- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-24
- Bylos Nr.
- 2A-293-210/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- S. Š.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės, Vytauto Kursevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š., atsakovo S. Š. ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, I. Š. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1528-901/2013 pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui S. Š. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl paramos iš atsakovo priteisimo, I. Š., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų AB SEB bankas, R. L., BAB Snoras, Lindorf Oy filialas, UAB „Gelvora“ ir antstolis A. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. Š. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, priteisti ieškovei iš atsakovo 10000 Lt moralinės žalos atlyginimo, pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe ir šį nekilnojamą turtą sutuoktiniams padalinti lygiomis dalimis po ½ dalį; D. Š. vardu registruotus du automobilius: automobilį Volvo 740, v/n (duomenys neskelbtini) (vertė 1290 Lt) ir automobilį FIAT BRAVO, v/n (duomenys neskelbtini) (vertė 3270 Lt) pripažinti atsakovui S. Š. asmenine nuosavybės teise; priteisti jai iš atsakovo 15900 Lt išlaikymo dukrai įsiskolinimo sumą už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2011-04-19, išlaikymo įsiskolinimą priteisiant atsakovui priklausiančia nekilnojamojo turto dalimi; pripažinti kreditorinį įsiskolinimą AB SEB bankui už paimtą kreditą gyvenamojo namo įsigijimui ieškovės D. Š. skoline prievole; pripažinti, kad ieškovė nėra atsakinga už atsakovo skolinius įsipareigojimus kreditoriams BAB Snoras, R. L. ir antstoliui A. B., kadangi ieškovė nedalyvavo tuose sandoriuose, nelaidavo ir nedavė tokiems atsakovo sandoriams sutikimo (1 t., 1-5, 142-149 b. l., 2 t., 43-44 b. l.).
Ieškovė nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), duktė I. Š. gimė (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra pilnametė. Ieškovė su atsakovu nuo 1993 kovo mėn. pradėjo gyventi kartu nuomojamame bute, o šeimos poreikiams tenkinti 1998 m. buvo įsigytas šeimos gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovo vardu. Ieškovės teigimu, šis turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, nes jis pirktas ir naudotas šeimos poreikių tenkinimui, perkant namą 30 procentų turto vertės pradinė įmoka buvo sumokėta iš bendrų šeimos pajamų, paskola už namą buvo dengiama už bendras šeimos lėšas.
Atsakovas S. Š. teismo prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, pripažinti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe, pripažinti kreditorinius įsiskolinimus: 7744,91 Lt Lindorf OY filialui, 1302,30 Lt UAB „Gelvora“, 21500 Lt R. L., 2067,95 USD AB SEB bankui, 5390,05 Lt AB bankui Snoras ir 1301,41 Lt antstoliui A. B. bendra skoline prievole ir padalinti lygiomis dalimis po ½ dalį S. Š. ir D. Š.. Atsakovas taip pat prašė pripažinti pinigines lėšas –28800 Lt (pradinį įnašą būstui pirkti) ir 30000 Lt (atsakovo tėvų palikimą po jų mirties) asmeninėmis atsakovo lėšomis ir priteisti jas iš ieškovės D. Š. bendros dalinės nuosavybės ? dalies (2 t., 6-8 b. l.). Savo reikalavimo priteisti iš ieškovės 20000 Lt moralinės žalos atlyginimo atsisakė, kadangi teismui nustačius terminą sumokėti žyminį mokestį už šį reikalavimą ir pateikti teismui įstatymų reikalavimus atitinkantį priešieškinį, atsakovas nustatytu terminu to nepadarė.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji jam buvo neištikima su V. Ž. nuo 2010 m. gruodžio pabaigos, kas jam sukėlė dvasinę traumą, sutrikdė sveikatą. Ieškovė sąmoningai pateikė teismui klaidinančią informaciją apie savo ir atsakovo pajamas, apie namo įsigijimo aplinkybes ir finansinį įnašą. Nurodė, kad 1993 m. gimus ieškovės dukrai, atsakovas išnuomojo joms butą, tačiau kartu negyveno, epizodiškai jas lankydavo, o kadangi ieškovė nedirbo ir negaudavo jokių pajamų, jis pilnai materialiai ją ir dukrą išlaikė. Atsakovas tebėra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, tačiau šiuo metu jokių pajamų negauna, jį išlaiko sugyventinė. Atsakovas nesutinka su dukros savarankiškais reikalavimais dėl paramos jai priteisimo, teigia, kad jos prašomos sumos neadekvačiai išpūstos, be to, civilinis kodeksas nenumato galimybės priteisti vaiko išlaikymo į priekį iki jam sueis 24 m., negalima numatyti, ar vaikas tęs mokymąsi. Atsakovas sutiko, kad nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, tačiau šį nekilnojamą turtą sutuoktiniams siūlo dalinti ne po ½ dalį, tačiau atsižvelgiant į realų finansinį įnašą kuriant bendrą namų ūkį: kadangi atsakovo indėlis yra didesnis jam paskiriant ? žemės, namo ir pastatų, o ieškovei 1/3 dalį šio turto. Neprieštaravo dėl santuokos metu įgytų automobilių paskyrimo atsakovui, tačiau nesutiko, kad išlaikymo įsiskolinimas ar parama dukrai būtų priteisti iš jo turtu.
Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, ieškovė I. Š. su ieškovės ieškiniu sutiko, byloje pareiškė savarankiškus reikalavimus ir prašė priteisti jai iš atsakovo S. Š. 1272 Lt išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2012 m. liepos l d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. (už du mėnesius), 8472 Lt išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-09-30; taip pat priteisti materialinę paramą po 726 Lt, mokamą periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. spalio l d. iki ji mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir ne ilgiau kaip iki 24 metų (3 t., 74-76 b. l.).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo R. L. su ieškovės ieškiniu ir trečiojo asmens I. Š. savarankiškais reikalavimais nesutiko, palaikė atsakovo siūlomą kreditorinio įsipareigojimo padalijimo būdą, t.y. kad po santuokos nutraukimo sutuoktiniai prievoles jam vykdytų lygiomis dalimis.
Trečiasis asmuo AB SEB bankas ieškovės siūlomam prievolių AB SEB bankui vykdymo būdui, t.y. kad S. Š. prievoles bankui vykdytų ieškovė, neprieštaravo.
Trečiasis asmuo Lindorf Oy filialas prašė 6806,70 Lt įsiskolinimą pripažinti solidariu abiejų sutuoktinių įsiskolinimu.
Trečiasis asmuo UAB „Gelvora“ prašė įsiskolinimą pagal 2008-01-08 su UAB „Omnitel“ sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti solidariu abiejų sutuoktinių įsiskolinimu.
Trečiasis asmuo BAB Snoras nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Trečiasis asmuo antstolis A. B. prašė ieškovės ir atsakovo prašymus spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus tenkino iš dalies.
Nutraukė D. Š. ir S. Š. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant santuokines pavardes – Š., Š..
Pripažino žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), sklype esančius gyvenamąjį namą, u/n (duomenys neskelbtini), garažą, u/n (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, u/n (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, u/n (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe ir šį nekilnojamą turtą sutuoktiniams S. Š. ir D. Š. padalino lygiomis dalimis po ½ dalį.
Padalino S. Š. ir D. Š. santuokoje įgytą kilnojamą turtą: D. Š. vardu registruotus automobilius Volvo 740, v/n (duomenys neskelbtini), ir automobilį FIAT BRAVO, v/n (duomenys neskelbtini), pripažino atsakovui S. Š. asmenine nuosavybės teise.
Priteisė D. Š. iš atsakovo S. Š. 2250 Lt išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui ir 71,50 Lt žyminio mokesčio.
Pripažino kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal paimtą kreditą gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui ieškovės D. Š. skoline prievole.
Pripažino atsakovo S. Š. skolinius įsipareigojimus kreditoriams R. L., BAB Snoras ir antstoliui A. B. asmenine S. Š. prievole.
Pripažino atsakovo S. Š. skolinius įsipareigojimus kreditoriui UAB „Omnitel“ ir jo teisių ir pareigų perėmėjui UAB „Gelvora“ solidariąja S. Š. ir D. Š. prievole.
Kitus ieškinio reikalavimus atmetė.
Priteisė I. Š. iš atsakovo S. Š. po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinės išmokomis nuo 2012 m. liepos l d. iki ji mokysis (duomenys neskelbtini). Kitus I. Š. reikalavimus atsakovui atmetė.
Priteisė iš atsakovo S. Š. 979,32 Lt žyminio mokesčio bei 23,45 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.
Priteisė iš D. Š. ir I. Š. po 25 Lt iš kiekvienos procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.
Dėl santuokos nutraukimo. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2012 m. kovo mėn. Pažymėjo, kad skiriasi paaiškinimai dėl kokių priežasčių nuo to laiko šalys negyvena kartu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nei viena iš šalių įrodinėdamos kito sutuoktinio neištikimybę, nesirėmė liudytojų parodymais, nuotraukomis, kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Šalių dukros paaiškinimus dėl tėvo ar motinos neištikimybės, teismas vertino kritiškai, kadangi ji yra suinteresuota šios bylos baigtimi, reiškia atsakovui savarankiškus reikalavimus. Ieškovė pripažino, kad atsakovas fizinio smurto prieš ją nenaudojo, neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių, kad jis ją su dukra išlaikė iki 2009 m. kovo mėn., kol verslai sekėsi, kad finansavo brangų jos gydymą, mokslus. Atsakovas nebuvo nuteistas, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu dėl PVM grobstymo nutrauktas. Iš šalių paaiškinimų bei į bylą pateiktų medicininių dokumentų teismas matė, kad santuokos metu buvo pablogėjusi abiejų sutuoktinių sveikata, tačiau šių sveikatos pablogėjimų teismas nelaikė tiesiogiai susijusiais su kito sutuoktinio veiksmais. Atsakovas neginčija, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, tačiau dėl santuokos iširimo taip pat kalta laikė ir ieškovę. Abu sutuoktiniai pripažino, kad kartu negyvena daugiau kaip metus, savo, kaip sutuoktinio pareigų nevykdo, turėjo kitus draugus, sugyventinius, nors oficialiai išsiskyrę nebuvo, vienareikšmiškai teismas laikė neįrodyta, kad atsakovas ilgą laiką ieškove ir dukra nesirūpino, kad pastoviai buvo bedarbis, dėl išlaikymo dukrai priteisimo iš tėvo ieškovė anksčiau nesikreipė, prašymą dėl santuokos nutraukimo reiškia tik dabar. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai nustoję gyventi kartu, pažeidė sutuoktinių pareigas, savo teiginius grindžia tik savo paaiškinimais ir savo dukros parodymais, kurie gali būti šališki ir tendencingi, todėl teismo vertinti kritiškai. Teismas sprendė, kad santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Visų minėtų aplinkybių visuma teismui leido padaryti išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o kadangi sutuoktiniai neišreiškė jokio noro jų šeimą išsaugoti, taikytis neketina, jų santuoką teismas nutraukė dėl abiejų jų kaltės. Nesant ginčo dėl pavardžių, po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliko turimas pavardes. Teismui pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, reikalavimų dėl neturtinės (moralinės) žalos, išlaikymo teismas netenkino ir jų nenagrinėjo.
Dėl santuokinio turto padalijimo. Teismo nustatyta, kad ieškovės vardu registruotos dvi transporto priemonės, įgytos santuokos metu – Volvo 740, v/n (duomenys neskelbtini), 1290 Lt vertės, 1988 m., ir Fiat Bravo, v/n (duomenys neskelbtini), 1999 m., 3270 Lt vertės. Atsakovas automobilių įkainojimo neginčijo. Ieškovė šiomis transporto priemonėmis nesinaudoja, kompensacijos už juos neprašo, todėl nesant ginčo dėl šio kilnojamo turto padalijimo, po santuokos nutraukimo transporto priemonės teismas paliko atsakovui S. Š.. Ieškovė ir atsakovas patvirtino, kad kito dalintino kilnojamo turto nėra.
Iš pateiktų dokumentų teismas matė, kad atsakovas prieš pat santuokos sudarymą ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) įgijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą, ūkinį pastatą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), registruotus S. Š. vardu. Šalys patvirtino, kad santuokos metu, nei ieškovė, nei atsakovas daugiau nekilnojamo turto neįgijo. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, taip pat byloje esančią medžiagą, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas iš esmės sutinka, kad žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas ir kiti pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgyti atsakovo ir ieškovės šeimos poreikiams tenkinti, atsakovui neįrodžius, kad prie namo įsigijimo ir paskolos bei mokesčių už šį turtą mokėjimą iš esmės prisidėjo tik jis, atsakovui sutinkant, kad šis turtas, įgytas prieš pat jų santuokos sudarymą, būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, šį ieškovės prašymą tenkino. Kadangi šalys neįrodė, kodėl reikėtų iš esmės nukrypti nuo lygių dalybų principo, teismas šią bendrąją dalinę nuosavybę, t.y. šį atsakovo vardu registruotą nekilnojamą turtą, padalino lygiomis dalimis – po ½ dalį kiekvienam iš sutuoktinių.
Teismas akcentavo, kad pareiga įrodyti aplinkybes, kad atsakovas į minėtą nekilnojamą turtą investavo savo asmenines lėšas, tuo iš esmės pagerindamas turtą, t.y. kad 28800 Lt pradinis įnašas būstui pirkti yra jo asmeninės lėšos, tenka atsakovui, ko atsakovas nepadarė, nepateikė teismui jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų, nenurodė iš kur jis įsigyjant turtą tuo metu disponavo tokia didele suma. Susipažinus su atsakovo pateikta pažyma apie jo tuo metu gautas pajamas, teismas nenustatė, kad jis šią sumą galėjo turėti, taip pat nepateikta į bylą įrodymų, kad jis tuo metu gavo didelės vertės dovanų, paveldėjo turtą, nes atsakovo tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Tai įvertinęs teismas atmetė reikalavimą pripažinti pinigines lėšas – 28800 Lt (pradinį įnašą būstui pirkti) asmeninėmis atsakovo lėšomis ir priteisti jas iš ieškovės D. Š. bendros dalinės nuosavybės dalies. Atsakovo reikalavimą pripažinti pinigines lėšas – 30000 Lt (atsakovo tėvų palikimą po jų mirties) asmeninėmis atsakovo lėšomis ir priteisti jas iš ieškovės D. Š. bendros dalinės nuosavybės dalies, teismas taip pat netenkino, kadangi ieškovė niekaip nesusijusi su atsakovo paveldėtu ar turėtu paveldėti jo tėvų palikimu, kadangi iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos teismas nustatė, kad atsakovas geranoriškai perleido dukrai I. Š. (ne ieškovei) paveldėjimo teises, be to nenustatė, kad šis perleidimas būtų nuginčytas.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą. Teismas nustatė, kad ieškovė turi teisę reikalauti išlaikymo įsiskolinimo tik nuo 2010 m. sausio mėn. iki dukters pilnametystės 2011 m. balandžio mėn., todėl ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2010 m. sausio mėn., teismas atmetė. Teismo nustatyta, kad ieškovės pajamos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki dukters pilnametystės 2011 m. balandžio mėn. buvo apie 350 Lt per mėnesį, o atsakovo apie 200 Lt – 250 Lt. Atsižvelgiant į tai, teismas pažymėjo, kad nei vienas iš tėvų dukrai negalėjo skirti netgi rekomenduojamos 400 Lt išlaikymo sumos. Tiek ieškovė tiek atsakovas minėtu laikotarpiu gaudavo vienas netekto darbingumo/invalidumo pensiją, o kitas – ligos pašalpas ir nedarbo draudimo išmokas, be to, jų sveikata buvo pablogėjusi, taigi tikėtis, kad vienas iš jų būtų uždirbęs daugiau nebuvo galima. Abu tėvai dukrai galėjo skirti minimalų išlaikymą, todėl nenustačius, kad nepilnametis vaikas tuo metu turėjo kažkokius specialius poreikius dėl pablogėjusios sveikatos ar pan., realiu ir protingu išlaikymu teismas laikė po 150 Lt. Ieškovės ir I. Š. paaiškinimais atsakovas per minėtą laikotarpį I. Š. išlaikymo visai neteikė, atsakovas neginčijo, kad jo finansinė padėtis tuo metu buvo pablogėjusi ir kad jis išlaikymo pradėjo teikti mažiau ir nereguliariai. Įvertinęs tai, teismas pripažino, kad atsakovas neįrodė, kad jis minėtu laikotarpiu nors kiek prisidėjo prie I. Š. išlaikymo, nes visa dukros išlaikymo našta teko vienai ieškovei. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymą dėl išlaikymo I. Š. įsiskolinimo priteisimo teismas tenkino iš dalies ir už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. priteisė iš atsakovo 2250 Lt išlaikymo įsiskolinimo. Teismas nesutiko su ieškovės prašymu priteistą išlaikymo įsiskolinimą priteisti iš atsakovo jam tenkančia po skyrybų nekilnojamojo turto ½ dalimi, todėl šį ieškovės prašymą atmetė, kadangi ne tik sumos nėra adekvačios, bet ir dėl to, kad tai nėra vienarūšiai reikalavimai, kad galima būtų išlaikymo įsiskolinimą kompensuoti sutuoktiniui turto dalimi.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo. Teismo nustatyta, kad AB banko Hermis Šiaulių filialas pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė kreditą S. Š., kuris užtikrindamas prievolių tinkamą įvykdymą bankui, kaip kreditoriui, įkeitė savo nekilnojamąjį turtą – namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). AB SEB bankas yra AB banko Hermis teisių ir prievolių perėmėjas. AB SEB banko teigimu S. Š. prievolė bankui yra asmeninė jo prievolė, tačiau bankas neprieštaravo, kad ją vykdytų D. Š.. Šioje byloje pripažinta, kad paskola imta ir nekilnojamas turtas įgytas netrukus tais pačiais metais sukurtos šeimos poreikiams tenkinti, taip pat, kad prie pradinio įnašo prisidėjo ir vėliau paskolą mokėjo abu sutuoktiniai. Byloje nekyla ginčas dėl to fakto, kad S. Š. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena nuo 2012 m. kovo mėn. Paskolą AB SEB bankui ir toliau moka tik ieškovė, tą patvirtina byloje esanti medžiaga, be to atsakovas to neginčija, taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis prisideda prie paskolos mokėjimo. Teismas pažymėjo, kad tokioje situacijoje labai svarbus kreditoriaus AB SEB banko sutikimas, kad tik viena D. Š. toliau vykdytų įsipareigojimus bankui, todėl teismas įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į ieškovės ir banko sutikimą toliau vykdyti prievoles pagal paskolos sutartį, į atsakovo dabartinę turtinę padėtį, į formuojamą teisminę praktiką, pripažino kreditorinį įsiskolinimą AB SEB bankui už paimtą kreditą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui ieškovės D. Š. skoline prievole.
Teismo nustatyta, kad kreditoriui R. L. skola iš S. Š. jau yra priteista ir vykdytina, išieškojimas nukreiptas tik į atsakovą, jo pajamas ir turtą. Teismas negali revizuoti įsiteisėjusių teismo įsakymų ir sprendimų, kur aiškiai nurodyta, iš ko priteista skola, be to, kažkokių savarankiškų reikalavimų dėl S. Š. prievolės modifikavimo šis kreditorius šioje santuokos nutraukimo byloje įstatymo reikalaujama tvarka ir laiku nepareiškė, todėl tenkino ieškovės reikalavimą pripažinti atsakovo skolinius įsipareigojimus kreditoriui R. L. asmenine S. Š. prievole, atmetant atsakovo ir trečiojo asmens prašymus pripažinti S. Š. prievolę R. L. taip pat ir D. Š. daline prievole.
Teismas spręsdamas dėl prievolės nustatymo kreditoriams Lindorf Oy filialui ir BAB Snorui iš S. Š., pažymėjo, kad skolos šiems kreditoriams taip pat yra priteistos teismo ir perduotos išieškojimui. Teismas vėl akcentavo teismų praktiką, kad jis negali revizuoti įsiteisėjusių teismo įsakymų ir sprendimų, kur aiškiai nurodyta, iš ko priteista skola, be to, kažkokių savarankiškų reikalavimų dėl S. Š. prievolės modifikavimo kreditoriai Lindorf Oy filialas, BAB Snoras ir A. B. kontora šioje santuokos nutraukimo byloje įstatymo reikalaujama tvarka ir laiku nepareiškė, teismas nenustatė, kad S. Š. paskolas iš minėtų kreditorių būtų ėmęs šeimos poreikiams, su ieškovės žinia ir pritarimu, todėl tenkino ieškovės reikalavimą pripažinti atsakovo S. Š. skolinius įsipareigojimus kreditoriams Lindorf Oy filialas, BAB Snoras ir A. B. kontorai asmeninėmis S. Š. prievolėmis, atmetant atsakovo prašymus pripažinti S. Š. prievoles šiems kreditoriams taip pat ir D. Š. daline prievole.
Trečiasis asmuo UAB „Gelvora“ prašo įsiskolinimą pagal (duomenys neskelbtini) su UAB „Omnitel“ sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti solidariu abiejų sutuoktinių įsiskolinimu, nes kompiuteris pagal minėtą sutartį buvo įsigytas šeimos poreikiams tenkinti. Teismas nenustatė, kad minėta skola būtų priteista UAB „Omnitel“ ar UAB „Gelvora“ iš S. Š. ar D. Š.. Įvertinęs aplinkybes, kad sutartis su pradiniu kreditoriumi UAB „Omnitel“ buvo sudaryta šalių santuokos metu, šiems faktiškai gyvenant kartu, todėl prievolę kreditoriui teismas pripažino solidaria, ir atsižvelgė į formuojamą teismų praktiką kreditoriui nesutinkant, kad sutuoktinių prievolė būtų modifikuojama, ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukiant, buvusius sutuoktinius paliko solidariais bendraskoliais.
Dėl I. Š. savarankiško reikalavimo atsakovui dėl paramos priteisimo. Teismas akcentavo, kad I. Š. pateikė įrodymus, kad parama jai yra reikalinga, nes nuo 2012-09-01 mokosi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje, šiuo metu mokosi antrame kurse, pateikė jos mokslus ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus. I. Š. teigimu ji mokosi pažangiai, už studijas mokėti nereikia, tačiau stipendijos negauna. I. Š. patvirtino, kad ji kažkokių sveikatos problemų, specialių poreikių neturi, yra darbinga, tačiau nedirba dėl intensyvaus studijų pobūdžio. Iš byloje esančių duomenų atsakovo pajamos 2012 m. sudarė apie 200 Lt, duomenų apie atsakovo pajamas 2013 m. nėra, atsakovo teigimu jis pajamų negauna. Teismas neturi duomenų, kad atsakovas turėtų ypatingų sveikatos problemų, kad jam būtų nustatyta neįgalumas, apribotas darbingumas ar jis dėl kitų priežasčių negalėtų dirbti ir teikti I. Š. paramos, kol ši mokosi. Teismas sprendė, kad I. Š. yra reikalinga abiejų tėvų materialinė parama, todėl I. Š. motinai teikiant paramą dukrai, atsakovas taip pat turi prisidėti prie paramos savo vaikui teikimo, o atsakovui geranoriškai neteikiant paramos savo dukrai, parama turi būti priteista teismo tvarka. Kadangi tėvas yra darbingo amžiaus, jo darbingumas nėra apribotas, jis turi visas galimybes susirasti darbą, kuriame gautų pajamas. Teismas pažymėjo, kad abu tėvai privalo remti ir skatinti vaikus, siekiančius aukštojo išsilavinimo, paramos teikimo naštos negalima perkelti vien I. Š. motinai. Teismas taip pat vertino faktinę atsakovo finansinę ir turtinę padėtį, t.y. kad po paramos iš atsakovo priteisimo, šis realiai galėtų ne tik dukrą, bet ir save išsilaikyti. Teismas, I. Š. prašomos paramos po 600 Lt ir 700 Lt sumą ir daugiau per mėnesį, laikė neadekvačia atsakovo turtinei padėčiai, ir pažymėjo, kad I. Š. motina, atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas, tokių sumų dukrai skirti negalėjo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į I. Š. poreikius, į tai, kad ji įrodė, kad atsakovo parama jai reikalinga, į atsakovo turtinę padėtį, kuri tik blogėjo I. Š. sulaukus pilnametystės, nenustačius, kad atsakovo turtinė padėtis ar I. Š. poreikiai laikotarpiu nuo 2012 m. liepos l d. iki 2013 m. spalio 1 d. iš esmės padidėjo, teismas I. Š. prašymą tenkintino iš dalies, ir priteisė jai paramą iš atsakovo po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinės išmokomis nuo 2012 m. liepos l d. iki ji mokysis (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad parama iki I. Š. 24 metų, taip pat konkretus paramos įsiskolinimas nepriteistinas atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką.
Šalies argumentai
Teismas netenkino I. Š. nesavalaikiai, baigiamųjų kalbų metu, pateikto teismui prašymo dėl paramos iš atsakovo priteisimo nekilnojamuoju turtu. Be to, tokį jos reikalavimą laikė neadekvačiu atsakovui po santuokos nutraukimo tenkančiai nekilnojamo turto vertei. Teismas laikė, kad I. Š. neįrodė būtinybės priteisti jai paramos turtu. Teismas pastebėjo, kad I. Š. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu negyvena, nes studijuoja ir gyvena kitame mieste. Kiekvienas bendraturtis turėtų prisidėti prie namo mokesčių, o I. Š., kaip ji pati teigė, pajamų neturi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo I. Š. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo S. Š. jo dukteriai I. Š., nustatant priteisto išlaikymo dydį ne mažesnį kaip 500 Lt per mėnesį iki mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje arba sulauks 24 metų amžiaus.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantė nurodo, kad teismas nebuvo racionalus ir nuoseklus, vertindamas jos tėvų turtinę padėtį, jų pajamas bei teiktą išlaikymą iki tol, kol sulaukė pilnametystes. Teismas nebuvo aktyvus, nesiaiškino kiek iš viso ir kokių pajamų turėjo S. Š., bei kaip jis kreditus ir pajamas panaudojo namų ūkiui, kiek iš šių pajamų teko dukters išlaikymui. Teismas neišsireikalavo iš kreditorių duomenų, kuriuos buvo jiems pateikęs S. Š., nes neturint pajamų kreditai nedalijami. Neprotinga dirbti įmonės direktoriumi negaunant už tai atlyginimo, kaip neprotingai teismas manė, kad tokia padėtis gali būti laikoma adekvačia priežastimi mažinti išlaikymo dydį.
2. Svarstydamas tėvo galimybę teikti išlaikymą apeliantei, teismas visiškai neatsižvelgė, kad tėvui priteisti du automobiliai bei pusę gyvenamojo namo, t.y. pakankamai likvidus turtas, kuris gali būti panaudotas jo kreditų dengimui ir dukters išlaikymui. Apeliantė mano, kad pirmiausia prioritetas atiduotinas vaikų interesų apsaugai. Todėl teismo sprendimas dėl tokio dydžio išlaikymo priteisimo yra neadekvatus ir net ją žeminantis.
3. Teismas, priteisdamas nors ir nedidelį išlaikymą, pripažino apeliantės teisę į išlaikymą, tačiau nesiėmė priemonių realiam sprendimo užtikrinimui. Apeliantės teisės ir teisėti interesai būtų labiau apginti, jei iš atsakovo S. Š. būtų priteistas didesnis įsiskolinimas už išlaikymą iki pilnametystės. Šiuos pinigus apeliantės manymu mama galėtų naudoti kredito dengimui ir tokiu būdu liktų pinigų ir dukros išlaikymui. Padidinus atsakovo išlaikymo dalį tėvai būtų bent jau pastatyti į proporcingesnes ir sąžiningesnes pozicijas dukros išlaikymo atžvilgiu.
Apeliaciniu skundu ieškovė D. Š. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą dalyje: a) dėl šeimos iširimo bei santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, b) dėl 2250 Lt įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui išlaikyti priteisimo iš atsakovo S. Š., c) dėl skolinių įsipareigojimų kreditoriui UAB „Omnitel“ ir jo teisių perėmėjui UAB „Gelvora“ pripažinimo solidariąja S. Š. ir D. Š. prievole, ir pilnai patenkinti ieškinio materialinius reikalavimus šiais aspektais.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantė nurodo, kad teismas nagrinėdamas šeimos iširimo priežastis, buvo nenuoseklus, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, o taip pat netinkamai aiškino ir taikė aprobuotą teismų praktiką. Teismui buvo privalu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Teismo motyvacija, kuria grindžiama abipusė kaltė, rodo, kad teismas ima domėn tik tuos sutuoktinių veiksmus, kurie vyko nuo 2011 m. gruodžio mėnesio. Apeliantės įsitikinimu, besaikis atsakovo girtavimas lėmė nesėkmes versle ir santykių pablogėjimą šeimoje, tačiau šio atsakovo elgesio teismas visiškai neanalizavo. Yra pagrindas teigti, kad teismo sprendimas dalyje dėl sutuoktinių kaltės yra nepakankamai motyvuotas, nes neatsižvelgta į minėtą sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu bei reikšmingas objektyvias aplinkybes. Tai reiškia, kad teismo sprendimo argumentavimas yra nepakankamai motyvuotas.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime atsakovas neturėjo teisės kelti reikalavimų, nes tai yra priešieškinio dalykas. Teismas neskirdamas termino trūkumams pašalinti priėmė netinkamą atsiliepimą, nagrinėjo jame keliamus materialinius teisinius reikalavimus, kurie nepamokėti žyminiu mokesčiu.
3. Teismas, spręsdamas sutuoktinių kaltės klausimą, nepagrįstai kritiškai vertino dukters I. Š. parodymus. Apeliantė nemananti, kad šalių dukra yra suinteresuota iškreipti faktus vien dėl to, kad pareiškė reikalavimą dėl išlaikymo teikimo.
4. Teismas ex officio privalėjo išsiaiškinti kas ir kokiu dydžiu teikė išlaikymą I. Š. iki jos pilnametystės. Teismas netikrino ieškovės paaiškinimų apie turėtų 1272 Lt išlaikymo išlaidų per mėnesį, kol duktė mokėsi mokykloje. Teismui nebuvo svarbu, kad be 350 Lt pašalpos ieškovė dar turėjo vidutiniškai 1343 Lt pajamų per mėnesį.
5. Teismas, spręsdamas prievolių padalijimo klausimą, netinkamai įvertino santykius, atsiradusius tarp ieškovės, S. Š. ir UAB „Omnitel“ bei jos teisių perėmėjo – UAB „Gelvora“. Atskirų prievolių nustatymo klausimais teismas taikė skirtingus standartus. Ieškovė yra pateikusi lizingo sutartį, kad tuo pačiu laikotarpiu pirko kitą kompiuterį, todėl nepagrįsta išvada, kad kompiuteris pagal minėtą sutartį buvo įgytas šeimos poreikiams tenkinti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas S. Š. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį ir kreditinius įsipareigojimus Lindorff OY filialui 6806,70 Lt, R. L. 21500 Lt, BAB bankui Snoras 5316,43 Lt ir antstoliui A. B. 1440,55 Lt, iš viso 35063,68 Lt, pripažinti solidariąja S. Š. ir D. Š. prievole. Transporto priemones, t. y. automobilius Volvo 740, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1290 Lt vertės, 1988 m., ir Fiat Bravo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 m., 3270 Lt vertės, teisiškai registruotus D. Š. vardu, priteisti D. Š., nepriteisiant atsakovui kompensacijos už juos. Nustatyti, kad namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 193310 Lt. Namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), padalinti tarp šalių tokiu būdu: S. Š. priteisti ? dalis, o D. Š. 1/3 dalį namų valdos. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Perskaičiuoti pirmos instancijos teismo nustatytas bylinėjimosi išlaidas bei priteistas jas iš ieškovės.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, dėl namų valdos padalijo lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį kiekvienam. Teismas privalėjo įvertinti atsakovo nurodomą aplinkybę dėl 28800,00 Lt asmeninių lėšų panaudojimo pradiniam įnašui šiai namų valdai pirkti. Teismas privalėjo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti atsakovui didesnę namų valdos dalį, t. y. ? dalis.
2. Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta 85546 Lt namų valdos verte. Teismas nepagrįstai nurodė, kad su ieškovės nurodytu turto vertinimu atsakovas sutiko. Priešingai apeliantas yra pateikęs, Registrų centro išrašus, patvirtinančius, kad 2013 m. šalių namų valdos žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 52500 Lt, gyvenamojo namo 133000 Lt, garažo 2150 Lt, ūkinio pastato 5660 Lt, iš viso 193 310 Lt.
3. Teismas nepagrįstai, ieškovės vardu registruotus automobilius, priteisė atsakovui. Minėtais automobiliais apeliantas nesinaudoja. Teismas nesiaiškino, kad šių automobilių nebėra natūroje. Be to, antstolis yra areštavęs šias transporto priemones.
4. Teismas pagrįstai pripažino atsakovo S. Š. skolinius įsipareigojimus kreditoriui UAB“ „Omnitel“ ir jo teisių ir pareigų perėmėjui UAB „Gelvora“ solidariąja S. Š. ir D. Š. prievole. Teismas nepagrįstai visus kitus kreditorinius įsipareigojimus pripažino atsakovo asmenine prievole. Teismas nepagrįstai perkėlė atsakovui ir trečiajam asmeniui pareigą įrodyti, kam buvo panaudota gauta paskola, kai tuo tarpu būtent ieškovė privalėjo paneigti įstatymo įtvirtintą prezumpciją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. Š. prašo atsakovo S. Š. apeliacinio skundo nenagrinėti, o nutarus nagrinėti – apeliacinį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
Apeliantas nėra nurodęs teisinių apeliacijos pagrindų. Atsakovas turėjo teisę kelti savarankiškus reikalavimus dėl turto dalybų ir juos pagrįsti kitais įrodymais dėl turto vertės, tačiau priešieškinio byloje nereiškė. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad automobiliais nebesinaudoja, jų nevaldo arba, kad jie perėjo kito asmens naudojimui arba valdymui. Pirmosios instancijos teisme atsakovas reikalavimo dėl prievolių modifikavimo taip pat nekėlė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Gelvora“ su ieškovės D. Š. apeliaciniu skundu nesutinka. S. Š. ir I. Š. apeliacinių skundų tenkinimo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
Pažymi, kad sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), t.y. po ieškovės D. Š. ir atsakovo S. Š. santuokos sudarymo. Atsakovas atsiliepime į pareikštą ieškinį patvirtino, kad sutartis dėl kompiuterio įsigijimo sudaryta šeimos poreikiams tenkinti, ieškovė neneigė, kad kompiuteris buvo paimtas šeimos reikmėms, todėl teismas pagrįstai minėtą prievolę pripažino solidaria.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą S. Š. prašo apeliančių D. Š. ir I. Š. apeliacinių skundų netenkinti.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas atsižvelgė į byloje esančius įrodymus bei faktus apie vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, formuojamą teismų praktiką, atsižvelgė ir į kitus kriterijus, todėl pagrįstai už laikotarpį nuo 2010 m. sausio iki 2011 m. balandžio priteisė 2250 Lt išlaikymo įsiskolinimo. Teismas tinkamai įvertino, kad sutartis su pradiniu kreditoriumi UAB „Omnitel“ buvo sudaryta santuokos metu, faktiškai gyvenant kartu, todėl pagrįstai pripažino, kad prievolė kreditoriui yra solidari, bet ne dalinė. Nesutinka su I. Š. apeliacinio skundo argumentu, kad teismas buvo nepakankamai aktyvus ginant jos interesus. Laiko, kad teismas priteisdamas iš atsakovo 150 Lt išlaikymą, įvertino faktinę finansinę ir turtinę padėtį, t. y. kad po paramos iš atsakovo priteisimo realiai galėtų ne tik dukrą bet ir save išsilaikyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės D. Š. ir atsakovo S. Š. apeliaciniai skundai atmestini.
Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, I. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Dėl I. Š. apeliacinio skundo
Apeliantė sutinka su teismo išvada, kad jai yra reikalinga tėvo materialinė parama, tačiau nesutinka su teismo priteistu paramos dydžiu bei nustatytomis atsakovo galimybėmis teikti išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis konstatavo, jog atsakovo S. Š. išlaikymo prievolė ieškovei I. Š. egzistuoja, tačiau, įvertinęs atsakovo galimybes teikti prašomą paramą, ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 150 Lt paramą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. liepos l d. iki ji mokysis (duomenys neskelbtini). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos sprendimu, prašo priteisti iš atsakovo paramą ne mažesnę kaip 500 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, yra suformulavęs galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą arba pagal vidurinio ugdymo programą arba pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ir yra ne vyresni negu 24 metų, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2008-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.
Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje J. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-189/2007; kt.). Tiek paramos būtinumo, tiek išgalėjimo teikti paramą sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas ir turtinę padėtį.
Apeliantės įsitikinimu, teismas vertindamas jos tėvų turtinę padėtį, jų pajamas bei teiktą išlaikymą iki jos pilnametystės, nebuvo aktyvus, nesiaiškino kiek iš viso ir kokių pajamų turėjo S. Š., bei kaip jis kreditus ir pajamas panaudojo namų ūkiui, kiek iš šių pajamų teko dukters išlaikymui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl paramos priteisimo, taip pat vertintinos aplinkybės dėl paramą turinčio teikti asmens turtinės padėties. Taikant šį kriterijų yra vertinamos tėvų galimybės teikti išlaikymą (jų turtas, gaunamos pajamos, kiti išlaikytiniai), tai, ar paramos teikimas iš esmės nepablogins paramą teikiančių tėvų turtinės padėties ir kt. Su apeliantės argumentu, kad teismas nesiaiškino atsakovo pajamų ir turtinės padėties, teisėjų kolegija nesutinka. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad atsakovo pajamos 2012 m. sudarė apie 200 Lt. Byloje esantys duomenys teisėjų kolegijai patvirtina, kad atsakovas 2012 m. turėjo 3485 Lt draudžiamųjų pajamų (2 t., 91-92 b. l.). Nors atsakovas yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, tačiau jo teigimu, pajamų jis negauna. Analizuojant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad duomenų apie atsakovo pajamas 2010, 2011, 2013 metais byloje nėra. Tinkamas įrodinėjimo pareigos nevykdymas negali būti grindžiamas ir pateisinamas teismo teise savo iniciatyva rinkti įrodymus byloje, todėl teismui be pagrindo negali būti perkeliama įrodinėjimo našta net ir šeimos bylose, atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas rinkdamas įrodymus buvo neaktyvus. Šiuo atveju apeliantė neįrodė, kad atsakovas disponuoja didesnėmis pajamomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamas turtinės padėties nustatymas galimas tik įvertinus turto ir finansinių įsipareigojimų balansą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo turimas nekilnojamasis turtas yra bendrojoje dalinėje nuosavybėje su ieškove, kurį padalino teismas nutraukiant santuoką, šiuo metu atsakovas gyvena atskirai, be to, turi pakankamai didelių įsiskolinimų, kuriuos teismas pripažino asmeninėmis S. Š. prievolėmis. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog šiuo metu atsakovas nėra pajėgus teikti apeliaciniame skunde prašomą didesnę nei 500 Lt paramą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija iš dalies sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. Š. prašomos paramos dydis yra neadekvatus atsakovo turtinei padėčiai, tačiau ir priteistasis nėra adekvatus atsakovo galimybėms užsidirbti didesnes pajamas.
Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 str.). Kartu tai nereiškia, kad vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012).
Teisėjų kolegija vertindama D. Š. galimybę teikti dukrai paramą pažymi, kad jos gaunamos pajamos yra didesnės nei atsakovo, be netekto darbingumo 350 Lt pensijos ieškovė dar turi vidutiniškai 1343 Lt pajamų per mėnesį (3 t., 2-32 b. l.). Todėl akivaizdu, kad I. Š. motinos skirtas paramos dydis dukrai yra didesnis. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, jo darbingumas nėra apribotas, todėl turi visas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas paramą besimokančiai dukrai teiktų gera valia. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į šalių dukros didesnius poreikius gyvenant atskirai nuo tėvų ir mokantis, teisėjų kolegija mano, kad atsakovo parama dukrai šiuo atveju turėtų būti didesnė nei priteisė pirmosios instancijos teismas, tačiau teismas kartu vertina ir paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui aspektą.
Apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, vertina bylai reikšmingas aplinkybes dėl pačios I. Š. turtinės padėties. Bylos duomenys patvirtina, kad I. Š. turi nekilnojamojo turto, AB (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) akcijų (2 t., 132-134 b. l.), tačiau pajamų negauna (3 t., 90-91 b. l.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ji nėra išnaudojusi visų galimybių gauti lėšų studijoms, pvz., nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms. Teisėjų kolegija pažymi, kad perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. M. B. , bylos Nr. 3K-3-11/2011). Teisėjų kolegijos pažymėtina ir tai, kad ginčo dėl sąžiningo pareigos mokytis vykdymo byloje nekilo, paramos prašanti dukra stipendijos negauna. Byloje pačios apeliantės pripažinta, kad ji studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus tik pragyvenimo išlaidų klausimas. Be to, studijuojant dieniniame skyriuje, apeliantė turi galimybę susirasti darbą po paskaitų, savaitgaliais ar atostogų metu. Apeliantės poreikių tenkinimas šiuo atveju negali būti vien tik tėvų atsakomybė, nes iš tėvų gali būti reikalaujama tiek, kiek jie išgali teikti paramą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad apeliantė pateikdama būtinos paramos išlaidų sąmatą, jos nėra pagrindusi įrodymais. Esant šiems argumentams apeliantės apeliacinis skundas visa apimtimi negali būti tenkinamas, nes kaip jau minėta pati apeliantė nėra išnaudojusi visų galimybių gauti lėšų kreipiantis į kreditavimo įstaigą ir kt. Kartu teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pilnametės poreikiai lyginant su teiktu išlaikymu nepilnametei, apeliantei studijuojant Kaune aukštojoje mokykloje yra gerokai didesni, nei gyvenant kartu su tėvais ir mokantis vidurinėje mokykloje.
Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi paramos būtinumą pilnamečiam besimokančiam asmeniui bei abiejų tėvų turtinę padėtį bei galimybes teikti paramą pilnametei savo dukrai, konstatuoja, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo priteisiant iš atsakovo mažesnę paramos dalį – po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Remiantis išdėstytu, iš dalies tenkinant apeliantės I. Š. apeliacinį skundą, pirmosios instancijos sprendimas dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo keistinas, iš atsakovo pilnametės dukros I. Š. išlaikymui priteista 150 Lt išlaikymo suma didintina iki 200 Lt.
Bylos duomenys teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad tiek teismo atsakovui priteisti automobiliai, tiek pusė gyvenamojo namo su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), vykdant skolos išieškojimą, ne vieno kreditoriaus naudai, yra areštuoti dar 2009 metais, todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad šis pakankamai likvidus turtas gali būti panaudotas kreditų dengimui ir dukters išlaikymui. Byloje I. Š. reikšdama reikalavimą dėl paramos iš atsakovo pilnamečiam vaikui priteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikyti teismo neprašė. Todėl šiuo atveju neteisi apeliantė teigdama, kad teismas priteisdamas nors ir nedidelį išlaikymą, nesiėmė priemonių realiam sprendimo užtikrinimui. Apeliantės įsitikinimu jos interesai būtų labiau apginti, jei iš atsakovo S. Š. būtų priteistas didesnis įsiskolinimas už išlaikymą iki pilnametystės, nes šiuos pinigus apeliantės manymu mama galėtų naudoti kredito dengimui ir tokiu būdu liktų pinigų ir dukros išlaikymui. Pažymėtina, kad vaikui priteistas išlaikymas yra jo nuosavybė ir tėvai jį valdo tik uzufrukto teise (CK 3.185 str.). Todėl priteisto išlaikymo įsiskolinimas negali būti panaudotas gyvenamojo namo kreditui dengti. Vaiko išlaikymui skirtos lėšos turėtų būti pervestos į vaiko vardu atidarytą banko sąskaitą ir pinigai naudojami išskirtinai tik nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimui.
Dėl D. Š. apeliacinio skundo
Apeliaciniu skundu ieškovė D. Š. skundžia sprendimo išvadas dėl šeimos iširimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, dėl 2250 Lt įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui išlaikyti priteisimo iš atsakovo S. Š., dėl skolinių įsipareigojimų kreditoriui UAB „Omnitel“ ir jo teisių perėmėjui UAB „Gelvora“ pripažinimo solidariąja S. Š. ir D. Š. prievole, todėl apeliacinio skundo argumentai nagrinėti apeliacinio skundo ribose.
Dėl abiejų sutuoktinių kaltės
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ginčo šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu sutuoktiniai nustoję gyventi kartu pažeidė savo sutuoktinių pareigas, abiejų neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai lėmė netinkamą abiejų sutuoktinių pareigų nevykdymą. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo išvada.
Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.92, 3.109 str., ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).
Apeliantė D. Š. nurodo, kad teismas neatsižvelgė į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, todėl nepagrįstai nustatė abipusę sutuoktinių kaltę. Nesutikdama su skundžiamu sprendimu dalyje dėl santuokos iširimo priežasčių, apeliantė teigia, kad besaikis atsakovo girtavimas lėmė nesėkmes versle ir santykių pablogėjimą šeimoje, tačiau šio atsakovo elgesio teismas visiškai neanalizavo. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad byloje nėra objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent atsakovas išimtinai yra kaltas dėl ginčo šalių santuokos iširimo. Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, visų pirma, grindė besaikiu alkoholio vartojimu, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, santuokos metu pablogėjusią abiejų sutuoktinių sveikatą, nesiejo su kito sutuoktinio veiksmais. Nors byloje yra duomenų, kad atsakovui laikotarpiu 1975-1992 m. nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, 2008-2009 metais yra patyręs įvairaus sunkumo depresinių sutrikimų, 2008-02-27 yra patyręs psichikos ir elgesio sutrikimą vartojant alkoholį, tačiau šiuo atveju nepaneigta, kad tokie atsakovo elgesio sutrikimai būtent 2008-2009 laikotarpiu, nebuvo sąlygoti nepasisekusiu verslu, atsakovo atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu. Aplinkybė, kad atsakovui, būtent tuo metu, kai 2009 m. šalys jau nebegyveno bendro sutuoktinių gyvenimo, diagnozuoti depresiniai susirgimai, nepatvirtina ieškovės teiginio dėl besaikio alkoholio vartojimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrando konstatuoti, kad būtent alkoholio vartojimas lėmė nesėkmes versle ir santykių pablogėjimą šeimoje. Subjektyviu vertintinu liudytojos dukros bei pačios ieškovės žodinių parodymais, jokių objektyvių atsakovo kaltės įrodymų, kurie leistų pripažinti, jog atsakovas nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų ir tai įtakojo santuokos iširimą, byloje nėra. Priešingai, byloje abu sutuoktiniai pripažino, kad kartu negyvena daugiau kaip metus, savo, kaip sutuoktinių pareigų nevykdo, dar oficialiai neišsiskyrus turėjo sugyventinius. Be to, abiejų sutuoktinių aiškinimai dėl santuokos iširimo priežasčių skiriasi. Remiantis išdėstytu, nėra teisinio pagrindo teigti, kad teismo sprendimas dalyje dėl sutuoktinių kaltės yra nepakankamai motyvuotas, ar neatsižvelgta į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo aspektą. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinį santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, bendro gyvenimo taisyklių pažeidimas: atsakovo diagnozė ir verslo praradimas lėmė šeimyninių santykių pablogėjimą, tarpusavio bendravimo stoka, bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, neieškojimas, abiejų sutuoktinių nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, be abejo lėmė abiejų sutuoktinių pripažintą neištikimybę. Šios aplinkybės sudarė pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokinių ryšių nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai – tiek ieškovė, tiek atsakovas. Patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių vieno ar kito sutuoktinio kaltę, byloje nebuvo pateikta. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartimi pasiūlyta atsakovui pareikšti priešieškinį su atsiliepime nurodomais reikalavimais bei apmokėti juos žyminiu mokesčiu, tačiau to atsakovui nepadarius, 2013 m. balandžio 18 d. nutartyje teismas nurodė, kokius reikalavimus nurodytus atsiliepime į ieškinį teismas laiko kaip atsakovo atsikirtimus į ieškinį (2 t.,10-11, 13-15 b. l.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad atsiliepime atsakovas neturėjo teisės kelti reikalavimų, o teismas neskirdamas trūkumų šalinimo termino, juos nagrinėjo nepagrįstai.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui
Pirmosios instancijos teismas, prašymą dėl išlaikymo I. Š. įsiskolinimo priteisimo, tenkino iš dalies ir už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. priteisė D. Š. iš atsakovo S. Š. 2250 Lt išlaikymo įsiskolinimo.
Apeliantės įsitikinimu teismas ex officio privalėjo išsiaiškinti kas ir kokiu dydžiu teikė išlaikymą I. Š. iki jos pilnametystės. Teisėjų kolegija šį apeliantės argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šioje įstatymo normoje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Remiantis CPK 179 str. nuostatomis, laikytina, kad teismo galimybė rinkti įrodymus yra kaip išimtis iš proceso rungimosi principo ir šalių pareigos įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi. Įrodymų pateikimo pareiga numatyta šalims bei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims ir tik išimtiniais atvejais, numatytais CPK ar kituose įstatymuose, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas, arba kai nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, teismas turi teisę rinkti įrodymus. Ieškovė, teigdama apie skirtą išlaikymą savo nepilnametei dukrai, pati turi imtis visų procesinių priemonių savo ieškinyje nurodytoms aplinkybėms įrodyti ir savo pozicijai pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas vertino aplinkybę, kad ieškovė teikė didesnį išlaikymą dukrai, nes disponavo didesnėmis pajamomis (3 t., 2-32 b. l.). Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovės teiktas išlaikymas nepilnametei dukrai nėra pagrįstas realia išlaidų sąmata, nepateikta įrodymų apie išaugusių ar pasikeitusių nepilnametės dukros poreikių būtinumą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai kreipėsi tik 2013 m. pradžioje, nors teigia, kad išlaikymo atsakovas neteikė nuo 2009 m. kovo mėnesio. Byloje nėra įrodymų apie 2010-2011 metais atsakovo gautas pajamas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu išlaikymo įsiskolinimo dydžiu.
Atskirai, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.203 str. 1 d. nustatyta, jog vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai jo interesams. Išlaikymas priteisiamas vaikui ir yra jo nuosavybė (CK 3.186 str. 1 d.). Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko tėvo (motinos) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad visos sumos, gaunamos kaip išlaikymas, pirmiausia privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, ji maitinti, aprengti, mokyti, ugdyti, laisvalaikio reikmėms ir pan., o likusi suma taupoma ar saugiai investuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008 ). Taigi, tėvas (motina), tvarkydami savo nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teisėmis, privalo veikti išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 str. 1 d.). Tai reiškia, kad vaikų turtas turi būti panaudojamas pačių vaikų turtiniams ir dvasiniams poreikiams tenkinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atkreipia dėmesį, kad išlaikymo įsiskolinimas iki vaiko pilnametystės yra priteisiamas pačiam nepilnamečiam vaikui, o šias skirtas lėšas uzufrukto teise pavedama tvarkyti vaiko motinai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo keičiama, priteisiant I. Š. 2250 Lt išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui iš atsakovo S. Š.. Kadangi šiuo metu I. Š. yra pilnametė, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovė D. Š. neskirtina.
Dėl solidariosios prievolės
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai įvertino santykius, atsiradusius tarp ieškovės, S. Š. ir UAB „Omnitel“ bei jos teisių perėmėjo – UAB „Gelvora“, spręsdamas prievolių padalijimo klausimą taikė skirtingus standartus, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai prievolę kreditoriui pagal minėtą sutartį laikė solidaria, nes sutartis su pradiniu kreditoriumi UAB „Omnitel“ buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), tai yra šalims gyvenant santuokoje. Būtent prievolės solidarumas, suteikė kreditoriui UAB „Gelvora“ teisę prašyti įsiskolinimą pripažinti solidaria abiejų sutuoktinių atsakomybe. Tai, kad 2008-01-17 buvo pirktas kitas kompiuteris, nepaneigia išvados, kad jie įsigyti santuokos metu ir šeimos poreikiams tenkinti. Neteisi apeliantė teigdama, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas prievolių padalijimo klausimą taikė skirtingus standartus, nes kitų kreditorių atžvilgiu nustatytos kitokios faktinės aplinkybės bei prievolės modifikavimo aspektas.
Dėl S. Š. apeliacinio skundo
Byloje nustatyta, kad atsakovui S. Š. nepašalinus teismo nurodytų trūkumų: nepateikus priešieškinio reikalavimų ir jų nepamokėjus žyminiu mokesčiu, jo atsiliepime į ieškinį nurodytus reikalavimus: santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, siūlomą kitokį turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo būdą, teismas laikė kaip atsakovo atsikirtimus į ieškovės ieškinį ( 2 t., 13-15 b. l.). Kadangi CPK 312 str. nuostatos draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kolegija nesvarsto atsakovo S. Š. apeliacinio skundo reikalavimų dėl turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo būdo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas negali būti tenkinamas, nes apeliacinio skundo reikalavimas prieštarauja CPK 312 str., draudžiančiam apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Nagrinėjamu atveju, atsakovas neginčijo aplinkybės, kad žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas ir kiti pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgyti atsakovo ir ieškovės šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas neįrodė, kad 28800 Lt pradinis įnašas būstui pirkti yra jo asmeninės lėšos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenukrypo nuo lygių dalių principo ir priteisė po ½ dalį kiekvienam iš sutuoktinių.
Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta 85546 Lt namų valdos verte. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, teikdamas atsiliepimą į ieškinį, pastabų ar paaiškinimų apie ieškovės nurodytą turto vertinimą nepateikė. Kadangi teismas, nutraukdamas santuoką, žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą ir kitus pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), padalino lygiomis dalimis po ½, namų valdos, namų valdos vertė šiuo atveju lemiamos reikšmės neturi.
Atsakovas iš esmės ieškovės prašymui dėl transporto priemonių Volvo 740, v/n (duomenys neskelbtini), ir Fiat Bravo, v/n (duomenys neskelbtini) pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe neprieštaravo, todėl teismo sprendimas šioje dalyje laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Tai, kad antstolis yra areštavęs šias transporto priemones, nepaneigia galimybės, jas pripažinus atsakovo nuosavybė, atlikti išieškojimo veiksmus pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus kreditorių naudai.
Teisėjų kolegijos nuomone, kreditoriniai įsipareigojimai, kurie pripažinti asmenine atsakovo asmenine prievole, pirmosios instancijos teismo vertinti tinkamai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje priteisimo
Apeliaciniame skunde apeliantė I. Š. neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, be to, nepateikus įrodymų apie asmeniškai patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį apeliacinėje instancijoje, jos nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą dalyse dėl išlaikymo įsiskolinimo ir paramos pilnamečiam vaikui priteisimo pakeisti.
Priteisti I. Š. iš atsakovo S. Š. 2250 Lt išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui ir 71,50 Lt žyminio mokesčio.
Priteisti I. Š. iš atsakovo S. Š. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinės išmokomis nuo 2012 m. liepos l d. iki ji mokysis (duomenys neskelbtini) ir bus ne vyresnė kaip 24 metų amžiaus.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.