Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), kuriuo prašė:

– panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 2014-11-27 sprendimą Nr. 96-2463, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) 2015-01-06 sprendimą Nr. 2S-65 ir įpareigoti Lukiškių TI-K grąžinti pareiškėjo artimiesiems neteisėtai pervestas lėšas (L. P. – 400 Lt, V. K. – 1 000 Lt, G. Š. – 300 Lt);

– priteisti pareiškėjui 1 000 Eur moralinę žalą už patirtus nepatogumus.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo supažindintas su antstolio D. Kisieliaus 2014-08-04 sprendimu, kad visi pinigai, esantys pareiškėjo Lukiškių TI-K sąskaitoje, turi būti pervesti antstoliui. Žinodamas, kad pareiškėjas negali naudotis minėtoje sąskaitoje esančiais pinigais, Lukiškių TI-K vis tiek iš pareiškėjo artimųjų priimdavo pinigus ir juos persiųsdavo antstoliui, neperspėdamas, kad pareiškėjas šių pinigų negaus. Pareiškėjo nuomone, tokiais veiksmais buvo apgauti jo artimieji, nes jiems nebuvo suteikta teisė apsispręsti, ar jie nori padengti pareiškėjo skolas, taigi Lukiškių TI-K išieškotojo veiksmus atliko neteisėtai.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

3. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 13–16) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

Artimųjų ir kitų asmenų pervedami pinigai į pareiškėjo asmeninę sąskaitą Lukiškių TI-K nėra socialinė parama. Tokie pinigai laikomi gautais iš trečiųjų asmenų ir pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas gali būti pervedami į antstolio depozitinę sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo teiginiai yra nepagrįsti.

Lukiškių TI-K į pareiškėjo skundą 2014-11-27 raštu Nr. 96-2463 atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė. Lukiškių TI-K darbuotojai vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, įstatymais, veikia tinkamai. Lukiškių TI-K veiksmuose pažeidimų neįžvelgė ir Departamentas, kurio 2015-01-06 sprendimo Nr. 2S-65 naikinti taip pat nėra pagrindo.

Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių jo patirtą neturinę žalą, o savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybė reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.

Atsakovų atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime (b. l. 22–25) pareiškėjo skundą prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nuteistiesiems asmenims jų artimųjų pervedamas lėšas gali būti nukreipiamas išieškojimas, todėl Lukiškių TI-K administracija savo veiksmais pažeidimų nepadarė. Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad pataisos įstaigos administracija privalo priimti nuteistajam atneštus grynuosius pinigus. Departamentas pareiškėjo skundą išnagrinėjo tinkamai, jo 2015-01-06 sprendimas Nr. 2S-65 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.

Trečiojo suinteresuoto asmens Departamento atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

1. Remiantis šioje byloje pateiktais raštiniais įrodymais, nustatyta, kad:

Antstolis D. Kisielius 2014-08-04 Lukiškių TI-K surašė patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/17725, reg. Nr. 2-DK-19510 dėl 107 527 Lt išieškojimo iš R. L., pervedant Lukiškių TI-K sąskaitoje esančias pareiškėjo lėšas į depozitinę sąskaitą (b. l. 28). Lukiškių TI-K į antstolio D. Kisieliaus depozitinę sąskaitą iš pareiškėjo Lukiškių TI-K esančios sąskaitos 2014-08-21 ir 2014-09-01 pervedė 1 401,05 Lt (b. l. 29–32).

Lukiškių TI-K 2014-10-31 gautas pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašė grąžinti jam pinigus, gautus iš artimųjų, nes įstatymas nenumato, kad iš pareiškėjo gali būti paimtos pašalpos ir parama (b. l. 17, 18). Išnagrinėjęs šį pareiškėjo skundą, Lukiškių TI-K 2014-11-27 raštu Nr. 96-2463 pareiškėjui nurodė, kad: pareiškėjo artimųjų ar kitų asmenų į pareiškėjo asmeninę sąskaitą pervedami pinigai nėra socialinė parama, todėl, vadovaujantis CPK 736 straipsniu bei 739 straipsniu, visi pareiškėjo pinigai, gauti iš trečiųjų asmenų, pagal vykdomąją bylą Nr. 017/14/17725, 2014-08-21 ir 2014-09-01 buvo pervesti į antstolio D. Kisieliaus depozitinę sąskaitą; Lukiškių TI-K darbuotojų veiksmai buvo teisėti, pagrįsti įstatymais ir pinigai pareiškėjui grąžinti nebus; Socialinė parama pareiškėjui buvo paskirta 2014-10-13 ir 2014-11-12 (po 30 Lt); pareiškėjas parduotuvėje 2014-11-18 pirko prekių už 13,87 Lt (b. l. 19).

Pareiškėjas 2014-12-03 skundu kreipėsi į Departamentą, prašė įpareigoti Lukiškių TI-K grąžinti jam artimųjų pervestas pinigines lėšas, kadangi jos nesiskiria nuo pareiškėjui pervedamų pašalpų, kurios antstoliui nepervedamos, nurodė, kad, žinodamas, jog sąskaita užblokuota, Lukiškių TI-K apie tai turi perspėti asmenis, norinčius į šią sąskaitą padėti pinigus (b. l. 33, 34). Išnagrinėjęs šį pareiškėjo skundą, Departamentas 2015-01-06 raštu Nr. 2S-65 pareiškėjui nurodė, kad: pagal CPK 688 straipsnį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų, todėl Lukiškių TI-K administracijos veiksmuose pažeidimų nėra; artimųjų pervedamos lėšos nėra priskiriamos socialinėms išmokoms, pašalpoms ar kompensacijoms CPK 739 straipsnio prasme (b. l. 35).

2. Pareiškėjas ginčija Lukiškių TI-K 2014-11-27 sprendimo Nr. 96-2463 ir Departamento 2015-01-06 sprendimo Nr. 2S-65 teisėtumą ir pagrįstumą. Prašo panaikinti šiuos sprendimus ir priteisti 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą už tai, kad Lukiškių TI-K iš pareiškėjo artimųjų priėmė pinigus į pareiškėjo asmeninę sąskaitą, neperspėjęs, kad pareiškėjas šių pinigų negaus, nes jie bus pervedami antstoliui. Taip pat prašo grąžinti pareiškėjo artimiesiems jų pervestas sumas.

Teismas pažymi, kad antstolio D. Kisieliaus 2014-08-04 patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/17725, reg. Nr. 2-DK-19510 dėl 107 527 Lt išieškojimo iš R. L., pervedant Lukiškių TI-K sąskaitoje esančias pareiškėjo lėšas į depozitinę sąskaitą teisėtumas ir pagrįstumas nėra šioje byloje nagrinėjamo ginčo dalykas. Todėl teismas dėl šio akto ir antstolio veiksmų teisėtumo šiame sprendime nepasisakys.

3. Dėl Lukiškių TI-K 2014-11-27 sprendimo Nr. 96-2463, Departamento 2015-01-06 sprendimo Nr. 2S-65 ir prašymo grąžinti pareiškėjo artimiesiems jų pervestas sumas.

Pareiškėjas, be kita ko, prašo panaikinti Lukiškių TI-K 2014-11-27 sprendimą Nr. 96-2463, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjo artimųjų ar kitų asmenų į pareiškėjo asmeninę sąskaitą pervedami pinigai nėra socialinė parama, todėl, vadovaujantis CPK 736 straipsniu bei 739 straipsniu, visi pareiškėjo pinigai, gauti iš trečiųjų asmenų, pagal vykdomąją bylą Nr. 017/14/17725, 2014-08-21 ir 2014-09-01 buvo pervesti į antstolio D. Kisieliaus depozitinę sąskaitą. Taip pat pareiškėjas prašo panaikinti Departamento 2015-01-06 sprendimą Nr. 2S-65, kuriuo konstatuota, kad Lukiškių TI-K administracijos veiksmuose 2014-08-21 ir 2014-09-01 pervedant pareiškėjo sąskaitoje buvusius pinigus į antstolio D. Kisieliaus depozitinę sąskaitą pažeidimų nėra, o artimųjų pervedamos lėšos nėra priskiriamos socialinėms išmokoms, pašalpoms ar kompensacijoms CPK 739 straipsnio prasme. Su šiais reikalavimais pareiškėjas sieja ir prašymą grąžinti jo artimiesiems pervestas sumas.

Nustatyta, kad pareiškėjas iš esmės ginčija Lukiškių TI-K veiksmus, pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas pervedant antstoliui. Iš pareiškėjo 2014-10-31 ir 2014-12-03 skundų Lukiškių TI-K ir Departamentui matyti, kad į Lukiškių TI-K esančią sąskaitą pareiškėjui artimųjų pervedamas lėšas pareiškėjas laiko pašalpomis ir parama, iš kurios išieškojimas negali būti vykdomas.

CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 739 straipsnyje yra nustatytos lėšų kategorijos, iš kurių išieškojimas negalimas, tarp jų – sumos, kurios priklauso skolininkui kaip valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, laidojimo pašalpa ar išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai.

Taigi gavęs antstolio reikalavimą dėl pareiškėjo sąskaitoje esančių piniginių lėšų arešto ir areštuotų lėšų pervedimo į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą, Lukiškių TI-K šį reikalavimą privalo vykdyti, atitinkamai, pervesdamas skolininko pinigų sumas, išskyrus nustatytas CPK 739 straipsnyje, iš kurių išieškojimas nėra galimas. Šiuo atveju pažymėtina, kad pagal antstolio patvarkymą pervesdamas pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas Lukiškių TI-K neatlieka jokių išieškotojo funkcijų, kaip skunde teigia pareiškėjas, o tik CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka vykdo privalomus antstolio nurodymus.

Šioje byloje nustatyta, kad antstolis D. Kisielius 2014-08-04 Lukiškių TI-K surašė patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/17725, reg. Nr. 2-DK-19510, kuriuo Lukiškių TI-K įpareigojo visus pareiškėjui vykdytinus mokėjimus išieškojimo sumai 107 527 Lt vykdyti į antstolio D. Kisieliaus depozitinę sąskaitą; dėl to ginčo nėra. Pareiškėjas nurodo, kad su šiuo antstolio patvarkymu buvo supažindintas.

Atsižvelgiant į CPK nuostatas, susijusias su antstolio patvarkymų vykdymu ir išieškojimu iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K privalėjo vykdyti antstolio D. Kisieliaus 2014-08-04 patvarkymą. Remiantis į bylą pateiktu pareiškėjo sąskaitos, esančios Lukiškių TI-K, 2014-01-01 – 2014-12-31 išrašu, matyti, kad 2014-08-21 ir 2014-09-01 iš šios sąskaitos į antstolio D. Kisieliaus depozitinę sąskaitą pervestos lėšos nebuvo gautos kaip parama ar pašalpos CPK 739 straipsnio prasme, todėl išieškojimas iš jų buvo galimas. Todėl, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Lukiškių TI-K administracija pareiškėjo sąskaitoje esančias sumas 2014-08-21 ir 2014-09-01 pervedusi į antstolio D. Kisieliaus depozitinę sąskaitą, atliko neteisėtus veiksmus, arba vykdydama jai įstatymais priskirtas funkcijas veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas pabrėžia, kad Lukiškių TI-K veiksmai pervedant pareiškėjo Lukiškių TI-K sąskaitoje esančias lėšas antstoliui, kuris įstatymuose nustatyta tvarka atliko išieškojimą pagal ankstesnes pareiškėjo prievoles, negali būti vertinami kaip neteisėti. Šiuo atveju pažymėtina, jog pareiškėjas, manydamas, kad antstolio veiksmai vykdymo procese pažeidžia jo teises, gali tokius antstolio veiksmus apskųsti įstatymuose nustatyta tvarka.

Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K jo artimuosius privalėjo įspėti, kad pareiškėjo sąskaita yra areštuota, ir nepriimti į ją piniginių lėšų. Šie pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai, kadangi pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 25 straipsnį suimtiesiems leidžiama gauti pinigines perlaidas ir siųsti jas sutuoktiniams, sugyventiniams ir artimiesiems giminaičiams, o tardymo izoliatoriaus direktoriaus leidimu – kitiems asmenims (1 dalis). Perlaidomis gauti pinigai įrašomi į suimtojo asmeninę sąskaitą (2 dalis). Tardymo izoliatoriaus administracija privalo priimti suimtajam atneštus grynuosius pinigus (3 dalis). Taigi teisės aktuose Lukiškių TI-K administracijai nėra nustatyta pareiga informuoti asmenis apie suimtojo sąskaitos areštą, tačiau yra nustatyta imperatyvi pareiga priimti suimtajam teikiamas pinigines perlaidas.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K 2014-11-27 sprendime Nr. 96-2463 pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo artimųjų ar kitų asmenų į pareiškėjo asmeninę sąskaitą pervedami pinigai nėra socialinė parama, o pareiškėjo pinigai, gauti iš trečiųjų asmenų, pagal vykdomąją bylą Nr. 017/14/17725, į antstolio D. Kisieliaus depozitinę sąskaitą 2014-08-21 ir 2014-09-01 buvo pervesti teisėtai. Taip pat Departamentas 2015-01-06 sprendime Nr. 2S-65 pagrįstai konstatavo, kad Lukiškių TI-K administracijos veiksmuose 2014-08-21 ir 2014-09-01 pervedant pareiškėjo sąskaitoje buvusius pinigus į antstolio D. Kisieliaus depozitinę sąskaitą pažeidimų nėra, o artimųjų pervedamos lėšos nėra priskiriamos socialinėms išmokoms, pašalpoms ar kompensacijoms CPK 739 straipsnio prasme. Vadinasi, Lukiškių TI-K 2014-11-27 sprendimas Nr. 96-2463 ir Departamento 2015-01-06 sprendimas Nr. 2S-65 yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti pareiškėjo nurodytais argumentais ir įpareigoti grąžinti pareiškėjo artimiesiems pervestas sumas nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjo skunde išdėstyti reikalavimai panaikinti Lukiškių TI-K 2014-11-27 sprendimą Nr. 96-2463, Departamento 2015-01-06 sprendimą Nr. 2S-65 ir įpareigoti Lukiškių TI-K grąžinti pareiškėjo artimiesiems jų pervestas lėšas atmestini kaip nepagrįsti.

4. Dėl neturtinės žalos.

Pareiškėjas, be kita ko, prašo priteisti 1 000 Eur moralinę žalą už patirtus nepatogumus. Iš skundo ir byloje surinktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas prašomos priteisti neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Lukiškių TI-K veiksmų, pareiškėjo Lukiškių TI-K sąskaitoje esančias pinigines lėšas 2014-08-21 ir 2014-09-01 pervedant į antstolio D. Kisieliaus depozitinę sąskaitą.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju norint konstatuoti Teisingumo ministerijos (jos darbuotojų) neteisėtus veiksmus pakanka nustatyti jos darbuotojų neteisėtus veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra konstatavęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, kad valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (administracinė byla Nr. A17-499/2007). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio nuostata, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Sprendžiant dėl administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (žr., pvz., LVAT 2005-10-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005). Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Šiame sprendime konstatuota, kad pareiškėjo artimųjų ar kitų asmenų į pareiškėjo asmeninę sąskaitą pervedami pinigai nėra socialinė parama, o pareiškėjo pinigai, gauti iš trečiųjų asmenų, pagal vykdomąją bylą Nr. 017/14/17725, į antstolio D. Kisieliaus depozitinę sąskaitą 2014-08-21 ir 2014-09-01 buvo pervesti teisėtai. Taigi bylos nagrinėjimo metu nenustatytos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos – Lukiškių TI-K ir jo darbuotojų neteisėta veika ir neturtinė žala. Todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti jo prašomos 1 000 Eur neturtinės žalos.

5. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.