Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas K. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. gruodžio 4 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Panevėžio AVPK) Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo skyriaus specialisto 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 15-IL-50-0870-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjo nuomone, Sprendimas buvo nemotyvuotas, nes jame tenurodyta teisės norma – Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų kontrolės įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas. Sprendime nenurodytos aplinkybės, kurios pagrįstų išvadą, kad pareiškėjas kėlė grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas buvo neteistas, neįrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos centro įskaitą dėl alkoholizmo, narkotinių priemonių vartojimo, psichikos ligų, todėl nebuvo duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad jo elgesys kėlė grėsmę. Pareiškėjas dėl leidimo ginklui kreipėsi po to, kai 2014 m. lapkričio 10 d. nežinomi asmenys sudegino jo sutuoktinės D. B. vardu registruotą automobilį, o 2014 m. lapkričio 7 d. – jo bendradarbio Z. U. gyvenamąjį namą. Abu įvykiai susiję su pareiškėjo vadovaujamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Autikus“ veikla. Jis susirūpino savo ir savo šeimos narių bei turto saugumu.Teismo posėdžių metu pareiškėjas paaiškino, kad jis vadovavo naudotų transporto priemonių prekybos įmonei, kurios veikloje dėl sudaromų sandorių specifikos naudojami grynieji pinigai. Įmonė neturėjo finansinių išteklių naudotis saugos bendrovių paslaugomis, todėl pareiškėjas pats gabeno dideles pinigų sumas. Ginklas pareiškėjui reikalingas savigynos tikslais. Duomenys apie pareiškėjo anksčiau įvykdytas nusikalstamas veikas nebuvo pagrindas spręsti apie jo keliamą grėsmę.Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas nuo 2013 m. lapkričio 7 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d. buvo 12 kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, dėl D. B. priklausančio automobilio padegimo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o policijos įstaiga disponavo žvalgybine informacija, kad pareiškėjas galėjo kelti grėsmę aplinkinių gyvybei ar sveikatai bei turtui. Todėl nuspręsta, kad pareiškėjas negali įsigyti ginklų ir šaudmenų.Teismo posėdžių metu atsakovas akcentavo, kad, atliekant pareiškėjo patikrinimą, buvo gauta ir neviešų duomenų, kurie leido spręsti, jog jis neatitiko Ginklų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto reikalavimų. Pareiškėjas dar 2013 m. siekė gauti leidimą laikyti ginklą, priskiriamą C kategorijai, tačiau leidimas jam nebuvo išduotas, teismas tokį sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.