Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-266-1057/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-02-17
Bylos Nr.
1-266-1057/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
A. C.
Nukentėjusysis
L. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-266-1057/2025
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-15472-2024-0
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Romai Railianienei,dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,kaltinamajam A. C.,nukentėjusiajam L. B. ,nedalyvaujant Vilniaus teritorinės ligonių kasos įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas – neįsiteisėjęs Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. sausio 29 d. nuosprendis, kuriuo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. C. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent: 2024 m. balandžio 20 d., apie 17.40 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Ozo g. 14C, Vilniuje, kilus žodiniam konfliktui, tyčia nukentėjusiajam L. B. sudavė du smūgius į galvos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarydamas kairės ausies būgnelio plyšimą ir poodinę kraujosruvą kairės akies išoriniame gale, t.y. taip nežymiai sutrikdė L. B. sveikatą.

Šiais savo veiksmais A. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. C. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Sutinka su kaltinimu, kad nukentėjusiajam L. B. sukėlė fizinį skausmą. 2024 m. balandžio 20 d., apie 17.40 val., Vilniuje prie ,,Vichy“ parko, automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Ozo g. 14C, ėjo su šeima, su vaikais ir atlėkė mašina ,,BMW“. Jis vos spėjo visus nustumti, pats ant kapoto. Šitas žmogus buvo aiškiai neblaivus, nes jį matė ,,Vichy“ parke. Nukentėjusysis svyravo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kilo žodinis konfliktas. Sudavė du smūgius į veidą. Pripažįsta kaltinime nurodytus du smūgius. Dėl ieškinio, tai išlaiko dvi dukras. Pripažįsta ieškinį, 91,31 eurų gydymo išlaidų sumokės. Dėl 2 000 Eur, tai suma yra per didelė. Jam taip atrodo, bet kaip teismas nuspręs. Šiuo metu tokių pinigų neturi. Jis nesivadovauja jokia teismų praktika, jam tik taip atrodo. Jis ėjo automobilių aikštelėje, ten kur stovi automobiliai, ten nėra pėsčiųjų tako. Ėjo link savo automobilio. Jis su šeima buvo prie pat savo mašinos, kai jie atlėkė. Nukentėjusysis su drauge ar žmona susipyko ir matyt nematė jo šeimos.

Kadangi kaltinamasis A. C. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos duodamas parodymus pripažino visiškai, padaryta veika nėra sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. C. nurodė, kad 2024 m. balandžio 20 d., apie 17.40 val., su savo drauge T. L., šios dukra M. ir T. drauge, kurios duomenų nežino, ėjo iš „Vichy“ vandens parko, esančio adresu Ozo g. 14C Vilniuje, į savo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje. Jiems einant aikštelėje į juos atvažiavo automobilis „BMW“, tačiau tiksliai automobilio markės nepamena, bet jis buvo tamsios spalvos. Minėtas automobilis dideliu greičiu važiavo tiesiai į juos todėl išsigando, nes jis kėlė pavojų jiems visiems, ko pasekoje pravažiuojant automobiliui jis rankomis atsirėmė į jo kapotą. Minėtą automobilį vairavo šviesiaplaukė mergina, kurios anketinių duomenų nežino. Sustojus automobiliui, jo vairuotojai šūktelėjo: „ką čia darai?“. Dėl šios priežasties prasidėjo žodinis konfliktas. Konflikto metu iš automobilio keleivio vietos išlipo vaikinas, apie (duomenys neskelbtini) m., apie 180 cm. ūgio, kuris vizualiai atrodė neblaivus. Smulkiai konflikto detalių nepamena, bet kiek prisimena, jie su minėtu vaikinu apsižodžiavo. Konflikto metu pliaukštelėjo minėtam vaikinui dešinės rankos delnu į kairįjį žandą. Sudavė vieną smūgį į žando sritį. Automobilio nedaužė, jo nuomone, automobiliui jokių apgadinimų nepadarė, durelių atidaryti nebandė. Tą dieną būdamas baseine vartojo vieną bokalą alaus. Su įtarime nurodytomis aplinkybėmis sutinka iš dalies, kadangi jis minėtam vaikinui sudavė vieną smūgį į kairį žandą, smūgis nebuvo stiprus. Jį žmogus išprovokavo žodžiais (b. l. 97-99)

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. C. nurodė, kad prašo vadovautis jo 2024 m. birželio 12 d. duotais parodymais. Papildomai nori parodyti, kad nebuvo nusiteikęs agresyviai to vyro atžvilgiu, tiesiog kalbėjo pakeltu tonu, galbūt šis agresyvumą įsivaizduoja kitaip. Tiksliai neatsimena, ar konflikto metu sudavė vieną smūgį ar du, nes viskas vyko labai greitai. Buvo supykęs, kadangi į juos labai dideliu greičiu važiavo jo moters vairuojamas automobilis, o jie ėjo su vaiku. Jis vyriškio automobilio neapgadino, neatsimena, ar bandė atidaryti automobilio duris, tik žino, kad kai tas automobilis lėkė į juos dideliu greičiu, rankomis atsirėmė į jo automobilio kapotą, kad jis sustotų, bet automobilio tikrai neapgadino. Kiek pamena, jie ėjo per aikštelę, ne šaligatviu. Nori paminėti, kad tą asmenį matė dar būdamas vandens parke, šis atrodė jau tada neblaivus, pykosi su savo moterimi. Jis pats buvo išgėręs vos vieną alaus, bet tą alų vartojo dar būdamas Kaune, todėl kol atvyko į Vilnių, pabuvo vandens parke, jau buvo praėję nemažai laiko. Kiek pamena, tam automobiliui sustojus, vyras išlipo iš automobilio keleivio pusės, klausė šio „ką čia darai?“ ar „kur čia važiuoji?“, o vyras jam kažką pradėjo rėkti, ką tiksliai sakė, neatsimena, todėl jis susinervinęs priėjo ir pliaukštelėjo minėtam vyrui dešinės rankos delnu į kairįjį žandą. Neatsimena tiksliai, ar sudavė vieną smūgį, ar du, nes viskas vyko labai greitai. Nori paminėti, kad tas vyras savo elgesiu išprovokavo jį, pats elgėsi neadekvačiai, rėkavo, o jie taip pat buvo su vaiku. Su įtarime nurodytomis aplinkybėmis sutinka, kadangi jis minėtam vaikinui sudavė. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys neproporcingai didelis, jis taip pat turi išlaikyti savo vaikus, negauna tokių didelių pajamų, sutiktų vyrui atlyginti padarytą žalą, tačiau ne tokią didelę, kokią šis nurodęs. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali (b. l. 104-106).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis L. B. nurodė, kad patyrė ausies traumą, šešias savaites absoliučiai negirdėjo, nes plyšus ausies būgneliui kitas bando adaptuotis. Tuo metu žmogus beveik negirdi išvis. Šešias savaites vaikščiojo kaip su kibiru. Iš tokių kančių, bemiegių naktų, skausmų ir labiausiai neturtinę žalą akcentavo, kad buvo išgąsdintas jo mažametis vaikas. Vaikas patyrė išgąstį, verkė. Apibendrinimui suma yra nei per didelė, nei per maža. Nurodė, kad tie pinigai ateitų vaiko mamai. Jis, kaip vaiko tėvas, patyrė išgyvenimus dėl vaiko. Jam, kaip tėvui, didžiausia moralinė žala ta, jog įvykį matė vaikas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. B. nurodė, kad 2024 m. balandžio 20 d., apie 15.00 val., atvažiavo su savo vaiko mama K. B., gim. (duomenys neskelbtini), (telefono numeris nurodytas) ir bendru vaiku D. B., gim. (duomenys neskelbtini), automobiliu „BMW“ 328, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos į automobilių stovėjimo aikštelę šalia „Vichy“ vandens parko. Pastatę automobilį nuėjo į „Vichy“ parką. Iš parko išėjo apie 17.30 val. Įsėdo į automobilį ir važiavo aikštele iki jos galo arčiau kasų, nes lijo stiprus lietus, kad susimokėti už parkingą. Maždaug ties ta vieta kur stovi elektriniai automobiliai, netoli kasos, prie šlagbaumo sustojo. Tai buvo apie 17.40 val. Prie jų priėjo nepažįstamas vyriškis. Vyriškis buvo apie (duomenys neskelbtini), vidutinio ūgio ir kūno sudėjimo, tamsių plaukų, ką tiksliai buvo apsirengęs, nepamena. Priėjęs vyriškis pradėjo ant jų rėkti kaip jo draugė K. parkuojasi. Jis atidarė duris ir paklausė, kas atsitiko. Vyriškis toliau rėkė, keikėsi, įžeidinėjo, buvo agresyvus. Parodė šiam, kad čia yra parkavimo vietos, o ne šaligatvis. Tačiau vyriškis vis tiek rėkė bei priėjo prie pat jo ir iš savo kairės rankos sudavė jam į dešinę ausį. Tada pasakė, kad jis yra su šeima ir mažu vaiku, todėl į muštynes nesivels. Ko pasekoje vyriškis jam sudavė antrą smūgį iš dešinės rankos į kairę ausį. Iš karto pajautė, kad ta ausimi negirdi. Pajuto stiprų fizinį skausmą ir atsisėdo į automobilį, kad išvengti tolimesnio konflikto. Pasakė draugei K. kviesti policiją. Vyriškis toliau buvo agresyvus, daužė į automobilio langą, bandė atidaryti duris bei išgąsdino jo vaiką. Tuomet vyriškis nuėjo į šalia esantį parkingą ir įsėdo į juodos spalvos automobilį BMW 5 serijos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis dar kartą išlipo iš automobilio sumokėti už parkinga. Tuomet jie išvažiavo iš parkingo ir sustoję laukė, kol vyriškis važiuos, kad informuoti pareigūnus apie šio judėjimo kryptį. Ko pasekoje jiems važiuojant iš paskos, pareigūnai ties „Panoramos“ prekybos centru vyriškį sustabdė. Davė paaiškinimą pareigūnams ir išvažiavo į Lazdynų ligoninę. Ten jam nustatė, kad yra pažeistas kairės ausies būgnelis. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šitos situacijos. Civilinį ieškinį pateiks vėliau (b. l. 22-24).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju papildomai apklaustas L. B. nurodė, kad prašo vadovautis jo 2024 m. balandžio 25 d. duotais parodymais. Papildomai nori parodyti, kad iki šios dienos išgyvena dėl šio įvykio, kadangi automobilyje buvo ir jo dukra D. B., ji daug klausinėjo jų su K., kas atsitiko, jo klausė „kodėl tave dėdė mušė“, taip pat klausė, kodėl jis turėjo važiuoti į ligoninę. Taip pat po šio įvykio jis vyko į Vilniaus miesto teismo ekspertizę, taip pat gegužės 22 d. nuvyko pas gydytoją dėl ausies, kur paaiškino, kad gijimo procesas užtrunka iki 3 mėnesių, klausa šiek tiek pagerėjusi, tačiau pilnai dar viskas sugiję nebuvo. Taip pat nori paminėti, kad visą laiką nuo įvykio turėjo labai saugoti ausį, negalėjo jos šlapinti, kita ausimi taip pat pradėjo girdėti prasčiau, visa tai jam sukėlė labai didelius moralinius ir fizinius išgyvenimus. Vaistų jokių jam neišrašė, kadangi jie išrašomi tik komplikacijų atvejais, tačiau ausies priežiūra buvo nuolatinė. Dėl šio įvykio patyrė didelius moralinius išgyvenimus, ypatingai dėl dukros, kad ši viską matė. Labai būtų norėjęs išvengti šios situacijos, nesuprato, kodėl tas vyras nenorėjo nusiraminti ir kėlė dar didesnį konfliktą. Vyras po žodinio konflikto sudavė jam du smūgius į veido sritį, tuomet šiam pasakė, kad liktų vietoje, atsisėdo į automobilį ir paprašė K. iškviesti policiją. Tuomet tas vyras nuėjo kažkur ir atgal grįžęs pradėjo daužyti rankomis jiems automobilį, išgąsdino juos ir jų dukrą. Šio įvykio metu patyrė labai didelį stresą, buvo sukrėstas, kad tokioje vietoje, kaip vandens parko aikštelė, kur renkasi šeimos su mažais vaikais, gali žmogus smurtauti ir dar matydamas, jog automobilyje yra mažas vaikas. Nuo įvykio praėjo jau beveik 3 mėnesiai, tačiau išgyvenimai niekur nedingo, vis dar reikia saugoti ausį, nuolatos nervuojasi dėl šios situacijos, blogai naktimis miega. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikia pirminį civilinį ieškinį, jeigu byla pateks į teismą, civilinį ieškinį papildys. Jam padarytą moralinę žalą vertina 2 000 eurų. Prašo ją atlyginti į vaiko motinos K. B. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), kad pinigai būtų skiriami vaiko gerovės gerinimui. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nurodyti neturi, kažką prisiminęs ar sužinojęs, tai nurodys tyrimo eigoje (b. l. 26-28).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. B. nurodė, kad 2024 m. balandžio 20 d., apie 14.00 val. – 15.00 val., atvažiavo į „Vichy“ vandens parką kartu su dukra D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir vaiko tėvu L. B., gim. (duomenys neskelbtini), automobiliu „BMW 328“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos. Automobilį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje netoli įėjimo į vandens parką. Vandens parke buvo apie tris valandas. Išėjo į lauką ir nuėjo iki automobilio. Tai buvo apie 17.40 val. Kadangi aikštelė mokama ir buvo užtvaras, reikėjo susimokėti. Jie nuvažiavo prie užtvaro. Kadangi jis nepasikėlė, pavažiavo truputį atgal ir po kaire puse, kur yra elektromobilių statymo vieta, pastatė automobilį. Pro šalį ėjo vyras, kuris mosikavo rankomis ir kažką kalbėjo. Vyras buvo apie (duomenys neskelbtini), amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo ir ūgio, tamsių rudų vidutinio ilgumo plaukų, vilkėjo tamsius rūbus, su savimi turėjo sportinį krepšį. Tuomet L. išlipo iš automobilio paklausti, kas atsitiko. Vyras jam pasakė, kad „Tavo boba, nemoka parkuotis“. L. jam parodė, kad čia yra parkavimo vieta. Jis vis tiek kažką aiškino L.. Kažkuriuo metu vyras ranka trenkė L. per ausį. L. įlipo į automobilį, prieš tai pasakė, kad nesimuš, nes yra su vaiku. Tas vyras vis tiek išliko agresyvus. Šiek tiek paėjęs vėl priėjo prie jų automobilio, bandė atidaryti dureles, delnu trenkė į automobilio stiklą, tačiau žalos nepadarė. L. vėl išlipo ir tas vyras jam trenkė antrą kartą į ausį su ranka. Tuomet jie iškvietė policiją. Vyras nuėjo link savo automobilio, kuris stovėjo šalia esančioje aikštelėje, ir įlipo į tą automobilį. Automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juodos spalvos BMW 5. Tą automobilį vairavo moteris, jie nuvažiavo. Važiavo šiems iš paskos, kol jų nesustabdė policija. Pabendravę su policija nuvažiavo į ligoninę (b. l. 41-43).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta T. L. nurodė, kad 2024 m. balandžio 20 d., po vidurdienio atvyko iš Kauno į Vilnių pramogauti „Vichy“ vandens parke. Kartu su ja vyko draugas A. C., gim. (duomenys neskelbtini), jos dukra, vardu M., kuriai (duomenys neskelbtini) metų, bei jos draugė, vardu M. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. Praleidę laiką minėtame vandens parke, po maždaug 2-3 val., vyko namo, t. y. į Kauną. Jiems išėjus iš vandens parko ir einant į savo automobilį „BMW 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo vandens parko aikštelėje, palei juos staigiai privažiavo, berods, juodos spalvos „BMW“ markės automobilis. Minėtą automobilį vairavo moteris ir staigiai sustabdė šalia jų, kai jie ėjo link savo automobilio, kadangi buvo netoliese parkavimo kasa, kurioje reikia atsiskaityti, kaip suprato, vandens parko klientams. Į sustojusio minėto automobilio variklio dangtį A. atsirėmė rankomis ir pasakė „ką čia darai?“. Iš automobilio keleivio pusės išlipo vyras, kuris nurodė, kad eina į kasą susimokėti. Tuo metu pradėjo A. su minėtu vyriškiu ginčytis, žodžiu konfliktuoti, o ji su dukra bei drauge nuėjo iki savo automobilio, kuris buvo pastatytas gretimoje aikštelėje. Atėjus iki automobilio ir įsėdus į jį, atėjo netrukus ir A.. Jis atsisėdo į automobilį ir pasakė, kad važiuojam namo. Jiems pajudės iš vietos, priešais juos atvažiavo minėtas „BMW“ automobilis, kurį vairavo ta pati moteris ir ji pradėjo juos filmuoti telefonu iš savo automobilio. Pradėjo važiuoti link išvažiavimo ir minėtas automobilis pradėjo važiuoti iš paskos. Jiems važiuojant namo bei dar būnant Vilniaus mieste, prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir juos sustabdė. Priėjęs prie jų policijos pareigūnas paėmė jos vairuotojo pažymėjimą ir nusinešė iki savo tarnybinio automobilio. Kiek pamena, jie išsikvietė A. iki tarnybinio automobilio. Po maždaug 5-10 minučių sugrįžo A. su jos vairuotoju pažymėjimu, jai atidavęs pažymėjimą pasakė, kad važiuojam namo. Kelionės metu bei namuose A. jai nieko nepasakojo, konfliktų detalių nenurodė. Noriu nurodyti, kad pačio konflikto, įvykusio 2024 m. balandžio 20 d. tarp A. ir minėto vyro, kuris išlipo iš juodos spalvos „BMW“ vandens parko aikštelėje, nematė, kadangi su dukra ir drauge nuėjo į automobilį ir konflikto nestebėjo. Minėtą vyrą ir moterį, kuri vairavo „BMW“, automobilį, matė pirmą kartą ir nėra jai šie pažįstami. Daugiau ką papildyti neturi (b. l. 52-55).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. R. nurodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiosios parengties skyriuje specialistu. 2024 m. balandžio 20 d. dirbo su minėto skyriaus vyresniuoju specialistu M. V.. 2024 m. balandžio 20 d., apie 17.45 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Ozo g. 14C Vilniuje nepažįstamas asmuo sumušė vyrą (pranešėją). Su pranešėju bendravo telefonu, kadangi minėtas vyras pasišalino iš įvykio vietos automobiliu „BMW“. Automobilį „BMW“ sustabdė Geležinio Vilko g., ties tiltu (virš tilto „Pedagoginis žiedas“). Sustabdytą „BMW“ automobilį vairavo šviesių plaukų moteris, kaip vėliau nustatė, T. L., kuri pateikė savo vairuotojo pažymėjimą ir paaiškino, kad konfliktas kilo ne tarp jos ir jai nepažįstamo vyro, o tarp jos sugyventinio ir to nepažįstamo vyro. Priėjus iš kitos automobilio pusės, galines keleivio dureles atidarė vyras, kaip nustatė A. C., kuris atrodė neblaivus, kalbėjo nerišliai, tačiau paaiškino, kad konfliktas kilo dėl to, jog to vyro mergina nemoka parkuotis, vos nepervažiavo jo ir jo vaiko. A. C. atrodė akivaizdžiai neblaivus, agresyviai nusiteikęs L. B. atžvilgiu, taip pat brovėsi ir į jų tarnybinį automobilį, atidarė keleivio dureles ir šaukdamas sakė savo pretenzijas L.. Tuomet į jų tarnybinį automobilį atėjo L. B., kuris paaiškino, kad A. C., būdamas neblaivus, užsipuolė jo sugyventinę K. B., ją įžeidinėjo. L. B. paprašė A. nusiraminti, po ko vyras jam sudavė kelis smūgius į galvą. L. B. medikų atsisakė, sakė į gydymo įstaigą vyks savarankiškai, tik minėjo, kad viena ausimi negirdi. L. B. teigė, kad pretenzijų A. C. turi, rašys pareiškimą per e. policija savarankiškai. Ar automobiliuose buvo vaikų, nematė. Užsirašė abiejų asmenų duomenis, sulaikyti A. C. pagrindo nebuvo. Pasiaiškinus įvykio aplinkybes, abu asmenys išvyko. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali (b. l. 57-59).

2024 m. balandžio 25 d. L. B. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas apie įvykį nurodė, kad 2024 m. balandžio 20 d., apie 17.40 val., Ozo g. 14C, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje pareiškėjui L. B., gim. (duomenys neskelbtini), nepažįstamas asmuo, įvykusio žodinio konflikto metu dėl automobilių statymo, sudavė du smūgius į galvos sritį. Pareiškėjas pajuto fizinį skausmą bei jam buvo pažeistas kairės pusės ausies būgnelis (b. l. 14).

Policijos registruojamų įvykių registre 2024 m. balandžio 20 d. 17.45 val. registruotas pranešimas ROIK 0124000231317, kad prieš 2 minutes nepažįstamas asmuo sumušė pranešėją, šalinasi su automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) GMP atsisakė. Sujungta su AVPK (b. l. 4-6).

2024 m. gegužės 8 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas yra garso įrašas, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92273122389, skambu io prad ia 2024-04-20 17 43 30)“. BPC skambučio įrašo data 2024 m. balandžio 20 d.; laikas 17:43:30 val. Garso įrašo trukmė 5 minutės, 26 sekundės. Skambučio įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro, kuris atidaromas per kompiuteryje naudojamą programą „Windows Media Player“. Paleidus garso įrašą girdimas Bendrojo pagalbos centro darbuotojo (toliau - BPC) pokalbis su pranešėju, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai L. B. (b. l. 60-61).

2024 m. liepos 25 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20240420-174840UTC+0300“. Įrašo data 2024 m. balandžio 20 d., laikas 17:48:40 val. Įrašo trukmė 27 min. 13 sek. Vaizdo įraše matomi policijos pareigūnai (toliau – policija), važiuojantys tarnybiniu automobiliu. Policijos pareigūnams privažiavus ir išlipus, ant kelio matomas sustojęs „BMW“ markės automobilis juodos spalvos, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnams priėjus prie sustojusio automobilio vairuotojo pusės, matoma sėdinti moteris, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai T. L., šviesiais plaukais. Policija kreipiasi T. L.: Kas per konfliktas pas jus įvyko? Netrukus policijos pareigūnai apeina automobilį, kur pamato iš keleivio galo pusės išlipantį iš automobilio vyrą, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai A. C.. Netrukus policijos pareigūnai bando išsiaiškinti, kas įvyko. Todėl A. C. pasakoja apie vyriškį, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai L. B.. A. C. pasakoja, kad automobilyje sėdi T. L. ir vaikas, paprašė L. B. „išvažiuokit gražiai“, tačiau A. C. sako, kad „jisai nesupranta“. Netrukus policijos pareigūnai paprašo A. C. dokumento. A. C. sako, kad vos jo ir jo vaiko nepartrenkė L. B.. Netrukus policijos pareigūnai atsisėda į tarnybinį automobilį, kalba apie įvykio aplinkybes su L. B.. Po kurio laiko atidaro tarnybinio automobilio duris A. C., kuris kalba nerišliai, atrodo neblaivus ir reiškia pretenzijas dėl L. B. žmonos vairavimo bei nemokėjimo statyti automobilio. Toliau pareigūnai rašosi asmenų informaciją ir vėliau matosi, kaip važiuoja tarnybiniu automobiliu. Daugiau reikšmingų ikiteisminiam duomenų neužfiksuota. Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20240420-174911UTC+0300“. Įrašo data 2024 m. balandžio 20 d., laikas 17:49:11 val. Įrašo trukmė 26 min. 50 sek. Vaizdo įrašas filmuojamas pavadinimo „PSS-20240420-174840UTC+0300“ tęsinys. Atidarius vaizdo įrašą matoma, kad policijos pareigūnai važiuoja tarnybiniu automobiliu. Policijos pareigūnams sustojus, prie tarnybinio automobilio prieina L. B., kuris pasakoja, kad kitame automobilyje (parodo pirštu), galinėje keleivio pusėje sėdi vyras, L. B. sako, jog viena ausimi nieko negirdi, nes A. C. jam sudavė. Policija: O už ką? L. B. pasakoja, kad prie „VICHY“ vandens parko, aikštelėje, prie kasos, skirtos susimokėti už automobilio stovėjimą, yra elektriniams automobiliams stovėjimo vieta. A. C. pradėjo L. B. klausti „kur čia tavo boba“, tada L. B. pasakė A. C., kad šis negražiai kalba. Tuomet A. C. jam sudavė. Šiek tiek pasitraukęs A. C. vėl smogė L. B.. Todėl šiuo metu L. B. sako, kad negirdi viena ausimi. Taip pat L. B. pasakoja, kad A. C. nepatiko kaip L. B. vaiko motina, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai K. B., pastatė automobilį. Policija: Du smūgiai buvo? L. B.: Jo, jo. L. B. sako, kad pats vyks į gydymo įstaigą, ir taip pat turės pretenzijų A. C.. Daugiau reikšmingų ikiteisminiam duomenų neužfiksuota. Vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 62-63).

2024 m. balandžio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu Ozo g. 14A, Vilnius. Apžiūros objektas yra automobilių stovėjimo aikštelė, esanti Vilniuje, Ozo g. 14C prie „Vichy“ vandens parko. Aikštelėje įvažiuojant ar išvažiuojant matomi pakeliami užtvarai. Šalia jų matoma kasa. Įvažiavus į aikštelę prie pastato matoma vieta, skirta statyti elektrinius automobilius. Ant pastato matoma vaizdo stebėjimo kamera (b. l. 15- 20).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1325/2024 (01) nurodyta, kad L. B. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies išoriniame gale ir kairės ausies būgnelio plyšimas. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. balandžio 20 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui. Sužalojimai yra pasiekiami nukentėjusiojo rankomis. Individualūs žalojančių daiktų požymiai sužalojimuose neužsifiksavo (b. l. 37-39).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Svarbu ir tai, kad kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017 ir kt.).

Pats kaltinamasis teismo posėdžio metu, o ikiteisminio tyrimo metu iš dalies patvirtino, kad su nukentėjusiuoju L. B. apsižodžiavo bei sudavė jam du smūgius į galvos sritį. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo L. B. parodymai, iš kurių matyti, kad A. C. nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo smurtinio pobūdžio veiksmus. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina liudytojų K. B., T. L. bei M. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūros protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 1325/2024 (01) matyti, kad L. B. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies išoriniame gale ir kairės ausies būgnelio plyšimas. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 37-39).

Taigi, sugretinus ir tarpusavyje palyginus byloje esančius įrodymus, nelieka jokių abejonių, kad L. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš šių duomenų matyti, jog kaltinamasis naudojo fizinį smurtą, t. y. nukentėjusiajam L. B. sudavė su smūgius į galvos sritį. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo L. B. kilo žodinis konfliktas, kurio pasekoje jis, išprovokuotas, sudavė nukentėjusiajam du smūgius į galvos sritį, dėl to yra akivaizdu, jog kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį (smurtą), suprato dėl jo veiksmų galinčius kilti padarinius (nukentėjusiojo jaučiamą fizinį skausmą) ir sąmoningai siekė atitinkamų padarinių kilimo (fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimo). Todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

A. C. padarė nesunkų, smurtinį nusikaltimą, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – A. C. dirbantis (b. l. 113), neteistas (b. l. 107-109), penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos (b. l. 110-112). Valstybinis kaltintojas duomenų, apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, nepateikė.

Teismas nenustatė aplinkybės, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, nes jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo argumentus byloje nėra, t.y. nėra įrodymų, jog prieš įvykio pradžią būtų smurtavęs, įžeidinėjęs kaltinamąjį ar atlikęs kitus neteisėtus ar amoralius veiksmus, kurie leistų vertinti A. C. nusikalstamą veiką kaip atsakomąją reakciją į nukentėjusiojo L. B. veiksmus. Priešingai, iš kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų matyti, jog konflikto priežastis nebuvo reikšminga.

Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. C. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Šiuo atveju prokuroro siūlomos laisvės apribojimo bausmės paskyrimas yra teisinga ir proporcinga bausmė, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, todėl už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laiką būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Teismo vertinimu, pagal kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu paskiriant galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laiką būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. sausio 29 d. nuosprendis, kuriuo A. C. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje neįsiteisėjęs, todėl bausmės nebendrinamos.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 91,31 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiškos žalos atlyginimo (b. l. 70-71). Kaip matyti iš gydymo paslaugų apskaitos išrašų (b. l. 71), ši žala patirta dėl nukentėjusiojo L. B. sužalojimų gydymo. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad sužalojimus nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo veiksmais. Kaltinamasis ieškinį pripažino. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Nukentėjusysis L. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 64). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad patyrė ausies traumą, šešias savaites absoliučiai negirdėjo. Šešias savaites vaikščiojo „kaip su kibiru“. Iš visų patirtų kančių, bemiegių naktų ir skausmų didžiausią moralinę žalą, kaip tėvas, jis patyrė dėl to, kad įvykį matė jo vaikas.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parengiant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo asmens neturtinėms teisėms padarytą žalą.

Įvertinus paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, darytina išvada, kad jie svyruoja nuo 100 Eur iki 1 200 Eur (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-142-303/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad 1 000 eurų ir didesnės sumos priteisiamos tik tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pvz., ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pvz. nukentėjusysis išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt. Nagrinėjamu atveju dėl padarytų sužalojimų L. B. nenustatytos ilgalaikės pasekmės sveikatai. Taip pat L. B. teismui nepateikė jokių duomenų, kuriais grindžia civilinį ieškinį, tik nurodė, kad po įvykio metu jis patyrė ausies traumą, šešias savaites jautė fizinį diskomfortą bei patyrė išgyvenimus, nes nusikalstamos veikos padarymą matė jo mažametis vaikas. Teismui nekyla abejonių, kad įvykio metu ir tam tikrą laikotarpį po jo nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, kita vertus, civilinis ieškovas tiksliai nesugebėjo paaiškinti, iš ko kildina prašomos priteisti žalos sumą. Byloje nėra duomenų, apie galimai mažamečiui vaikui padarytą psichinę žalą (pvz. potrauminio streso sindromą), kas galėtų patvirtinti apie nukentėjusiojo patirtus stiprius išgyvenimus. Nukentėjusiojo prašoma 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti viršija įprastai teismų praktikoje už BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą priteisiamas sumas, todėl įvertinus visas aplinkybes, civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, civiliniam ieškovui L. B. iš kaltinamojo A. C., priteisiant 1 000 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti. Būtent tokios sumos priteisimas atitiktų Lietuvos teismų formuojamą praktiką šios kategorijos bylose.

Kiti klausimai

Kaltinamajam A. C. ikiteisminio tyrimo metu kardomųjų priemonių neskirta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinė laikmena, esanti prie bylos tomo galinio viršelio, paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis,

nusprendžia:

A. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. C. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. C. 91,31 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiškos žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo L. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. C. L. B. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinę laikmeną, esančią prie bylos tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: