Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos ieškinį atsakovui P. R. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Bylos šalys teismui pateikė tvirtinti 2022 m. vasario 13 d. taikos sutartį dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei prašymą paskirstyti tarp bylos šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Ieškovė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija pateikė rašytinius paaiškinimus, kad ji ir toliau pageidauja taikos sutarties patvirtinimo, nors joje nurodytos netikslios aplinkybės, kuriomis remiantis šalys buvo sutarusios užbaigti bylą taikiai. Ieškovė nurodė, kad šalys, vykdydamos derybas dėl taikos buvo žodžiu sutarusios, kad atsakovas pripažįsta ir padengia visą skolos sumą, nurodytą ieškinyje (1 526,41 Eur), o ieškovė atsisako reikalavimo dėl delspinigių priteisimo. Dėl šios priežasties atsakovas trimis pavedimais sumokėjo ieškovei 1 164,83 Eur, o likusi atsakovo 361,58 Eur skola buvo įskaityta perskirsčius ankstesnius atsakovo mokėjimus, kuriais buvo iš pradžių užskaityti delspinigiai. Ieškovės teigimu, atsakovo 570,96 Eur mokėjimai nebuvo atspindėti taikos sutartyje, nes buvo sumokėti taikos sutarties pasirašymo dieną, o atsakovas nesąžiningai atlikdamas taikos sutartimi sulygtus mokėjimus juose nurodė kitus skolos dengimo laikotarpius. Be to, atsakovas pats parengė taikos sutarties sąlygas, kurios ieškovės buvo pasirašytos skubotai savaitgalio metu. Ieškovė prašo įvertinti šias aplinkybes skirstant bylinėjimosi išlaidas ir priteisti ieškovės visas patirtas išlaidas iš atsakovo.

7. Teismo posėdyje ieškovės pirmininkė E. K. žodžiu atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 1 526,41 Eur skolos priteisimo, paaiškindama, kad atsakovas ieškinyje nurodytą skolą padengė, taip pat atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 1 687,89 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

19. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria netenkintas šalių prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir byla nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1 526,41 Eur skolos, 1 687,89 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Šalys 2022 m. vasario 13 d. pateikė teismui pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas patvirtino sumokėjęs ieškovei 593,87 Eur įsiskolinimui padengti, o ieškovė įsipareigojo nebereikšti atsakovui reikalavimo dėl likusių sumų priteisimo. Teismo posėdžio metu ieškovė išreiškė ieškinio atsisakymą ir patvirtino, kad atsisakymo pasekmės jai žinomos. Ieškovė nurodė, kad atsakovas trimis pavedimais sumokėjo ieškovei 1 164,83 Eur, o likusi atsakovo 361,58 Eur skola buvo įskaityta perskirsčius ankstesnius atsakovo mokėjimus, kuriais buvo iš pradžių užskaityti delspinigiai. Ieškovės teigimu, atsakovo 570,96 Eur mokėjimai nebuvo atspindėti taikos sutartyje, nes buvo sumokėti taikos sutarties pasirašymo dieną. Atsakovas nurodė, kad skola pagal ieškinį laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 31 d. iki 2022 m. kovo 29 d. buvo 593,87 Eur, kuri ir buvo padengta vykdant taikos sutarties sąlygas.

21. Pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti šalių 2022 m. vasario 13 d. sudarytą taikos sutartį, priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir nutraukė civilinę bylą.

22. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Todėl dispozityvumo principas nėra absoliutus ir tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais gali būti ribojamas.

23. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti CPK 42 straipsnio 2 dalį, nes aplinkybė, kad ieškovė ir atsakovas skirtingai supranta taikos sutarties esminę sąlygą dėl atsakovo skolos pagal ieškinį padengimo, nėra imperatyvi teisės norma.

24. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, prieš tvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).

25. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju šalių pozicijos dėl skolos padengimo, laikotarpio ir sumų išsiskyrė, t. y. taikos sutarties sąlygos aiškinamos skirtingai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog 2022 m. vasario 13 d. taikos sutartis neatitinka tikrosios sutarties šalių valios ir neišsprendžia tarp bylos šalių kilusio ginčo, padarė pagrįstą išvadą, kad nėra teisinių prielaidų tokios taikos sutarties patvirtinimui vadovaujantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi.

26. Šiuo atveju reikšminga, kad šioje byloje yra pareikštas atsisakymas nuo ieškinio. Teismas pagrįstai sprendė šį ieškovės prašymą.

27. Atskirajame skunde atsakovas išreiškia poziciją dėl galimo teisėjos šališkumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien išreikšti abejonę dėl teismo šališkumo neužtenka, tokia abejonė turi būti pagrįsta įrodymais, leidžiančiais teismui spręsti ar bylą nagrinėjusi teismo sudėtis galėjo būti šališka. Tokių įrodymų nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė, todėl šis atskirojo skundo argumentas atmetamas.

28. Apeliantas teigia, kad ieškovei atsisakius ieškinio, teismas klaidingai nustatė ieškinio, atsakovo padengtos skolos dydį. Pažymėtina, kad skundžiamos nutarties dalyje dėl ieškinio atsisakymo nėra detalizuojamos ieškinio ar padengtos skolos sumos. Šie apelianto argumentai susiję su teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu tarp šalių. Atsakovas nesutinka ir su teismo nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

29. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

30. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-403/2022).

31. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovo procesinis elgesys nesudaro pagrindo teigti, kad buvo piktnaudžiaujama teisėmis, todėl abejoms bylos šalims gali būti priteistos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos pateiktais teismui įrodymais.

32. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovės ieškinio dydis - 593,87 Eur, taip pat, kad jo skaičiavimais patenkinto reikalavimo dydis būtų 974,71 Eur (593,87 Eur + 380,84 Eur). Mano, kad teismas nepagrįstai įskaičiavo 190,12 Eur sumą (laikotarpis nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d.), t. y. po ieškinio pateikimo.

33. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ir teismas nevertino ieškinio pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nutraukus bylą, reikšminga tai, jog teismas negalėjo vertinti įrodymų viseto. Teismas nustatė, kad atsakovas visą laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo iki taikos sutarties pateikimo tvirtinti teismui (2022 m. vasario 13 d.) buvo skolingas ieškovei už teiktas bendro turto administravimo paslaugas, kad būtent po ieškinio pareiškimo (taikos sutarties derybų vedimo metu) jis sumokėjo ieškovei 1 164,83 Eur sumą, nurodydamas, kad moka už bendro naudojimo komunalinių paslaugų įsiskolinimą. Byloje nustatyta, kad atsakovas 1 164,83 Eur sumą šiais pavedimais: iki taikos sutarties pasirašymo t. y. 2022 m. sausio 31 d. sumokėjo 593,87 Eur, bei taikos sutarties pasirašymo dieną t. y. 2022 m. vasario 13 d. sumokėjo 380,84 Eur ir 190,12 Eur. Likusią skolos dalį (361,58 Eur) ieškovė laikė padengta ankstesnėmis atsakovo atliktomis įmokomis. Pirmosios instancijos teismo skaičiavimai atitinka bylos medžiagą.

34. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovui neatsiskaičius su ieškove, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl savo pažeistų teisių gynimo, kas reiškia, kad būtent atsakovui tenka kaltė (atsakomybė) dėl proceso inicijavimo, siekiant ieškovei iš atsakovo prisiteisti 1 164,83 Eur skolą.

35. Taigi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcija sudaro 36 procentus (1 164,83 Eur/3 214,30 Eur) ieškovės naudai ir 64 procentus atsakovo naudai.

36. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pačiam atsakovui esant advokatu, jo teisinės žinios (nepaisant to, kurioje teisės srityje jis specializuojasi) turi būti pakankamos pačiam parengti procesinių dokumentų (atsiliepimo, tripliko, taikos sutarties, įvairių procesinių prašymų, atskirojo skundo) formas, atitinkančias procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog tokio pobūdžio ginčas nėra laikytinas sudėtingu materialiosios teisės taikymo aspektu ar patenkančiu į itin specifinių teisinių santykių sritį, taip pat tai, jog visus procesinius dokumentus pirmojoje instancijoje iki taikos sutarties pasirašymo kaip rengėjas į bylą teikė pats atsakovas, kas teismui kėlė pagrįstų abejonių, ar atsakovui buvo teiktos šioje byloje advokato paslaugos.

37. CPK 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą.

38. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę ginti save pasitelkdamas tam teisinį išsilavinimą turinčius asmenis – advokatus, advokatų padėjėjus. Šiuo atveju atsakovas būtent šia teise pasinaudojo – savo teisėms ginti pasitelkė advokatą, o aplinkybė, jog ši byla nebuvo itin sudėtinga, nereiškia, jog advokato paslaugos nebuvo reikalingos ir, kad tai yra pagrindas nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui, kuris pats turi teisinį išsilavinimą, negali būti ribojama teisė turėti atstovą, kadangi priešingu atveju nebūtų užtikrinamas proceso dalyvių lygiateisiškumas.

39. Atsakovo teismui pateikti įrodymai įrodo, kad atsakovo atstovė teikė konsultacijas, rengė procesinių dokumentų projektus ir dalyvavo 2022 m. liepos 27 d. teismo posėdyje. Teismui buvo pateikti ir 1 500 Eur sumos mokėjimo už teisines paslaugas įrodymai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo abejonės, dėl to, ar atsakovui buvo teiktos teisinės paslaugos, yra nepagrįstos, dėl ko skundžiamos nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo atsakovui keistina. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai taikytini sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio.

40. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

41. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad ginčas nėra laikytinas sudėtingu materialiosios teisės taikymo aspektu ar patenkančiu į itin specifinių teisinių santykių sritį. Apeliantas nepaneigė, kad procesinius dokumentus iki taikos sutarties pasirašymo kaip rengėjas į bylą teikė jis pats, be to, sutiktina, jog atsakovo procesinių dokumentų turinio esminę dalį sudaro aplinkybių apie skolos susidarymo dydį/mokėjimą/įskaitymą dėstymas, kurias žino tik pats atsakovas. Taigi advokato laiko sąnaudos nebuvo (neturėjo būti) didelės. Šios aplinkybės sudaro pagrindą mažinti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 1 000 Eur, ir atsižvelgiant į aukščiau nurodytą proporciją, iš ieškovės atsakovui priteisti 640 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

42. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atsakovo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, papildomai nurodant, kad iš ieškovės atsakovui priteisiama 640 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį.

Priteisti iš ieškovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos (į.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui P. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 640 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.