- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-19
- Bylos Nr.
- I-310-554/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- S. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 105 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo administracinės bylos iškėlimo teisme momento.
Pareiškėjas skunde (b.l. 26-30) nurodė, kad yra nuteistas ir bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN). Pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, negauna. 2016 m. liepos 15 d. Alytaus PN administracija iš Alytaus PN administruojamos pareiškėjo sąskaitos pasisavino pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas – 100 Eur, kurios neviršija 1 MMA, bei jas pervedė antstoliams. Tokie Alytaus PN veiksmai yra nepagrįsti ir neteisėti. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 668 straipsnio 1 dalį, išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtina skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (1 MMA) - 380 Eur, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šios normos turi užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę į orumą, galimybe įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų ir pašto ženklų. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji (suimtieji). Be to, savo pinigais tenka mokėti už elektrą, telefoninius pokalbius, dokumentu kopijų darymą. Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvojoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis.
Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytu apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, jog teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausme atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotu skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Nutartyje pripažinta, kad antstolė ir pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausme atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimų apribojimų nesilaikymą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą neviršijančią 1 MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios 1 MMA (civilinė byla Nr. 2S-988-254/2016). Tuo atveju, jeigu lėšos buvo nurašytos kaip darbo užmokestis, vadovaujamasi CPK LI skyriuje (733-743 str.) numatytu reglamentavimu išieškojimo iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba kitaip nenustato įstatymai ar teismas)(CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus - ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d.3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos padarytos nusikalstama veika, atlyginimą - iki 50 proc., jeigu kitaip nenustatyta vykdomajame rašte arba ko kitą nenustato įstatymai (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios 1 MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kitą nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str.2 d.). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, o CPK 738 straipsnyje - pajamos, iš kurių išieškoma išimtinais įstatyme įvardytais atvejais, taip pat CPK 739 straipsnyje - pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.
Akcentavo, kad skundžiamu atveju buvo išieškotos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant, ar viršija 1 MMA, ar ne, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtu naudoti savo reikmėms. Akivaizdu, kad Alytaus PN administracija, pagal antstolių patvarkymus vykdanti išskaitas iš pareiškėjo lėšų, privalo laikytis šių įstatymų ir nepervedinėti antstoliams lėšų kurios neviršija 1 MMA. Suprantama, kad Alytaus PN privalu vykdyti antstolio patvarkymus, tačiau antstolių patvarkymuose nenurodyta, jog būtina pervesti visas pareiškėjo turimas lėšas, o CPK normomis draudžiama nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Kaip žinoma CPK įtvirtintos normos yra įstatymas, antstolio patvarkymas yra poįstatyminis teisės aktas, kuris pagal hierarchija yra žemesnis už įstatymą, todėl jeigu antstolis net ir nurodytų patvarkyme areštuoti visas lėšas, Alytaus PN vis tiek privalėtu vadovautis CPK normomis ir atsisakyti pervesti pinigų sumą, kuri neviršija 1 MMA, nes antstolio patvarkymas neturi galios prieštarauti įstatymui. Neteisėtais veiksmais Alytaus PN pareiškėjui padarė turtinę žalą kurios mastas 100 Eur. Tai pareiškėjo asmeninės lėšos, buvusios jo vardu registruotoje Alytaus PN administruojamoje sąskaitoje, kuri neviršija vieno MMA ir kurias Alytaus PN neteisėtai pasisavino, bei pašto ir skundo kopijų darymo išlaidos teikiant šį skundą, kurias pareiškėjas vertina 5 Eur.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad buvo padaryta ir neturtinė žala, nes išskaitę pareiškėjo pinigines lėšas pilnai, Alytaus PN atėmė iš jo galimybę įsigyti būtiniausių reikmenų, kurie užtikrina pareiškėjo prigimtinę bei konstitucinę teisę į orumą (pašto ženklų, kanceliarinių prekių, taksofono kortelių, tabako gaminių, baltinių, higienos priemonių, maisto produktų ir t.t.). Netekus galimybės įsigyti pašto ženklų, taksofono kortelių kitų kanceliarinių prekių, buvo suvaržyta konstitucinė teisė skųsti valstybės įstaigų pareigūnų bei teismų sprendimus, bei teisė į šeimos gyvenimo gerbimą, nes pareiškėjas negalėjo bendrauti su artimaisiais. Negalėjo įsigyti maisto produktų, savo sudėtyje turinčiu vitaminų, ar maisto papildų, kurie neabejotinai yra būtini žmogaus organizmui, o valstybės tiekiamas maistas (produktai) savo prigimtimi neturi sudėtyje pakankamo kiekio vitaminų. Maitinantis maistu, neturinčiu vitaminų ir nepaliekant pareiškėjui teisės įsigyti maisto papildomai, neabejotinai pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala. Pareiškėjas negali įsigyti elementarių higienos priemonių - dantų šepetuko, dantų pastos, tualetinio popieriaus (valstybė mėnesiui vienam asmeniui išduoda vieną, dėl popieriaus plonumo - peršviečiamo, tualetinio popieriaus rulonėlį, kurio pakanka daugiausiai savaitei), muilo, šampūno ir kt.. Tokiais Alytaus PN veiksmais yra tyčia žeminamas pareiškėjo orumas. Alytaus PN pareiškėjui skiriamos mėnesinės piniginės išmokos, kurios dydis 6 Eur, jam neužtenka dokumentų kopijoms kurių iš pareiškėjo reikalauja teismai bei kitos įstaigos, pasidaryti. Dėl atsakovo veiksmų patyrė nervine įtampą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, jaučia padidėjusia fobija aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo gyvenimo kokybė, buvo pažemintas pareiškėjo orumas. Dėl to turi būti atlyginta ir neturtinė žala, kurią pareiškėjas vertina 500 Eur už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 15 d., kuomet buvo pasisavintos jam priklausančios lėšos, iki šio skundo teikimo dienos - 2016 m. rugpjūčio 10 d..
Atsiliepimas
Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b.l. 33-35) nurodė, kad pareiškėjas pats pripažįsta, jog lėšos, patenkančios į jo asmeninę sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima. Minėtos lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į pastarąsias lėšas (CPK 739 str.). Todėl antstolio veiksmai šiuo atveju yra visiškai teisėti. Pareiškėjas teigia, kad antstolis pažeidė CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas, areštuodamas lėšas, esančias nuteistojo asmeninėje sąskaitoje, kurios neviršija vienos minimalios mėnesinės algos. CPK 668 straipsnis nurodo turtą, iš kurio negali būti išieškoma. Viena iš tokio turto rūšių, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, yra pinigų suma, neviršijanti Vyriausybes nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Tačiau minėtame straipsnyje nurodoma, kad turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktas nurodo, kad negalima nukreipti išieškojimo į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią LR Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Tai reiškia, kad antstoliui nustatytas draudimas areštuoti grynuosius pinigus, esančius pas skolininką ir neviršijančius LR Vyriausybės nustatytos 1 MMA. Tokia situacija galimai susiklostytų vykstant antstoliui pas skolininką į namus ir areštuojant jo turimus grynuosius pinigus. Aptariamu atveju skolininkui priklausančios piniginės lėšos yra gautinos iš trečiųjų asmenų (skolininko tėvų, draugų) kaip tokios, skirtos ne būtiniausioms skolininko poreikiams patenkinti, jos laikytinos kitomis skolininko pajamomis, jas asmuo naudoja tik savo santaupoms didinti, dėl kurių padidėja bendros jo pajamos, todėl negali būti draudžiama išieškoti iš šių lėšų.
Atkreipė dėmesį, kad skolininkas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, kur jis yra pilnai išlaikomas valstybės lėšomis. Tai reiškia, kad jam valstybė mokesčių mokėtojų pinigais garantuoja ir užtikrina žmogaus minimalių poreikių patenkinimą. Skolininkui yra suteikiamas nemokamas maitinimas, apgyvendinimas, sveikatos priežiūros paslaugos, dalyvavimas mokymosi, socializacijos programose ir t.t.. Alytaus PN tik vykdė antstolių - valstybės įgaliotų atstovų patvarkymus dėl areštuotų lėšų ir neturi teisės spręsti kokią sumą antstoliams pervesti. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Alytaus PN veiksmais, pervedant pareiškėjo lėšas, neviršijančias 1 MMA antstoliams.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog antstolė N. Š. 2014 m. sausio 24 d. pateikė Alytaus PN patvarkymą areštuoti lėšas Nr. 3-3800 (b.l. 38). 2015 m. liepos 14 d. antstolis D. Š. pateikė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S15-36809 (b.l. 37). Antstolė V.M. 2015 m. rugpjūčio 24 d. Alytaus PN pateikė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. 8 2015 08 24 9639 (b.l. 36). 2016 m. liepos 14 d. pareiškėjo vardu į Alytaus PN depozitinę sąskaitą buvo gauta 100 Eur žalos atlyginimas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Pagal pirmiau paminėtus antstolių patvarkymus šios lėšos buvo pervestos į antstolių N. Š. , D. Š. , V. M. depozitines sąskaitas (b.l. 9).
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 1 dalis numato, jog antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, 585 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).
CPK 688 straipsnis numato išieškojimo nukreipimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis ar priklausantį skolininkui iš kitų asmenų. CPK 689 straipsnis reglamentuoja antstolio atliekamą piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, areštą, kai antstolis nukreipia išieškojimą į pinigines lėšas.
Lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja pataisos namai, nepatenka į CPK 739 straipsnyje (negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinės išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos) nurodytus atvejus, kai išieškoti pinigų sumos negalima. Pinigų sumos, pervestos į pareiškėjo sąskaitą nuo pervedimo momento tampa pareiškėjo lėšomis, į kurias antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą, vadovaujantis CPK 733 straipsnio nuostatomis.
CPK 668 straipsnyje nustatyti apribojimai, kuriais yra apsaugomas turtas reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. CPK 668 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
Nagrinėjamu atveju Alytaus PN pateiktų antstolių patvarkymų esmė buvo pareiškėjui priklausančių lėšų areštas su nurodymu areštuotas lėšas pervesti į antstolių sąskaitas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1377-822/2016, 2017 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-602/2017 ir kt.) patvirtina, kad pataisos įstaiga, gavusi teisėtą antstolio patvarkymą dėl pareiškėjo sąskaitoje esančių piniginių lėšų arešto ir areštuotų lėšų pervedimo į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą, šį patvarkymą privalo vykdyti, pervesdama skolininko pinigų sumas, išskyrus nustatytas CPK 739 straipsnyje, iš kurių išieškojimas nėra galimas. Pareiškėjas skunde tvirtina, kad Alytaus PN pažeidė į CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Šiuo atveju pažymėtina, kad pagal antstolių patvarkymus pervesdami pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas Alytaus PN neatlieka jokių išieškotojo funkcijų, o tik CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka vykdo privalomus antstolių nurodymus. Pažymėtina, kad pervestos lėšos nebuvo gautos kaip parama ar pašalpos CPK 739 straipsnio prasme, todėl išieškojimas iš jų buvo galimas.
Akcentuotina, kad išieškojimą į pareiškėjo asmenines lėšas, esančias Alytaus PN sąskaitoje, nukreipė antstoliai, kurių priimtų patvarkymų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi šiuo aspektu nėra nustatyti būtent Alytaus PN, kurie nagrinėjamoje byloje yra atsakovo Lietuvos valstybės atstovas, neteisėti veiksmai.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reglamentavimą ir nurodytą teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti nepagrįstais ir (ar) neteisėtais Alytaus PN veiksmus pagal pateiktus antstolių patvarkymus areštuojant pareiškėjo asmenines lėšas, esančias Alytaus PN depozitinėje sąskaitoje, ir atliekant tų lėšų pervedimą antstoliams.
Nenustačius Alytaus PN neteisėtų veiksmų, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.