Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-08-28 · Administracinė byla Nr. I2-1353-422/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-08-28
Bylos Nr.
I2-1353-422/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03234-2022-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
E. R.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Administracinė byla Nr. I2-1353-422/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03234-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 28 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskr. VPK) Viešosios tvarkos valdybos 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 22-IL-20-04366-e (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog nesutinka su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sprendimu. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas sprendimas buvo priimtas neteisingai, neįvertinus surinktų duomenų visumos, įrodymus įvertinus selektyviai ir tik nepalankiai pareiškėjui bei nesivadovaujant teismų praktika. Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas turėjo įvertinti, kokias teisines ir socialines pasekmes sukėlė jo atžvilgiu priimti procesiniai sprendimai įstatymo prasme.

Skunde pabrėžė, kad nežiūrint į tai, jog pareiškėjas buvo teistas, tačiau teistumai jau seniai yra išnykę. Taip pat yra išnykusios ir visos administracinės nuobaudos. Atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis teismų praktika, administraciniais nusižengimai nėra pagrindas neišduoti neterminuoto leidimo laikyti (nešioti) ginklus ir neturi esminės reikšmės asmenybės vertinimui. Mano, kad teisių suvaržymas negali būti neterminuotas ir jam turėjo būti išduotas neterminuotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad jo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 22-IL-20-04366-e yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ne kartą nuosprendžiais yra pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – ir BK). Taip pat 2015 m. liepos 26 d. Danijoje fiksuota pareiškėjo padaryta veika – trukdymas vykdyti teisingumą teikiant melagingą informaciją baudžiamojo arba teismo proceso metu, melagingu liudijimu. Pažymėjo, kad, Administracinių nusižengimų registro duomenimis, nuo 2005 m. vasario mėn. iki 2022 m. lapkričio mėn. fiksuoti 33 administraciniai nusižengimai (pažeidimai).

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo teistumo išnykimas už padarytus nusikaltimus nėra reikšmingas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme. Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas.

Teigė, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, norint gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą, Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytai išvadai padaryti gali būti ir turi būti atsižvelgiama į bet kokius duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsakovo nuomone, tokie administraciniai nusižengimai (pažeidimai), kaip pasipriešinimas policijos pareigūnams, viešosios tvarkos pažeidimai esant neblaiviam, sistemingas nustatyto greičio viršijimas, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, akivaizdžiai pagrindžia išvadą apie pareiškėjo keliamą grėsmę Įstatymo saugomoms vertybėms.

Atsakovas pabrėžė, kad atsisakymas išduoti leidimą nėra neterminuotas, pareiškėjas savo elgesiu turi įrodyti, kad grėsmės visuomenei dėl jo veiksmų nebėra, o tai, be abejo, liudytų tam tikras laikotarpis, per kurį pareiškėjas nenusižengtų teisės aktų reikalavimams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 21- IL-20-04366-e „Dėl atsisakymo išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Administracinėje byloje nustatyta, kad 2022 m. spalio 31 d. Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje gautas pareiškėjo prašymas Nr. 22-G-20-107820-e išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 29).

Kauno apskr. VPK, įvertinęs priežastis, dėl kurių leidimas ginklams pareiškėjui gali būti neišduodamas, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2022 m. lapkričio 8 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 21- IL-20-04366-e, kuriuo atsisakė išduoti E. R. neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017, 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-854-624/2023).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. vasario 9 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, įstatyme turi nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kad esama prielaidų manyti, kad asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai (nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys, sudarančios prielaidas abejoti dėl galimo pavojaus, kurį asmuo, turėdamas teisę laikyti, nešiotis ginklus, keltų arba galėtų kelti sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, akcentuotina, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktui taikyti pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1846-520/2019, 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022).

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo duomenimis ir byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad E. R. Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 18 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam skirtas 1 m. laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; Kauno apygardos prokuratūros 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 63-1-00400-12 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl pareiškėjo nutrauktas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu; Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 290 straipsnį ir jam skirta 2990 Lt (865 Eur) bauda; Kauno apygardos prokuratūros 2020 m. sausio 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49468-19 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl pareiškėjo nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju. Taip pat 2015 m. rugpjūčio 24 d. Danijoje fiksuota pareiškėjo padaryta veika – trukdymas vykdyti teisingumą teikiant melagingą informaciją baudžiamojo arba teismo proceso metu, melagingu liudijimu (b. l. 15–27, 33–36).

Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad E. R. administracine tvarka baustas ir nuo 2005 m. vasario mėn. iki 2022 m. lapkričio mėn. fiksuoti 33 administraciniai nusižengimai (pažeidimai), iš jų 11 kartų už nustatyto greičio viršijimą; 3 kartus už tai, kad vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone; 3 kartus už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti; 1 kartą už tai, kad vairuodamas transporto priemonę nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir draudimo dokumentų; 1 kartą už tai, kad vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio bei meteorologines sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė ir atsitrenkė į kelio atitvarą; 1 kartą už girto pasirodymą viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę (nustatytas 1,52 prom. girtumas); 1 kartą, už tai, kad viešoje vietoje triukšmavo, šūkavo, rėkavo, trikdė viešąją rimtį (nustatytas 1,41 prom. girtumas); 1 kartą už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus; 3 kartus už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą; 2 kartus vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržų; 1 kartą už apsisukimą pėsčiųjų perėjoje; 1 kartą už pėsčiųjų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus; 1 kartą už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą; 1 kartą už Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimus (b. l. 37–69).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo teistumai jau seniai išnykę, todėl jis laikomas neteistu. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teistumas asmeniui lemia įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, jog esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-464-756/2015, 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2300-575/2016). Vadinasi, pareiškėjo teistumas už atitinkamą Baudžiamajame kodekse numatytą veiką, nors jis ir yra išnykęs baudžiamosios justicijos požiūriu, yra asmens biografijos faktas, kuris Ginklų kontrolės įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant jo keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1689-525/2017).

Iš pirmiau nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas praeityje teistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą, viešosios tvarkos pažeidimą, pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, jo atžvilgiu nutraukti ikiteisminiai tyrimai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas), BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas), daugybę kartų yra pažeidęs Kelių eismo taisykles ir baustas administracine tvarka. Teismas vertindamas pareiškėjo keliamą grėsmę atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį, t. y. kad jis teistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų, o tai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas siekdamas savo tikslų gali naudoti smurtą. Tai, jog pareiškėjas linkęs naudoti smurtą, patvirtina ir faktas, kad ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu pagal BK 140 straipsnį (nežymus sveikatos sutrikdymas) nutrauktas jam ir nukentėjusiajam susitaikius, o ne dėl kitų BK numatytų aplinkybių. Pareiškėjas taip pat linkęs pažeisti viešąją tvarką, priešintis viešuosius įgaliojimus turinčiam asmeniui. Daugybė administracinių nusižengimų įrodo, jog pareiškėjas nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų moralės normų, elgesio taisyklių, o tai, teismo vertinimu, kelią akivaizdžią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjo padaryti administracinės teisės pažeidimai patvirtina, kad jis linkęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių, t. y. yra baustas už greičio viršijimą; transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam; pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą); transporto priemonės vairavimą neužsisegus saugos diržų, neturint draudimo dokumentų; kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą ir daugybę kitų pažeidimų, nesusijusių su transporto priemonės vairavimu, tokių kaip girto asmens pasirodymas viešosiose vietose, įžeidžiant asmens orumą ir visuomenės dorovę, pėsčiųjų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, o tai neabejotinai kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Vertinant duomenis apie asmens keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, yra reikšmingas jų atsiradimo laike aspektas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018). Kaip matyti, nuo dalies nusikaltimų ir administracinių teisės pažeidimų padarymo dar nėra praėję dešimt metų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, padaryti pažeidimai nėra praradę aktualumo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme.

Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus pareiškėjo padarytus nusikaltimus ir administracinės teisės pažeidimus, padarytų veikų pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir atsisakė pareiškėjui suteikti specialią teisę, t. y. netenkino jo prašymo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Teismas konstatuoja, kad pagal byloje esamus duomenis nėra objektyvių prielaidų pagrįstai išvadai, jog išdavus pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jis pakeis savo požiūrį ir laikysis teisės aktų reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės bei jos narių saugumą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas nesivadovaujant teismų praktika, neįvertinus visų duomenų visumos, įrodymus įvertinus selektyviai. Vertinant tokius pareiškėjo skundo argumentus, pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodo, kokia teismų praktika nesivadovavo atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą. Taip pat pažymėtina, jog, pagal pirmiau nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarimą, teisė įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis turi būti ribojama visais tais atvejais, kai esama prielaidų manyti, kad asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai (nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys, sudarančios prielaidas abejoti dėl galimo pavojaus, kurį asmuo, turėdamas teisę laikyti, nešiotis ginklus, keltų arba galėtų kelti sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai).

Kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas neišduoti leidimo ginklui yra pagrįstas ir teisėtas, Sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamas bei tinkamai motyvuotas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nepatenkinus skunde suformuluoto pagrindinio reikalavimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus – priimti naują sprendimą išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė