- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- A-1377-822/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00472-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- R. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam susiinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. L. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 96-2463 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2015 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 2S-65; įpareigoti Lukiškių TI-K grąžinti pareiškėjo artimiesiems neteisėtai pervestas lėšas (L. P. – 400 Lt, V. K. – 1 000 Lt, G. Š. – 300 Lt). Priteisti pareiškėjui 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, už tai, kad Lukiškių TI-K iš pareiškėjo artimųjų priėmė pinigus į pareiškėjo asmeninę sąskaitą, neperspėjęs, kad pareiškėjas šių pinigų negaus, nes jie bus pervedami antstoliui.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo supažindintas su antstolio D. K. 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu, kuriame nurodyta, kad visi pinigai, esantys pareiškėjo Lukiškių TI-K sąskaitoje, turi būti pervesti antstoliui. Žinodamas, kad pareiškėjas negali naudotis minėtoje sąskaitoje esančiais pinigais, Lukiškių TI-K vis tiek iš pareiškėjo artimųjų priimdavo pinigus ir juos persiųsdavo antstoliui, neperspėdamas, kad pareiškėjas šių pinigų negaus. Pareiškėjo nuomone, tokiais veiksmais buvo apgauti jo artimieji, nes jiems nebuvo suteikta teisė apsispręsti, ar jie nori padengti pareiškėjo skolas, taigi Lukiškių TI-K išieškotojo veiksmus atliko neteisėtai.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad artimųjų ir kitų asmenų pervedami pinigai į pareiškėjo asmeninę sąskaitą Lukiškių TI-K nėra socialinė parama. Tokie pinigai laikomi gautais iš trečiųjų asmenų ir pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas gali būti pervedami į antstolio depozitinę sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo teiginiai yra nepagrįsti. Lukiškių TI-K į pareiškėjo skundą 2014 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 96-2463 atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo darbuotojai vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, veikia tinkamai. Lukiškių TI-K veiksmuose pažeidimų neįžvelgė ir Departamentas, kurio 2015 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. 2S-65 naikinti taip pat nėra pagrindo. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybė reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad į nuteistiesiems asmenims jų artimųjų pervedamas lėšas gali būti nukreipiamas išieškojimas, todėl Lukiškių TI-K administracija savo veiksmais pažeidimų nepadarė. Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad pataisos įstaigos administracija privalo priimti nuteistajam atneštus grynuosius pinigus. Departamentas pareiškėjo skundą išnagrinėjo tinkamai, jo 2015 m. sausio 6 d. sprendimas Nr. 2S-65 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo R. L. skundą atmetė.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal antstolio patvarkymą pervesdamas pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas Lukiškių TI-K neatlieka jokių išieškotojo funkcijų, o tik CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka vykdo privalomus antstolio nurodymus.
Šioje byloje nustatyta, kad antstolis D. K. 2014 m. rugpjūčio 4 d. Lukiškių TI-K surašė patvarkymą vykdomojoje byloje Nr.(duomenys neskelbtini), kuriuo Lukiškių TI-K įpareigojo visus pareiškėjui vykdytinus mokėjimus išieškojimo sumai 107 527 Lt vykdyti į antstolio D. K. depozitinę sąskaitą; dėl to ginčo nėra. Pareiškėjas nurodė, kad su šiuo antstolio patvarkymu buvo supažindintas.
Teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K privalėjo vykdyti antstolio D. K. 2014 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymą. Remiantis į bylą pateiktu pareiškėjo sąskaitos, esančios Lukiškių TI-K, 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. išrašu, matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 21 d. ir 2014 m. rugsėjo 1 d. iš šios sąskaitos į antstolio D. K. depozitinę sąskaitą pervestos lėšos nebuvo gautos kaip parama ar pašalpos CPK 739 straipsnio prasme, todėl išieškojimas iš jų buvo galimas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog Lukiškių TI-K administracija pareiškėjo sąskaitoje esančias sumas 2014 m. rugpjūčio 21 d. ir 2014 m. rugsėjo 1 d. pervedusi į antstolio D. K. depozitinę sąskaitą, atliko neteisėtus veiksmus, arba vykdydama jai įstatymais priskirtas funkcijas veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas pabrėžė, kad Lukiškių TI-K veiksmai pervedant pareiškėjo Lukiškių TI-K sąskaitoje esančias lėšas antstoliui, kuris įstatymuose nustatyta tvarka atliko išieškojimą pagal ankstesnes pareiškėjo prievoles, negali būti vertinami kaip neteisėti. Pažymėjo, kad pareiškėjas, manydamas, jog antstolio veiksmai vykdymo procese pažeidžia jo teises, gali tokius antstolio veiksmus apskųsti įstatymuose nustatyta tvarka.
Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 25 straipsnį suimtiesiems leidžiama gauti pinigines perlaidas ir siųsti jas sutuoktiniams, sugyventiniams ir artimiesiems giminaičiams, o tardymo izoliatoriaus direktoriaus leidimu – kitiems asmenims (1 dalis). Perlaidomis gauti pinigai įrašomi į suimtojo asmeninę sąskaitą (2 dalis). Tardymo izoliatoriaus administracija privalo priimti suimtajam atneštus grynuosius pinigus (3 dalis). Taigi teisės aktuose Lukiškių TI-K administracijai nėra nustatyta pareiga informuoti asmenis apie suimtojo sąskaitos areštą, tačiau yra nustatyta imperatyvi pareiga priimti suimtajam teikiamas pinigines perlaidas.
Lukiškių TI-K 2014 m. lapkričio 27 d. sprendime Nr. 96-2463 pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo artimųjų ar kitų asmenų į pareiškėjo asmeninę sąskaitą pervedami pinigai nėra socialinė parama, o pareiškėjo pinigai, gauti iš trečiųjų asmenų, pagal vykdomąją bylą Nr. 017/14/17725, į antstolio D. K. depozitinę sąskaitą 2014 m. rugpjūčio 21 d. ir 2014 m. rugsėjo 1 d. buvo pervesti teisėtai. Departamentas 2015 m. sausio 6 d. sprendime Nr. 2S-65 pagrįstai konstatavo, kad Lukiškių TI-K administracijos veiksmuose 2014 m. rugpjūčio 21 d. ir 2014 m. rugsėjo 1 d. pervedant pareiškėjo sąskaitoje buvusius pinigus į antstolio D. K. depozitinę sąskaitą pažeidimų nėra, o artimųjų pervedamos lėšos nėra priskiriamos socialinėms išmokoms, pašalpoms ar kompensacijoms CPK 739 straipsnio prasme. Vadinasi, Lukiškių TI-K 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. 96-2463 ir Departamento 2015 m. sausio 6 d. sprendimas Nr. 2S-65 yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti pareiškėjo nurodytais argumentais ir įpareigoti grąžinti pareiškėjo artimiesiems pervestas sumas nėra jokio teisinio pagrindo.
Konstatavus, kad pareiškėjo artimųjų ar kitų asmenų į pareiškėjo asmeninę sąskaitą pervedami pinigai nėra socialinė parama, o pareiškėjo pinigai, gauti iš trečiųjų asmenų, pagal vykdomąją bylą Nr. 017/14/17725, į antstolio D. K. depozitinę sąskaitą buvo pervesti teisėtai, nenustatytos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos – Lukiškių TI-K ir jo darbuotojų neteisėti veiksmai ir neturtinė žala. Todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti jo prašomos neturtinės žalos atlyginimą.
III.
Pareiškėjas R. L. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K pagal antstolio patvarkymą pervesdamas pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas į antstolio D. K. depozitinę sąskaitą, neteisėtai atliko išieškotojo funkcijas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Lukiškių TI-K 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 96-2463 ir Departamento 2015 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 2S-65.
Administracinėje byloje nustatyta, kad antstolis D. K. 2014 m. rugpjūčio 4 d. Lukiškių TI-K surašė patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 107 527 Lt išieškojimo iš R. L., pervedant Lukiškių TI-K sąskaitoje esančias pareiškėjo lėšas į depozitinę sąskaitą (b. l. 28). Lukiškių TI-K į antstolio D. K. depozitinę sąskaitą iš pareiškėjo Lukiškių TI-K esančios sąskaitos 2014 m. rugpjūčio 21 d. ir 2014 m. rugsėjo 1 d. pervedė 1 401,05 Lt.
Pareiškėjas 2014 m. spalio 31 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K prašydamas grąžinti jam pinigus, gautus iš artimųjų, nes įstatymas nenumato, kad iš pareiškėjo gali būti paimtos pašalpos ir parama. Lukiškių TI-K 2014 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. 96-2463 nurodė, kad pareiškėjo artimųjų ar kitų asmenų į pareiškėjo asmeninę sąskaitą pervedami pinigai nėra socialinė parama, todėl, vadovaujantis CPK 736 ir 739 straipsniais, visi pareiškėjo pinigai, gauti iš trečiųjų asmenų, pagal vykdomąją bylą Nr. 017/14/17725, 2014 m. rugpjūčio 21 d. ir 2014 m. rugsėjo 1 d. buvo pervesti į antstolio D. K. depozitinę sąskaitą; Lukiškių TI-K darbuotojų veiksmai buvo teisėti, pagrįsti įstatymais, todėl pinigai pareiškėjui grąžinti nebus.
Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į Departamentą, prašė įpareigoti Lukiškių TI-K grąžinti jam artimųjų pervestas pinigines lėšas. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą Departamentas 2015 m. sausio 6 d. rašte Nr. 2S-65 pareiškėjui nurodė, kad pagal CPK 688 straipsnį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų, todėl Lukiškių TI-K administracijos veiksmuose pažeidimų nėra; artimųjų pervedamos lėšos nėra priskiriamos socialinėms išmokoms, pašalpoms ar kompensacijoms CPK 739 straipsnio prasme.
Taigi pareiškėjas iš esmės ginčija Lukiškių TI-K veiksmus, pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą.
Pirmiausia pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.
Pagal Civilinio proceso kodekso 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų.
Civilinio proceso kodekso 739 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies tvarką bei apribojimus vykdyti išskaitas. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai. Nuteistiesiems asmenims jų artimųjų pervedamos piniginės lėšos tokioms išmokoms nepriskiriamos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų ginčijęs antstolio D. K. 2014 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymo vykdomojoje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) dėl 107 527 Lt išieškojimo iš R. L., pervedant Lukiškių TI-K sąskaitoje esančias pareiškėjo lėšas į depozitinę sąskaitą teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl gavęs teisėtą antstolio patvarkymą dėl pareiškėjo sąskaitoje esančių piniginių lėšų arešto ir areštuotų lėšų pervedimo į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą, Lukiškių TI-K šį patvarkymą privalėjo vykdyti, pervesdamas skolininko pinigų sumas, išskyrus nustatytas CPK 739 straipsnyje, iš kurių išieškojimas nėra galimas.
Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pinigų suma buvo pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą, Lukiškių TI-K vykdant teisėtą antstolio patvarkymą.
Žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas nustato Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, nes nenustatyta viena iš būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėti atsakovo veiksmai.
Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis ABTĮ nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nėra įtvirtinto reikalavimo teismui visais atvejais detaliai pasisakyti dėl visų ginčo šalių argumentų bei teiginių (pvz., 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1726/2014).
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.