Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei, dalyvaujant skundą padavusiam V. B., jo atstovui advokatui Viliui Jonaičiui, nukentėjusiajai S. M., teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. skundą, dėl 2014 m. lapkričio 20 d. Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-12-11 teisme gautas iš Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos (toliau – Administracinė komisija) persiųstas V. B. skundas dėl 2014 m. lapkričio 20 d. Administracinės komisijos nutarimo, kuriuo V. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 13 dalį paskirta 1500,00 Lt bauda. Skunde nurodoma, jog minėtas nutarimas yra nemotyvuotas, iš esmės pagrįstas vien tik nukentėjusiajai S. M. palankius parodymus davusių liudytojų parodymais ir neatsižvelgta į pažeidėjo V. B. naudai liudijusių asmenų parodymus; pažeidimas nepagrįstai kvalifikuotas pagal ATPK 110 straipsnio 13 dalį, nes nėra šio pažeidimo sudėties; nagrinėjant bylą, nebuvo užtikrintos ATPK 272 straipsnyje įtvirtintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės.

Skundas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos bei V. B. paaiškinimų matyti, kad 2014-11-07 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas surašė protokolą Nr. 73P-21286575-14 administracinio teisės pažeidimo byloje V. B. dėl veikos, numatytos ATPK 110 straipsnio 13 dalyje atlikimo, t. y. dėl Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių 19 punkto pažeidimo: dėl to, kad V. B., vienerių metų laikotarpyje būdamas baustas pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį, 2014-09-03 10.30 val. neužtikrino savo laikomų gyvūnų – galvijų laikymo sąlygų, dėl ko galvijai pateko į S. M. žemės valdą, nuniokojo pasėtų javų mišinį, tuo padarydami nukentėjusiai S. M. 8000,00 Lt turtinę žalą. Administracinė komisija, išnagrinėjusi 2014-11-07 nutarime pateiktas aplinkybes, apklaususi nukentėjusią S. M., liudytojus V. J., A. P., P. A., Z. G., A. D., D. M., I. B., D. N., administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį V. B., 2014-11-20 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AKG-62, kuriuo pripažino V. B. atlikus pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 13 dalyje, ir paskyrė jam 1500,00 Lt arba 434,43 Eur baudą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. B. parodė, jog įvykio dieną (2014-09-03) buvo namie, matė, kad atvažiavo policija, į įvykio vietą jo niekas nepakvietė. Nurodė, jog su S. M. konfliktuoja apie du metus, jei jo gyvuliai padaro nuostolį, jis visada atsiskaito su kaimynais, praeitais metais buvo M. mokėjęs šiek tiek nuostolių atlyginimui, tačiau šį kartą kaltės nepripažįsta, nes žalą padarė ne jo gyvuliai. Rugsėjo 3 d. jo karvės ganėsi apie 2 km nuo S. M. laukų. Šalia yra K., K. ir kitų kaimynų gyvuliai ir jie ganosi, taip pat į laukus ateina šernai, pats juos matė rugsėjo 24 d., tad žalą galėjo padaryti jie. Jo karvės šalia S. M. laukų ganėsi tik dvi rugpjūčio mėnesio dienas. Liudytojai, kurie liudijo nukentėjusiosios naudai, yra kaimynai, kurie su S. M. gerai sutaria. Visais atvejais su nukentėjusiaisiais atsiskaito, išskyrus šį atvejį, nes nesutinka su pažeidimu. Nurodė, jog savivaldybėje jį apklausė ir paskui išvarė už durų, neleido parodyti plano, neleido dalyvauti, kai apklausinėjo kitus liudytojus. Prašė apklausti jo liudytojus, tik vieną apklausė ir pasakė, kad daugiau nereikia. Nurodė, jog keliukas, skiriantis jo ir S. M. sklypus yra nuolat išknistas lauko gyvūnų, nes jie ten migruoja nuo smiltinės iki Sedos girios, pėdos nuotraukose yra žvėrių pėdos. Jo karvės nevaikšto po 5-6, jos eina visa banda. Tarp kaimynų yra susitarimas, jei kas aptinka kaimyno gyvulį, jį sulaiko („areštuoja“), ir tuomet gyvulio savininkas atlygina nuostolius.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas V. Jonaitis paaiškino, jog V. B. kaltė nėra įrodyta, nebuvo aiškinamasi, iš kur atėjo karvės, ar tai buvo V. B. karvės, neaišku, ar tai buvo karvės ar kitokie gyvūnai, neištirta, kur tuo metu buvo V. B. karvės. Nėra nustatytas pažeidimas, jog V. B. netinkamai saugojo savo gyvulius, todėl administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta.

Nukentėjusioji S. M. parodė, jog rugsėjo 3 d. pasiprašė kombainą, ir anūkas rytmetį apie 10 val. į lauką nuvežė priekabą. Anūkas grįžęs pasakė, kad V. B. telyčios yra jos pasėliuose. Su policininku į įvykio vietą atvyko apie 11 val. Kai atvažiavo, telyčių pasėliuose jau nebebuvo, jos buvo pakrūmėse. Buvo nuganyta 8,5 ha dirva, pasėliuose matėsi mėšlas, laukinis gyvulys taip nepadarys. Visas laukas yra nufotografuotas, žentas fotografavo, įgaliotinis surašė aktą. Turi įrodymus, kad pavasarį pirko sėklą. Iš to lauko prikūlė tik du bunkerius. Jai padaryta 2316,56 eurų (8 000 Lt) žala, iš 8,5 ha buvo prikulta 2 bunkeriai, o turėjo prikulti 10. Daugiau kitų gyvulių aplink nėra, tik V. B.; S. karvės yra pakrūmėje. Jos karvės yra pririštos link Sedos, turi 30 karvių, tik melžiamos karvės yra pririštos. Yra įsitikinusi, kad tai buvo V. B. karvės, jos atėjo nuo jo namų palei kanalą į jos ganyklas, jos ėjo apie 1 km, nes neturėjo ko ėsti. Rugsėjo 3 d. buvo ne visos telyčios atėjusios, toje ganykloj karvės nesiganė.

Liudytojas vyriausiasis patrulis A. G. parodė, jog 2014-09-03 ryte gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), nes gautas pranešimas, kad pranešėjai nutryptas laukas. Įvykio vietoje šiaurinėje pusėje buvo pareiškėjos laukas, priešingoje pusėje – V. B. ganykla, laukus skyrė keliukas. Atvykus, pareiškėja parodė savo lauką, jame matėsi paliktos gyvulių brydės, buvo keletas vietų, kur nugulėta, keliose vietose aptikta šviežių ir nešviežių karvių išmatų. Pranešėja paaiškino, jog apie tris savaites į jos laukus ateidinėja V. B. galvijai, o 2014-09-03 ryte pastebėjo 6-7 karves. Įvykio vieta buvo nufotografuota. Matėsi, kad V. B. ganykla aptverta elektriniu piemeniu, ir kad kai kur yra nuverstas elektrinis piemuo, ant keliuko, kuris skyrė S. M. lauką nuo V. B. lauko, matėsi gyvulių palikti pėdsakai. Apžiūrint įvykio vietą, matėsi gyvulių eitos brydės, apžiūros metu nebebuvo gyvulių nei S. M., nei V. B. laukuose. Matė už pranešėjos lauko besiganančius gyvulius, bet iš tos pusės apžiūrėję gyvulių pėdsakų nerado. Nesiaiškino, kur tuo metu buvo V. B. karvės. Į įvykio vietą nebuvo pasikviestas V. B., nes įvykio vietoje privaloma apklausti tik pirminius liudytojus, vėlesni tyrimo veiksmai atliekami atsižvelgiant į surinktą medžiagą.

Liudytojas tyrėjas A. Š. parodė, kad gavo tirti medžiagą pagal S. M. pareiškimą, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nusikalstamos veikos nebuvo atlikta, tačiau surašė protokolą pagal ATPK 110 str. 13 d.. Jis apklausė V. B., kuris neigė kaltę. V. B. nurodytas aplinkybes priėmė kaip gynybinę poziciją, tolimesnio tyrimo dėl V. B. nurodytų aplinkybių neatlikinėjo, nes įvykio aplinkybės, vieningi liudytojų parodymai liudijo, jog pažeidimą padarė V. B..

Liudytojas A. P. parodė, jog 2014-09-03 ryte po 10.00 val., nuvežė dvi priekabas į močiutės S. M. laukus, nes ruošėsi grūdų kūlimui, ir pamatė, jog šalia S. M. grūdų pasėlių ganosi karvės (5 ar daugiau), atsikabino priekabas, nuvažiavo namo, matė, kaip V. B. piemuo nuėjo parsivaryti karvių. Nematė, jog tą dieną V. B. būtų ganęs karves savo lauke. V. B. ganykloje elektrinis piemuo yra išverstas daugelyje vietų. Sprendžia, jog karvės buvo V. B., nes jas ganė V. B. piemuo.

Liudytojas K. P. parodė, kad jo sklypas yra D. kaime, už S. M. sklypo, galvijai jo sklypo neišmindžiojo, karvių vaikščiojančių nematė. V. B. karvių nematė, pamiškėje ganėsi kito asmens karvės. Ar tą dieną buvo V. B. gyvuliai, nematė.

Liudytoja D. N. parodė, jog pirmą rugsėjo pradžios savaitę ji daug laiko praleido laukuose, visą tą laiką nematė pasėliuose jokių karvių. Jos karvės ganėsi pamiškėje, tad ji dažnai nueidavo į tą pusę, bet jokių gyvulių, tuo labiau V. B. karvių, nematė. Pievas išknisa laukiniai gyvūnai. 2014-09-03 ji pro V. B. laukus nėjo, nevažiavo, bet buvo netoliese, pamiškėje. Tą dieną nebuvo palaidi nei V. B. gyvuliai, nei jos karvės. Rugsėjo 1 d. matė, kad V. B. karvės ganėsi prieš miškelį, prie smiltynės, tai yra kokie 3 km atstumas nuo nukentėjusios S. M. laukų. Karvės tokio atstumo iki S. M. laukų negalėjo ateiti, nes visų pirma būtų užsukusios į jos laukus, o ne į S. M..

Vadovaujantis ATPK 301 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ne tik tai, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, tačiau privalo išsiaiškinti, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinės atsakomybėn <...> (ATPK 284 straipsnis). Teismas daro išvadą, kad Administracinė komisija, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, kur V. B. buvo surašytas protokolas už tai, kad jis 2014-09-03 10.30 val. neužtikrino savo laikomų gyvūnų – galvijų laikymo sąlygų, dėl ko galvijai pateko į S. M. žemės valdą, nuniokojo pasėtų javų mišinį, tuo padarydami nukentėjusiai S. M. 8000,00 Lt turtinę žalą, nepakankamai išsamiai ištyrė bylos medžiagą.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Remiantis viršiau išdėstyta teismine praktika, bylos medžiaga, liudytojų parodymais, konstatuotina, kad 2014-11-07 administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 13 dalyje numatytą pažeidimą V. B. buvo surašytas nepagrįstai, kadangi iš bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad V. B. atliko pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 13 dalyje. Policijos pareigūnų įvykio vietoje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas pažeidimo atlikimo faktas, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino ir nebuvo pagrįsti kitais objektyviais įrodymais. Fotonuotraukos ir įvykio vietoje buvusio pareigūno A. G. parodymai įrodo, jog 2014-09-03 buvo atliktas pažeidimas – t. y. buvo nesilaikyta Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. A1-2073, 8.2, 8.3, 19 punktų reikalavimų, nustatančių, jog gyvūnų laikytojas privalo užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, tačiau iš byloje esančių duomenų, liudytojų parodymų negalima daryti neginčijamos išvados, jog žalą S. M. pasėliams padarė būtent V. B. gyvuliai.

V. B. kaltė byloje buvo įrodinėjama šiomis administracinio teisės pažeidimo aplinkybėmis: jog V. B. gyvuliai išvertė „elektrinį piemenį“, juosiantį V. B. ganyklą, nuėjo per keliuką į S. M. pasėlius, nes matyti ant keliuko galvijų pėdsakai, vedantys iš V. B. ganyklos į S. M. laukus, ten išbraidė S. M. pasėlius, nes matyti brydės ir šviežios išmatos. Tačiau ištyrus bylos medžiagą paaiškėjo, jog šios aplinkybės yra tik prielaidos. Iš fotonuotraukų, A. P. parodymų nustatyta, jog „elektrinis piemuo“ yra nuverstas keliose vietose, tačiau nėra jokių įrodymų, jog jį nuvertė V. B. galvijai. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, jog 2014-09-03 V. B. ganė galvijus savo ganykloje, esančioje šalia S. M. pasėlių – nėra duomenų, jog V. B. ganykloje būtų aptikta išmatų ar kitokių gyvulių buvimą įrodančių ženklų. Tiek administracinės komisijos, tiek teismo posėdžiuose apklausų liudytojų parodymai nesuteikia objektyvaus pagrindo teigti, jog V. B. tą dieną ganė gyvulius šalia S. M. pasėlių, nes nei vienas liudytojas 2014-09-03 nematė V. B. galvijų nei V. B. ganykloje, nei S. M. pasėliuose. Vien teiginys, jog V. B. galvijai dažnai būna palaidi ir padaro kaimynų pasėliams žalos, nesudaro pagrindo teigti, jog 2014-09-03 užfiksuotą pažeidimą, o tuo pačiu ir turtinę žalą S. M., padarė V. B.. Administracinio teisės pažeidimo protokolas grindžiamas tarnybiniame pranešime konstatuota aplinkybe, jog A. P. 2014-09-03 apie 10.30 val. matė po S. M. lauką vaikštančias karves, tačiau duodamas parodymus teismo posėdyje, A. P. nurodė, jog laukuose karvių nematė – karves matė šalia S. M. lauko, be to, paklaustas, kodėl nusprendė, jog jo matytos karvės yra V. B., A. P. nurodė, jog karvių parsiginti buvo atėjęs V. B. piemuo. Apie piemenį byloje nėra jokių duomenų – nei policijos pareigūnų surinktoje medžiagoje, nei pirminiuose proceso šalių duotuose paaiškinimuose. Nesant nustatytos faktinės aplinkybės, jog žalą padarė V. B. galvijai, įrodomosios vertės netenka fotonuotraukose užfiksuoti pėdsakai ar išmatos, todėl konstatuotina, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. kaltę.

Teismas konstatuoja, jog byloje kilę neaiškumai ir abejonės negali būti pašalinti, nes teismas išnaudojo visas priemones objektyviai tiesai išaiškinti – buvo iškviesti liudytojai, išreikalauti įrodymai, atnaujintas įrodymų tyrimas, todėl, remiantis in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, o 2014-11-20 Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AKG-62, dėl 1500,00 Lt baudos skyrimo V. B. naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302², 302⁴ straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. B. skundą patenkinti.

2014-11-20 Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AKG-62, dėl 1500,00 Lt (arba 434,43 Eur) baudos skyrimo V. B. panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Ši nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinis skundas paduodamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.