- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- e2S-1030-855/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16556-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Atsakovas
- B. Z., V. Z.
- Kategorijos
- 3.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (skolininkės) B. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baziris“ ieškinį atsakovams B. Z. ir V. Z. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Baziris“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovų B. Z. ir V. Z. 18 549,66 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 21 d. patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis) ir civilinę bylą Nr. e2-22380-807/2019 nutraukė.
2. Teisme 2020 m. gruodžio 28 d. gautas pareiškėjos BUAB „Baziris“ prašymas išduoti vykdomąjį raštą V. Z. ir B. Z. atžvilgiu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties sąlygų nevykdymo. Prašyme nurodoma, kad pagal Taikos sutartį atsakovas V. Z. yra išmokėjęs BUAB „Baziris“ 6 000 Eur, o likusi 9 000 Eur suma yra nepadengta ir paties atsakovo teigimu, nėra galimybės šios sumos išmokėti, atitinkamai Taikos sutartis nebus įvykdyta.
Atsiliepimas
3. Atsakovė B. Z. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad mokėjimus atliko ne V. Z., o būtent ji; ir kad sumokėjo ne 6 000 Eur, kaip nurodo pareiškėja, o 7 000 Eur sumą, todėl vykdomasis dokumentas gali būti išduotas ne didesnei nei 8 000 Eur sumai ir tik atsakovo V. Z. atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi kreditorės BUAB „Baziris“ prašymą tenkino iš dalies, išduodama pareiškėjai BUAB „Baziris“ vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-22380-807/2019, dėl neįvykdytų Taikos sutarties sąlygų, t. y. 8 000 Eur sumos (Taikos sutarties 3 punktas ir 3.1, 3.2., 3.3. papunkčiai) išieškojimo iš skolininkų V. Z. ir B. Z.; likusioje dalyje prašymo netenkino.
5. Teismas nustatė, kad 2019 m. spalio 21 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 3 punktu atsakovai įsipareigojo sumokėti ieškovei 15 000 Eur sumą Taikos sutarties 3.1. – 3.3 punktuose nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
6. Teismas pažymėjo, kad skolininkė B. Z. pateikė teismui mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, kad ji ieškovei sumokėjo 7 000 Eur sumą (1 000 Eur mokėjimas atliktas 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. po to, kai pareiškėja BUAB „Baziris“ pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo).
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas sprendė, kad nesant duomenų, kad atsakovai atsiskaitė su ieškove visiškai pagal patvirtintos taikos sutarties sąlygas, t. y. tinkamai neįvykdė Taikos sutarties, yra pagrindas dėl neįvykdytų Taikos sutarties sąlygų išduoti vykdomąjį raštą, o kadangi šalys Taikos sutarties 3 punktu susitarė, kad įsiskolinimą padengs atsakovai V. Z. ir B. Z., todėl vykdomasis raštas dėl likusių neįvykdytų Taikos sutarties sąlygų išduotinas abiejų atsakovų atžvilgiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantė (skolininkė) B. Z. prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį atsakovų B. Z. ir V. Z. mokėtina ieškovei suma sudarė 15 000 Eur, iš kurių 7 000 Eur sumokėjo asmeniškai B. Z., tuo tarpu V. Z. visiškai nieko nemokėjo, todėl vykdomasis dokumentas gali būti išduotas tik atsakovo V. Z. atžvilgiu.
8.2. Pirmosios instancijos teismas, išdavęs vykdomąjį raštą dėl neįvykdytų Taikos sutarties sąlygų, t. y. 8 000 Eur sumos išieškojimo ne tik iš V. Z., bet ir iš B. Z., pažeidė teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei sutarties šalių interesų pusiausvyros principus.
Atsiliepimas
2. Ieškovė BUAB „Baziris“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovės B. Z. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atlyginti 18 549,66 Eur sumą iš abiejų atsakovų solidariai, kadangi nebuvo įmanoma nustatyti kiekvieno iš atsakovų padarytos žalos dydžio. Solidarioji skolininkų pareiga atsirado šalių susitarimu, t. y. 2019 m. spalio 10 d. sudaryta Taikos sutartimi, kadangi Taikos sutartyje nėra išskirta, kokią sumą konkrečiai turi sumokėti atsakovė B. Z., o kokią kitas atsakovas, todėl prievolė sumokėti 15 000 Eur sumą yra solidari, o solidarios prievolės atveju ieškovė turi teisę reikalauti, jog prievolę pilna apimtimi įvykdytų tiek atsakovė B. Z., tiek atsakovas V. Z..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo
9. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia apeliacinei instancijai pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.
10. Nagrinėjamu atveju apeliantė teikia teismui naują įrodymą – 2021 m. balandžio 7 d. atlikto 1 000 Eur sumai mokėjimo nurodymą, prašydama prijungti jį prie bylos medžiagos ir atitinkamai sumažinti išieškotiną iš atsakovų ieškovei sumą iki 7 000 Eur.
11. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.).
12. Atsižvelgiant į tai, kad 1 000 Eur mokėjimas atsakovės B. Z. atliktas 2021 m. balandžio 7 d., t. y. bylą nagrinėjant jau apeliacinės instancijos teisme, į tai, kad šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, o pats dokumentas turi neabejotinai didelę reikšmę teismui priimant procesinį sprendimą nagrinėjamu klausimu, susijusiu su neįvykdyta Taikos sutarties dalimi, todėl sprendžiama, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naują įrodymą apeliacinės instancijos teisme.
Dėl ginčo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
14. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutarties, kuria ieškovei BUAB „Baziris“ išduotas vykdomasis raštas dėl neįvykdytų Taikos sutarties sąlygų (8 000 Eur sumos) abiejų atsakovų (B. Z. ir V. Z.) atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir abu atsakovai kilusį teisminį ginčą užbaigė sudarydami Taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta 2019 m. spalio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi. Teismo nutartis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 5 d., o Taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Taikos sutartimi šalys susitarė:
3. Teismo nutartimis patvirtinus Ieškovo atsisakymus visų pareikštų reikalavimų atsakovams civilinėse bylose, nurodytose šios Taikos sutarties B, C, D ir E punktuose, Atsakovai įsipareigoja sumokėti Ieškovui 15000 EUR (penkiolika tūkstančių eurų) sumą šia tvarka:
3.1. ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paskutinės teismo nutarties, nurodytos šios Taikos sutarties 3 punkte, įsiteisėjimo sumokėti 5000 EUR;
3.2. ne vėliau kaip per 25 darbo dienas nuo paskutinės teismo nutarties, nurodytos šios Taikos sutarties 3 punkte, įsiteisėjimo sumokėti 5000 EUR;
3.3. ne vėliau kaip per 30 darbo dienas nuo paskutinės teismo nutarties, nurodytos šios Taikos sutarties 3 punkte, įsiteisėjimo sumokėti 5000 EUR;
18. Atsakovė B. Z. pirmosios instancijos teismui pateikė mokėjimo nurodymus, kurie patvirtina, kad atsakovė ieškovei iki ginčo nutarties priėmimo dienos yra sumokėjusi viso 7 000 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos (ieškovės) BUAB „Baziris“ prašymą ir 2021 m. vasario 8 d. ginčo nutartimi išdavė vykdomąjį raštą dėl neįvykdytų Taikos sutarties sąlygų, t. y. 8 000 Eur sumos, išieškojimo iš abiejų skolininkų - V. Z. bei B. Z..
19. Atskiruoju skundu skolininkė B. Z. ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodydama, jog teismas neteisėtai, neatsižvelgęs į aplinkybes, jog didžiąją Taikos sutartimi sulygtą sumos dalį sumokėjo būtent atsakovė B. Z., tuo tarpu kitas atsakovas V. Z. visiškai nieko nemokėjo, vykdomąjį raštą dėl likusios neįvykdytos Taikos sutarties dalies išdavė abiejų skolininkų atžvilgiu, o ne vien tik atsakovo V. Z. atžvilgiu, taip pažeisdamas pamatinius civilinės teisės principus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu dėl vykdomojo rašto išdavimo nepagrįstumo.
20. Pagal bendrąsias vykdymo proceso nuostatas teismo patvirtintos taikos sutartys priskirtos prie vykdytinų dokumentų, kurie vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra ne vykdytini dokumentai, bet nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vienu iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Teismų sprendimai ir nutartys gali būti vykdomi tik po to, kai jie įsiteisėja (CPK 588 straipsnio 1 dalis). CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
21. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad prašymo išduoti vykdomąjį raštą procese taikos sutartyje nurodyti prievolės subjektai ir (ar) prievolės rūšis negali būti keičiami, o pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014; 2015 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015).
22. Vykdomojo rašto išdavimo procese teismai turi įvertinti įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, res judicata reikšmę, t. y. tokia nutartimi nustatytų aplinkybių prejudicialumą. Jei taikos sutartyje tiesiogiai nurodyta, kad skolininkų prievolė yra solidari, arba tokia išvada išplaukia iš taikos sutarties sąlygų, kurios yra aiškios, vykdomojo rašto išdavimo klausimą sprendžiantis teismas negali jų ignoruoti. Tokiu atveju teismas, jei nėra šalių prašymo pakeisti taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką, išduoda vykdomuosius raštus atsakovų atžvilgiu, remdamasis šalių susitarimo turiniu, nurodytu taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje, ir vadovaudamasis pirmiau aptartomis CPK nuostatomis (inter alia, CPK 646 straipsnio 3 dalimi, 647 straipsnio 1–3 dalimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015).
23. CK 6.6 straipsnyje numatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nėra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis; ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. To paties straipsnio 4 ir 5 dalyse yra įtvirtinta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, bet, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai.
24. Nagrinėjamu atveju iš 2019 m. spalio 21 d. patvirtintos Taikos sutarties turinio matyti, kad joje nėra išskirtos konkrečios skolininkų mokėtinos sumos ieškovei, priešingai – nurodyta, kad atsakovai įsipareigoja sumokėti ieškovei 15 000 Eur tam tikra Taikos sutartimi numatyta tvarka. Todėl iš Taikos sutarties išplaukiančių reikalavimų bei jos sąlygų galima daryti išvadą, kad atsakovų prievolė atlyginti 15 000 Eur sumą ieškovei, nors Taikos sutartyje tai tiesiogiai nenurodyta, yra solidari prievolė, atsiradusi šalių susitarimu. Taikos sutarties sąlygos yra aiškios, nedviprasmiškos, joje visus turtinius įsipareigojimus ieškovės atžvilgiu prisiėmė abu atsakovai, o Taikos sutartis patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės ieškovės naudai atliekami mokėjimai (tiek 7 000 Eur sumai atlikti mokėjimai iki ginčo nutarties priėmimo, tiek 2020 m. balandžio 7 d. 1 000 Eur sumai atliktas mokėjimas) patvirtina, jog atsakovė B. Z. pripažįsta esą prievolė ieškovei yra solidari, ją faktiškai (kad ir pavėluotai) vykdo.
25. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi tiek Taikos sutarties 3 punktu, kur nurodoma, kad įsiskolinimą ieškovei padengs abu atsakovai, ir teisingai sprendė dėl solidarios prievolės egzistavimo, tiek civilinio proceso normomis, o būtent CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktu, reglamentuojančiomis vykdomojo dokumento turinį, ir pagrįstai tenkino ieškovės prašymą, išduodamas vykdomąjį raštą abiejų atsakovų atžvilgiu, t. y. atitinkantį Taikos sutartyje expressis verbis įtvirtintas sąlygas.
26. Nors apeliantė akcentuoja, kad didžiąją sutartos sumos dalį ieškovei sumokėjo būtent atsakovė B. Z., tuo tarpu atsakovas V. Z. visai nieko nemokėjo, todėl vykdomasis dokumentas turi būti išduodamas tik atsakovo V. Z. atžvilgiu, tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šis argumentas nesuderinamas su Taikos sutarties sąlygomis ir pažymi, kad atsakovė B. Z., įvykdžiusi reikalavimą pagal Taikos sutartį pilna apimtimi, gali pasinaudoti regreso teisę į kitą bendraskolį - atsakovą V. Z., ir turi teisę iš šio asmens išreikalauti sumokėtas ieškovei sumas. Tokią regreso teisę bendraskolis įgyja pagal įstatymą, todėl jokie papildomi bendraskolių susitarimai nėra reikalingi ir solidarią prievolę įvykdęs bendraskolis iš kitų bendraskolių gali reikalauti to, ką jis įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį (CK 6.114 straipsnio 3 dalis).
27. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdomojo rašto išdavimu, o priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Kita vertus, pažymėtina, jog atsižvelgiant į apeliantės 2020 m. balandžio 7 d. pateiktą mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog atsakovė B. Z. ieškovės naudai pagal 2019 m. spalio 21 d. teismo patvirtintą Taikos sutartį 2020 m. balandžio 7 d. sumokėjo dar 1 000 Eur, yra pagrindas atitinkamai patikslinti pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl neįvykdytų Taikos sutarties sąlygų, t. y. konkrečios nesumokėtos sumos (Taikos sutarties 3 punktas ir 3.1, 3.2., 3.3. papunkčiai) išieškojimo iš skolininkų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Apeliantės B. Z. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį patikslinti, išduodant pareiškėjai BUAB „Baziris“, juridinio asmens kodas 303268273, vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-22380-807/2019, dėl neįvykdytų Taikos sutarties sąlygų, t. y. 7 000 Eur (septynių tūkstančių eurų) sumos (Taikos sutarties 3 punktas ir 3.1, 3.2., 3.3. papunkčiai) išieškojimo iš skolininkų V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.