- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- e2A-534-803/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21701-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- L. S.
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 594,55 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 385 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. gegužės 18 d. pastebėjo, jog iš kaimyninio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybes teise priklauso atsakovui, padaryta gręžtinė skylė. Dėl atsakovo bute vykdytų remonto darbų buvo pažeista ieškovės ir atsakovo butus skirianti siena, tačiau atsakovas nereagavo į ieškovės pateiktą pretenziją ir remonto metu sukeltų neigiamų padarinių nepašalinimo. Siekiant surinkti ir užfiksuoti įrodymus bei bandant ikiteismine tvarka susitarti atsirado ir papildomų nuostolių, t. y. 2020 m. gegužės 29 d. antstolio Dariaus Blizniko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymas. Atsakovui nebendraujant ir neieškant kompromiso, šios ieškovės patirtos išlaidos priskirtinos prie ieškovės patirtų nuostolių. Ieškovė pateikė atliktinų darbų, skirtų skylei užtaisyti, sąmatą. Ieškovės nuomone, yra visos sąlygos atsakovo atsakomybei kilti ir atsakovas turi sumokėti nurodytą pinigų sumą ieškovės išlaidoms atlyginti.
Atsiliepimas
2. Atsakovas V. S. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovo bute buvo atliktas kištukinio lizdo keitimas, t. y. seno tipo kištukinis lizdas pakeistas į naują ir keičiant pastebėta, jog bendras elektros instaliacinis lizdas užcementuotas, dėl to buvo užcementuoti atsakovo elektros instaliaciniai laidai. Cementą reikėjo pašalinti su tikslu atlaisvinti atsakovo laidus ir prijungti kištukinį lizdą. 2020 m. gegužės 20 d. atsakovas gavo ieškovės pretenziją, kurioje ji pareiškė, kad ieškovės bute nuskilo sienos apdaila, todėl atsakovas privalo sumokėti 250 Eur už padarytą žalą arba atlikti sienos apdailos darbus. Atsakovo dukrai nuvykus į ieškovės butą, buvo pastebėta, kad ieškovė perkėlė kištukinio lizdo vietą, t. y. užcementavo bendrą elektros instaliacinį lizdą ir įmontavo naują lizdą arčiau grindų. Atsakovo teigimu, tokiais veiksmais ieškovė išprovokavo, jog sienos apdaila būtų sugadinta, tačiau tuo pačiu ir pažeidė įstatymus, savavališkai, nesuderindama su namo administracija, pakeisdama instaliacinio lizdo vietą. Atsakovas pažymėjo, kad 2020 m. birželio 5 d. namo administratoriaus UAB „Mano Būstas Sostinė“ patikrinimo akte Nr. MBST-UA-20-07 nėra užfiksuota, kad keičiant atsakovo bute kištukinį lizdą būtų padaryta pažeidimų. Taip pat atsakovas su ieškove bandė ginčą išspręsti taikiai, pasiūlydamas pasirašyti 2020 m. gegužės 22 d. susitarimą, kad atsakovas pasižada pašalinti pažeidimus, o ieškovė pripažins, kad vykdant buto remonto darbus nekokybiškai užcementavo bendrą elektros instaliacinį lizdą, tačiau ieškovei nesutikus, bendras sutarimas nebuvo pasiektas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo 594,55 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (594,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 385 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.
4. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2020 m. gegužės 16 d. savo bute atliko kištukinio elektros lizdų remonto darbus, kurių metu ieškovės bute nuskilo sienos apdaila. Antstolis Darius Bliznikas2020 m. gegužės 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 35-20-09 užfiksavo, kad ieškovės bute viename iš kambarių užfiksuota skylė sienoje, kuri galimai atsirado dėl iš kaimyninio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pragręžtos skylės. Ieškovė dėl nuostolių atlyginimo 2020 m. birželio 16 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija, kurioje reikalavo atlyginti 429,55 Eur išlaidų už buto sienos tvarkymą, 60,00 Eur antstolio išlaidų bei 105 Eur ikiteisminių išlaidų, viso 594,55 Eur, tačiau atsakovas nesutiko jų atlyginti.
5. Teismas pažymėjo, kad byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.
6. Teismas konstatavo, kad žalos faktas byloje įrodytas. Gręžtinė skylė bute atsirado dėl to, kad atsakovas, vykdydamas savo bute remonto darbus, t. y. kištukinio lizdo pakeitimą, ieškovės bute pragręžė skylę sienoje, kuri skiria ieškovės ir atsakovo butus. Teismas nurodė, kad šį faktą patvirtino ir pats atsakovas teismui pateiktame atsiliepime. Žalos atsiradimo faktą patvirtina ir 2020 m. gegužės 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 35-20-09. Protokolas nėra užginčytas, todėl jis laikytinas tinkamu rašytiniu įrodymu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio reglamentavimą, ir vertintinas visų rašytinių įrodymų kontekste kartu su kitais įrodymais.
7. Teismas nurodė, kad atsakovas, atlikdamas specifinius (kištukinio elektros lizdo keitimo) darbus, turėjo pareigą būti pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nepadarytų žalos kito asmens turtui. Teismas sutiko su ieškovės nurodytu argumentu, kad atsakovas, organizuodamas remonto darbus savo bute, nebuvo pakankamai atsargus ir rūpestingas, neužtikrino saugumo, siekiant išsaugoti kitų kaimynų turtą, dėl ko buvo pragręžta skylė į ieškovės butą. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent iš atsakovo buto buvo pavojingas poveikis, sugadinęs šalia esančio buto sienos apdailą. Žala atsirado dėl atsakovo atliktų kištukinio elektros lizdo keitimo darbų, todėl tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Būtent atsakovas, turėdamas pareigą naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, netinkamai naudojosi savo turtu, bei padarė turtinę žalą, kas yra pagrindas jos civilinei atsakomybei kilti. Teismas konstatavo, kad byloje įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė dėl gręžtinės skylės sienoje patirtos žalos dydį grindžia UAB „TM Statyba“ 2020 m. birželio 1 d. sudaryta lokaline sąmata, kurioje buto remonto darbai (skylės sienoje užtaisymas bei užglaistymas glaistu, visos sienos gruntavimas ir dažymas du kartus) įvertinti iš viso 429,55 Eur suma. Nesant byloje įrodymų, kurie prieštarautų lokalinėje sąmatoje nurodytam žalos dydžiui, teismo vertinimu, byloje esanti 2020 m. birželio 1 d. lokalinė sąmata dėl ieškovės patirtos žalos dydžio apskaičiavimo nekelia abejonių. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas ir į tai, jog lokalinė sąmata sudaryta pagal kainas, buvusias pakankamai neseniai – 2019 m. kovo mėnesį. Teismas sprendė, kad žalos dydis apskaičiuotas tinkamai, ieškovė įrodė žalos dydį, todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 429,55 Eur nuostolių atlyginimo.
9. Teismas sprendė, kad nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, yra pagrindas taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 105 Eur dydžio išlaidas už teisines konsultacijas bei pretenzijos parengimą bei 60 Eur išlaidas už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą, kadangi šios patirtos išlaidos vertintinos kaip ieškovės patirti nuostoliai.
10. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 594,55 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
11. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, CPK 98 straipsnio 1 dalimi, teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 385 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 370 Eur už teisinę pagalbą ruošiant procesinius dokumentus ir 15 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo, prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį; iš ieškovės priteisti techninio vertinimo 2020 m. gruodžio 3 d. akto surašymo 80,00 Eur ir 15,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
1.1. teismas nesilaikė proceso šalių interesų pusiausvyros. Nagrinėjamojoje byloje egzistuoja CPK 330 straipsnyje numatytas pagrindas panaikinti sprendimą, kadangi teismas netinkamai pritaikė teisės normą šalių santykiams reglamentuojantiems civilinę atsakomybę. Butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai aptarti Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje: „1) bendrosios pastato konstrukcijos – <...> visos laikančiosios sienos ir <...> vidinės pertvaros, atskiriančios <...> patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų“. Statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbai gali būti vykdomi tik gavus statinio bendraturčių rašytinį leidimą Civilinio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka (17 p. STR 1.01.08:20025.2). Elektros instaliacinis lizdas nešančioje bendroje sienoje yra šios sienos neatsiejama dalis, kurio vietos keitimas be kaimyno įspėjimo turi būti vertinamas kai rimtas išplanavimo pažeidimas;
1.2. civilinėje byloje turi būti vertinama ar šalių veiksmai, atitiko teisės aktų reikalavimus, tai yra viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek jos veiksmai buvo neįvykdyti dėl jos pačios veiksmų. Ieškovė apie elektros instaliacinio lizdo perkėlimą arčiau grindų privalėjo informuoti ne tik namo administratorių, bet ir atsakovą, todėl teismas sprendžiant dėl atsakovo neteisėtų veiksmų turėjo apsvarstyti, ar atsakovas galėjo žinoti apie tai, kad elektros instaliacinis lizdas užmuritas ir perkeltas į kitą vietą;
1.3. atsakovo neigiamų padarinių galima buvo išvengti, jeigu demontavus kištukinį lizdą, atsivėrusią technologinę nenaudojamą angą ieškovė būtų užsandarinus specialiu dangteliu ir informavusi atsakovą;
1.4. seno tipo daugiabučiame name skirtingiems savininkams priklausančių butų laikančiojoje sienoje buvo iš anksto planuojama kiaurinė skylė su tikslu vėliau įmontuoti iš abiejų butų elektros instaliacinį lizdą, todėl atsakovas savo veiksmais nelėmė skylės atsiradimo. Skylė egzistavo nuo pat namo statybos. Ieškovė suklaidino visus proceso dalyvius, nes pirmos apžiūros metu nebuvo ne tik gręžtinės skylės, bet ir didelio apskritimo sugadintos sienos apdailos. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad iš antstolio nuotraukose atvaizduota neva gręžtinė skylė atitinka bendro lizdo išmatavimams;
1.5. lokalinė sąmata, kurios pagrindu buvo nustatytas žalos dydis, kurią sudarė ir pasirašė UAB „TM statyba“ atstovas E. E., neturintis atitinkamo kvalifikacijos atestato šiam darbui atlikti, yra niekinė. Technologinė darbų atlikimo kortelė šiems darbams atlikti yra nepateikta, todėl atliekamų darbų kiekiai yra netikslūs. Šią teismui pateiktą sąmatą galima įvardinti tik kaip komercinį pasiūlymą darbams atlikti, bet žalai nustatyti ir užfiksuoti ji nėra tinkamai parengta ir įforminta. Byloje nėra įrodymų, kad už remonto darbus sumokėta 594,55 Eur suma.
Atsiliepimas
2. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apelianto ieškovės patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
2.1. priimant sprendimą, proceso šalių interesų pusiausvyra pažeista nebuvo, abiem šalims buvo sudarytos vienodos galimybės naudotis procesinėmis teisėmis ir šalys aktyviai jomis naudojosi. Apeliantas be bendro pobūdžio pareiškimo dėl galimo šalių interesų pusiausvyros pažeidimo apeliaciniame skunde plačiau dėl to nepasisako ir išsakytos pozicijos nepagrindžia, todėl laikytina, kad šiuo kontekstu apeliacinis skundas yra atmestinas, kaip neargumentuotas ir nepagrįstas;
2.2. apeliacinio skundo nurodyti teiginiai, neva ieškovė yra pati kalta dėl to, kad atsakovas pragręžė skylę į jos buto sieną, yra nepagrįsti jokiais įrodymais, ką visiškai teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė būtų užbetonavusi apelianto kištukinį lizdą, todėl šie teiginiai laikytini deklaratyviais bei pasirinkta apelianto gynybos taktika. Apeliantas nuo pat pradžių neneigė fakto, kad taisant kištukinį elektros lizdą jo bute, būtent iš jo buto pusės buvo padaryti pažeidimai gretimo buto sienoje ir netgi buvo sutikęs atlyginti ieškovei padarytą žalą, tačiau pareikalavus, kad ieškovė pati prisiimtų kaltę už jai padarytą žalą, susitarimas nebuvo pasiektas;
2.3. kištukinių lizdų pakeitimas nėra susijęs nei su patalpų išplanavimo keitimu, nei su kapitalinio remonto darbais, o paprastojo remonto atlikimui kaimyninių butų savininkų sutikimo nereikia. Apeliantas keisdamas kištukinį lizdą savo bute dėl rašytinio leidimo į ieškovę taipogi nesikreipė. Pamatęs, kad sienos ertmė galimai užbetonuota, apie tai neinformavo ieškovės, gręžtinius betono pašalinimo darbus atliko savavališkai. Net ir prasigręžęs į gretimą butą, apeliantas į ieškovę nesikreipė ir neieškojo būdų, kaip būtų galima operatyviai pašalinti gręžtinės skylės padarinius, nors tiek pagal deliktinės atsakomybės, tiek pagal bendruosius teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, galų gale pagal geros kaimynystės principus turėjo ir privalėjo nedelsiant tai padaryti;
Žemesnės instancijos teismas
2.4. pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovas, atlikdamas specifinius (kištukinio elektros lizdo keitimo) darbus, turėjo pareigą būti pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nepadarytų žalos kito asmens turtui, tačiau organizuodamas remonto darbus savo bute, nebuvo pakankamai atsargus ir rūpestingas, neužtikrino saugumo, siekiant išsaugoti kitų kaimynų turtą, dėl ko buvo pragręžta skylė į ieškovės butą, ko pasėkoje buvo konstatuota, kad egzistuoja būtinoji sąlyga atsakovo civilinei atsakomybei kilti – jo neteisėti veiksmai;
Šalies argumentai
2.5. apeliantas neginčijo žalos padarymo fakto, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad žala yra apskaičiuota asmens, neturinčio tinkamo atestato. Savo skaičiavimų apeliantas nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde. Ieškovė dėl gręžtinės skylės sienoje patirtos žalos dydį grindė UAB „TM Statyba“ 2020 m. birželio 1 d. sudaryta lokaline sąmata, kurioje buto remonto darbai (skylės sienoje užtaisymas bei užglaistymas glaistu, visos sienos gruntavimas ir dažymas du kartus) įvertinti iš viso 429,55 Eur suma. Lokalinėje sąmatoje nurodyta, jog ji sudaryta vadovaujantis 2019 m. kovo mėnesio kainomis. UAB „TM statyba“ yra atestuota įmonė, nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. turinti teisę būti ypatingo statinio rangovu, todėl teiginiai apie netinkamą žalos apskaičiavimo ar tuo labiau, įrodinėjimo būdą, yra atmestini;
2.6. teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, priėjo visiškai pagrįstos išvados, kad ieškovė įrodė tiek žalos padarymo faktą, tiek jos dydį, nepaneigtas apelianto veiksmų neteisėtumas, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp apelianto veiksmų neteisėtumo bei žalos padarymo, o žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, kuri teisminio nagrinėjimo metu paneigta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
3. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
4. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2020 m. gruodžio 3 d. Techninį vertinimo aktą su priedais, kuriuos prašo priimti. Apelianto nuomone, teismas manydamas, kad byloje pateiktų rašytinių įrodymų neužtenka, galėjo pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti.
5. Ieškovė prašo atsisakyti priimti apelianto naujai teikiamus įrodymus – 2020 m. gruodžio 3 d. Techninį vertinimo aktą su priedais, jų nevertinti ir dėl jų nepasisakyti. Apeliantas nenurodė, kokios aplinkybės sutrukdė parengti ir pateikti šį aktą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neargumentuotas ir pats šio akto pateikimo būtinumas. Ieškovės nuomone, kelia abejonių tiek šio akto teisinė reikšmė, tiek ir turinys, kadangi tai nėra nei ekspertinis aktas, nei tokią teisę turinčių asmenų ekspertinė (konsultacinė) išvada.
6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovei teikiami nauji įrodymai yra žinomi (įteikti susipažinti pirmosios instancijos teismo kartu su apeliaciniu skundu, ieškovė taip pat yra pateikusi nuomonę dėl jų priėmimo), siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, sprendžia teikiamus naujus įrodymus priimti ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
7. Byloje kilo ginčas dėl atsakomybės už žalą, kuri atsirado įtrūkus sienai, kai gretino buto savininkas atliko bendro elektros instaliacinio lizdo remonto darbus.
8. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas 2020 m. gegužės 16 d. savo bute atliko kištukinio elektros lizdų remonto darbus (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas teismui pateikė 2020 m. birželio 5 d. UAB „Mano Būstas Sostinė“ patikrinimo aktą Nr. MBST-UA-20-07, kuriame nurodyta, jog atsakovo bute buvo atliktas kištukinio lizdo keitimas bei pažeidimų nenustatyta.
9. Antstolis Darius Bliznikas 2020 m. gegužės 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 35-20-09 nurodė, kad ieškovės bute viename iš kambarių užfiksuota skylė sienoje, kuri galimai atsirado dėl iš kaimyninio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pragręžtos skylės. Ieškovė nuostolių dydį įrodinėjo UAB „TM Statyba“ 2020 m. birželio 1 d. sudaryta lokaline sąmata; sąmatoje nurodyta darbų ir išlaidų aprašymai bei bendra tokių darbų kaina, kurią sudaro 429,55 Eur. Ieškovė dėl nuostolių atlyginimo 2020 m. birželio 16 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija, kurioje reikalavo atlyginti 429,55 Eur išlaidų už buto sienos tvarkymą, 60,00 Eur antstolio išlaidų bei 105 Eur ikiteisminių išlaidų, tačiau atsakovas nesutiko jų atlyginti.
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atsakovas (apeliantas) pateikė 2020 m. gruodžio 3 d. Techninį vertinimo aktą su priedais, kuriame nurodyta, kad esamas defektas bute Nr. 39 (ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas) nėra įtakotas dėl šalimais esančio buto savininkų kokios veiklos. Rekomenduojama sudaryti komisija, kuri nustatytų pažaidos defekto atsiradimo kilmę ir kiekį bute (duomenys neskelbtini).
11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 2020 m. gruodžio 3 d. Techninis vertinimo aktas nėra patikimas įrodymas dėl jame esančių viena kitai prieštaraujančių išvadų (CPK 185 straipsnis). Akto rengėjas Ž. P. pirma išvada nurodė, kad „defektas bute Nr. 39 nėra įtakotas dėl šalimais esančio buto savininkų kokios veiklos“. Antra išvada paneigė prieš tai padarytą išvadą, nurodydamas, kad „Rekomenduojama sudaryti komisija, kuri nustatytų pažaidos defekto atsiradimo kilmę ir kiekį bute (duomenys neskelbtini)“. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį – jei siūloma sudaryti pažaidos kilmei nustatyti komisiją, tai nėra prielaidos išbaigti teigti, kad defektas neatsirado dėl darbų bute, kuris priklauso atsakovui ir yra adresu: (duomenys neskelbtini).
12. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
13. Taigi antstolis Darius Bliznikas 2020 m. gegužės 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 35-20-09 užfiksavo, kad ieškovės bute viename iš kambarių užfiksuota skylė sienoje, kuri galimai atsirado dėl iš kaimyninio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pragręžtos skylės.
14. CPK 635 straipsnio 4 dalis numato, kad antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią.
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Ž. P. vertinimu, kad 2020 m. gegužės 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 35-20-09 parengtas nedalyvaujant techniniam specialistui, kurio kompetencija turi būti grindžiama atestatais. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas (apeliantas) nepaneigė aplinkybės, jog gręžtinė skylė nėra jo neteisėtų veiksmų padarinys, o atvirkščiai, net iš dalies sutiko ir savo procesiniuose dokumentuose aplinkybės, kad ieškovės bute skylė atsirado dėl jo veiksmų (atliekamų darbų), neneigė. Pats atsakovas nurodė, kad 2020 m. gegužės 22 d. pateikė ieškovei susitarimą, kur jis nurodė sutinkantis pašalinti ieškovės bute atsiradusius sienos pažeidimus. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų užbetonavusi apeliantui priklausančio buto sienoje esantį kištukinį lizdą. Tokios aplinkybės nenurodė ir faktiškai darbus apžiūrėję UAB „Mano Būstas Sostinė“ darbuotojai.
16. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2020 m. gruodžio 3 d. Techninis vertinimo aktas nėra patikimas įrodymas, kuris galėtų paneigti byloje surinktus įrodymus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo (apelianto) neteisėtos veikos ir ieškovei kilusios žalos.
17. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003). Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).
18. Atsakovas taip pat teigia, kad lokalinė sąmata, kurios pagrindu buvo nustatytas žalos dydis, kurią sudarė ir pasirašė UAB „TM statyba“ atstovas E. E. neturintis atitinkamo kvalifikacijos atestato šiam darbui atlikti, yra niekinė. Technologinė darbų atlikimo kortelė šiems darbams atlikti yra nepateikta, todėl atliekamų darbų kiekiai yra netikslūs. Šią, teismui pateiktą, sąmatą galima įvardinti tik kaip Komercinį pasiūlymą darbams atlikti, bet žalai nustatyti ir užfiksuoti ji nėra tinkamai parengta ir įforminta. Jokių įrodymų, kad pinigai sumoje 594,55 Eur buvo pervesti remonto atlikusiam meistrui į bylą nėra pateikti.
19. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos anksčiau nurodytus apelianto teiginius kaip deklaratyvius (CPK 185 straipsnis). Byloje nėra pateikti įrodymai, kurie paneigtų UAB „TM Statyba“ sudarytoje lokalinėje sąmatoje nustatytas darbų ir medžiagų kainas. UAB „TM statyba“ yra atestuota įmonė, nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. turinti teisę būti ypatingo statinio rangovu, todėl atsakovo (apelianto) teiginiai apie netinkamą žalos apskaičiavimą yra nepagrįsti.
20. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį eismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną (CK 6.249 straipsnio 5 dalis).
21. Vadinasi, tai, kad nėra apmokėta sąmata, nėra teisinio pagrindo atmesti ieškovės reikalavimą, nes UAB „TM Statyba“ sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodytą sumą pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį galima priteisti kaip būsimą žalą. Ieškovės užsakymu sudaryta lokalinė sąmata atitinka kainas, buvusias žalos padarymo dieną.
22. Kaip teisingai nurodė ieškovė, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo / sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo / sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
23. Apeliantas nurodė, kad dėl kilusios ieškovei žalos yra jos pačios kaltė. Pažymėjo, kad statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbai gali būti vykdomi tik gavus statinio bendraturčių rašytinį leidimą Civilinio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka [17 p. STR 1.01.08:2002.2]. Ieškovė apie elektros instaliacinio lizdo perkėlimą arčiau grindų privalėjo informuoti ne tik namo administratorių, bet ir atsakovą, todėl teismas rašant apie atsakovo neteisėtus veiksmus turėjo apsvarstyti klausimą ar atsakovas galėjo žinoti apie tai, kad elektros instaliacinis lizdas užmurintas ir perkeltas į kitą vietą.
24. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad paties apelianto pateiktame 2020 m. gruodžio 3 d. Techninio vertinimo akte pažymėta, kad namo administratorius privalo būti informuotas apie vykdytus ar vykdomus darbus, tačiau jis pats neinformavo namo administratoriaus apie jam nuosavybės teise priklausančiame bute sienos remonto darbus. Kita vertus, apeliantas neįrodė, kad kištukinių lizdų pakeitimas yra susijęs su patalpų išplanavimo keitimu ar su paprastojo remonto darbais.
Dėl įrodinėjimo pareigos
25. Apeliantas mano, kad teismas nesilaikė proceso šalių interesų pusiausvyros, o tai paveikė neteisėto sprendimo priėmimą.
26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiu dėl įrodinėjamo proceso šalių interesų pusiausvyros principo pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartimi nustatė šalims papildomą terminą pateikti teismui visus bylai reikšmingus įrodymus ar papildomus rašytinius paaiškinimus, taip pat išaiškino šalių teisę prašyti žodinio proceso. Abi šalys teikė papildomus rašytinius paaiškinimus, įrodymus, kuriuos visus teismas prijungė prie bylos.
27. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-684/2016, 15 punktas).
28. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).
29. Apeliantas nenurodė, kokios dėl įrodinėjamo proceso šalių interesų pusiausvyros principo pažeidimo nagrinėjamoje byloje liko nenustatytos ir neįvertintos faktinės aplinkybės, todėl atmeta šiuos jo teiginius, kaip nepagrįstus (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
30. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
32. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 300 Eur teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
33. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, 8.11 punkte (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir įrodytos, ieškovei iš atsakovo priteisiama 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
34. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismas
nutaria:
apelianto (atsakovo) V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.