siūlė mažą atlyginimą. Tą pačią dieną nutraukė sutartį ir buvo atleistas. Minėtoje įmonėje dirbo vieną dieną ir po to nei su įmone, nei su jos vadovais niekada nebendravo. Jokių kitų darbų minėtoje įmonėje neatliko, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sklype niekada nedirbo, net nežino, kur yra minėta vietovė. Tokių asmenų kaip R. A., O. O. nepažįsta (t. 2, b. l. 149-150).

Teisme apklaustas kaip liudytojas D. N. parodė pažįstantis kaltinamąjį A. Š., pas kurį dirbo. Viskas buvo labai seniai, daugiau nei prieš 10 metų, todėl šiuo metu nebeatsimena net įmonės pavadinimo. Jis pradirbo neilgai, tik keletą mėnesių. Buvo įdarbintas staliumi. Dirbo viename ofise Tilto gatvėje, suko gipso kartono plokštes. Daugiau jokiuose objektuose nėra buvęs ir jokių kitų darbų neatliko. Dirbo tik oficialiai, po jo išėjimo daugiau toje įmonėje nėra dirbęs jokių darbų. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas patvirtino, kad jo parodymai yra teisingi (t. 9, b. l. 127-134).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. N. parodė dirbęs TŪB „B.“ staliaus dailidės pareigose. Kokiu laikotarpiu dirbo minėtoje įmonėje, neatsimena. Įmonėje dirbo pusę metų, įdarbintas buvo oficialiai. Kas buvo įmonės direktorius, nežino, tačiau įmonėje dirbo A. Š.. Kaip jis suprato, jis buvo įmonės savininkas. Taip pat įmonėje dirbo D. G., kuri, kaip jis suprato, buvo direktorė. Ji retai pasirodydavo įmonėje, visus reikalus tvarkė A. Š. Įmonė vykdė statybos veiklą. Tuo metu, kai dirbo įmonėje, joje dirbo apie 6 žmonės, dalis jų dirbo staliaus darbus, kiti buvo dažytojai. Įmonės ofisas buvo (duomenys neskelbtini), kur jis ir dirbo. Įmonė tik buvo įsikėlusi į minėtą pastatą, todėl ten darė remontą, o būtent suko sienose gipsą. Kituose objektuose niekada nedirbo. Nei A. Š., nei D. G., nei kiti asmenys neprašė dirbti kituose objektuose. Objekte Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) niekada nedirbo, jokių statybos darbų ten neatliko, niekada negirdėjo tokio adreso. R. A., O. O. nepažįsta. Atlyginimą jam mokėjo grynais pinigais (kartais A. Š., kartais D. G.) (t. 2, b. l. 145-146).

Teisme apklaustas kaip liudytojas D. K. parodė, jog iš kaltinamųjų jam žinomas A. Š., kadangi prieš daug metų yra dirbęs jo vadovaujamoje įmonėje „B.“. Buvo įdarbintas apdailininku, atsimena, jog dirbo Vilniaus mieste, atliko apdailos darbus. Jokiuose objektuose už miestų ribų nedirbo, pamatų nėra liejęs. Tikslesnes aplinkybes nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, teismui perskaičius ankstesnius jo parodymus, liudytojas patvirtino, kad parodymai užfiksuoti teisingai ir prašė jais vadovautis (t. 9, b. l. 127-134).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. K. parodė, kad kažkur prieš 10 metų dirbo TŪB „B.“ apdailininku. Įmonės ofisas buvo Tilto g. Įmonės pagrindinė veikla - statybos, apdailos darbai. Kiek atsimena, įmonei vadovavo moteris, tačiau jos nei vardo, nei pavardės neatsimena. Taip pat vadovavimo funkciją turėjo ir vyras, kaip suprato, jos pavaduotojas, tačiau jo duomenų taip pat neatsimena. Įmonėje dirbo apie porą mėnesių. Dirbo viename objekte, Vilniuje, mieste, jei neklysta, atliko apdailos darbus kažkokiame ofise (adreso neprisimena). Daugiau jokiuose kituose objektuose nedirbo. Išėjo iš darbo, kadangi įmonė neturėjo užsakymų, o jam periodinis darbas netiko. Išėjus iš darbo, jam už 1 mėnesį nebuvo sumokėtas atlyginimas. Objekte (duomenys neskelbtini) niekada nedirbo, net nežino, kur yra toks adresas, o, be to, tuo metu užmiestyje iš viso nedirbo, jo pagrindinė darbo vieta buvo mieste. Sodų bendrijoje „Ž.“ niekada negyveno, R. A. nepažįsta. A. Š., jei neklysta, buvo tas asmuo, kuris dirbo TŪB „B.“ pavaduotoju, jis duodavo nurodymus, kada ir kokiuose objektuose dirbti. D. G. buvo TŪB „B.“ direktorė, bent jau tokį vaizdą susidarė, kadangi ji vadovavo įmonei, būtent ji priėmė ir atleido jį iš darbo. Jam išėjus iš darbo, daugiau jokių reikalų nei su minėta įmone, nei su minėtais asmenimis neturėjo (t. 7, b. l. 72-73).

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo D. M. parodymų matyti, kad pastarasis taip pat niekada nedirbo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), R. A. (t. 7, b. l. 69-70).

Kiti bylai reikšmingi įrodymai:

Vilniaus apskrities VPK KP ENTV vyresniosios tyrėjos J. R. 2016-03-07 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-03-07 šaukimu buvo kviečiamas apklausai liudytojas D. J., gim. 1981-05-21, tačiau 2016-03-07 D. J. broliu prisistatęs J. J. telefonu pranešė, kad D. J. gyvena Baltarusijoje, į Lietuvą atvažiuoja itin retai. Po kurio laiko telefonu asmuo, prisistatęs D. J., patvirtino su šeima gyvenantis Baltarusijoje ir į Lietuvą artimiausiu metu neketinantis grįžti. Telefonu pastarasis nurodė, kad TŪB „B.“ dirbo daugmaž prieš 10 metų (apie porą mėnesių), jo darbo objektas buvo Vilniaus mieste. Kiek atsimena, už Vilniaus miesto ribų jis nedirbo, adresas (duomenys neskelbtini) jam nieko nesako. Niekada sodo bendrijoje sodų bendrijoje „Ž.“ negyveno (t. 7, b. l. 74).

2015-05-19 Vilniaus apskrities VPK KP ENTV vyresniosios tyrėjos J. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, CDB duomenimis, D. P., dirbęs TŪB „B.“, yra miręs (t. 2, b. l. 154)

Futbolo klubas „S.“ 2016-05-13 elektroniniu paštu pateikė duomenis apie tai, kad S. P. žaidė FK „S.“ nuo 2007-07-11 iki 2007-11-30 (t. 7, b. l. 94). LKPB Tarptautinių ryšių valdyba raštu nurodė, kad Ukrainos pilietis S. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra miręs, jam 2007-11-23 buvo išduotas pasas kelionėms į užsienį (t. 2, b. l. 116).

Prie nagrinėjamos bylos yra pridėtos dokumentų iš civilinės bylos Nr. 2-94-127/2012 dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, kopijos:

Žemesnės instancijos teismas

1) R. A. 2011-05-11 priešieškinio kopija, kurioje nurodyta, kad R. A. prašo teismo priteisti jam asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą su jame pastatytais pamatais, esančiais (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 31 498 Lt. Šiame priešieškinyje neužsimenama apie tai, kad minėtame žemės sklype statybos darbus atliko TŪB „B.“, taip pat neminima, jog R. A. šiai bendrijai mokėjo kokias nors pinigų sumas. Pažymėta tik tai, kad į minėto sklypo pagerinimą buvo investuota 12 597,12 Lt;

2) 2006-03-31 pardavimo pažyma, sudaryta tarp autoįmonės W. ir E. M. komercinės įmonės, ir jos vertimo kopijos;

3) 2008-09-11 atliktų darbų priėmimo perdavimo akto pagal rangos sutartį Nr. 2008/02/18 ir jos 2008-02-28 papildymą Nr. 1 kopija, kuriame užfiksuota, kad TŪB „B.“ atliko, o R. A. perėmė minėtoje rangos sutartyje nurodytus darbus; aktą pasirašė R. A. ir A. Š., atstovaujantis TŪB „B.“;

4) 2008-01-28 pirkimo kvito tarp pirkėjo R. A. ir pardavėjo F. D., 2008-06-29 pirkimo kvito tarp pirkėjo C. N. ir pardavėjo R. A., 2008-02-18 pirkimo pardavimo sutarties tarp pirkėjo R. A. ir pardavėjo P. D., 2008-02-28 pirkimo kvito tarp pirkėjo C. N. ir pirkėjo R. A., 2008-02-19 pirkimo kvito tarp pirkėjo R. A. ir pardavėjo A. G., 2008-03-24 pirkimo kvito tarp pirkėjo R. A. ir pardavėjo A. W., 2008-03-26 pirkimo kvito tarp pirkėjo R. A. ir pardavėjo W. R., sudarytų dėl automobilių pirkimo pardavimo, bei šių dokumentų vertimų kopijos;

5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-03 posėdžio protokolo kopija, kuriame užfiksuota, jog R. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo paskutinį patikslintą priešieškinį, taip pat užfiksuoti R. A. parodymai apie tai, kad jis į žemės sklypą įdėjo 10 000 Lt, 86 087,86 Lt yra jo asmeniniai pinigai, kuriuos jis išleido pamatams, dėl ko prašo priteisti jam iš O. A. 60 000 Lt kompensaciją už jo įdėtas lėšas; taip pat parodė 2008-02-20 su bendrove buvo susitaręs pradėti darbus, sutartį pasirašė 2008-02-18;

6) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-05 posėdžio protokolo kopija, kur užfiksuoti R. A. parodymai apie tai, kad pamatus sklype pastatė jis, kelias padarytas iš naujo, sklypas nusausintas, iškeltas, aptvertas tvora, visus darbus atliko TŪB „B.“, sutartis su šia bendrija nėra fiktyvi; už darbus įmonei pagal sutartį sumokėjo 86 087 Lt, šie pinigai yra jo asmeniniai pinigai, kuriuos jis uždirbo iš automobilių verslo; pamatus sutinka palikti ieškovei, tačiau už juos norėtų 45 000 Lt kompensacijos;

7) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-24 – 2012-05-02 posėdžio protokolo kopija, kuri užfiksuoti A. Š. parodymai apie tai, kad R. A. prašymu pagal sutartį žemės sklype, esančiame Nemenčinės plente, TŪB „B.“ atliko pamatų montavimo ir kitus darbus, už kuriuos R. A. minėtai bendrijai sumokėjo 86 000 Lt (24 907,32 Eur), taip pat R. A. atstovės D. G. prašymas tenkinti priešieškinį ir atmesti ieškinį;

8) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-02 sprendimo kopija, kuriuo teismas sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažino O. O. asmenine nuosavybe, priteisė iš O. O. 48 850 Lt kompensaciją R. A. už jai priklausančio turto pagerinimą; šiame sprendime teismas rėmėsi byloje esančiais kvitais apie tai, kad R. A. už pamatų išliejimą ir kitus rangos darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), TŪB „B.“ sumokėjo 86 087,86 Lt; už medžiagas, reikalingas rangos darbams minėtame sklype atlikti, - 11 612,14 Lt;

9) Vilniaus apygardos teismo 2013-03-07 nutarties kopija, kuria pakeistas minėtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas ir sumažinta atsakovui R. A. iš ieškovės O. A. priteisiama kompensacija už turto pagerinimą iki 3 320 Lt. Nutartyje nurodyta, kad atsakovas pagrindė tik 6 640 Lt išlaidų, susijusių su statybinių medžiagų pirkimu; teismas atsakovo (R. A.) pateiktus dokumentus, pasirašytus su TŪB „B.“, vertina kritiškai ir jais nesiremia, nes šiuos įrodymus atsakovas pateikė tik su patikslintu ieškiniu, kuomet pasirašė atstovavimo sutartį su D. G. ir UAB „Skyrybų centras“; apie tokios didelės sumos rangos sutarties egzistavimą atsakovas pirminiame priešieškinyje nieko neužsiminė; minėti dokumentai kelia abejonių ir dėl to, kad D. G. yra TŪB „B.“ tikroji narė, dokumentai pasirašyti dar iki įsigyjant žemės sklypą, į kurio pagerinimus pretenduoja atsakovas, atsakovas neįrodė, kad realiai disponavo tokio dydžio pinigų suma; atsakovas tą pačią dieną sudarė ir rangos sutartį su TŪB „B.“, ir automobilio pirkimo pardavimo sutartį Olandijoje (t. 3, b. l. 75-76, 95-99, 101-103, 116-120, 122-188; t. 4, b. l. 5-9).

Šalies argumentai

2013-06-12 poėmio protokolu iš Vilniaus miesto apylinkės teismo paimti šie dokumentai: 1) 2011-10-21 patikslintas priešieškinis, kurį pasirašė R. A. įgaliota atstovė D. G., priešieškiniu prašoma žemės sklypą su jame pastatytais pamatais, esančiais (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise palikti O. A. ir nustatyti, kad O. A. už jai tenkantį santuokoje įgytą turtą sumokės R. A. 60 000 Lt kompensaciją; priešieškinyje nurodyta, kad nupirkus minėtą sklypą R. A. ėmėsi namo statybai būtinų darbų, t. y. pirko statybines medžiagas, organizavo statybos darbus – pasirašė su TŪB „B.“ rangos sutartį statybos darbams atlikti; teismui pateikiami dokumentai, jog pagal minėtą sutartį buvo atlikta darbų už 87 700 Lt, nupirkta medžiagų už 987,87 Lt; nurodyta, kad minėto žemės sklypo ir jame sumontuotų pamatų vidutinė rinkos vertė yra 128 000 Lt,; turtas, įgytas ir pagerintas santuokoje, yra R. A. ir R. A. bendra jungtinė nuosavybė, į kurią abu dėjo santaupas bei lėšas, preziumuojant, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios;

2) 2008-02-18 rangos sutarties, sudarytos tarp R. A. ir TŪB „B.“, patvirtinta kopija, kurioje nurodyta, kad TŪB „B.“ įsipareigoja žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), paruošti statybvietę (perkelti metalinį garažą, išvežti sklype esančias šiukšles, iškirsti krūmokšnius), atlikti sklype drenažinius darbus nukasant du metrus esančio grunto, pakeisti upelio vagą, sudėti drenažinius vamzdžius, nukreipiant susikaupusius gruntinius vandenis į šalia esantį tvenkinį, užpilti žemės sklypą smėliu, o paviršiuje juodžemiu, sumontuoti pagal pateiktą projektą pamatus montuojant 0,30 m skersmens ir 2,5 m aukščio polius, armuojant pagal užsakovo pageidavimą bei montuojant pamatinius pagrindus, aptverti žemės sklypą tvora, atlikti kelio iki žemės sklypo darbus įrengiant žemės sampilą 0,7 m aukščio, 3 m pločio ir 50 m ilgio, sutrombuojant ir užpilant skalda, numatyta darbų atlikimo pradžia – 2008-02-20, pabaiga – 2008-09-01;

3) 2008-02-25 R. A. pretenzijos TŪB „B.“ patvirtinta kopija;

4) 2008-02-18 rangos sutarties Nr. 2008/02/18 papildymo Nr. 1, kuriame nurodyta, kad R. A. ir A. Š. TŪB „B.“ susitaria, jog, jei medžiagas užperka užsakovas, iš aptartos darbų kainos pagal užsakovo pateiktus dokumentus, patvirtinančius medžiagų pirkimą, išskaičiuojamos nustatytos pinigų sumos, patvirtinta kopija;

5) 2008-09-11 atliktų darbų priėmimo perdavimo akto pagal rangos sutartį Nr. 2008/02/18 ir jos 2008-02-28 papildymą Nr. 1 patvirtinta kopija, kur užfiksuota, kad TŪB „B.“ atliko, o R. A. perėmė minėtoje rangos sutartyje nurodytus darbus; aktą pasirašė R. A. ir TŪB „B.“, atstovaujama A. Š.;

6) 2008-09-11 atliktų darbų kainos suderinimo ir užskaitos akto, sudaryto tarp R. A. ir TŪB „B.“, patvirtinta kopija, kuriame nurodyta, kad R. A. pateikė dokumentus 11 612,14 Lt sumai, patvirtinančius jo išlaidas užperkant statybines medžiagas, dėl ko iš rangos sutartyje nustatytos 87 700 Lt darbų kainos išskaičiuojama 1 612,14 Lt suma, užsakovas sumoka rangovui 86 087,86 Lt;

7) 2008-09-12 kasos pajamų orderio patvirtinta kopija, pagal kurį R. A. sumokėjo TŪB „B.“ 86 087,86 Lt už pagal 2008-02-18 rangos sutartį atliktus darbus (t. 5, b. l. 81-96).

2016-01-12 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. T. pateikė dokumentus (kopijas): 1) 2008-03-04 patvirtinimą apie tai, kad O. A. sumokėjo N. T. 5 000 Lt už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) 2008-02-20 sutartį, pagal kurią O. A. sumokėjo N. T. 5 000 Lt už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir įsipareigojo jį nupirkti iki 2008-03-20; 3) 2008-03-04 pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią O. A. nupirko iš N. T. ir A. T. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 110 000 Lt. (t. 4, b. l. 187-191).

2015-11-30 raštu O. O. pateikė AB „Swedbank“ pažymą, kurioje nurodyta, kad iš O. O. sąskaitos laikotarpiu nuo 2007-12-01 iki 2008-03-31 buvo atlikti šie grynųjų pinigų išmokėjimai: 2007-12-31 – 3 000 Lt; 2008-01-12 – 18 270 Lt; 2008-01-22 – 3 000 Lt; 2008-01-29 – 1 000 Lt; 2008-02-03 – 1 000 Lt; 2008-02-20 – 3 000 Lt; 2008-02-20 – 2 000 Lt; 2008-03-04 – 3 000 Lt; 2008-03-04 – 2 000 Lt; 2008-03-04 – 1 000 Lt; 2008-03-15 – 1 500 Lt; 2008-01-12 – 500 Eur (t. 3, b. l. 4-5).

2013-12-16 raštu Vilniaus miesto apylinkės teismas pateikė turto vertinimo ataskaitą (kopiją) civilinėje byloje Nr. 2-94-127/2012, kurioje nurodyta, kad žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4107-1602-2010, plotas – 0,600 ha, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 128 000 Lt; turto vertintoja – K. V., užsakovas – R. A. (t. 3, b. l. 12-29).

Pamatų bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad ant dalies pamatų, esančių minėtame sklype, stovi kilnojamas sodo namelis, už minėto sodo namelio yra metalinė, žalios spalvos tinklinė tvora, kairėje sklypo pusėje stovi metalinis garažas. Apžiūros metu specialistas pateikė išvadą, kad vizualiai apžiūrint sklypą ir pamatus nustatyta, jog sklype esantys pamatai yra monolitiniai betoniniai, įrengti naudojant klojinius iš lentų; nustatyti, kokiai pamatų rūšiai priskiriami pamatai sklype (duomenys neskelbtini), nėra galimybių, kadangi apatinė pamatų dalis yra užpilta žemėmis ir specialistų neapžiūrėta. Pažymėta, kad netoli pamatų (apie 10-15 m.) yra vandens telkinys ir šalia jo įrengtas drenažas. Norint nustatyti namo pamatų rūšį, būtina atkasti pamatus pagal esamo pamato išorinį perimetrą iki pamatų apačios kategoriškai išvadai pateikti, atkasti bent vieną esamo pamato kampą iki pamatų apačios (pagal projekto aiškinamąjį raštą – pastatas su rūsiu, o pamatai – juostiniai g/b monolitiniai, 30 cm pločio) ir dalį pamatų po tiesios sienos atkarpa (apie 3 m ilgio) (tikėtinai išvadai pateikti) (t. 7, b. l. 166-167).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal 2016-09-19 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą O. O. pateikė: 1) 2006-06-01 Vilniaus r. savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus statybos leidimą Nr. 0469 (kopiją) dėl gyvenamojo namo statybos žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad šio statinio pamatai – g/betoniniai; aiškinamąjį raštą (kopiją), kuriame nurodyta, kad pastato minėtame žemės sklype pagrindinės laikančios konstrukcijos yra juostiniai g/b monolitiniai 30 cm pločio pamatai; 2) UAB „I.“ gyvenamojo namo/sodo namo pamatų statybos sąnaudų dydžio įvertinimo aktą Nr. 119 (kopiją), kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėti pamatai, esantys žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jų aukštis yra 60 cm, storis – 39,5 cm, įrengti monolitiniai pamatai tarp ašių A-B 30 cm pločio ir 30 cm gylio, įrengta pamatų juosta tarp ašių 1-2, ašyje D-D1, pamato juosta tarp ašių 2-4 ir C-C 39,5 cm storio; akte pateikta išvada, kad minėtų pamatų įrengimo kaina 2008 m. spalio mėn. kainomis sudarė 20 237 Lt, tame tarpe statybos darbo užmokestis – 8 838 Lt, medžiagų kaina – 9 650 Lt, mechanizmų kaina – 1 753 Lt; atliekant statybos darbus ūkio būdu pamatų įrengimo darbo užmokestis 2008 m. spalio mėn. kainomis sudarytų 3 395 Lt; šiuose skaičiavimuose neįvertinti gręžtiniai pamatai, įvertinta tik antžeminė dalis, rostverkas (t. 8, b. l. 1-105)

Remiantis Sodros duomenimis, nustatyta, kad R. A. nuo 2001-10-05 iki 2016-01-13 niekur nedirbo (t. 6, b. l. 4).

2013-04-18 raštu VMI prie LR FM pateikė 2012-08-10 Vilniaus apskrities VMI pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą (kopiją), kuriame nurodyta, kad buvo atlikta R. A. veiklos analizė. Mokestinio tyrimo metu išanalizuotas gautas atsakymas iš Nyderlandų Karalystės mokesčių administratoriaus dėl R. A. gautų pajamų deklaravimo teisingumo. Nustatyta, kad R. A. nėra registruotas Nyderlandų mokesčių administracijoje, gauta informacija nepatvirtino, kad R. A. 2007-2008 metais vykdė neįregistruotą individualią naudotų automobilių prekybos veiklą Nyderlandų Karalystėje ir gavo neapmokestintų Lietuvoje pajamų, dėl kurių jam atsirastų prievolė skaičiuoti ir mokėti GPM. Šio tyrimo išvados pagrįstos ES šalies mokesčių administratoriaus tyrimui pateiktais ir mokesčių administratoriaus turimais duomenimis bei dokumentais (t. 6, b. l. 35-36).

2015-05-29 raštu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad TŪB „B.“ tikrieji nariai nuo 2002-07-26 yra D. G., A. Š., A. Š. ir Č. B. (pastarasis buvo iki 2003-10-29). Šios bendrijos įgaliotasis atstovas nuo 2002-07-26 iki 2004-06-10 buvo A. Š., apskaitą tvarkantis asmuo nuo 2003-09-01 yra N. K. (t. 3, b. l. 55).

2012-12-05 raštu VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nurodė, kad nuo 2008-01-01 iki 2012-12-03 TŪB „B.“ finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių ir kitų dokumentų Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė (t. 3, b. l. 37).

2012-06-04 raštu Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė A. Š. vardu pasirašytą TŪB „B.“ metinę pelno mokesčio deklaraciją, kurioje įmonė už 2008 m. jokio pelno nedeklaravo (t. 3, b. l. 51-53).

Nustatyta, kad TŪB „B.“ banko sąskaitose nuo 2008-01-01 iki 2015-01-01 operacijos nevyko, piniginių lėšų jose nebuvo (t. 5, b. l. 3-4, 10-18).

Iš administracinės bylos Nr. I-1155-562/2012 medžiagos kopijos matyti, kad TŪB „B.“ tikrosios narės A. Š. 2011-10-20 skunde nurodyta, jog TŪB „B.“ nuo 2007 m. nevykdo jokios ūkinės finansinės veiklos (t. 3, b. l. 56-57).

Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga Nr. 10-2-00281-05, padarytos ir prie šios bylos pridėtos minėtos bylos dokumentų kopijos: 1) 2005-05-06, 2005-05-09, 2005-05-10, 2005-05-12, 2005-05-13, 2005-05-19, 2005-07-08, 2005-07-20, 2008-08-08, 2005-08-19, 2005-09-07 dokumentų poėmio aktų kopijos, pagal kuriuos Vilniaus apskrities VMI paėmė TŪB „B.“ apskaitos ir kitus veiklos dokumentus; 2) 2005-11-17 kratos protokolų kopijos, pagal kuriuos FNTT prie LR VRM Vilniaus apskrities skyrius kratos TŪB „B.“ buveinėje, adr. (duomenys neskelbtini), metu paėmė TŪB „B.“ apskaitos dokumentus, atliko kratas pas A. Š. adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; A. Š. adresu (duomenys neskelbtini); A. Š. name, esančiame sodų bendrijoje „Ž.“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)., tačiau šiose vietose TŪB „B.“ dokumentų nerado ir nepaėmė; 3) TŪB „B.“ 2005-12-01 rašto kopija, kuriuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikti TŪB „B.“ dokumentai. (t. 4, b. l. 58-120)

2012-12-11 atlikus kratas TŪB „B.“ korespondencijos gavimo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), jos registracijos vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, taip pat pas A. Š. adresu (duomenys neskelbtini), TŪB „B.“ dokumentų nerasta (t. 5, b. l. 43-44, 53-54, 63).

Kratos name, esančiame (duomenys neskelbtini), metu rasti ir paimti TŪB „B.“ dokumentai (t. 7, b. l. 147-160). Atlikus šių dokumentų apžiūrą nustatyta, kad tarp jų nėra TŪB „B.“ dokumentų už laikotarpį nuo 2008-02-01 iki 2011-11-01 (t. 7, b. l. 161).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados

Išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus, aukščiau nurodytus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, jog pilnai pasitvirtino kaltinamiesiems R. A. ir A. Š. pareikšti kaltinimai padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nors abu kaltinamieji kategoriškai neigia įvykę inkriminuotus nusikaltimus, tačiau tyrimo metu surinktų, teisme tiesiogiai ištirtų, išanalizuotų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia pagrįstai laikyti, jog kaltinamųjų parodymai neatitinka objektyvių bylos aplinkybių ir yra duoti, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, jog nė vienas iš kaltinamųjų teisme parodymų nedavė, pastarieji pasinaudojo įstatymo suteikta išimtine teise ir atsisakė tiek patys duoti parodymus, tiek atsakyti į bet kokius teismo ar kitų proceso dalyvių klausimus. Tiesa, kaltinamasis A. Š., pirmo teisiamojo posėdžio metu pareiškęs, jog naudosis teise duoti parodymus ir juos duos įrodymų tyrimo pabaigoje, apklausus nukentėjusiąją ir liudytojus, vėliau tokią poziciją pakeitė ir atsisakė nuo parodymų davimo. Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, teismas vertins pastarųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Abiejų kaltinamųjų ikiteisminiame tyrime duoti parodymai yra detaliai išdėstyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje, todėl iš naujo pažodžiui nekartotini. Teismas paminės esmines kaltinamųjų parodymų aplinkybes – taigi R. A. iš pradžių parodė, jog įsigytas sklypas (duomenys neskelbtini) buvo apmokėtas jo ir sutuoktinės O. bendrais pinigais (dalį pinigų jo žmona buvo paveldėjusi iš močiutės). Dar prieš įsigyjant sklypą jis pradėjo domėtis, kas jame galės atlikti statybos darbus, dėl ko kreipėsi į savo pažįstamą A. Š., kuris kaip tik užsiėmė statybos darbais, turėjo įmonę „B.“. Su pastaruoju sutarė, kad A. Š. įmonės darbininkai išlies namo pamatus, po ko buvo pasirašyta rangos sutartis. Ši sutartis sudaryta anksčiau nei sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kadangi buvo pilnai įsitikinęs, jog nebus jokių kliūčių įsigyti minėtą sklypą, be to, jau buvo sumokėtas užstatas. Visas pamatų liejimui reikalingas statybines medžiagas pirko ir į sklypą vežė jis pats (R. A.). Kaltinamojo teigimu, pasirašius sutartį A. Š. jį supažindino su vyriškiu, vardu R., būtent su kuriuo jis toliau ir tarėsi dėl visų statybinių darbų. Sklype pamatus liejo minėtas R. ir dar pora darbininkų, kurių pavardžių neatsimena, be nurodytų asmenų niekas kitas prie darbų neprisėdėjo. Jo dėdė V. K., taip pat vyriškis, vardu V., yra atlikę tik smulkius darbus (ruošė pagrindą tvorai, šienavo žolę ir pan.), už kuriuos V. atsilygindavo simboliškai, o dėdė pinigų iš viso neėmė. R. A. parodė, kad už statybos darbus jis atsiskaitė su R., sumokėdamas pastarajam grynais 86 078 Lt. Tie pinigai buvo iš jo asmeninių lėšų, kurias buvo užsidirbęs iš automobilių perpardavinėjimo, ką daro legaliai, mokėdamas Olandijoje visus mokesčius (t. 6, b. l. 64-66). Vėlesnių apklausų metu R. A. parodymai kiek pakito ir pastarasis tikino, jog už sklypą buvo atsiskaityta jo žmonos pinigais, gautais pardavus iš močiutės paveldėtą žemės sklypą, tuo tarpu jis iš savo asmeninių pinigų sumokėjo dalį avanso, t. y. 1 000 Lt. Tik sumokėjus avansą (bendra avanso suma 10 000 Lt) nedelsiant pradėjo ieškoti darbininkų, galinčių pradėti statybas sodo sklype. Jis turėjo pažįstamą R. I., su kuriuo susipažino per bendrus pažįstamus, paskambino jam ir pasiteiravo, kiek kainuotų išlieti namo pamatus. R. atvažiavo į sklypą, apžiūrėjo, paėmė namo projektą, o po kiek laiko atvažiavęs pranešė, jog pamatų išliejimas kainuos 87 700 Lt (su darbu ir medžiagomis). Jam ir O. tokia kaina tiko, todėl R. pasakė, kad nori pradėti statybas, tačiau tik teisėtai, pageidavo, jog būtų pasirašyti visi privalomi dokumentai. Tuo tikslu R. atvežė rangos sutartį, kurią jis (R. A.) perskaitė ir pasirašė (kokia data buvo surašyta sutartis, neatkreipė dėmesio, nėra tikras, kad ji pasirašyta būtent 2008-02-18). Matė, kad sutartį pasirašė su A. Š. įmone TŪB „B.“. Neatsimena, ar prieš tai jis pažinojo A. Š. Darbai iš karto nebuvo pradėti, dėl ko 2008-02-28 parašė pretenziją; jei neklysta, tuo laikotarpiu bendravo su A. Š., aiškinosi dėl darbų pradžios, jų atlikimo. Anot R. A., jis tuo metu jau buvo davęs R. avansą (sumos neatsimena, dokumentais avanso davimas neįformintas), avansus medžiagoms davė ne kartą, tūkstantinėmis sumomis. Darbai pradėti pavasarį, namo pamatus liejo R. su darbininkais, kurių jis nepažįsta; ūkinius darbus jam padėjo atlikti dėdė K. K. ir pažįstamas V. (jie tvarkė kelią, įrenginėjo tvorą, pylė jai pamatus, tačiau prie namo pamatų liejimo nė vienas jų neprisidėjo). Namo pamatų liejimo darbai buvo baigti rudenį, 2008-09-11 pasirašytas darbų priėmimo aktas. Jis niekam pretenzijų neturėjo. Dar buvo pasirašytas darbų užskaitos aktas už 11 612,14 Lt sumą, kuri buvo įskaityta į rangos sutarties kainą. Dokumentus pasirašė jis ir A. Š. Visus pinigus už atliktus darbus jis sumokėjo R., būtent kuriam jis anksčiau mokėjo ir avansus. Jam pasirašymui pateikė kasos pajamų orderį (A. Š. įmonės TŪB „B.“), kuris buvo užpildytas, jį jam pateikė, atrodo, R.. Visa orderyje nurodyta suma buvo apmokėta jo (R. A.) asmeninėmis lėšomis, gautomis iš naudotų automobilių prekybos iš Olandijos į Afriką (nei Lietuvoje, nei Olandijoje mokesčių nemokėjo), į mėnesį uždirbdavo apie 3 000 Eur. Iš žmonos O. pinigų buvo pirkta nebent dalis statybinių medžiagų, bet ne daugiau nei už 2 000 Lt (t. 6, b. l. 89-92).

Apžvelgdamas kaltinamojo A. Š. poziciją ikiteisminiame tyrime, teismas visų pirma nori paminėti pastarojo 2012-12-18 pareiškimą, kuriame A. Š. nurodė, jog pranešime apie įtarimą nurodytu laiku susitarė su R. A. atlikti pamatų montavimo darbus, kurių vykdymą pavedė R. I., dirbusiam TŪB „B.“. Būtent R. I. paruošė visus dokumentus, kuriuos jis pasirašė. Darbus atliko R. I. pasamdyti žmonės, kiek jam žinoma, R. A. sklype dirbo S. P. ir dar du vyrai iš bendrijos, kurioje gyveno R. I., D. ir A. R. A. pirko dalį medžiagų, tačiau darbai vyko ne itin sklandžiai, dėl ko A. Š. nurodė nerimavęs, kadangi nenorėjo sugadinti su R. A., kurį pažinojo beveik 6 metus ir kurio paslaugomis naudojosi pirkdamas mašinas, santykius (t. 5, b. l. 119). Surengtų įtariamojo apklausų metu A. Š. kaltės nepripažino ir atsisakė duoti parodymus (t. 7, b. l. 4-5, 9-10, 16-17), vėliau apklausiamas davė parodymus, tačiau iš jų matyti, kad esminių aplinkybių pastarasis neatsiminė – lyg ir buvo TŪB „B.“ steigėjas, tačiau nėra tuo tikras; jis dirbo toje įmonėje, pastarosios veikla tęsėsi daugmaž iki 2010 m.; R. A. pažinojo, tačiau kaip susipažino, neatsimena; ar pastarasis užsakė TŪB „B.“ atlikti statybos darbus, A. Š. atsakė, jog galimai, bet nėra tikras; parodžius pastarajam dokumentus (rangos sutartį, jos papildymą, taip pat pretenziją, užskaitos aktą, kasos pajamų orderį) nieko konkretaus pasakyti negalėjo, tikriausiai tai jis pasirašė šiuos dokumentus; ar rangos sutartyje nurodyti darbai buvo atlikti, atsakė, jog tikriausiai; kas juos atliko, neatsimena; kaip buvo sumokėti pinigai, taip pat neatsimena; kas juos sumokėjo, irgi neatsimena; ar R. I. dirbo R. A. sodo sklype, nežino, taip galėjo būti (t. 7, b. l. 20-22). Paskutinės apklausos metu A. Š. parodė, kad TŪB „B.“ nuo 2007 m. veiklą vykdė, tą darydama nelegaliai (priiminėjo neoficialius užsakymus, statybos darbus atliko nelegaliai dirbantys darbuotojai, kurių nei vardų, nei pavardžių neatsimena). R. A. sklype visi nurodyti darbai tikrai buvo atlikti. Darbų atlikimui jis pats buvo paskyręs atsakingą darbuotoją, tačiau ką konkrečiai, nebeatsimena, galimai asmenį, vardu R. Kaip vyko darbai, jam nežinoma, viską kontroliavo atsakingas asmuo, tačiau ir jis pats (A. Š.) bent kelis kartus buvo nuvažiavęs į sklypą (pirmą kartą vyko kartu su R. A..) Kiek jam žinoma, tame sklype dirbo 4-5 nelegalūs TŪB „B.“ darbuotojai. Kas sudarė darbų sąmatą, kainą, neatsimena (jis arba kiti steigėjai – D. G., A. Š.). Rangos sutartį pasirašė jis (A. Š.), tačiau kas ją parengė, nebeatsimena. Kasos pajamų orderyje atlikti rankraštiniai įrašai yra panašūs į jo. Darbų atlikimui reikalingą specialiąją techniką įmonė nuomojosi (kas nuomojo, neatsimena), taip pat pati turėjo kažkokius darbo įrankius. Už darbus pagal kasos pajamų orderį jam buvo sumokėta grynais. Kam perdavė tuos pinigus ir ar apskritai kam nors perdavė, nebeatsimena (neatsimena, ar tuos pinigus davė D. G.). Sandorio į įmonės apskaitą neįtraukė. Nežino, ar R. A. sklype dirbo asmuo, vardu D. iš sodų bendrijos „Ž.“, taip pat neatsimena, ar minėtame sklype dirbo futbolininkas S. P. (t. 8, b. l. 169-170).

Taigi iš tokių kaltinamųjų parodymų matyti, kad jie nėra nuoseklūs, pastarųjų parodymai kito, priklausomai nuo surinktų įrodymų. Antai, R. A. iš pradžių tikino pažinojęs A. Š., teigė, kad būtent su juo tarėsi dėl statybos darbų atlikimo, nurodė, jog sklypo darbų apmokėjimui reikalingus pinigus užsidirbo pats, užsiėmė naudotų automobilių perpardavinėjamu, legaliai mokėjo Olandijoje mokesčius ir pan. Vėliau apklausiamas jau teigė, kad visgi ne su A. Š., o R. tarėsi dėl pamatų liejimo ir tai, ar iki tol pažinojo A. Š., apskritai neatsimena. Be to, nurodė neva jis iš savo lėšų sumokėjo ne tik už pamatų liejimo darbus, tačiau ir 1 000 Lt avansą, o, žinodamas apie tai, kad buvo jo atliktas mokestinis patikrinimas, jau nurodė, kad užsiimdamas automobilių prekyba jis visgi mokesčių Olandijoje (taip pat ir Lietuvoje) nemokėjo ir pan. Kaltinamasis A. Š. bylai reikšmingas aplinkybes dėstė apskritai aptakiai, didesnę dalį jų arba neatsimindamas, arba apibūdindamas kaip tikėtinas. Pažymėtina, jog savo pirminiame pareiškime aiškiai ir kategoriškai nurodęs, kad visus R. A., kurį, beje, gerai pažinojo ne vienerius metus ir su kuriuo nenorėjo prarasti gerų santykių, sodo sklype pamatų liejimo darbus pavedė R. I., ką šis atliko kartu su S. P. ir dar dviem vyrais iš bendrijos, vėliau tokių aplinkybių nebegalėjo patvirtinti ir nurodė nežinantis, ar R. I. dirbo pas R. A., nieko nežino dėl dokumentuose nurodytų aplinkybių, galimai juos pasirašė jis, neatsimena, ar darbai buvo atlikti (t. 7, b. l. 20-22). Apklausiamas dar po pusmečio A. Š. teigė neva jis R. A. užsakytiems darbams atlikti buvo paskyręs atsakingą darbuotoją, galimai tokiu atsakingu asmeniu buvo asmuo, vardu R. Dirbo 4-5 asmenys, visi jie buvo nelegalūs TŪB „B.“ darbuotojai (jokių pavardžių įvardinti negalėjo), neatsiminė, nei kokiu būdu sumokėti pinigai, nei koks tolesnis jų likimas ir pan. (t. 8, b. l. 169-170). Teismas tokius kaltinamųjų R. A. ir A. Š. parodymus vertina kritiškai. Kaltinamųjų parodymai neatitinka nei faktinių bylos aplinkybių, nei yra pagrįsti objektyviais įrodymais.

Grįsdamas kaltinamųjų kaltę, teismas visų pirma remiasi nuosekliais nukentėjusiosios O. O. (ankstesnė pavardė A.) parodymais, kurie taip pat yra išdėstyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Neatkartojant šių parodymų, pažymėtina, jog apklausta nukentėjusioji patvirtino, kad sklypas buvo įsigytas išskirtinai jos asmeninėmis lėšomis (tiek avansas, tiek likusi suma apmokėta jos pinigais), sodo sklypo darbams atlikti pinigų nebuvo daug, dėl ko statybas nutarta atlikti savo pačių jėgomis, apie įmonės pasamdymą nebuvo nė kalbos. Su R. A. sutarė, kad dirbs jis, taip pat lieti pamatus padėjo vyro dėdė K. bei kaimynas V.. Daugiau jokie asmenys nedirbo, apie TŪB „B.“ nėra girdėjusi, nei tarėsi, kad ši ar bet kokia kita firma bus samdoma, juo labiau, kad tam nebuvo pinigų. Pati sklype lankydavo periodiškai, tačiau jokių darbininkų, išskyrus vyrą, jo dėdę ir kaimyną, nematė. Visos medžiagos buvo perkamos iš jos pinigų, tuometinis sutuoktinis R. A. niekur nedirbo, savo lėšų neturėjo, nė kiek neprisidėjo prie bendro ūkio, jai tekdavo apmokėti netgi pastarojo kasdienes išlaidas (pvz., palikdavo pinigų cigaretėms, benzinui ir pan.). Darbai tęsėsi iki rudens, pasibaigus pinigams, sustojo ir darbai. Prasidėjus skyrybų procesui, R. A. pradėjo iš jos reikalauti pinigų, o galiausiai pateikė priešieškinį, kuriame buvo nurodyta neva jis su TŪB „B.“ sudarė sutartį, o minėta įmonė sklype atliko darbus. Kategoriškai tvirtina, kad jokia sutartis nebuvo sudaryta, nurodyta įmonė darbų neatliko, visi pateikti dokumentai yra surašyta atgalinėmis datomis (t. 2, b. l. 65-67, 69-72; t. 9, b. l. 53-58). Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesivadovauti nukentėjusiosios O. O. parodymais, kurie yra detalūs, nuoseklūs (analogiškai aplinkybes dėstė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu) ir išsamūs bei kuriuos pagrindžia kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai. Tokiais įrodymais teismas laiko liudytojų V. B., R. A. ir K. K. parodymus.

Antai, kaip liudytoja apklausta R. A. patvirtino teismui, kad jos brolis K. K. su dar vienu vaikinu dirbo pas jos sūnėną sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Kadangi jos brolis K. K. gyvena tame pačiame name, dažnai matydavo, kaip R. A. jį rytais išsiveždavo, o vakare parveždavo atgal. Be to, ji pati keletą kartų buvo nuvykusi į sklypą, matė, kad jame dirbo jos brolis, taip pat sūnėnas ir dar vienas vaikinas. Pamatų liejimas tęsėsi 3-4 mėnesius, iki rudens. Ji pati su sūnėnu bendravo dažnai, ne kartą yra kalbėjusi apie sklypą, pastarasis net minčių neturėjo samdyti kažkokią firmą, kadangi trūko pinigų. Taip pat liudytoja R. A. parodė, jog sūnėnas niekur nedirbo, nebent tik kokius atsitiktinius darbus (parvarydavo kokią mašiną), iš to jokių nuolatinių pajamų neturėjo, jį išlaikė sutuoktinė, dažnai pasiskolindavo ir iš jos (R. A.) (t. 2, b. l. 87-89; t. 9, b. l. 109-115). Nors kaltinamasis R. A. bandė tikinti, jog liudytoja R. A. jį apkalba, tačiau tokios išvados daryti teismas neturi pagrindo. Nenustatyta, kad liudytoja R,. A. turėtų tikslą apkalbėti kaltinamąjį, kuris yra jos sūnėnas, pastarosios parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys bylos medžiagai ir atitinkantys užfiksuotus įrodymus.

Iš liudytojo K. K. parodymų matyti, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pastarasis patvirtino padėjęs lieti pamatus sūnėno R. A. ir jo žmonos įsigytame sklype (duomenys neskelbtini). Pamatus liejo trise – jis, sūnėnas R. A. ir dar vienas vaikinas (R. pažįstamas), jokių kitų asmenų nebuvo ir niekas kitas be jų daugiau nedirbo. Sūnėnas juos abu su tuo vaikinu atveždavo į darbą ir parveždavo iš jo, dirbo iki pat rudens. Jam už darbą R. nemokėjo, o kaip buvo atsiskaitoma su tuo vaikinu – nežino (t. 2, b. l. 79-80). Iškviestas į teismą ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. K. bandė ankstesnių savo parodymų atsižadėti, tikino sūnėno R. A. sklype buvęs tik kartą, kuomet paprašytas R. A. važiavo pasižiūrėti statybų, apie kurias nusimano, kadangi yra baigęs pramoninės civilinės statybos studijas. Nuvykęs matė, kad yra išlieti namo pamatai, sutvarkytas kelias, matė dirbančių porą meistrų, dar padėjo sutvarkyti statybiniame vagonėlyje išmėtytus įrankius (t. 9, b. l. 109-115). Vertindamas tokius liudytojo parodymus, teismas negali neatsižvelgti į tai, kad K. K. taip ir negalėjo teismui pateikti jokio, juo labiau, logiško paaiškinimo, kokios priežastys nulėmė skirtingų parodymų atsiradimą, paprašytas paaiškinti, pastarasis paprasčiausiai tylėjo. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, K. K. ėmė nerišliai aiškinti, jog visgi galimai kažkokius darbus atliko R. A. sklype, tačiau tikrai ne pamatų liejimo. Teismas šiuo atveju kaip teisingais visgi remiasi tais liudytojo K. K. parodymais, kuriuos jis davė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Pirminiai jo parodymai sutampa su nukentėjusiosios, liudytojų V. B., R. A. parodymais ir objektyvia bylos medžiaga, be to, teismas vertina tai, jog liudytojas negalėjo nurodyti jokių parodymų pasikeitimą nulėmusių priežasčių, o paprašytas paaiškinti pozicijos kitimą tiesiog tylėjo. Galimai liudytojo parodymų pasikeitimą nulėmė noras padėti sūnėnui ir nors K. K. neigė sulaukęs bent kokios spaudimo iš jo, liudytoja R. A. parodė, kad kaltinamasis R. A. pirminiais dėdės parodymais buvo labai nepatenkintas, grasino jam, jei šis ir toliau taip šnekės (t. 9, b. l.109-115). Teismui nedarant jokių išvadų dėl nurodytų liudytojos teiginių, pastarieji visgi gali būti viena iš priežasčių, nulėmusių liudytojo K. K. parodymų pasikeitimą, juo labiau, kai pats liudytojas jokio logiško paaiškinimo pateikti negalėjo.

Taip pat teismas remiasi ir liudytojo V. B. parodymais. Apklausiamas ikiteisminiame tyrime V. B. taip pat patvirtino, kad kartu su R. A. dėde ir pačiu R. A. dirbo sklype, liejo namo pamatus. Dirbo tik trise, penkias dienas per savaitę, jokių kitų asmenų, išskyrus juos tris nebuvo (tik namo pamatų iškasimui buvo pasamdytas traktorius), darbai tęsėsi nuo pavasario (atsimena, kad buvo dar kažkiek sniego) iki rugsėjo mėn., į darbą jį ir dėdę visąlaik atveždavo R. A.. Pastarasis niekada nėra minėjęs, jog samdys kažkokią įmonę, atliksiančią sklype darbus. Išliejus namo pamatus, R. A. pilnai atsiskaitė, sumokėjo po 200 Lt už savaitę (t. 2, b. l. 81-82, 85-86). Nors teisme ir nebuvo galimybės patikrinti tokių liudytojų parodymų, apklausiant V. B. tiesiogiai, tačiau tai savaime nereiškia, kad pastarojo parodymais teismas vadovautis negali. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad liudytojas V. B. Lietuvos Respublikoje nebegyvena, ryšiai su Lietuva nutrūkę, yra oficialiai deklaravęs išvykimą į užsienio šalį (Registrų centro duomenys, esantys prie bylos pridėtame tome apie asmenų duomenis, taip pat t. 9, b. l. 125), dėl ko pastarojo parodymus teismas perskaitė balsu, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. liudytojui teisme nedalyvaujant dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, jog liudytojo K. B. parodymai pilnai sutampa su nukentėjusiosios O. O., K. K. ikiteisminiame tyrime duotais, taip pat liudytojos R. A. parodymais, neprieštarauja visai bylos medžiagai, dėl ko teismas turi pilną pagrindą laikytis juos patikimais ir jais remtis.

Taigi anksčiau aptarti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai paneigia R. A. iškeltą versiją apie tai, kad pamatų liejimo darbus atliko TŪB „B.“, o ne jis kartu su V. B. ir K. K.. Be to, teismas turi ir daugiau priežasčių netikėti ir kaip nepagrįstus laikyti kaltinamojo R. A. parodymus. Tiek tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo išsamiai patikrinta R. A. iškelta versija, kad jis pinigus, t. y. 86 087,86 Lt (kas atitinka 24 932,76 Eur), sumokėjo iš asmeninių lėšų. Šiuo atveju tenka konstatuoti, kad kaltinamojo parodymai apie tai, kad jis galėjo turėti ir turėjo asmeninių lėšų, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Priešingai nei tikina R. A., visa eilė byloje ištirtų įrodymų rodo, kad pastarasis nei turėjo oficialią darbovietę, nei gaudavo nuolatines lėšas. Nukentėjusioji O. O. parodė, kad tuo metu jos sutuoktiniu buvęs R. A. niekur nedirbo, prie šeimos biudžeto neprisidėjo, jai tekdavo padengti netgi kasdienes pastarojo išlaidas (rūkalams, degalams ir pan.). Liudytoja R. A. taip pat patvirtino, kad R. A. nuolatinio darbo neturėjo, nebent kartais atlikdavo kokius atsitiktinius darbus, kartais padėdavo įsigyti pirkėjui automobilį Olandijoje, tačiau iš to uždirbdavo kelis šimtus eurų, jis realiai savo nuolatinių pajamų neturėjo. Sūnėnas nuolat prašydavo pinigų iš savo žmonos O. O., kuri dirbo, taip pat skolindavosi ir iš jos (R. A.) arba jos sesers. Namo statybai visus pinigus davė O. (t. 2, b. l. 87-89; t. 9, b. l. 109-115). Tai, kad tokie nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai nėra išgalvoti, patvirtina Sodros duomenys, iš kurių matyti, jog R. A. nuo 2001-10-05 iki 2016-01-13 niekur nedirbo (t. 6, b. l. 4), toks pat pastarojo statusas darbo atžvilgiu yra ir dabar, dėl darbo paieškų R. A. į darbo biržą nesikreipė. Ypatingai atkreiptinas dėmesys į mokestinio tyrimo, kurio metu buvo atlikta R. A. veiklos analizė, rezultatus. Išanalizavus Nyderlandų Karalystės mokesčių administratoriaus duomenis, matyti, jog R. A. nėra registruotas nurodytos valstybės mokesčių administracijoje; nėra jokių duomenų apie tai, kad pastarasis Nyderlandų Karalystėje vykdė neįregistruotą individualią naudotų automobilių prekybos veiklą, gavo Lietuvoje neapmokestinamas pajamas, dėl kurių jam atsirastų prievolė skaičiuoti bei mokėti GPM (t. 6, b. l. 35-36). Pažymėtina, jog kaltinamasis iš pradžių būtent ir tvirtino Nyderlanduose užsiimantis naudotų automobilių perpardavinėjimu, ten mokantis mokesčius, tačiau atlikus nurodytą jo veiklos analizę, savo paties teiginių išsižadėjo ir nors toliau tikino užsiimantis naudotų automobilių prekyba (šiuo atveju jau iš Olandijos į Afriką), tačiau pripažino jokių mokesčių Nyderlandų Karalystėje, o taip pat ir Lietuvoje nemokantis (t. 6, b. l. 89-92). Akivaizdu, kad esant objektyviems jo teiginius paneigiantiems įrodymams, kaltinamasis buvo priverstas atsisakyti ankstesnių parodymų dėl neva legaliai vykdytos prekybos užsienio valstybėje, o, siekdamas įtikinti visgi turėjęs pajamų šaltinį, deklaratyviai dėstė vertęsis naudotų automobilių prekyba, ko nepagrindžia jokie objektyvūs duomenys, juo labiau, laikant, jog tokiu būdu kaltinamasis turėjo stabilias ir ženklias pajamas.

Taip pat ir tolesni byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad R. A. turėjo bent kokį pajamų šaltinį, kurio lėšomis padengė namo statybos išlaidas. Liudytojų A. T. ir N. T. parodymais nustatyta, kad avansą grynais sumokėjo O. O., būtent iš jos sąskaitos pasirašius notarinę pirkimo-pardavimo sutartį buvo pervesta ir pagrindinė pinigų suma (t. 2, b. l. 74-75, 77-78; t. 9, b. l. 72-79). AB „Swedbank“ pateiktoje pažymoje aiškiai atsispindi iš O. O. sąskaitos atlikti grynųjų pinigų išmokėjimai (t. 3, b. l. 4-5), kas vėlgi rodo, jog pastaroji, priešingai nei R. A., disponavo lėšomis.

Grindžiant kaltinamųjų R. A. ir A. Š. kaltę pasikėsinus įvykdyti sukčiavimą, teismas, be kita ko, atsižvelgia ir į tai, kad nepasitvirtino pastarųjų iškelta versija neva statybos darbus sodo sklype atliko TŪB „B.“ darbuotojai. Iš teisminio nagrinėjimo metu prokurorės pateikto TŪB „B.“ darbuotojų sąrašo matyti, kad nuo 2008-02-17 minėtoje bendrijoje dirbo tik A. Š., A. Š. ir D. G. (t. 9, b. l. 87-91). Apklausta kaip liudytoja A. Š. patvirtino, kad įmonė jau nuo 2005 m. iki 2010 m. jokios veiklos nebevykdė, pajamų negavo, neteikė VMI deklaracijų, buvo atleisti visi darbuotojai (t. 2, b. l. 95-97; t. 9, b. l. 93-98). Objektyvūs bylos duomenys taip pat liudija, kad TŪB „B.“ nuo 2008-01-01 banko sąskaitose jokios operacijos nevyko, piniginių lėšų jose nebuvo (t. 5, b. l. 3-4, 10-18), pagal pateiktą pelno mokesčio deklaraciją įmonė pelno už 2008 m. nedeklaravo (t. 3, b. l. 51-53). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinimui aktualiu laikotarpiu TŪB „B.“ jokie A. Š. įvardinti darbuotojai nedirbo, o pati bendrija realiai jokios veiklos nevykdė, pajamų negavo. Nėra pagrindo tikėti, kad įmonėje darbai esą buvo atliekami neoficialiai, samdant nelegalius darbuotojus, tokį procesą patikėjus R. I.. Anksčiau išdėstyti įrodymai liudija, kad žemės sklype namo pamatus liejo išskirtinai tik 3 asmenys, tarp kurių nei R. (Ivanausko ar kokio kito), nei A. Š. įvardintų S. P., D. ir A. nebuvo. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. I. TŪB „B.“ dirbo tik iki 2008-02-07 (t. 9, b. l. 87-91), pastarasis yra miręs. Taip pat miręs ir S. P., kuris, beje, buvo futbolininkas, priklausė futbolo klubui „S.“ ir nėra jokių duomenų, kad būtų užsiėmęs statybos darbais (t. 7, b. l. 94). Asmens, vardu A., tarp TŪB „B.“ darbuotojų apskritai nebuvo (t. 9, b. l. 87-91), o asmenys, vardais D., t. y. D. B., D. N., D. K., D. M. ir D. J., kurių dalis buvo apklausti ne tik ikiteisminiame tyrime, bet ir teisme, paneigė atlikę bent kokius darbus (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype, lieję pamatus. Visi dirbo tik tuo laikotarpiu, kuriuo buvo įdarbinti oficialiai (D. B. išdirbo apskritai tik vieną dieną), vėliau su TŪB „B.“ jokių ryšių nebepalaikė, nelegaliai darbų neatliko (t. 2, b. l. 145-146, 149-150; t. 7, b. l. 69-70, 72-73, 74, t. 9, b. l. 109-115, 127-134). Tokie duomenys tik papildomai įrodo, kad niekas iš TŪB „B.“ kaltinime nurodytuose dokumentuose darbų neatliko, įmonė įvardintų pajamų (86 087 Lt) negavo, vadinasi, jokių statybos darbų TŪB „B.“ aptariamame žemės sklype neatliko ir neįsipareigojo jų atlikti, o R. A. pinigų bendrijai nesumokėjo.

Galiausiai teismas vadovaujasi ir liudytojos K. V. (turto vertintojos) parodymais bei jos pateikta turto vertinimo ataskaita (t. 3, b. l. 12-29; t. 2, b. l. 127-128; t. 9, b. l. 127-134). Ši liudytoja vertino žemės sklypą kartu su jame esančiais pamatais, pateikė išvadą, jog bendra turto vertė yra 128 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog sklypas kainavo 110 000 Lt, akivaizdu, kad atliktų darbų vertė niekaip nesiekia kaltinamųjų įvardintos daugiau nei 86 tūkstančių litų sumos, kas vėlgi rodo kaltinamųjų parodymų nepagrįstumą. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. V. papildomai patvirtino, kad turto vertei pamatai esminės įtakos neturėjo, nors tikint kaltinamųjų parodymais pastarųjų vertė turėjo būti daugiau nei ženkli.

Atsižvelgiant į išdėstytų įrodymų visumą, yra pilnas pagrindas daryti išvadą, kad TŪB „B.“ kaltinime inkriminuotų darbų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) neatliko, o R. A. už juos A. Š. 86 087,86 Lt (atitinkamai 24 932,76 Eur) sumos nesumokėjo. Kaltinamųjų R. A. ir A. Š. kaltė pasikėsinus apgaule R. A. naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę (dalį kompensacijos už O. O. turto pagerinimą) bei svetimą didelės vertės turtą yra pilnai įrodyta. Abu kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia - suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, ir norėjo taip veikti. Nusikalstama veika nebaigta, ji dėl nuo kaltinamųjų nepriklausančių priežasčių nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2012-05-02 sprendimu buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nepripažįstant netikrų dokumentų dėl darbų atlikimo sklype, o taip pat dalies kitų teismui pateiktų dokumentų dėl medžiagų įsigijimo, neva pagrindžiančių R. A. investuotas pinigines lėšas, ir kaltinamajam R. A. iš O. O. priteistina kompensacija už turto pagerinimo sumažinta nuo 48 850 Lt iki 3 320 Lt. Kaltinamųjų R. A. ir A. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

Toliau teismas aptars įrodymus, pagrindžiančius kaltinamųjų R. A. ir A. Š. kaltę pagaminus netikrus dokumentus - 2008-02-18 rangos sutartį Nr. 2008/02/18, 2008-02-18 rangos sutarties Nr. 2008/02/18 papildymą Nr. 1, 2008-02-25 pretenziją TŪB „B.“ dėl laiku nepradėtų darbų, 2008-09-11 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą pagal rangos sutartį Nr. 2008/02/18 ir jos papildymą Nr. 1, A. Š. TŪB „B.“ 2008-09-12 kasos pajamų orderį Nr. 2008/09/12. Šie dokumentai pateikti civilinėje byloje Nr. 2-94-127/2012 dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra ne tik šių, bet ir kitų dokumentų kopijos, susijusios su kaltinime inkriminuotais netikrais dokumentais, R. A. ir A. Š. kaltinamųjų parodymais, duotais civilinėje byloje, taip pat, kokias pasekmes sukėlė netikrų dokumentų pagaminimas:

1) R. A. 2011-05-11 priešieškinyje nurodyta, kad pastarasis prašo teismo priteisti jam asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą su jame pastatytais pamatais, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 31 498 Lt. Pažymėtina, jog šiame priešieškinyje neužsimenama apie tai, kad minėtame žemės sklype statybos darbus atliko TŪB „B.“, R. A. bendrijai mokėjo kokias nors pinigų sumas, tik įvardinta, kad į sklypo pagerinimą buvo investuota 12 597,12 Lt (t. 3,, b. l. 95-99);

2) 2011-10-21 patikslintu priešieškiniu, pasirašytu R. A. įgaliotos atstovės D. G. vardu, prašoma žemės sklypą su jame pastatytais pamatais, esančius (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise palikti O. A. ir nustatyti, kad O. A. už jai tenkantį santuokoje įgytą turtą sumokės R. A. 60 000 Lt kompensaciją; priešieškinyje nurodyta, kad nupirkus minėtą sklypą R. A. ėmėsi darbų, būtinų namo statybai, t. y. pirko statybines medžiagas, organizavo statybos darbus – pasirašė su TŪB „B.“ rangos sutartį statybos darbams atlikti; teismui pateikiami dokumentai, jog pagal minėtą sutartį buvo atlikta darbų iš viso už 87 700 Lt, nupirkta medžiagų bendrai už 987,87 Lt; šiuo metu minėto žemės sklypo ir jame sumontuotų pamatų vidutinė rinkos vertė yra 128 000 Lt; turtas, įgytas ir pagerintas santuokoje, yra R. A. ir R. A. bendra jungtinė nuosavybė, į kurią abu dėjo santaupas bei lėšas, preziumuojant, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (t. 3, b. l. 116-120);

3) 2006-03-31 pardavimo pažyma, sudaryta tarp autoįmonės W. ir E. M. komercinės įmonės (t. 3, b. l. 101-103);

4) 2008-01-28 pirkimo kvitas tarp pirkėjo R. A. ir pardavėjo F. D., 2008-06-29 pirkimo kvitas tarp pirkėjo C. N. ir pardavėjo R. A., 2008-02-18 pirkimo pardavimo sutartis tarp pirkėjo R. A. ir pardavėjo P., 2008-02-28 pirkimo kvitas tarp pirkėjo C. N. ir pirkėjo R. A., 2008-02-19 pirkimo kvitas tarp pirkėjo R. A. ir pardavėjo A. G., 2008-03-24 pirkimo kvitas tarp pirkėjo R. A. ir pardavėjo A. W., 2008-03-26 pirkimo kvitas tarp pirkėjo R. A. ir pardavėjo W. R., sudaryti dėl automobilių pirkimo pardavimo (t. 3, b. l. 133-145);

5) 2008-02-18 rangos sutartis, sudaryta tarp R. A. ir TŪB „B.“, kurioje nurodyta, kad TŪB „B.“ įsipareigoja žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), paruošti statybvietę (perkelti metalinį garažą, išvežti sklype esančias šiukšles, iškirsti krūmokšnius), atlikti sklype drenažinius darbus, nukasant du metrus esančio grunto, pakeisti upelio vagą, sudėti drenažinius vamzdžius, nukreipiant susikaupusius gruntinius vandenis į šalia esantį tvenkinį, užpilti žemės sklypą smėliu ir paviršiuje - juodžemiu, sumontuoti pagal pateiktą projektą pamatus montuojant 0,30 m skersmens ir 2,5 m aukščio polius, armuojant pagal užsakovo pageidavimą bei montuojant pamatinius pagrindus, aptverti žemės sklypą tvora, atlikti kelio iki žemės sklypo darbus įrengiant žemės sampilą 0,7 m aukščio, 3 m pločio ir 50 m ilgio, sutrombuojant ir užpilant skalda, numatyta darbų atlikimo pradžia – 2008-02-20, pabaiga – 2008-09-01 (t. 3, b. l. 122-126);

6) 2008-02-25 R. A. pretenzija TŪB „B.“; 13) 2008-02-18 rangos sutarties Nr. 2008/02/18 papildymas Nr. 1, kuriame nurodyta, kad R. A. ir A. Š. TŪB „B.“ susitaria, jog tuo atveju jeigu medžiagas užperka užsakovas, iš aptartos darbų kainos pagal užsakovo pateiktus dokumentus, patvirtinančius medžiagų pirkimą, išskaičiuojamos nustatytos pinigų sumos (t. 3, b. l. 126);

7) 2008-09-11 atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas pagal rangos sutartį Nr. 2008/02/18 ir jos 2008-02-28 papildymas Nr. 1, kuriame užfiksuota, kad TŪB „B.“ atliko, o R. A. perėmė minėtoje rangos sutartyje nurodytus darbus. Aktą pasirašė R. A. ir A. Š., kaip steigėjas atstovaujantis TŪB „B.“ (t. 3, b. l. 128);

8) 2008-09-11 atliktų darbų kainos suderinimo ir užskaitos aktas, sudarytas tarp R. A. ir TŪB „B.“, kuriame nurodyta, kad R. A. pateikė dokumentus 11 612,14 Lt sumai, patvirtinančius jo išlaidas užperkant statybines medžiagas, todėl iš rangos sutartyje nustatytos 87 700 Lt darbų kainos išskaičiuojama 1612,14 Lt suma, užsakovas sumoka rangovui 86 087,86 Lt (t. 3, b. l. 129);

9) 2008-09-12 kasos pajamų orderis, pagal kurį R. A. už pagal 2008-02-18 rangos sutartį atliktus darbus sumokėjo TŪB „B.“ 86 087,86 Lt (t. 5, b. l. 130).

10) 2012-01-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo posėdžio protokole užfiksuota, jog R. A. teismo posėdžio metu nurodė palaikantis patikslintą priešieškinį, taip pat užfiksuoti R. A. parodymai apie tai, kad jis į žemės sklypą įdėjo 10 000 Lt, 86 087,86 Lt yra jo asmeniniai pinigai, kuriuos jis išleido pamatams; prašo priteisti jam iš O. A. 60 000 Lt kompensaciją už jo įdėtas lėšas; 2008-02-20 su bendrove buvo susitaręs pradėti darbus, sutartį pasirašė 2008-02-18 (t. 3, b. l. 148-159);

11) 2012-03-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo posėdžio protokole užfiksuoti R. A. parodymai apie tai, kad sklype pamatus išliejo jis, kelias padarytas iš naujo, sklypas nusausintas, iškeltas, buvo aptverta tvora, visus darbus atliko TŪB „B.“; sutartis su nurodyta bendrija nėra fiktyvi, jis už darbus įmonei pagal sutartį sumokėjo 86 087 Lt, šie pinigai yra jo asmeniniai pinigai, kuriuos uždirbo iš automobilių verslo; pamatus sutinka palikti ieškovei, tačiau už juos norėtų 45 000 Lt kompensacijos (t. 3, b. l. 160-168);

12) 2012-04-24 – 2012-05-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuoti A. Š. parodymai apie tai, kad R. A. prašymu pagal sutartį žemės sklype, esančiame Nemenčinės plente, TŪB „B.“ atliko pamatų montavimo ir kitus darbus, už kuriuos R. A. minėtai bendrijai sumokėjo 86 000 Lt (24 907,32 Eur), taip pat R. A. atstovės D. G. prašymas tenkinti priešieškinį ir atmesti ieškinį (t. 3, b. l. 171-184);

13) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-02 sprendimas, kuriuo teismas sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažino O. O. asmenine nuosavybe, priteisė iš O. O. 48 850 Lt kompensaciją R. A. už jai priklausančio turto pagerinimą. Šiame sprendime teismas rėmėsi byloje esančiais kvitais apie tai, kad R. A. už pamatų išliejimą ir kitus rangos darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), TŪB „B.“ sumokėjo 86 087,86 Lt, o už medžiagas, reikalingas rangos darbams minėtame sklype atlikti, 11 612,14 Lt (t. 3, b. l. 185-189) ;

14) Vilniaus apygardos teismo 2013-03-07 nutartis, kuria pakeistas minėtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas ir sumažinta atsakovui R. A. iš ieškovės O. A. priteisiama kompensacija už turto pagerinimą iki 3 320 Lt, konstatuojant, jog atsakovas pagrindė tik 6 640 Lt išlaidų, susijusių su statybinių medžiagų pirkimu, taip pat ir pažymint, kad teismas atsakovo (R. A.) pateiktus dokumentus, pasirašytus su TŪB „Be prieškaištų“ ieškinyje nieko neužsiminė, minėti dokumentai kelia abejonių ir dėl to, kad D. G. yra TŪB „B.“ tikroji narė, dokumentai pasirašyti dar iki įsigyjant žemės sklypą, į kurio pagerinimus pretenduoja atsakovas; pastarasis neįrodė realiai disponavęs tokio dydžio pinigų suma, jis tą pačią dieną sudarė ir rangos sutartį su TŪB „B.“, ir automobilio pirkimo pardavimo sutartį Olandijoje (t. 4, b. l. 5-9).

Grįžtant prie kaltinimo pagaminus netikrus dokumentus (2008-02-18 rangos sutartį Nr. 2008/02/18, 2008-02-18 rangos sutarties Nr. 2008/02/18 papildymą Nr. 1, 2008-02-25 pretenziją TŪB „B.“ dėl laiku nepradėtų darbų, 2008-09-11 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą pagal rangos sutartį Nr. 2008/02/18 ir jos papildymą Nr. 1, A. Š. TŪB „B.“ 2008-09-12 kasos pajamų orderį Nr. 2008/09/12), pažymėtina, jog abu kaltinamieji neigia, jog nurodytų dokumentų turinys neatitinka tikrovės, darbai neatlikti, o patys dokumentai suklastoti. Pastarųjų nurodytos aplinkybės yra išdėstytos ir aptartos anksčiau, jų teismas nekartoja, tačiau, vertindamas kaltinamųjų parodymus, teismas neturi pagrindo jais tikėti ir vadovautis. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai leidžia vienareikšmiškai teigti, jog kaltinime nurodyti dokumentai pasirašyti atgalinėmis datomis, dokumentų turinys yra išgalvotas, taigi, jie yra netikri. Grįsdamas kaltinamųjų kaltę teismas vėlgi remiasi nuosekliais nukentėjusiosios O. O. parodymais, kategoriškai paneigusios sutarties su TŪB „B.“ pasirašymą. Nukentėjusioji pabrėžė, jog esant ribotai pinigų sumai, nebūtų išgalėję samdytis firmos darbų atlikimui, dėl ko viską darė R. A. su dėdė ir kaimynu. Apie firmos samdymą nebuvo nė kalbos, jos vyras R. A. nebuvo apie tai nė karto net neužsiminęs. Statybinės medžiagos ir darbai apmokėti tik jos pinigais, R. A. jokių lėšų neturėjo, nuolatinių pajamų negavo (t. 2, b. l. 65-67; t. 9, b. l. 53-58). Tai, kad darbus atliko ne TŪB „B.“, užfiksuota aptartuose liudytojų K. K., V. B., taip pat i R. A. parodymuose.

2008-02-18 rangos sutarties Nr. 2008/02/18 bei jos papildymo Nr. 1 netikrumą patvirtina pačių dokumentų sudarymo data. Kaip matyti, abu dokumentai sudaryti 2008-02-18, kai tuo tarpu pats sklypas įsigytas tik 2008-03-04, t. y. kiek daugiau nei po dviejų savaičių nuo sutarties pasirašymo. Aiškindamas tokį neatitikimą, kaltinamasis R. A. tikino neva sutartis dėl darbų atlikimo buvo pasirašyta anksčiau, kadangi buvo įsitikinęs, jog sklypą jis su žmona tikrai įgis, be to, kaip garantas buvo sumokėtas avansas, dėl ko neturėjo pagrindo galvoti, kad gali sklypo nenusipirkti (t. 6, b. l. 64-66). Teismas tokius kaltinamojo R. A. parodymus vertina kritiškai. Pastarojo nurodytos aplinkybės yra nelogiškos – sudaryti rangos sutartį, kuomet nėra įgytas žemės sklypas, akivaizdžiai neįtikinama. Atkreiptinas dėmesys, kad rangos sutartyje yra numatyta konkreti darbų atlikimo pradžia, t. y. 2008-02-20, kas niekaip nesiderina su nuosavybės neturėjimu. Maža to, jau 2008-02-25 R. A. rašo pretenziją dėl laiku nepadėtų atlikti darbų ir grasinasi nutraukti sutartį, kai sklypo vis dar nėra įgytas. Neaišku, kaip šiuo atveju tokius darbus apskritai būtų buvę galima pradėti ir atlikti, jei sklypas buvo svetimas. Kaip neatitinkantys tikrovės atmestini kaltinamojo R. A. parodymai neva sklypo įsigijimą garantavo sumokėtas avansas, kadangi, kaip matyti iš objektyvių bylos duomenų, rangos sutarties, jos papildymo, taip pat pretenzijos sudarymo metu joks avansas apskritai dar nebuvo sumokėtas. Pirmąją avanso dalį (5 000 Lt) sklypo pardavėjams T. O. O. sumokėjo 2008-02-20, t. y. R. A. jau pasirašius rangos sutartį, numačius darbų apimtis, nustatant darbų atlikimo pradžią. Bandydamas paaiškinti tokį parodymų nelogiškumą, apklausiamas pakartotinai R. A. ėmė teigti jau nesantis tikras, ar rangos sutartis buvo pasirašyta tikrai 2008-12-18, galėjo būti ir vėlesnė data, kas tik rodo kaltinamojo pastangas pateisinti pasirinktą gynybinę poziciją.

Pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais suteikia ir jo paties pateikta pirkimo-pardavimo sutartis tarp R. A. ir P. D., pateikta įrodinėjant aplinkybę dėl kaltinamojo gaunamų pajamų (t. 3, b. l. 137-138). Iš sutarties matyti, kad ji sudaryta Olandijoje, kas reiškia, jog rankos sutarties pasirašymo dieną kaltinamasis R. A. buvo ne Lietuvoje, o Nyderlandų Karalystėje. Be abejo, egzistuoja galimybė dienos laikotarpiu nuvykti iš Lietuvos į Olandiją, tačiau šioje byloje surinktų įrodymų kontekste tokia galimybė nelaikytina įtikinama. Be to, 2008-02-18 rangos sutarties papildymu Nr. 1 nustatyta, kad surašant atliktų darbų kainos suderinimo ir užskaitos aktą iš 87 700 Lt darbų kainos bus išskaičiuojamos pinigų sumos pagal užsakovo pateiktus dokumentus, patvirtinančius medžiagų pirkimą. 2008-09-11 atliktų darbų kainos suderinimo ir užskaitos akte nurodyta esą R. A. pateikė rangovui dokumentus, patvirtinančius jo išlaidas perkant statybines medžiagas, reikalingas statybos darbams, iš viso 11 612,14 Lt sumai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, kaip matyti iš minėto akto 2 punkto, iš bendros 87 700 Lt sumos buvo atimta ne 11 612,14 Lt, o 1 612,14 Lt suma, t. y. paskaičiuojant užsakovo rangovui už darbus mokėtiną sumą suklysta didesne nei 10 000 Lt suma, kuri kaip tik ir įrašyta į kasos pajamų orderį.

Tokiu būdu išdėstytų ir ištirtų įrodymų visuma pinai patvirtina, kad kaltinamieji R. A. ir A. Š. pagamino kaltinime nurodytus netikrus dokumentus, savo parašais patvirtindami tuose dokumentuose tikrovės neatitinkančius duomenis. Pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012). Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, t. y. kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką. Tuo pačiu pažymėtina, jog BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienas žinomai suklastoto dokumento pagaminimas sukelia baudžiamąją atsakomybę. Įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė.

Nagrinėjamu atveju kaltinamųjų R. A. ir A. Š. veiksmai, kuriais pastarieji pagamino netikrus dokumentus, įrašydami į juos žinomai netikrus duomenis, anaiptol, nėra tik formalus pažeidimas, priešingai – tokie kaltinamųjų veiksmai yra pavojingi, sukėlę teisiškai reikšmingus padarinius, taigi nusikalstami. Abu kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato neturėję teisės atgalinėmis datomis pasirašyti dokumentus, taip patvirtindami žinomai melagingus duomenis, kad R. A. 2008-02-18 neva susitarė su TŪB „B.“, jog ši bendrija žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atliks statybos darbus, minėta bendrija nurodytame žemės sklype neva sumontavo polius bei pamatinius pagrindus, aptvėrė minėtą žemės sklypą tvora, atliko jame drenažinius darbus ir kitus statybos darbus, o jis (R. A.) neva sumokėjo už šiuos darbus 2008-09-12 minėtai bendrijai 86 087,86 Lt (24 932,76 Eur). Kaltinamieji žinojo, kad tokie netikri dokumentai gali sukelti nusikalstamas pasekmes (vėliau jie kaip tik buvo pateikti į Vilniaus miesto 1-os apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą), visgi tokius netikrus dokumentus jie abu pasirašė, tą padarydami sąmoningai ir norėdami taip veikti. Kaltinamųjų tyčia apėmė ne tik patį netikrų dokumentų pagaminimą, bet ir jų paties suvokimą, kad atliekami veiksmai yra nusikaltimas, tačiau savo siekiamus tikslus (R. A. ketino savo naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę ir didelės vertės svetimą turtą, o A. Š. – analogiškais ketinimais veikė ne vienerius metus pažįstamo R. A. naudai) jie galėjo įgyvendinti tik analizuotu nusikalstamu būdu, t. y. pagaminant netikrus dokumentus, kas savo ruožtu reiškia siekį pažeisti nustatytą tvarką - padaryti nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008).

Dėl bausmės

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Nagrinėjamoje byloje teismas kaltinamųjų R. A. ir A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustato. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas įvykdė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji buvo įspėti dėl galimybės tokią atsakomybę konstatuoti kaip sunkinančią pastarųjų atsakomybę).

Skirdamas R. A. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad R. A. įvykdė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas sunkus, o kitas nesunkus (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys), nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, viena nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertinami R. A. asmenybę charakterizuojantys duomenys: anksčiau neteistas (t. 6, b. l. 5-8), administracine tvarka baustas (t. 6, b. l. 9-18), išsiskyręs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 6, b. l. 20, 21), į Priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 6, b. l. 22). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą terminuotą laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį už galimo skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį skirtina baudos bausmė. Paskirtos bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimo būdą, t. y. veikoms skiriantis pagal pavojingumą ir priskirtinoms skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-2012). Pagrindo taikyti švelnesnę bausmę nei numatyta straipsnio sankcijoje teismas neturi pagrindo, tačiau siekdamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę, teismas negali neįvertinti to, jog kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo pakankamai daug laiko, per tą laikotarpį jokių nusikalstamų veikų nepadarė, dėl ko, teismo įsitikinimu, šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam R. A. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, laikytina esant tikslinga kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti maksimaliam laikotarpiui artimam terminui, t. y. 2 metams 8 mėnesiams, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose numatytus įpareigojimus – pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Tokie įpareigojimai iš esmės yra minimalūs, tačiau šiuo atveju laikytini pakankamais bausmės paskirčiai pasiekti.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. Š., taip pat atsižvelgtina į visas įstatyme įtvirtintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: tai, kad pastarasis įvykdė tyčinius nesunkų ir sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys), veikė tiesiogine tyčia, vienas iš nusikaltimų nebaigtas, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę: A. Š. anksčiau neteistas (t. 6, b. l. 114), administracine tvarka baustas (t. 6, b. l. 115-127), nevedęs, nuo 2017-04-27 dirba UAB (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 140), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 6, b. l. 129, 130), į Priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 6, b. l. 131). Teismo įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamajam A. Š. paskiriant už vidurkį mažesnį BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą terminuotą laisvės atėmimą. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį skirtina švelniausia iš sankcijoje numatytų bausmės rūšių – bauda. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis dirba, anksčiau nė karto neteistas, pastarojo asmenybė iš esmės yra teigiama, be to, įvertinus laiką, praėjusį nuo nusikalstamų veikų padarymo, teismas taip pat daro išvadą esant pagrindą parodyti kaltinamajam pasitikėjimą ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėti paskirtos bausmės vykdymą maksimaliam laikotarpiui artimam terminui. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam skirtini įpareigojimai toliau tęsti darbą arba nedelsiant registruotis darbo biržoje ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktai).

Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Teisme gautame prašyme nurodyta, jog advokatės A. GrineA. paslaugos įkainojamos 43,43 Eur suma (beje, prašoma priteisti iš visai kito asmens nei gynėjos atstovautas R. A.). Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kaltinamajam gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo pastarojo valios (BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintinas.

R. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 6, b. l. 99-102, 108-109; t. 8, b. l. 121-122), o kaltinamajam A. Š. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 7, b. l. 30-34), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: kratos metu name, esančiame (duomenys neskelbtini), rasti ir apimti TŪB „B.“ dokumentai, pagal 2016-11-29 kvitą serija BBB Nr. LS002049 saugomi Vilniaus apskrities VPK Centrinėje daiktų saugojimo saugykloje, esančioje Buivydiškių g. 2, Vilniuje (t. 7, b. l. 147-160, 162-163), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Vilniaus miesto savivaldybės administracijos archyvui.

2013-06-12 poėmio protokolu iš Vilniaus miesto apylinkės teismo paimti dokumentai (patvirtintos kopijos) paliktini saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga (t. 5, b. l. 81-96).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 75 MGL (2 824,50 eurų) dydžio baudą.

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant, ir R. A. paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 8 mėnesiams, įpareigojant R. A. pradėti dirbti arba nedelsiant registruotis darbo biržoje bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 75 MGL (2 824,50 eurų) dydžio baudą.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant, ir A. Š. paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 8 mėnesiams, įpareigojant A. Š. toliau tęsti darbą arba nedelsiant registruotis darbo biržoje bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: kratos metu name, esančiame (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus TŪB „B.“ dokumentus, pagal 2016-11-29 kvitą serija BBB Nr. LS002049 saugomus Vilniaus apskrities VPK Centrinėje daiktų saugojimo saugykloje, esančioje Buivydiškių g. 2, Vilniuje (t. 7, b. l. 147-160, 162-163), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos archyvui.

2013-06-12 poėmio protokolu iš Vilniaus miesto apylinkės teismo paimtus dokumentai (patvirtintas kopijas) palikti saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė