- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-17
- Bylos Nr.
- II-74-853/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00179-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Pažeidėjas
- A. B.
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B., institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams Karolinai Vyniautaitei ir Evaldui Butėnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens)
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 2025 m. liepos 18 d. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Šiauliai) (toliau – ir Institucija) vyriausiojo darbo inspektoriaus Andriaus Jankausko 2025 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-401-2025 (ROIK 25274387759).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos vyriausiasis darbo inspektorius Andrius Jankauskas 2025 m. birželio 11 d. nutarimu nustatė, kad A. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, nes jis laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 19 d. 11.00 val. iki 2025 m. gegužės 19 d. 12.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – bendrovė) vadovu, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) nuostatas, nes leido bendrovėje bendrovės naudai dirbti 2025 m. gegužės 19 d. piliečiui A. O.; teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė su A. O. darbo sutarties, nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai apie A. O. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Taip (duomenys neskelbtini) vadovas A. B. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies ir UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. A. B. paskirta administracinė nuobauda – 1500 Eur dydžio bauda.
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus persiųstas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas, kuriuo prašo panaikinti Institucijos vyriausiojo darbo inspektoriaus Andriaus Jankausko 2025 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-401-2025 ir A. B. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant nelegalaus darbo sudėties požymių. Nurodė, kad su Institucijos priimtu nutarimu nesutinka, nes įmonėje nustatytas nelegalaus darbo faktas nesurinkus pakankamai įrodymų, todėl neatitinka nelegalaus darbo sudėties požymių. Visi neaiškumai ir abejonės patikrinimo medžiagoje vertinami ne jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, dėl ko buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.
Atsiliepimas
Institucijos skyriaus patarėjas – vyriausiasis darbo inspektorius Telšių apylinkės teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo A. B. skundą, kuriuo prašo Institucijos skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Akcentavo, jog Institucijos Šiaulių skyrius, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje fiziniams asmeniui, tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą. Paskirta bauda yra minimali ir laikytina teisinga, bauda nėra per griežta, proporcinga padarytam pažeidimui ir paskirta nepažeidžiant baudų skyrimo pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinė atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. nurodė, kad su priimtu nutarimu nesutinka, kadangi tuo metu darbe pats nebuvo ir jokių pašalinių asmenų neturėjo būti. Dėl nelegalaus darbo kaltės nepripažįsta, tačiau pripažįsta, kad pašaliniai asmenys atsidūrė įmonėje, todėl jis yra už tai atsakingas. Nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) vadovas. Tą dieną ryte buvo darbe, tačiau jam būnant nei teritorijoje, nei darbe jokio pašalinio asmens nebuvo. Kadangi tą dieną jis turėjo išvykti, jis pavedė darbuotojui M. pasitikti Viliją (darbo inspekcijos darbuotoją) ir atsakyti į užduodamus klausimus. Nurodė, kad jis nuomojasi patalpas, tad jas įsirenginėjant paprašydavo A. išeiti iš patalpų, kadangi A. turi sveikatos problemų. A. buvo rastas katilinės patalpose, kuriose degino šiukšles. Katilas naudojamas šildymui, jo priežiūra rūpinasi jis pats bei M., tačiau specialių žinių naudotis juo nereikia. Kategoriškai neigia susitarimą su A. dėl darbo. Nurodė, kad A. pateko per neužrakintas duris. Pripažįsta padarytą pažeidimą, tačiau nesutinka su paskirtos baudos dydžiu. Nurodė, kad žinodamas, jog patalpose yra nelegalus darbuotojas ir yra planuojamas darbo inspekcijos patikrinimas, būtų stengęsis nuslėpti nelegalų darbuotoja, o ne priėmęs ir leidęs įeiti patikrinimą atlikusiam asmeniui. Pripažįsta, kad A. O. nelegaliai atliko darbines funkcijas jo darbinėse patalpose, labai gailisi, bei prašo paskirtą baudą sumažinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu, institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyriaus atstovas Evaldas Butėnas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus bei prašė netenkinti skundžiamo nutarimo. Nurodė, jo neprieštarauja bei sutinka, kad paskirta bauda pažeidėjui būtų sumažinta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja Vilija Visockienė nurodė, kad 2025 m. gegužės 19 d. buvo atliekamas planinis patikrinimas (duomenys neskelbtini), tuo tikslu buvo išsiųstas pranešimas apie numatomą patikrinimą. Buvo paskambinta įmonės direktoriui, kuris nurodė, kad yra išvykęs ir akcentavo neiti į įmones patalpas, o palaukti, kol bus pakviesta. Buvo įsijungta kamera ir įeita į patalpas. Visos durys buvo uždarytos, tik matėsi, kad katilinėje dirba žmogus. Asmuo prisistatė vardu A. Vėliau iš dažymo patalpos išėjo M., kuris buvo rastas darbuotojų sąraše, tačiau A. darbuotojų sąraše nebuvo. M. nurodė, kad A. pakviestas direktoriaus, kad išneštų šiukšles, tvarkytų aplinką, malkas suskaldytų. A. iš pradžių bandė nuslėpti savo pavardę, bandė pasišalinti iš įmonės teritorijos, tik pagrasinus iškviesti policiją asmuo prisistatė. A. nurodė, kad dirba iškviestas įmonės direktoriaus. A. nurodė, kad atsiskaito įvairiai – maistas, drabužiai. A. neįdarbintas dėl jo turimų finansinių sunkumų.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. B. nurodė, kad dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), A. B. yra darbdavys. Paskambino A. ir pranešė, kad atvyko inspektorė, kurios išėjo pasitikti, tuo metu A. buvo katilinėje, tačiau jis nežinojo, kad A. yra įmonėje. A. nebuvo kviečiamas, jis pats sau direktorius. Nurodė, kad bet kas gali patekti į patalpas, kadangi buvo neužsirakinę. Nurodė, kad A. patalpose jaučiasi kaip namie, niekas jo neapmokė dirbti su katilu. Inspektorei nurodė, kad A. degina šiukšles, kapoja malkas, atlieka pagalbines darbines funkcijas, paskutinį kartą buvo matytas prieš pusę metų, jis pats kartais ateina, o kartais jis būna iškviečiamas. Už katilo priežiūrą atsakingas jis ir A.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. O. nurodė, kad A. B. paprašė jo ateiti apsitvarkyti į įmonę (duomenys neskelbtini). Jis atvyko 2025 m. gegužės 19 d. prieš pietus, nuvykęs aptvarkė aplinką ir pakūrė kūrenimo katilą – primetė malkų. Tą dieną atvyko darbo inspekcija ir pasiteiravo, kur jis dirba, jis atsakė, kad (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad jo paprašė direktorius ir jis atėjo. Geranoriškai atėjo pasidarbuoti. Prisipažįsta, kad tą dieną dirbo įmonėje. Po šio įvykio daugiau niekas nebepašė jo padirbti ir jis nebedirbo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar A. B. skundžiamu nutarimu pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
A. B. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis būdamas bendrovės vadovu, pažeidė imperatyvias DK ir UĮ nuostatas, nes leido bendrovėje bendrovės naudai dirbti 2025 m. gegužės 19 d. piliečiui A. O.; teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė su A. O. darbo sutarties, nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai apie A. O. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Taip (duomenys neskelbtini) vadovas A. B. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies ir UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviui – fiziniam asmeniui nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų ir darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.
DK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės (DK 34 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai: 1) darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.
Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
Byloje esantys liudytojų parodymai – Vilijos Visockienės, A. O. ir M. B., administracinėn atsakomybėn patrauko asmens parodymai duoti tiek teisme, tiek atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, bei institucijos surašiusios nutarimą atstovo Evaldo Būtėno parodymai, vaizdo įrašai, VSDFV informacine sistema ((duomenys neskelbtini) dirbančių darbuotojų sąrašu), neginčijamai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vadovas leido bendrovėje bendrovės naudai 2025 m. gegužės 19 d. dirbti piliečiui A. O., su kuriuo nebuvo sudaryta darbo sutartis bei nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie A. O. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.
Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. kaltės pripažinimą teismo posėdžio metu, patikrinus byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad Institucija išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino surinktus įrodymus. Teismas sutinka su Institucijos nutarime padaryta išvada, kad A. O. realiai dirbo A. B. vadovaujamos (duomenys neskelbtini) naudai, o jo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens santykiai turėjo darbo teisinių santykių požymių, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės pripažinimą, todėl teismas detaliau nepasisako dėl administracinėn atsakomybėn patrauko asmens skundo.
Dėl A. B. paskirtos administracinės nuobaudos dydžio
ANK 95 straipsnio 1dalies sankcijoje nustatyta bauda darbdaviui – fiziniam asmeniui nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų ir darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.
Skundžiamu nutarimu A. B. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta minimali administracinė nuobauda – 1500 Eur dydžio bauda.
A. B. skunde prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pareiškėjui paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. A. B. savo prašymu dėl baudos sumažinimo motyvuoja asmeninėmis bei įmonėje susiklosčiusiomis aplinkybėms. Nurodo, kad jam 2024 m. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kurio gydymas buvo ilgas ir sudėtingas, paskirtas reabilitacinis gydymas UAB „Palangos linas“ sanatorijoje, tačiau dėl įmonės veiklos klausimų ir būtinybės spręsti einamuosius darinius reikalus buvo priverstas gydymą nutraukti anksčiau laiko ir grįžti į darbą. Dėl nepilnai atliktos reabilitacijos liko neigiamos pasekmės sveikatai – suprastėjo atmintis, koncentracija, jaučiamas nuolatinis kūno silpnumas ir bendra bloga savijauta. Dėl šių priežasčių darbingumas liko ribotas, o tai turėjo tiesioginės įtakos įmonės veiklai – sumažėjo užsakymų skaičius, klientų srautas ir įmonės pajamos. Nurodė, kad stengiasi pirmiausia sumokėti darbuotojams darbo užmokestį, privalomuosius mokesčius, o tik esant lėšų įmonės sąskaitoje išsimokėti darbo užmokestį sau. Įmonės finansiniai sunkumai atsispindi pateiktuose tiekėjų siunčiamuose laiškuose dėl susidariusių įsiskolinimų, todėl prašo teismo skirti kuo mažesnė baudą, įvertinus sveikatos būklę, nebaigtos reabilitacijos pasekmes, įmonės finansinius sunkumus, sąžiningą požiūrį į įsipareigojimų vykdymą bei nuoširdų apgailestavimą dėl padaryto nusižengimo.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).
Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
Institucija pateiktame atsiliepime nurodė, kad nustačius pažeidimą ir skirdama baudą fiziniam asmeniui A. B. atsižvelgė ir įvertino visas aplinkybes, jų kiekį ir reikšmingumą, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, bei vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais vertinant tai, kad pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu įmonės darbo organizavimu, taip pat į tai, kad atsakingas asmuo bendravo su pažeidimą tiriančiais pareigūnais, teikė paaiškinimus, kas buvo laikytina lengvinančia aplinkybe, o sunkinančių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta, todėl skyrė minimalią baudą, todėl Institucijos vertinimu mažinti baudos nėra pagrindo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (pav. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014). Teismas, spręsdamas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo klausimą, atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas nėra baustas už įdarbinimo tvarkos pažeidimus, savo kaltę pripažino, gailisi ir išgyvena dėl savo neveikimo ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pareiškėjas yra ne tik bendrovės vadovas, bet ir vienintelis akcininkas, jo darbo užmokestis vidutinis, asmuo turi sveikatos problemų, diagnozuotas (duomenys neskelbtini), įmonėje susiduriama su finansiniais sunkumais. Iš bylos medžiagos matyti, jog padarytas nusižengimas ne sisteminis, o atsitiktinis, susijęs su žmogiškąja klaida, todėl darytina išvada, kad A. B. savo neveikimu nepadarė didelės žalos A. O. socialinėms teisėms, o padarytus pažeidimus nedelsiant ištaisė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje nustatytas ir administracinių nuobaudų skyrimui reikšmingas aplinkybes (nedidelį administracinio nusižengimo pavojingumą, A. B. nuoširdų elgesį, jo turtinę padėtį), teismas sprendžia, kad paskirta bauda yra neproporcinga padaryto nusižengimo ir paties pažeidėjo pavojingumui, neatitinka siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų bei akivaizdžiai labiau suvaržys asmenį, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Darytina išvada, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – atgrasyti pareiškėją nuo administracinių nusižengimų, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, nubausti ir apriboti galimybę daryti naujus nusižengimus, gali būti pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskiriant mažesnę baudą negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. paskiriant 700 Eur baudą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes A. B. skundas tenkintinas iš dalies, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. birželio 11 d. nutarimas Nr. VDI-ANR N-401-2025 ir juo paskirta administracinė nuobauda pakeistini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
pareiškėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-401-2025 ir juo paskirtą administracinę nuobaudą.
Pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, A. B., už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 700 (septynių šimtų) Eur baudą.
Likusioje dalyje Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-401-2025 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.