- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-05
- Bylos Nr.
- 2A-284-856/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- V. B.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. M. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-91-636/2015 pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui V. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. M. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo V. B. priteisti 2316,96 Eur žalą ir bylinėjimosi išlaidas (I t., 1–2 b. l.).
2. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausančiame 8,46 ha žemės sklype augino kviečių, miežių ir avižų mišinį. 2014 m. rugpjūčio mėnesį pastebėjo, kad į jos lauką ėmė ateidinėti ūkininko V. B. karvės, kurios ištrypė, išgulėjo, nuėdė pasėlius ir tuštinosi lauke. Ieškovės žemės sklypas ribojasi su atsakovui priklausančia ganykla, žalos padarymo metu atsakovo ganykloje buvo išlaužtas elektrinis piemuo, dėl ko karvės galėjo laisvai išeiti iš ganyklos. Kad ieškovės pasėlius nuniokojo atsakovo karvės, abejonių nekyla, nes atsakovui V. B. buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 110 straipsnio 10 dalį. Žala padaryta visame 8 ha pasėlių plote. Skaičiuojant atliktų darbų ir pasėlių sėklos kainą bei negauto derliaus kainą, visa žalos suma sudarytų 4 738,18 Eur (16 360 Lt), tačiau ieškovė nori, kad jai būtų atlyginta bent 2 316,96 Eur (8 000 Lt) žala.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. B. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Atsakovo teigimu, jis ganykloje, kuri yra šalia ieškovės lauko, karves ganė tik 2014 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, ir tik dvi dienas, be to, karves nepertraukiamai prižiūrėjo jo vaikai. 2014-09-03 jo karvės ganėsi kitoje ganykloje, kuri yra toli nuo ieškovės lauko. Ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų apie tai, kad į ieškovės lauką buvo patekusios būtent atsakovo karvės. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovės lauką nuniokojo karvės, o ne kokie kiti gyvūnai. Ieškovė neįrodė naminių gyvūnų savininko arba valdytojo civilinės atsakomybės už jo naminių gyvūnų padarytą žalą būtinų bendrųjų sąlygų viseto, todėl ieškinys negali būti tenkinamas. Teismo sprendimo administracinėje byloje, kuriuo būtų konstatuota atsakovo kaltė dėl padaryto gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo, bei kuriuo būtų pagrindas remtis, nėra, taigi, neegzistuoja joks prejudicinis faktas (I t., 27-31 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės atsakovui V. B. priteisė 880 Eur bylinėjimosi išlaidas (II t., 5– 19 b. l.).
5. Teismas nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-01-26 nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-3-832/2015 teismas padarė išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. kaltę dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 13 dalyje, padarymo. Šiaulių apygardos teismas 2015-03-23 nutartimi paliko nepakeistą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-01-26 nutartį ir S. M. apeliacinį skundą atmetė, neįrodžius, kad žalą S. M. pasėliams 2014-09-03 padarė būtent V. B. gyvuliai. Teismas laikė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje V. B. veiksmų įvertinimas turi prejudicinę galią ir jų šioje civilinėje byloje įrodinėti iš naujo nereikia.
6. Teismas padarė išvadą, kad nei vienas liudytojas nenurodė objektyvių aplinkybių, jog būtent atsakovo telyčios nuo 2014 m. rugpjūčio vidurio iki 2014 m. rugsėjo 3 d. ganėsi ieškovei priklausančiame sklype, kuris buvo užsėtas grūdų mišiniu. Be to, ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog galvijai priklausė būtent atsakovui, neužfiksavo šio fakto (pvz. nufotografuojant atsakovo telyčias jos sklype, užfiksuojant telyčių indentifikavimo numerius ir t. t.), be to, ieškovė ar kiti jos šeimos nariai galėjo ieškovės sklype esančius galvijus užtverti ar kitaip sulaikyti ir apie tai informuoti policiją ar seniūną, kad jie užfiksuotų realų galvijų buvimo ieškovės sklype faktą. Ieškovės teiginį, kad atsakovo telyčios išvertė „elektrinį piemenį“, aptvertą aplink atsakovo ganyklą, kurią nuo jos sklypo skiria keliukas, paneigia liudytojo S. M. duoti paaiškinimai. Teismas prielaidomis laikė ieškovės teiginius, jog atsakovo telyčios, ištrūkusios iš aptvaro, palei kanalą ateidavo į jos pasėlio lauką. Nustačius, kad atsakovo telyčios buvo laikomos aptvare prie namų, kurie yra maždaug už 1–2 kilometrų nuo ieškovės sklypo, teismas padarė išvadą, kad atsakovo galvijams ištrūkus iš užtvaro ir jiems einant link ieškovės sklypo, jie turėjo išmindžioti ir kitus sklypus, tačiau objektyvių duomenų, kad kam nors atsakovo galvijai būtų padarę žalą nuo 2014 m. rugpjūčio vidurio, byloje nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
7. Ieškovėdabar asmdeninu S. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo V. B. 2 316,96 Eur žalos atlyginimui ir bylinėjimosi išlaidas (II t., 21–28 b. l.).
7.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nei vienas liudytojas nenurodė objektyvių aplinkybių, jog būtent atsakovo telyčios nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio vidurio iki 2014 m. rugsėjo 3 d. (įskaitytinai) ganėsi ieškovei priklausančiame sklype, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog galvijai priklausė atsakovui. Civilinei atsakomybei kilti yra taikomi visiškai skirtingi kriterijai, nei administracinei atsakomybei, todėl nesutinka su teismo nuostata, kad nebegalima įrodinėti žalos dėl V. B. galvijų veiksmų.
7.2. Administracinėje byloje nebuvo apklausiami į teismo posėdį atvykę liudytojai, administracinėje teisenoje nebuvo taikomos LR CK 6.267 str., 6.246 str. 1 d. bei 6.263 str. 1 d. normos, todėl atsakomybės teisiniai pagrindai yra akivaizdžiai skirtingi. Administracinėje teisenoje negali būti abejonių pripažįstant asmenį kaltu, o civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu.
7.3. Nagrinėjant bylą, liudytojai S. M. ir A. P. patvirtino asmeniškai matę V. B. galvijus S. M. žemės sklype. Liudytojai P. A., J. G., Z. G., D. D. matė sukeltas pasekmes S. M. žemės sklype arba palaidus V. B. gyvulius, einančius link S. M. žemės sklypo. Šie akivaizdūs įrodymai patvirtina atsakovo kaltę.
7.4. Nemotyvuotas arba nepakankamai motyvuotas sprendimas neišsprendžia ginčo esmės, t. y. neįvykdo teisingumo, taip pat pažeidžia privatų ginčo šalių interesą sulaukti pagrįsto ir teisėto ginčo išsprendimo. Teismas netinkamai taikė teisės normas, todėl sprendimas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (II t., 31– 40 b. l.).
9. Atsiliepime nurodė, kad įstatyme įtvirtinta naminių gyvūnų savininko (valdytojo) atsakomybė už žalą yra civilinė atsakomybė, kylanti tik kaltės pagrindu, kurios atsiradimui yra būtinas bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų visetas: turi būti nustatyti naminių gyvūnų savininko neteisėti veiksmai, žalos faktas bei dydis, priežastinis ryšys ir naminių gyvūnų savininko (valdytojo) kaltė. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovo, kaip naminių gyvūnų savininko, civilinės atsakomybės sąlygų ir atsakovo kaltės ieškovė neįrodė, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog jos lauke matyti galvijai iš tiesų priklausė atsakovui, ieškovės teiginiai, kad atsakovo galvijai dažnai būna palaidi ir padaro kitų asmenų sklypams žalą, nesudarė pagrindo teismui konstatuoti, jog būtent atsakovo netinkamai prižiūrimi galvijai išgulėjo, išbraidžiojo ieškovės pasėlius. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklės įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Ieškovės teiginiai apie atsakovo galvijų padarytą turtinę žalą buvo grindžiami vien prielaidomis. Ieškovė neįrodė ir padarytos turtinės žalos dydžio, nes teismui nepateikė rašytinių įrodymų, kiek turėjo išlaidų ir kiek neteko grūdų. Neturėtų kilti abejonių, kad įsiteisėjusia Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-01-26 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog atsakovas nepadarė administracinio teisės pažeidimo, nepadarė turtinės žalos ieškovei, yra prejudiciniai faktai, paneigiantys ieškovės pateiktus įrodymus. Tiek administracinės, tiek civilinės teisės prasme naminių gyvūnų savininko arba valdytojo atsakomybės sąlygos yra iš esmės panašios, kadangi abiem atvejais būtina įrodinėti asmens neteisėtus veiksmus Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo prasme, t. y. duotuoju atveju abiejų bylų įrodinėjimo dalykas iš esmės sutapo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.267 straipsnio 1 dalį naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą šalinančios aplinkybės yra nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas.
11. Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę. Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
12. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad administracinėje byloje nebuvo apklausiami liudytojai, administracinėje teisenoje nebuvo taikomos CK 6.267 str., 6.246 str. 1 d. bei 6.263 str. 1 d. normos, administracinėje teisenoje negali būti abejonių pripažįstant asmenį kaltu, o civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Nurodydama šiuos argumentus, apeliantė nesutinka, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai.
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Prejudiciniai faktai – tai aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nuosprendžiu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Sąvoka „tie patys asmenys“ jokiu būdu nereiškia tos pačios procesinės padėties. Svarbi yra ne procesinė padėtis, o pats dalyvavimo procese (kaip byloje dalyvaujančio asmens) faktas. Be to, administracinėje byloje priimtu sprendimu nustatyti faktai bus pripažinti prejudiciniais tik jeigu sprendimas yra priimtas teismo, o ne kitos institucijos. Ne teismo priimtas administracinėje byloje sprendimas laikomas tiesiog rašytiniu įrodymu, neturinčiu jokios prejudicinės galios.
14. Pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).
15. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos ir civilinės bylos duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo byloje ir nagrinėjamoje byloje dalyvavo tos pačios šalys: V. B. - kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o S. M. - kaip nukentėjusioji. Šioje byloje S. M. yra ieškovė, o V. B. – atsakovas. Tiek administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek šioje civilinėje byloje įrodinėjimo dalykas – atsakovo V. B. neteisėti veiksmai Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo prasme, t. y. buvo įrodinėjama, jog atsakovas V. B. neužtikrino tinkamo galvijų laikymo sąlygų, kad jo laikomi gyvuliai nekeltų grėsmės turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi, nagrinėjamu atveju abiejų bylų įrodinėjimo dalykas iš esmės sutapo, o nustatytas faktas yra reikšmingas abejoms byloms. Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2014-11-20 nutarimu V. B. paskirta administracinė 434,43 Eur (1500 Lt) nuobauda už tai, kad 2014-09-03, 10 val. 30 min., jis neužtikrino laikomų galvijų laikymo sąlygų, dėl ko pastarieji pateko į kito asmens žemės valdą ir nuniokojo pasėtų javų mišinį, tuo padarydami turtinės žalos. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-01-26 nutartimi panaikintas Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2014-11-20 nutarimas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta. Nesutikdama su šia teismo nutartimi, nukentėjusioji S. M. pateikė apeliacinį skundą. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-01-26 nutartis palikta nepakeista, taigi, administracinės teisės pažeidimo klausimas išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Apibendrinant aukščiau nurodytus motyvus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje V. B. veiksmų įvertinimas turi prejudicinę galią ir jų šioje civilinėje byloje įrodinėti iš naujo nereikia. Pažymėtina, kad ieškovė jau anksčiau yra pripažinusi administracinio teisės pažeidimo byloje nutarties prejudicinę reikšmę, prašydama sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. II-3-832/2015 ir įsiteisės teismo sprendimas, nurodydama, jog teismo sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje turės prejudicinę galią nagrinėjant šią bylą, ir Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 20 d. nutartimi šį prašymą tenkino (I t., 43 b. l.).
16. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad administracinėje byloje nebuvo apklausiama tiek daug liudytojų kaip civilinėje byloje, o šioje byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog ieškovės pasėlius nuniokojo atsakovo galvijai, kuriuos liudytojai matė šalia atsakovės žemės sklypo. Apeliaciniame skunde ieškovė remiasi liudytojų P. A., J. G., D. D., A. G., S. M., V. J. ir A. P. parodymais. Tačiau iš minėtų liudytojų parodymų matyti, kad šie liudytojai nepatvirtino matę atsakovo galvijus ieškovei priklausančiuose pasėliuose 2014 m. rugpjūčio mėnesį bei 2014 m. rugsėjo 3 d. Liudytojas P. A. nurodė, kad „atvažiavus policininkui, apie 12 val. 30 min. jie su pareigūnu nuvažiavo į laukus, matė išmyniotą lauką, nuėstus javus, daug karvių išmatų, V. B. sklype telyčių nebuvo“. Liudytojas J. G. nurodė, kad „jis konkrečiai S. M. sklype V. B. galvijų nematė, tik matė, kad galvijai eina į S. M. pusę“. Liudytoja Z. G. nurodė, kad S. M. dirvos ji nematė. Liudytoja D. D. nurodė, kad ji nematė, jog telyčios būtų buvusios konkrečiai S. M. sklype, 2014-09-03 pamiškėje ji matė apie 50 V. B. galvijų, o liudytojas A. G. nurodė, kad jis nematė einančių V. B. galvijų. Liudytojas V. J. nurodė, kad kai jis nuvyko į lauką, pamatė ištryptą S. M. lauką, tačiau karvių nebebuvo, o liudytojas A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje 2015-01-19 teismo posėdyje nurodė, kad „nuvažiavus su seneliu į laukus pamatė, kad šalia jų pasėlių ganosi karvės“. Į teisėjo klausimą liudytojas A. P. atsakė: „aš mačiau karves šalia močiutės lauko, kitame lauke, karvių buvo penkios, gal daugiau“. Esant šiems liudytojų parodymams, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei vienas liudytojas nenurodė objektyvių aplinkybių, jog būtent atsakovo telyčios nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio vidurio iki 2014 m. rugsėjo 3 d. ganėsi ieškovei priklausančiuose pasėliuose. Net ir apklausus daugiau liudytojų, pastarieji nepatvirtino ieškovės nurodytų aplinkybių.
17. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad administracinėje teisenoje nebuvo taikomos CK 6.267 str., 6.246 str. 1 d. bei 6.263 str. 1 d. normos.
18. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 2 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų yra šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų. Civilinio kodekso 1.1 straipsnis numato, kad Civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius. Mažeikių rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, pagrįstai vadovavosi Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, o nagrinėdamas civilinę bylą teismas privalo vadovautis civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis atitinkamus turtinius santykius. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad civilinius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos netaikomos sprendžiant klausimus dėl administracinio teisės pažeidimo ir atvirkščiai, civilinėje byloje nesivadovaujama teisės normomis, reglamentuojančiomis administracinius teisės pažeidimus.
19. Apeliantė nurodo, kad civilinei atsakomybei kilti yra taikomi visiškai skirtingi kriterijai, nei administracinei atsakomybei, todėl nesutinka su teismo nuostata, kad nebegalima įrodinėti žalos dėl V. B. galvijų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu, nurodydamas, kad apeliantė tiek ieškiniu, tiek teismo posėdžio metu įrodinėjo žalos faktą, jos dydį, atsakovo neteisėtus veiksmus, todėl pripažintina, kad įrodinėjimo teise ji pasinaudojo, tačiau, nepateikus ieškinio aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, ieškinys buvo atmestas.
20. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
21. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nes nuosekliai ištyrė visus byloje surinktus reikšmingus įrodymus, reikalingus teisingam bylos išnagrinėjimui.
22. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, todėl ginčas iš esmės neišspręstas, t. y. neįvykdytas teisingumas. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu taipogi nesutinka.
23. Pagal CPK 270 str. 4 d. 4 p. nuostatas teismo sprendimas turi būti motyvuotas. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad jame yra nurodytos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas, aptartos ginčo teisinius santykius reglamentuojančios CK nuostatos ir pasisakyta dėl visų ieškovės pareikštų reikalavimų. Įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus kolegija konstatuoja, kad šis procesinis sprendimas atitinka CPK 270 str. reikalavimus, nes šiuo sprendimu yra atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo skundžiamą teismo sprendimą ir procesinių pažeidimų nepadarė. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apelianto argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008).
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovės S. M. atsakovui V. B. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 480 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą, nes pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 480 Eur (keturi šimtai aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.