- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- e2S-1075-430/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09197-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Atsakovas
- P. R.
- Ieškovas
- Daugiabučio
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos ieškinį atsakovui P. R. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos ieškinį atsakovui P. R. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šalies argumentai
2. Atsakovas P. R. 2021 m. vasario 14 d. pateikė prašymą patvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį ir priimti sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kadangi šalims nepavyko išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Pateikė duomenis apie tai, kad atsakovas patyrė 1200 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Papildomai pateikė 2022 m. vasario 23 d. atliktų teisinių paslaugų sąrašą, kuriame detalizuotos advokatės M. M. laiko sąnaudos atliekant konsultacijas.
3. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė teismo netenkinti atsakovo prašymo dėl 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės ir prašė tenkinti ieškovės prašymą dėl 680 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.
4. Paaiškino, kad šalys derybų metu buvo sutarusios, jog atsakovas pripažįsta ir padengs visą pagrindinės skolos sumą nurodytą ieškinyje (1526,41 Eur), o ieškovė tuo tarpu atsisakys visų delspinigių reikalavimo. Tokiu būdu atsakovas, vykdydamas susitarimą, per kelis kartus sumokėjo ieškovei iš viso 1164,83 Eur sumą šiais pavedimais: iki Taikos sutarties pasirašymo t.y. 2022 m. sausio 31 d. sumokėjo 593,87 Eur, bei Taikos sutarties pasirašymo dieną t.y. 2022 m. vasario 13 d. sumokėjo 380,84 Eur ir 190,12 Eur. Kadangi dalis ankstesnių atsakovo įmokų (atliktų ankstesniais laikotarpiais, dar iki ieškinio pateikimo) buvo ieškovės iniciatyva įskaitomos visų pirma dėl atsakovo vėlavimų susikaupusiems delspinigiams dengti, o ne vien tik pagrindinės skolos padengimui, atsakovei derybų metu geranoriškai atsisakius delspinigių reikalavimų, dalis atsakovo anksčiau atliktų įmokų laikytinos įskaitytomis ne delspinigių, bet pagrindinės skolos dengimui. Tokiu būdu atsakovas po šalių derybų padengė ne visą faktinę pagrindinės skolos sumą, kurią jis pripažino (1526,41 Eur), bet tik jos dalį (1164,83 Eur), o skirtumas tarp šių sumų (361,58 Eur) buvo padengtas ne ją atsakovui faktiškai apmokant, bet ieškovui laikant, kad ši dalis padengta ankstesnėmis atsakovo atliktomis įmokomis (iki ieškinio pateikimo), kurios prieš tai buvo įskaitomos delspinigių dengimui. Kadangi patį taikos sutarties tekstą rengė ir ieškovui pateikė atsakovas (pats atsakovas yra advokatas), tikėtina, kad Taikos sutartyje nurodytą sumą (593,87 Eur) atsakovas įrašė arba per klaidą, arba siekdamas sudaryti teismui įspūdį, kad skolos suma, kurią jis pripažino, yra gerokai mažesnė, nei šalys buvo susitarusios, tuo tarpu ieškovas, pasirašydamas Taikos sutartį su ne tikslia joje pateikta informacija, neįvertino aplinkybių, kad tai vėliau gali klaidinti teismą sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą. Laikė, kad atsakovo prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nepagrįstas, nes išlaidos nesietinos su nagrinėjama byla, nedetalizuotos, nėra duomenų apie advokatės šioje byloje rengtus dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi patvirtino ieškovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos ir atsakovo P. R. sudarytą taikos sutartį. Civilinę bylą Nr. e2-811-465/2022 nutraukė. Priteisė iš atsakovo P. R. 680 Eur teisinės pagalbos išlaidų ieškovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijai. Priteisė iš P. R. 18 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
6. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad byla baigta taikos sutartimi, abiem šalims padarius nuolaidas ir radus kompromisą, tačiau iš esmės ieškinio reikalavimas patenkintas 47,49 procentų (nes atsakovas iš viso ieškovui sumokėjo 1164,83 Eur, o likusią skolos dalį 361,58 Eur pripažino), likusios dalies reikalavimo, t.y. išvestinio reikalavimo dėl delspinigių, atsisakyta atsakovui įsipareigojus padengti/padengus pagrindinį reikalavimą. Teismas sprendė, kad esant tokiai bylos baigčiai atsakovas turėtų atlyginti visas ieškovo patirtas išlaidas – 680 Eur.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas savo prašymą dėl 1200 Eur išlaidų prisiteisimo grindė 2021 m. balandžio 30 d. Teisinių paslaugų sutartimi, sudaryta su advokate M. M., kurioje nurodytas užmokestis už teisines paslaugas 100 Eur už valandą, 2021 m. spalio 22 d. pinigų priėmimo kvitu (kuriame nenurodyta už ką mokama, nors ta pati advokatė atsakovą atstovauja pagal pateiktą 2021 m. spalio 2 d. atstovavimo sutartį ir kitoje civilinėje byloje), taip pat 2022 m. vasario 23 d. atliktų teisinių paslaugų sąrašu (kuriame nurodytas tik konsultavimo valandų skaičius). Teismas sutiko su ieškovo pastebėjimais, kad byloje nėra nė vieno procesinio dokumento, kurį būtų rengusi ir/ar pasirašiusi minėta advokatė, kaip ir nėra įrodymų, kad ji atsakovui rengė procesinius dokumentus. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas patenkino pagrindinį ieškovo reikalavimą, dėl ko ir šalims pavyko sudaryti taikos sutartį, teismas sprendė, kad atsakovui išlaidos už teisinę pagalbą nepriteistinos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas P. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pakeisti 2022 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį: pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dalį dėl atsakovo įsiskolinimo dydžio, kurioje nurodoma, kad „atsakovas iš viso ieškovui sumokėjo 1164,83 Eur, o likusių skolos dalį 361,58 Eur pripažino“; pakeisti nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei priteisti iš ieškovės atsakovui 852,20 Eur bylinėjimosi išlaidų; pakeisti nutarties dalį dėl žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo ir žyminio mokesčio nepriteisti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
8.1 . Teismas negali vienašališkai keisti taikos sutarties turinio sąlygas. Ginčas tarp šalių buvo užbaigtas atsakovui sumokėjus 593,87 Eur. Derybų metu atsakovas aiškiai nurodė, kad sutinka padengti administravimo mokestį ir nesumokėtus komunalinius mokesčius už ieškinyje nurodyta laikotarpį nuo 2019 m. kovo 31 d. iki 2021 m. sausio 31 d. Atsakovas nesutiko mokėti delspinigių (0,30 cnt. už dieną, 109 proc. metinių delspinigių), taip nesutiko su jokių mokėjimų už komunalinius paslaugas paskirstymu. Ieškovė tam neprieštaravo. Dėl šios priežasties taikos sutartyje įrašytas sakinys, kad ieškovė nereiškia atsakovui likusių reikalavimų ir apsiriboja atsakovo sumokėta 593,87 Eurų suma.
8.2 Nesutiktina su teismo nutarties nuostata, kad „atsakovas iš viso ieškovei sumokėjo 1164,83 Eur, o likusią skolos dalį 361,58 Eur pripažino“, nes atsakovas pripažino skolos dydį – 593,87 Eur. Dėl to atsakovas sumokėjo ieškovei pagal taikos sutartį 593,87 Eur, o ne 1164,83 Eur. Atsakovas nėra jokiais būdais pripažinęs 361,58 Eur skolos, todėl šie teiginiai turėtų būti pašalinti iš skundžiamos nutarties.
8.3 Teismo nutartyje panaudojami ieškovės paaiškinimai buvo išsiųsti teismui 2022 m. vasario 25 d. (penktadienį). Teismas tvirtino taikos sutartį 2022 m. vasario 28 d. Atsakovas nebuvo informuotas apie ieškovės atstovo įsiskolinimo dydžio traktavimus bei negalėjo pateikti paaiškinimų. Teismas tvirtindamas taikos sutartį neatsiklausė atsakovo dėl šių aplinkybių ir nesudarė galimybių pateikti nuomonę nurodytais klausimais. Teismo nutartis dalyje dėl įsiskolinimo dydžio turėtų būti pašalinta.
8.4 Atsakovo atlikti mokėjimai nėra siejami ieškininiais reikalavimais, kurie buvo išspręsti taikos sutarties 2.1 p. ir 2.2 p. 390 Eur – už laikotarpį iki 2019 m. kovo 31 d., t.y. iki ieškinyje nurodytos dienos. 190,12 Eur – už laikotarpį 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., t.y. po ieškinyje nurodytos datos. Mokėjimai nebuvo įrašyti į taikos sutartį dėl civ. bylos užbaigimo, kadangi nėra tiesiogiai su minėta civ. byla susieti. Priešingu atveju jie būtų įtraukti į taikos sutartį, nes sutarties tekstas buvo derinamas su ieškove nuo 2022 m. vasario 10 d.
8.5 Priešingai nei nurodė, pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinio suma sudaro apie 5.2 dalį nuo taikos sutartyje nustatytos sumos, t.y. 18.5 proc. Todėl teismas turėjo priteisti iš atsakovo 125.8 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
8.6 Atsakovo bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai buvo nepriteistos. Atsakovas neturėjo išlaidų siejamų su advokatės M. M. vardu parengtų procesinių dokumentų ir atstovavimu paslaugomis, todėl minėtos išlaidos nebuvo apskaičiuotos. Atsakovui nėra suprantama kokiu pagrindu teismas vertino tokius teiginius, nes procesiniai dokumentai buvo teikiami atsakovo vardu su advokate buvo derinami procesinių dokumentų projektai, atliekamos teisinės konsultacijos dėl jų. Sumokėtas 1 200 Eur honoraras atitinka faktiniam teisiniam darbui, kadangi vertinant atsakovo procesinius dokumentus bei jų turinį negali kilti abejonių, jog buvo atliktas pakankamai sudėtingas teisinis darbas. Atsakovui turėtų būti padengtos bylinėjimosi išlaidos 978 Eur, t.y. 81.5 procentai nuo 1 200 Eurų.
Atsiliepimas
9. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1 Taikos sutartyje buvo netiksliai nurodytos aplinkybės, kuriomis šalys buvo susitarusios bylą užbaigti taikiai, bei kurios gali būti svarbios teismui sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo / paskirstymo, dėl kurio šalims nepavyko geranoriškai susitarti. 2022 m. vasario 13 d. sudarytoje Taikos sutartyje (2.1 , 2.2 p.) numatyta, kad atsakovas sumokėjo 593,87 Eur atsakovei įsiskolinimui padengti, o ieškovė pareiškia, kad nereiškia atsakovui likusių reikalavimų ir apsiriboja atsakovo sumokėta 593,87 Eur suma.
9.2 Šalys žodžiu sutarusios, kad atsakovas pripažįsta ir padengs visą pagrindinės skolos sumą nurodytą ieškinyje (1526,41 Eur), o ieškovė tuo tarpu atsisakys visų delspinigių reikalavimo. Taigi, tokiu būdu atsakovas, vykdydamas žodinį derybų metu egzistavusį susitarimą, per kelis kartus sumokėjo ieškovei iš viso 1164,83 Eur sumą šiais pavedimais: iki taikos sutarties pasirašymo t.y. 2022 m. sausio 31 d. sumokėjo 593,87 Eur (kurie ir buvo nurodyti Taikos sutarties tekste), bei Taikos sutarties pasirašymo dieną t.y. 2022 m. vasario 13 d .sumokėjo 570,96 Eur ( 380,84 Eur ir 190,12 Eur mokėjimai) – šios sumos nebuvo įtrauktos į Taikos sutartį, nes buvo apmokėtos iki Taikos sutarties pasirašymo. Tik vėliau, gavus šiuos mokėjimus, paaiškėjo, kad atsakovas atlikęs šiuos mokėjimus, pasielgė nesąžiningai, jų paskirtyse nurodydamas sau naudingą tekstą, t. y. įrašydamas, kad tai neva jo mokėjimai už kitus laikotarpius. Apeliantas klaidingai nurodo, kad šie mokėjimai buvo suderinti su ieškove.
9.3 Nepaisant to, kad atsakovas mokėjimo paskirtyse nurodė visai kitas paskirtis, nei šalys buvo susitarusios, ieškovas atsakovo gautas įmokas paskirstė vadovaudamasis LR CK 6.54 str. numatyta įmokų paskirstymo tvarka. T. y. atsakovo 2022 m. vasario 13 d. gautos įmokos 570,96 Eur sumoje (380,84 Eur ir 190,12 Eur mokėjimai) buvo įskaitytos pagrindinei prievolei (skolai, susikaupusiai ieškinio reikalavimo laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 31 d. iki 2021 m. sausio 31 d.), nes šalys derybų metu buvo susitarusios, kad ieškovas, taikos sutarties sudarymo atveju, nereikalauja iš atsakovo delspinigių.
9.4 Atsakovas po šalių derybų padengė ne visą faktinę pagrindinės skolos sumą, kurią jis pripažino (ne 1526,41 Eur), bet tik jos dalį (1164,83 Eur, kurie sumokėti 593,87 EUR + 380,84 EUR + 190,12 Eur mokėjimais), o skirtumas tarp šių sumų (361,58 Eur) buvo padengtas ne ją atsakovui faktiškai apmokant, bet ieškovui laikant, kad ši dalis padengta ankstesnėmis atsakovo atliktomis įmokomis (iki ieškinio pateikimo), kurios prieš tai buvo įskaitomos delspinigių dengimui.
9.5 Visą taikos sutarties tekstą rengė ir ieškovui pateikė atsakovas, todėl tikėtina, kad Taikos sutartyje nurodytą sumą (593,87 Eur) jis įrašė arba per klaidą, arba siekdamas sudaryti teismui įspūdį, kad skolos suma, kurią jis pripažino, yra gerokai mažesnė (593,87 Eur, o ne 1526,41 Eur), nei šalys buvo susitarusios derybų metu, tuo tarpu ieškovas, pasirašydamas taikos sutartį su ne tikslia joje pateikta informacija, neįvertino aplinkybių, kad tai vėliau gali klaidinti teismą sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą. Taikos sutarties pasirašymas vyko gan skubotai, t.y. savaitgalį, ne darbo metu. Todėl sutarties sąlygos turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies (atsakovo) nenaudai ir jas priėmusios šalies (ieškovo) naudai.
9.6 Priešingai nei nurodo apeliantas, papildomi paaiškinimai teismui buvo išsiųsti 2022 m. vasario 24 d. (ketvirtadienį), o ne penktadienį. Taigi, atsakovas rūpestingai sekdamas bylą, domėdamasi jos eiga, jau 2022 m. vasario 24 d. (ketvirtadienį) galėjo byloje matyti šiuos pateiktus paaiškinimus.
9.7 Kadangi buvo patenkintas pagrindinis ieškinio reikalavimas, teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovas turėtų būti atsakingas ir už visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes reikalavimas dėl delspinigių – tik išvestinis reikalavimas, kurio, buvo atsisakyta derybų metu.
9.8 Teismas nutartyje, priešingai nei nurodo atsakovas, nagrinėjo ir jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau dėl jų pagrįstai pasisakė, kad jos atsakovui nepriteistinos, nes byloje nėra įrodymų apie advokatės rengtus procesinius dokumentus, bei dėl to, kad atsakovas patenkino pagrindinį ieškovės reikalavimą. Visiškai nesuprantama, nenuosekli ir prieštaringa atsakovo pozicija, viena vertus, jis savo advokatės paslaugų teigia nesiejantis su procesinių dokumentų rengimu, kita vertus, tokios paslaugos buvo įtrauktos į advokatės pateiktą paslaugų detalizaciją bei atsakovas buvo pripažinęs, kad tokios paslaugos jam buvo teiktos. Kadangi tokios paslaugos yra įtrauktos į detalizaciją, akivaizdu, kad byloje turėjo būti pateikti papildomi įrodymai, kad advokatė tokias paslaugas atsakovui faktiškai teikė. Be to atsakovas byloje buvo pateikęs 2021 m. spalio 2 d. atstovavimo sutartį, sudarytą su advokate M. M., kurios pagrindu advokatei suteikta teisė atstovauti atsakovą ne šioje, bet visai kitoje byloje. Į bylą nebuvo pateiktos šios sutarties pagrindu advokatės klientui išrašytos sąskaitos faktūros, iš kurių būtų galima matyti, kokias konkrečias teisines paslaugas advokatė suteikė, kokie konkrečių suteiktų paslaugų įkainiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtina šalių sudaryta taikos sutartis ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
13. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija ieškiniu kreipėsi į tesimą prašydama priteisti iš atsakovo P. R. 1526,41 Eur skolos, 1687,89 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas 2021 m. vasario 14 d. pateikė prašymą patvirtinti pateiktą šalių pasirašytą taikos sutartį ir priimti sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kadangi šalims nepavyko išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė teismo netenkinti atsakovo prašymo dėl 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės ir prašė tenkinti ieškovės prašymą dėl 680 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtinto teismui pateiktą taikos sutartį, priteisė iš atsakovo visas ieškovės patirtas 680 Eur teisinės pagalbos išlaidas ieškovės naudai, konstatavęs, kad ieškinio reikalavimas patenkintas 47,49 procentų (nes atsakovas iš viso ieškovui sumokėjo 1164,83 Eur, o likusią skolos dalį 361,58 Eur pripažino). Skundžiama nutartimi atsisakyta priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Apeliantas nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia tuo, kad teismas negali vienašališkai keisti taikos sutarties turinio sąlygas, kadangi atsakovas pripažino ir sumokėjo 593,87 Eur skolą, o ne 1164,83 Eur sumą, taip pat nėra jokiais būdais pripažinęs 361,58 Eur skolos, kiti atsakovo atlikti mokėjimai nėra siejami ieškininiais reikalavimais. Apeliantas pažymėjo, kad prieš taikos sutarties tvirtinimą nebuvo informuotas apie ieškovės pateiktus papildomus paaiškinimus dėl įsiskolinimo dydžio traktavimo, todėl neturėjo galimybės pasisakyti dėl jų. Apelianto vertinimu, teismas netinkamai nustatė patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją, todėl neteisingai paskaičiavo bylinėjimosi išlaidas, taip pat nepagrįstai atsisakė priteisti jo patirtas teisinės pagalbos išlaidas.
Dėl bylos esmės
16. CPK 42 straipsnio 1 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Civilinio kodekso (toliau CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, prieš patvirtindamas šalių sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius, taip pat turi patikrinti, ar sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010). Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog atlikdamas tam tikrą teisinį tyrimą dėl taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams, teismas turi būti aktyvus net ir dispozityviose bylose ir, esant abejonėms, reikalauti šalis pagrįsti, kad nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Nustatęs, jog egzistuoja bent vienas taikos sutarties nuginčijimo pagrindas ar yra kitų šio sandorio negaliojimo sąlygų, teismas turi atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu jos sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui, pažeidžia kitų asmenų teises ir įstatymo saugomus interesus (CK 6.983-6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnio 2 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad dar iki teismui patvirtinant taikos sutartį 2022 m. vasario 25 d. teismui buvo pateikti ieškovės paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad šalys derybų metu buvo sutarusios, jog atsakovas pripažįsta ir padengs visą pagrindinės skolos sumą nurodytą ieškinyje (1526,41 Eur), o ieškovė tuo tarpu atsisakys visų delspinigių reikalavimo, tačiau atsakovas po šalių derybų padengė ne visą faktinę pagrindinės skolos sumą, kurią jis pripažino (1526,41 Eur), bet tik jos dalį (1164,83 Eur), o skirtumas tarp šių sumų (361,58 Eur) buvo padengtas ne ją atsakovui apmokant, bet ieškovui laikant, kad ši dalis padengta ankstesnėmis atsakovo atliktomis įmokomis, todėl taikos sutartyje nurodytą sumą (593,87 Eur) atsakovas įrašė arba per klaidą arba siekdamas sudaryti teismui įspūdį, kad skolos suma, kurią jis pripažino, yra gerokai mažesnė. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį apeliantas, jam iki taikos sutarties patvirtinimo nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su šiais ieškovės paaiškinimais ir pateikti poziciją dėl jų pagrįstumo tokiu būdu buvo pažeistos jo procesinės teisės. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas rėmėsi ieškovės pateikta informacija, konstatavo, kad atsakovas sumokėjo ieškovei 1164,83 Eur, o likusią skolos dalį 361,58 Eur pripažino, atitinkamai išvedęs patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją priteisė ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad tokia ieškovės pateikta papildoma informacija dėl taikos sutarties sudarymo aplinkybių, visiškai neatsispindi šalių pateiktos tvirtinti taikos sutarties tekste.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė ir taikos sutartį patvirtino tinkamai neatlikęs pareigos patikrinti ir įsitikinti, kad taikos sutarties sąlygos atitinka tikrąją šalių valią, neįvertinęs ar tokia taikos sutartimi iš tiesų buvo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas ir nėra prielaidų kilti ginčams ateityje. Pagal šiuo metu byloje esančius duomenis, teismo vertinimu, akivaizdu, kad tarp šalių ginčas liko, šalys skirtingai supranta taikos sutarties sąlygas, nesutaria, kokią skolos dalį pripažįsta ir yra padengęs atsakovas ir kokioje dalyje ieškovas atsisako reikalavimų.
19. Pažymėtina, kad pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį, taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka, kai pagal CPK byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai yra šalių prašymas taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. Tačiau nuostatos dėl taikos sutarties tvirtinimo rašytinio proceso tvarka neriboja teismo teisės taikos sutarties tvirtinimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka, kai teismas tai pripažįsta būtina. Taigi, šiuo atveju, teismui gavus ieškovės paaiškinimus dėl taikos sutarties sąlygų, kurios neatitinka taikos sutarties teksto ir kilus abejonių, teismas turėjo galimybę taikos sutarties tvirtinimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka, t. y. išsiaiškinti tikrąją šalių valią dėl taikos sutarties sąlygų ir tik pašalinus visas abejones priimti procesinį sprendimą dėl pateiktos taikos sutarties tvirtinimo. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas taikos sutarties tvirtinimo klausimą, ydingai taikė procesines teisės normas, visapusiškai neišsiaiškino aplinkybių reikšmingų taikos sutarties tvirtinimui ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliacine tvarka yra vertinamas tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, o taikos sutarties tvirtinimu baigiamas procesas pirmosios instancijos teisme – byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas). Kadangi CPK nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui baigti proceso pirmosios instancijos teisme, skundžiama nutartis naikintina ir taikos sutarties tvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo, turi įvertinti ar pateikta tvirtinti taikos sutartis atitinka tikrąją šalių valią, išsiaiškinti kokias konkrečiai sumas atsakovas pripažino ir apmokėjo, kadangi tai reikšiminga bylinėjimosi išlaidų paskirstymui bei siekiant užkirsti kelią galimiems ginčams ateityje.
Dėl baudos skyrimo
21. Atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą ieškovės atstovų advokato padėjėjo K. Č. ir advokato R. P. procesinį elgesį pripažinti netinkamu ir skirti jiems solidariai 1 000 Eur baudą. Paršymas grindžiamas tuo, kad jie žinodami, jog šalys patvirtinta taikos sutartimi susitarė dėl 593,87 Eur sumos ir neprašydami netvirtinti taikos sutarties, teikia procesinius dokumentus teismui (prašymus dėl taikos sutarties ir atsiliepimą į atskirąjį skundą), kuriuose nurodo, neva atsakovas šią sumą klaidingai įtraukė į taikos sutartį.
22. Ieškovės atstovai pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti atsakovo prašymą. Nurodė, kad ieškovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodyti teiginiai yra ieškovės ir jos atstovų nuomonė dėl taikos sutarties pasirašymo aplinkybių, kurias šalys supranta skirtingai. Prašyti teismą netvirtinti taikos sutarties yra šalies teisė, o ne pareiga. Kadangi iš esmės pagrindinė skola ieškovei yra padengta ir ginčas yra kilęs dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovė pasirinko teikti rašytinius paaiškinimus siekdama, kad teismas priimtų objektyvų sprendimą skirstydamas bylinėjimosi išlaidas.
23. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).
24. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nenustatė piktnaudžiavimo požymių ieškovų atstovų veiksmuose. Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis (procesinių dokumentų teikimas, kuriuose išdėstoma šalies nuomonė ir atsikirtimai ginčui aktualiu klausimu) negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
26. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimo nesprendžia. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.