- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-04
- Bylos Nr.
- eI2-11936-1066/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08473-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- M. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. (M. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. A. (M. A.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimą atsisakyti M. A. išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą); 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą uždrausti M. A. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki 2028 m. rugsėjo 13 d. (toliau – Sprendimas uždrausti atvykti); 3) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti nacionalinę vizą Nr. 004590137 (toliau – Sprendimas panaikinti vizą); 4) įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, t. y. iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
2. Savo skundo reikalavimus dėl Sprendimo atsisakyti išduoti leidimą, Sprendimo uždrausti atvykti ir Sprendimo panaikinti vizą (toliau bendrai – Sprendimai) pareiškėjas grindžia tokiais argumentais:
2.1. Dėl atsakovo Sprendimo atsisakyti išduoti leidimą paaiškina, kad šis sprendimas yra priimtas, vadovaujantis Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) 2023 m. liepos 31 d. išvada Nr. 18-8391 (toliau – VSD išvada), pagal kurią pareiškėjas neva kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Anot pareiškėjo, pagal tokią išvadą iš esmės leidimas neišduodamas tik dėl tariamo (nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto) pavojaus valstybės saugumui, tokiu būdu sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas). Todėl mano, kad sprendžiant klausimą dėl leidimo gyventi išdavimo, visais atvejais privalo būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Be to, turi būti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiūriu. Pareiškėjo teigimu, atsakovo sprendimas, kuriuo neišduodamas leidimas gyventi Lietuvoje, negali būti grindžiamas spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis. Galima grėsmė valstybės saugumui kaip pagrindas atsisakyti išduoti leidimą turi būti aiškiai įrodyta. Sprendimas negali būti grindžiamos vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu.
2.2. Tvirtina, kad šiuo atveju Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo priimtas, vadovaujantis tik VSD išvada, kuri, anot pareiškėjo, turėtų būti vertinama kritiškai dėl tokių priežasčių:
2.2.1. Pareiškėjas bankų (finansų) sektoriuje dirbo iki 2020 m. lapkričio mėn. ir nuo 2020 m. lapkričio 6 d. nesutikdamas su Baltarusijos Respublikos režimo vykdoma politika, pareiškėjas pasitraukė iš finansų (bankinio) sektoriaus ir jau tris metus pareiškėjas nepalaiko jokių ryšių su buvusiais bendradarbiais ar vadovybe. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįsta turėtų būti vertinama VSD pozicija, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos gali mėginti pasinaudoti pareiškėjo ryšiais.
2.2.2. Pasak pareiškėjo, neekvestionuotina, kad Rusijos ir Baltarusijos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Tačiau VSD išvadoje nenurodyta, kaip šios grėsmės susijusios su pareiškėju, t. y. jo statusu ir veikla.
2.2.3. VSD išvadoje minima galima propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė, naudojant asmenis gyvenančius LR agresyviai politikai vykdyti, tačiau nepateikiami jokie įrodymai apie tokio pobūdžio pareiškėjo veiklą. Minimas tik propagandistų tikėtinas veikimas prieš Lietuvą, tuo tarpu – pareiškėjo veikla šiame kontekste nevertinama.
2.2.4. Priešingai nei nurodo VSD, pareiškėjas veikė ir veikia prieš Baltarusijos režimą, aktyviai kritikuodamas jį, padėdamas Baltarusijos opozicijai.
2.2.5. Hipotetinis yra VSD teiginys, kad „Baltarusijos žvalgybos tarnybos gali verbuoti pareiškėją kontržvalgybos tikslais, žvalgybos informacijai rinkti“. Šie teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, vadovaujamasi prielaidomis. Pareiškėjas, būdamas Lietuvoje, jokių provokuojančių veiksmų, leidžiančių įtarti jį bendradarbiaujant su žvalgybos tarnybomis ar kitų neteisėtų veiksmų, neatliko.
2.2.6. Nesuprantamas VSD teiginys, ar Rusija vykdo (ar planuoja vykdyti) agresiją Lietuvos Respublikos atžvilgiu ir kuo remiantis teigiama, kad pareiškėjas gali platinti propagandą ir dezinformaciją, vykdyti diversijas prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus.
2.2.7. VSD išvadoje dažnai naudojami žodžių junginiai tokie, kaip „gali mėginti pasinaudoti“, „veiklos tikimybė“, „gali būti naudojami“, „gali juos verbuoti“, „gali būti išnaudojami“. Dėl ko pareiškėjas mano, kad VSD išvada parengta tik tikimybinių spėjimų bei prielaidų pagrindu, o tai yra ydinga praktika, prieštaraujanti jau teismų suformuotai praktikai.
2.3. Pažymi, kad Migracijos departamento vertinimas turėtų būti vertinamas kritiškai ir dėl to, kad pareiškėjui pateikto Klausimyno 10 ir 11 klausimai yra susiję su pareiškėjo pozicija dėl karo Ukrainoje ir dėl Krymo kaip Ukrainos teritorijos, nes jis nepalaiko Rusijos pradėto karo Ukrainoje bei aiškiai nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai. Pareiškėjui nesuprantamas atsakovo teigimas, nurodant, kad tokie atsakymai nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui.
2.4. Pasak pareiškėjo, atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas Lietuvoje nedirba ir niekada nebuvo įdarbintas, todėl laikytina, kad ilgalaikių ryšių su Lietuvos Respublika neturi, tačiau atsakovas nenurodo, kaip šios aplinkybės (nedarbas Lietuvoje, ilgalaikių ryšių neturėjimas) lėmė ginčijamo Sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimą. Pareiškėjas ir gyvena trumpą laiką Lietuvoje, neturi ilgalaikių ryšių su Lietuvos Respublika, tačiau per tą laiką už savo vykdoma prieš Baltarusijos režimą nukreiptą veiklą, sugebėjo užsitarnauti Baltarusijos opozicinių organizacijų, tokių kaip „BYSOL“ ar „Dapomoga“ pagarbą bei paramą.
Pareiškėjas nemano, kad jo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos yra prioritetinis ir labiau reikšmingas nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, tačiau tuo pačiu pareiškėjas tvirtina, kad jis nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, todėl nėra pagrindo jam neleisti gyventi ir dirbti Lietuvoje.
2.5. Atsakovas, atsisakydamas pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pritaikė neproporcingą priemonę. Nėra įrodyta (ar atskleista) pareiškėjo veikla: susijusi su informacijos, skatinančios nesantaiką, skleidimu; pateisinanti karo nusikaltimus; prieštaraujanti Lietuvos valstybės teisėtiems interesams ar visuomenės siekiui gyventi saugioje aplinkoje. Be VSD išvados nuostatų atkartojimo, visas atsakovo vertinimas pagrįstas prielaidomis ir spėliojimais.
2.6. Dėl Sprendimo uždrausti atvykti ir Sprendimo panaikinti vizą pareiškėjas paaiškina, kad jie priimti, vadovaujantis VSD 2023 m. liepos 31 d. raštu Nr. 18-8391 (išvada), nepateikiant kitų motyvų ar argumentų. Jie yra pagrįsti įslaptintais duomenimis, kurie turėjo lemiamą reikšmę priimant ginčijamus Sprendimus, o taip niekaip nedera su Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika bei Konstitucinio Teismo doktrina, susijusia su teise į gynybą.
Mano, kad šiuo atveju ginčijami Sprendimai tiek uždrausti atvykti, tiek panaikinti vizą yra neišsamūs ir nemotyvuoti, neatitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų:
2.6.1. Pareiškėjas 2020–2022 metais yra aukojęs lėšas nukentėjusiems nuo 2020 metų įvykių Baltarusijoje ir karo Ukrainoje. Nors šios lėšos nėra didelės, tačiau jos atskleidžia pareiškėjo poziciją, nusiteikimą padėti Baltarusijos režimo oponentams. Pastebi, kad už aukojimo veiklą Baltarusijos Respublikoje yra nuteistų asmenų (leidinyje „Nashaniva“ yra paskelbtas straipsnis pavadinimu, jog verslininkui skyrė 5 metus kolonijos už 20 Eur auką), dėl to mano, kad galima daryti pagrįstą prielaidą, kad pareiškėjui grįžus į Baltarusijos Respubliką, jam grėstų suėmimas ir laisvės įkalinimo bausmė.
2.6.2. Be kita ko, pareiškėjas pažymi, kad jis aktyviai dalyvavo 2020 metų rugpjūčio-lapkričio mėnesiais vykusiuose mitinguose prieš Baltarusijos režimą. Šį faktą patvirtina mitingų metu darytos nuotraukos, kuriuose matyti ne tik fizinis dalyvavimas, bet ir plakatų, nukreiptų prieš Baltarusijos režimą, laikymas. Po 2020 metų rugpjūčio mėnesio įvykių pareiškėjas nutraukė visus kontaktus su Baltarusijos finansiniu (bankiniu) sektoriumi, 2020 m. lapkričio 6 d. savo noru pasitraukė iš užimamų pareigų ir pradėjo savo verslą, t. y. teikė laikinas gyvūnų globos paslaugas.
2.7. Teigia, kad visi trys pareiškėjo skundžiami Sprendimai turi būti panaikinti, nes atsakovas juos priimdamas pažeidė gero administravimo principus.
2.8. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad:
2.8.1. Atsakovo ir VSD pozicija yra neteisinga, netgi, pasak pareiškėjo, klaidinanti teismą. Priešingai nei nurodo atsakovas ir VSD, Baltarusijos bankinis sektorius nėra lojalus ir palaikantis Baltarusijos režimą, ypač iki ir po 2020 m. Prezidento rinkimų. Priešingai nei nurodyta atsiliepimuose, Baltarusijos bankinio sektoriaus atstovai patyrė spaudimus, buvo atleidžiami iš darbo, jų atžvilgiu buvo vykdomos represijos, taikomos sankcijos bei baudžiamieji persekiojimai už opozicijos atstovų palaikymą rinkimų metu bei dalyvavimą mitinguose. Šiuos faktus patvirtina Baltarusijos nepriklausomas šaltinis Belsat.eu, kurio vienoje iš publikacijų „Profilaktiniai pokalbiai, nepatikimų žmonių sąrašas ir atleidimai. Kaip „Belarusbanke“ vyksta politiniai valymai“, aiškiai yra aprašyta kaip po 2020 m. buvo susidorojama su bankinio sektoriaus atstovais, nelojaliais Baltarusijos režimui.
2.8.2. Pareiškėjas, kuris aktyviai reiškė savo palaikymą Baltarusijos opozicijai bei priešinosi Baltarusijos režimui, po 2020 m. vasaros įvykių buvo priverstas nutraukti santykius su bankiniu sektoriumi. Pareiškėjas buvo nelojalus Baltarusijos režimui, todėl ir neliko dirbti bankiniam sektoriuje. Atsižvelgiant į šiuos įvykius, faktus, negalima tvirtinti, kad visas Baltarusijos bankinis sektorius buvo ir / ar yra lojalus Baltarusijos režimui, veikia žvalgybos ar tarnybų naudai. Mano, kad neteisinga tvirtinti, kad pareiškėju Baltarusijos žvalgybos tarnybos gali ateityje pasinaudoti.
2.8.3. Skunde yra pateikta pakankamai faktų, įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo ir yra Baltarusijos režimo priešininkas.
Žemesnės instancijos teismas
2.9. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame pateiktais argumentais.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia tokiais argumentais:
3.1. Būtent VSD vertinimu, Rusijos ir Baltarusijos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemptai politinei situacijai, išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir gali juos verbuoti kontržvalgybos tikslais, žvalgybos informacijai rinkti. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie yra baigę darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, bet gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Rusijos karinės agresijos šalyje atveju, tokie asmenys gali būti išnaudojami specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.
Priimdamas pareiškėjo ginčijamus Sprendimus, Departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Tuo pačiu pažymi, kad Departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis ir šios institucijos išvadų nekvestionuoja (ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti) bei mano VSD išvada nėra nemotyvuota.
3.2. Nurodo, kad VSD išvada yra pagrįsta pareiškėjo darbu Baltarusijos Respublikos institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėjo susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbu Baltarusijos bankų sektoriuje).
VSD atlikto vertinimo metu nustatyta, jog Baltarusijos bankų sektorius yra labai koncentruotas, o valstybiniai bankai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą Baltarusijos vyriausybės vardu. 2022 m. vasario mėn. Europos Sąjunga, reaguodama į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Baltarusijos bankams: „Belinvestbank“ (ketvirta pagal dydį finansų įstaiga Baltarusijoje) ir „Belagroprombank“ įvedė sankcijas. Tokiems juridiniams asmenims buvo uždrausta teikti specializuotas finansinių pranešimų paslaugas, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai prekiauti perleidžiamais vertybiniais popieriais ir pinigų rinkos priemonėmis, kurias išleido „Belagroprombank“ ir „Belinvestbank“, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti sandorius su „Belagroprombank“ ir „Belinvestbank“.
3.3. Pareiškėjas „MTBank“ dirbo 2017–2020 m., kai banką valdė Baltarusijos oligarchas A. A., kuris turi verslo interesų naftos ir energetikos, nekilnojamojo turto, logistikos, tabako, finansų ir kituose sektoriuose. Jį sieja artimi ryšiai su Baltarusijos prezidentu A. L. ir jo sūnumi, buvusiu valstybės vadovo patarėju nacionalinio saugumo klausimais V. L.. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos bankų sektoriuje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
3.4. Mano, kad ginčijamuose Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Taigi skundžiami Sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
3.5. Departamentas nesutinka ir su pareiškėjo skunde išdėstytais dėl Sprendimų pagrindimo įslaptintais dokumentais. Iš Sprendimų turinio, VSD išvados ir kitų duomenų matyti, kad nebuvo vadovautasi įslaptintais dokumentais. Ginčijami Sprendimai priimti vadovaujantis objektyviais duomenimis.
3.6. Taip pat pabrėžia, kad nors pareiškėjas tvirtina, kad jis buvo (ir yra) aktyvus Baltarusijos režimo kritikas, po 2020 m. rugpjūčio įvykio nutraukė visus santykius su Baltarusijos finansiniu (bankiniu) sektoriumi, palaikė demokratinius judėjimus Baltarusijoje, aktyviai dalyvavo 2020 m. rugpjūčio-lapkričio mėnesiais vykusiuose mitinguose, turi Baltarusijos opozicinių organizacijų palaikymą, paskelbė nemažai kritinių straipsnių Baltarusijos ekonominės plėtros klausimais, yra aukojęs lėšas nukentėjusiems nuo 2020 metų įvykių Baltarusijoje ir karo Ukrainoje, todėl bendradarbiavimo su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis ir pareiškėjo panaudojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje tikimybė yra niekinė, tačiau atsakovas su tuo nesutinka ir mano, kad tokie pareiškėjo teiginiai yra visiškai deklaratyvūs bei nepaneigia pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo lojalumas Baltarusijai gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
3.7. Departamentas, vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad pareiškėjas 2015, 2017 ir 2019 m. turėjo Lietuvos Respublikos išduotas Šengeno vizas, 2023 m. buvo išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė viza, pareiškėjas niekada neturėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat nustatyta, kad „SODRA“ informacinėje sistemoje duomenų apie šio užsieniečio darbinę veiklą Lietuvoje nėra. Departamentas nenustatė jo šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, duomenų Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Departamento nuomone, pareiškėjo ryšiai su Lietuva vertinti kaip iš esmės darbinio, ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai.
3.8. Pareiškėjo argumentai, kad Departamentas priėmė skundžiamus Sprendimus, nesilaikydamas procedūrinių reikalavimų, deklaratyvūs, nes atsakovas jokių taisyklių nepažeidė. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo užsieniečiui laikinai gyventi, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse. Departamentas Sprendime uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, konstatavo, kad siekis dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu bei labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos visuomenės saugumas.
3.9. Mano, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi ir draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą. Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus, todėl jų panaikinti pagrindo nėra.
Atsiliepimas
3.10. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, paaiškindamas, jog:
4.1. VSD nuomone, skundžiami Departamento Sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
VSD 2023 m. liepos 31 d. raštu Nr. 18-8391 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo“ Departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD minėtame rašte nurodė, kad pareiškėjas (Baltarusijos Respublikos pilietis) 1998–2003 m. dirbo „Belpromstrojbank“ ekonomistu, 2003–2014 m. dirbo „Belatroprombank“ skyriaus viršininku, 2015–2017 m. dirbo „Belinvestbank“ valdybos viršininku, 2017–2020 m. dirbo „MTBank“ skyriaus viršininku. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas „MTBank“ dirbo 2017–2020 m., kai banką valdė Baltarusijos oligarchas A. A., kuris turi verslo interesų naftos ir energetikos, nekilnojamojo turto, logistikos, tabako, finansų ir kituose sektoriuose. Jį sieja artimi ryšiai su Baltarusijos prezidentu A. L. ir jo sūnumi, buvusiu valstybės vadovo patarėju nacionalinio saugumo klausimais V. L.. VSD manymu, pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ar strateginę reikšmę turinčiose Baltarusijos įmonėse. Tai, kad pareiškėjas jau nebedirba strateginę reikšmę turinčiose institucijoje, nepaneigia VSD padarytos išvados. Tai pagrindžia Ukrainos saugumo tarnybos (toliau – SBU) kontržvalgybinės operacijos metu nustatyti faktai (www.ssu.gov.ua).
4.2. Taip pat tvirtina, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog Baltarusijos režimas ne tik priešiškai nusiteikęs Lietuvos atžvilgiu, vykdo hibridines atakas prieš Lietuvą, bet ir Departamento Sprendimų priėmimo metu padėjo ir toliau padeda Rusijai, kuri pradėjo ir vykdo precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje, t. y. savo veiksmais parodė, kad praktikoje imasi pačių brutaliausių agresyvių priemonių prieš kitas šalis, todėl kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl ši kontekstinė informacija negali būti ignoruojama. Neįvertinus aptartų aplinkybių kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai ir VSD bei Departamento priimami Sprendimai neatitiktų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimų.
4.3. Teigia, kad pareiškėjo išreikštas pritarimas Lietuvos Respublikos pozicijai karo Ukrainoje ir Krymo priklausomybės klausimu (atsakymai į Klausimyno 10 ir 11 klausimus) nepaneigia VSD vertinimo dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. VSD teigimu, priimant skundžiamus Sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas (Departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai.
4.4. Pabrėžia, kad pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Departamento Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
5.1. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 29 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 str. 1 d. 4¹ p. pagrindu.
5.2. Vykdant užsieniečių kontrolę, pareiškėjui buvo pateiktas Klausimynas ir pareiškėjas, pildydamas Klausimyną, nurodė tokius duomenis: kad 1998–2003m. Baltarusijoje jis dirbo „Belpromstrojbank“ ekonomistu, 2003–2014 m. – „Belagroptombank“ skyriaus viršininku, 2015–2017 m. – „Belinvestbank“ valdybos viršininku, o 2017–2020 m. – „MTBank“ skyriaus viršininku.
5.3. Departamentas gavo VSD 2023 m. liepos 31 d. išvadą Nr. 18-8391, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo darbas Baltarusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos bankų sektorius yra labai koncentruotas, o valstybiniai bankai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą Baltarusijos vyriausybės vardu. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias finansų ir kituose strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. VSD manymu, Baltarusijos žvalgybos tarnybos, atsižvelgiant į jų veiklos metodus, gali mėginti pasinaudoti pareiškėjo ryšiais, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.
5.4. Departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė šiuos Sprendimus:
5.4.1. 2023 m. rugsėjo 11 d. – Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriuo nusprendė, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
5.4.2. 2023 m. rugsėjo 14 d. – Sprendimą uždrausti atvykti, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki 2028 m. rugsėjo 14 d., nes jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
5.4.3. 2023 m. rugsėjo 20 d. – Sprendimą panaikinti vizą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą nacionalinę vizą Nr. 004590137, nes jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
6. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Įstatymo 40 str. 1 d. nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus.
Įstatymo 40 str. 1 d. 4 ir 4¹ p. nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 str. nuostatas, ir jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal šio Įstatymo 44¹ straipsnio nuostatas.
Įstatymo 4 str. 2 d. nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, to paties straipsnio 3 d. - kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Įstatymo 4 str. 4 dalyje numatyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus Valstybės saugumo departamento išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui.
Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
Įstatymo 35 straipsnis nustato atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindus.
Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
8. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad: „nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis“.
9. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. A-858-2720-2014). EŽTT praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad EŽPLTK neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, o valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek (pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje. Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių EŽPLTK įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.
10. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali.
11. EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę. Tokiose bylose būtina įvertint individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartis adm. byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.).
12. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Tuo tarpu Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamų Sprendimų priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.
13. Nagrinėjamu atveju skunde pareiškėjas nurodo, kad Departamentas ginčijamus Sprendimus priėmė vadovaudamasis tik VSD Rašte pateikta informacija. Mano, kad VSD išvada turėtų būti vertinama kritiškai.
13.1. Teismas, su šiais pareiškėjo teiginiais nesutikdamas, visų pirma, pažymi, jog VSD Rašte padaryta išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, yra pagrįsta. Pareiškėjo M. A. darbas Baltarusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Nurodyta, kad Baltarusijos bankų sektorius yra labai koncentruotas, o valstybiniai bankai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą Baltarusijos vyriausybės vardu. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias finansų ir kituose strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Antra, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 1998–2003m. Baltarusijoje dirbo „Belpromstrojbank“ ekonomistu, 2003–2014 m. – „Belagroptombank“ skyriaus viršininku, 2015–2017 m. – „Belinvestbank“ valdybos viršininku, o 2017–2020 m. – „MTBank“ skyriaus viršininku. VSD vertinimu, Baltarusijos žvalgybos tarnybos, atsižvelgiant į jų veiklos metodus, gali mėginti pasinaudoti M. A. ryšiais, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą, dėl to VSD jis pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai apie tokių ryšių turinčio asmens buvimo Lietuvoje galinčią kilti grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2097-502/2023 ir kt.).
Trečia, pastebėtina, jog pareiškėjo atsakymai į kitus Klausimyno klausimus (pozicija Klausimyno 10 ir 11 klausimų atsakymuose) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais darbiniais santykiais. LVAT savo praktikoje yra ne kartą pasisakęs , kad dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, režimų, dalyvaujančių agresijoje Ukrainoje, vadovaujamų valstybių piliečių atžvilgiu gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitikinimus dėl Rusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023).
13.2. Nagrinėjamu atveju VSD įvertinta, kad pareiškėjas Baltarusijos Respublikos bankuose dirbo ilgą laikotarpį – 1998–2020 m., ėjo atsakingas pareigas. Be to, VSD surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, kurie anksčiau yra dirbę strateginių objektų darbuotojais, pvz., bankų darbuotojais. Vertindamas šias aplinkybes, teismas sutinka su tuo, kad Departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų ir jis nėra Įstatymo įpareigotas prieš priimdamas tokio pobūdžio sprendimą gauti papildomus pareiškėjo paaiškinimus, nes nesuteiktų teisės Departamentui nesivadovauti VSD pateikta išvada.
13.3. Priimant Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą taip pat įvertinta ir tai, kad M. A. Lietuvoje nedirba ir niekada nebuvo įdarbintas, todėl laikytina, kad ilgalaikių ryšių su Lietuvos Respublika neturi. Svarbu paminėti tai, kad šių VSD padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra patikrinamas bylą nagrinėjant teisme ir, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, teismas pritaria VSD išvadai dėl perspektyvinio pareiškėjo grėsmės vertinimo bei sprendžia, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Šiuo aspektu, be kita ko, aktualus Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame Konstitucinis Teismas nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
13.4. Pažymėtina ir tai, kad pats pareiškėjas nepaneigė VSD padarytos išvados, jog jis, dirbdamas Baltarusijos Respublikos bankuose 1998–2020 m., privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad Baltarusijos valdžiai nebuvo kilę abejonių dėl pareiškėjo lojalumo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo ryšys su Baltarusijos Respublikos bankais yra ilgalaikis, jis ėjo atsakingas pareigas, ir, nors pareiškėjas teigia, kad jis pasitraukė iš finansų (bankinio) sektoriaus ir jau tris metus visiškai nepalaiko jokių ryšių su buvusiais bendradarbiais ar vadovybe, tačiau, teismo vertinimu, grėsmės tikimybė vis tik neišnyksta net ir nutraukus darbinius santykius. Kaip aptarta, pareiškėjas užėmė atsakingas pareigas bankų ir finansų srityse ir tokie faktai gali būti laikomi atspindinčiais pareiškėjo kvalifikaciją, tačiau, tuo pat metu, ir rodantys jo ryšius su subjektais, kurie skiria jį į tokias pareigas. Taip pat lieka nepaneigta, kad pareiškėjas dėl savo ryšių lieka pažeidžiamas ir gali būti panaudotas Baltarusijos saugumo struktūrų. Papildomai pažymėtina, kad, kaip teismo posėdžio metu nurodė pats pareiškėjas, ir jo žmona gyvena Baltarusijoje ir dirba valstybiniame „Belinvest“ banke, kas papildomai pagrindžia pareiškėjos paveikumą.
14. Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, Departamentas atliko individualų pareiškėjo vertinimą, nustatydamas, kad pareiškėjas Lietuvoje niekada nedirbo, taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje ir nors jis teigia savo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi, kad yra vedęs, tačiau apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nerasta. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad jo žmona gyvena Baltarusijoje ir dirba „Belinvest“ banke. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjo nesieja stiprūs socialiniai ryšiai su Lietuva. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, Departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos asmeniniai / šeiminiai ryšiai nėra reikšmingesni už grėsmę valstybės saugumui.
15. Dėl pareiškėjo nurodomo oponavimo Baltarusijos režimui, teismas pažymi, kad pareiškėjas nėra kreipęsis dėl prieglobsčio Lietuvoje tuo pagrindu, kad jam kiltų persekiojimo grėsmė Baltarusijoje, pažymėtina kad ir nesiremia aplinkybe, kad būtų sulaukęs persekiojimo. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės – pateikta ekonominės politikos kritika ar galimas dalyvavimas mitinge – nepaneigia prieš tai padarytų išvadų dėl pareiškėjo pažeidžiamumo.
Neįvertinus aptartų aplinkybių kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai. Tuo tarpu nėra jokios Konstitucijoje ar Konvencijoje ginamos vertybės, kuri sukurtų pareigą valstybei prisiimti tokią riziką.
16. Šioje byloje nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad VSD ar Departamentas piktnaudžiavo, be pagrindo naudojo valstybės saugumo motyvą, buvo nusiteikę prieš pareiškėją, taigi nepaneigta, kad sąžiningai siekė apginti nacionalinio saugumo interesą. Akcentuotina, kad VSD turint duomenų apie grėsmę valstybės saugumui, turi pareigą nedelsiant apie tai pranešti Departamentui (Įstatymo 4 straipsnio 6 dalis). Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą.
17. Dėl sprendimo uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką.
Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką reglamentuotas Įstatymo 133 straipsnyje, kurio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
Departamento Sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką atitinka Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ 37 punktą, kuriame nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nuostatas, nes jame buvo vertinta tiek VSD Rašte siūlomas uždraudimo terminas, tiek pareiškėjo ryšiai. Nors pareiškėjas nurodo, kad tokie apribojimai, draudimai bei įpareigojimai nepagrįsti ir tik formalaus pobūdžio, tačiau nei faktiškai, nei teisiškai pareiškėjas nepagrindė savo teiginių, todėl tokie argumentai laikytini deklaratyviais.
Akcentuotina, jog Departamentas vadovavosi turimais duomenimis ir Sprendime uždrausti atvykti nurodė tiek teisinį, tiek faktinį jo pagrindą. Teismas savarankiškų pagrindų sprendimo uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką panaikinimui nenustatė, todėl jis paliktinas galioti.
18. Dėl Sprendimo panaikinti vizą.
Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
VSD vertinimu, M. A. kelia grėsmę valstybės saugumui (VSD 2023 m. liepos 31 d. raštas Nr. 18-8391), taigi šiuo atveju yra nustatytas Įstatymo 19 str. 1 d. 5 p. nurodytas pagrindas – išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
19. Nors pareiškėjas ginčijo Sprendimų atitiktį VAĮ 10 straipsnio 5 daliai, tačiau tokie pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais. Teismo argumentai dėl ginčijamų Sprendimų motyvacijos ir Departamento atlikto tyrimo visapusiškumo jau buvo nurodyti šiame teismo sprendime, todėl teismas dėl jų pakartotinai nepasisako.
20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, kad ginčijami Sprendimai buvo priimti laikantis nustatytos procedūros, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas išvadas, todėl jų panaikinimui nėra pagrindo.
21. Pareiškėjo skundas netenkinamas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. A. (M. A.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.