Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2026-02-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-305-1078/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-27
Bylos Nr.
eII-305-1078/2026
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Pažeidėjas
R. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-305-1078/2026Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00137-2026-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. vasario 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Vytautei Svetlauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto R. K., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. sausio 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-613-2026 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2026 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-613-2026 R. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta administracinė nuobauda – 1 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių, dėl to, kad 2025 m. lapkričio 29 d., 19.29 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1.11 prom. neblaivumas (past. Nutarime nenurodyta po paklaidos – 1,09 prom.), nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio ant pėsčiųjų tako ir atsitrenkęs į elektros skydinę Nr. MP-40, ją apgadino, taip šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 9, 14 punktus.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, R. K. (toliau – ir Pareiškėjas) pateikė skundą, kuriame savo kaltės neginčija, gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų ir sutinka su paskirta bauda bei administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu, tačiau, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir sumažinti administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – taikymo terminą. Skunde Pareiškėjas iš esmės argumentuoja, jog transporto priemonių vairavimo teisė yra reikalinga vykdyti darbines funkcijas, dėl šios teisės netekimo negali savęs išlaikyti ir yra sukelta nepakeliama finansinė našta.

Atsiliepimas

Institucija teismui pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, kuriame prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir R. K. skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog R. K. žinodamas, kad dėl administracinės poveikio priemonės taikymo kils nepatogumai, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu, todėl šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos netaikytinos.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu R. K. palaikė skundą skunde išdėstytais motyvais, papildomai nurodė, jog alkoholį vartojo prieš 2-3 valandas iki įvykio, išgėrė 4-5 skardines alaus.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos administracinio nusižengimo bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos administracinės nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.

Nagrinėjamu atveju nusižengimo padarymo aplinkybės bei R. K. kaltės klausimas neginčijami, skunde prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taikymo terminą, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose. Prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog teisė vairuoti transporto priemones yra būtina siekiant vykdyti darbines funkcijas.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018). Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą (Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-530-397/2017, AN2-469-785/2017).

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dėl žemiau nurodytų motyvų, nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnį negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – taikymo terminą.

Visų pirma, nustatyta, kad R. K. vairavo automobilį, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, lengvas neblaivumas yra tuomet, kai nustatomas didesnis negu 0,4 promilės, bet nedidesnis negu 1,5 promilės neblaivumas. R. K. nustatytas 1,09 promilės neblaivumas (po paklaidos). R. K. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliantis pavojų ne tik paties pažeidėjo sveikatai ir gyvybei, tačiau ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui. Pabrėžtina, jog šiais neteisėtais veiksmais Pareiškėjas sukėlė eismo įvykį – nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio ant pėsčiųjų tako ir atsitrenkęs į elektros skydinę, ją apgadino. Tokiais savo veiksmais R. K. neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad sėsdamas už vairo neįvertino alkoholio poveikio organizmui, nelaikytinas sąžiningu suklydimu vertinant situaciją, nes kaip ir pats nurodė teismo posėdžio metu, alkoholį vartojo prieš porą valandų iki įvykio, išgėrė 4-5 skardines alaus, todėl būdamas sąmoningas transporto priemonės vairuotojas ir eismo dalyvis, turėjo suvokti, jog alkoholis per tokį trumpą laiką nebus pasišalinęs iš organizmo.

Antra, byloje nenustatyta R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o į tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, buvo atsižvelgta administracinio poveikio priemonės skyrimo procese, paskiriant jam minimaliam, ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytam, 18 mėnesių terminui draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Trečia, kad teisė vairuoti transporto priemones R. K. reikalinga vykdyti darbines funkcijas, nesudaro išskirtinių aplinkybių, kurios leistų minėtos administracinio poveikio priemonės taikymo terminą sumažinti. Nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda (administracinė poveikio priemonė) turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas, bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad R. K. dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga vykdyti darbines funkcijas, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Asmeniniai R. K. poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės, viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus.

Įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino, nei numatyta ANK 423 straipsnio 4 dalyje paskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą (Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-323-919/2019). Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama asmens nubaudimo ir prevencinių tikslų (ANK 22 straipsnis). Vien tik administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį tenkinančios administracinės poveikio priemonės paskyrimas, teismo vertinimu, šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Kartu pažymėtina, kad faktas, jog administracinė poveikio priemonė asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų ar sunkumų, savaime nėra argumentas, sudarantis pagrindą jos neskirti ar ją švelninti.

Įvertinęs tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad skundžiamu nutarimu R. K. paskirta teisinga administracinio poveikio priemonė (draudimas vairuoti transporto priemones, kuriuose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai) minimaliam 18 mėnesių terminui, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas sprendžia, kad minėta paskirta administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

R. K. skundą atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-613-2026 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė