Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Esant šalių prašymams bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, Vilniaus apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartimi nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei šalims pasiūlė iki 2020 m. spalio 22 d. pateikti teismui visus bylai reikšmingus įrodymus ar papildomus rašytinius paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2020 m. gegužės 16 d. savo bute atliko kištukinio elektros lizdų remonto darbus, kurių metu ieškovės bute nuskilo sienos apdaila. Antstolis Darius Bliznikas 2020 m. gegužės 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (duomenys neskelbtini) užfiksavo, kad ieškovės bute viename iš kambarių užfiksuota skylė sienoje, kuri galimai atsirado dėl iš kaimyninio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pragręžtos skylės. Ieškovė dėl nuostolių atlyginimo 2020 m. birželio 16 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija, kurioje reikalavo atlyginti 429,55 Eur išlaidų už buto sienos tvarkymą, 60,00 Eur antstolio išlaidų bei 105 Eur ikiteisminių išlaidų, pilną sumą sudaro 594,55 Eur, tačiau atsakovas nesutiko jų atlyginti. Ieškovė byloje pateikė lokalinę sąmatą, sudarytą UAB „TM Statyba“ pagal 2019 m. kovo mėnesio kainas; sąmatoje nurodyta darbų ir išlaidų aprašymai bei bendra tokių darbų kaina, kurią sudaro 429,55 Eur. Už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą ieškovė sumokėjo 60 Eur, už teisines konsultacijas ir pretenzijos parengimą – 105 Eur. Atsakovas nurodo, jog bandė taikiai susitarti pasiūlydamas pasirašyti 2020 m. gegužės 22 d. susitarimą, tačiau ieškovė nesutiko su antra susitarimo sąlyga, t. y. kad ieškovė pripažins, jog netinkamai įvykdė remontą savo nuosavame bute ir neprofesionaliai užcementavo bendrą elektros instaliacinį lizdą ir perkėlė į apačią, tačiau ieškovė su tuo nesutiko ir abipusis susitarimas nebuvo pasiektas. Atsakovas teismui pateikė 2020 m. birželio 5 d. UAB „Mano Būstas Sostinė“ patikrinimo aktą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog atsakovo bute buvo atliktas kištukinio lizdo keitimas bei pažeidimų nenustatyta.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės už ieškovės nuosavybei padarytą žalą

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalį. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų delikto.

Pagal byloje pateiktus duomenis ir šalių rašytinius paaiškinimus matyti, kad ieškovė nuostolius, atsiradusius dėl gręžtinės skylės sienoje sieja su deliktine atsakomybe. Ieškovė taipogi nukreipia į CK 6.266 straipsnio 1 dalį, kuri reglamentuoja situaciją, kada žala atsiranda dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų bei objektų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti savininkas, jeigu neįrodo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių.

Svarbu pažymėti, kad CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, inter alia (tarp kitko, be kita ko) pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas. Nagrinėjamo ginčo atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) privalo įrodyti ieškovė (CPK 199 straipsnis). Kadangi skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai ją paneigti privalo atsakovas.

Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įvertinant įrodymus, bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų.

Byloje nekilo ginčo dėl fakto, kad atsakovas savo bute atliko kištukinio elektros lizdų remonto darbus, kurių metu ieškovės bute nuskilo sienos apdaila. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad gręžtinė skylė bute atsirado dėl to, kad atsakovas, vykdydamas savo bute remonto darbus, t. y. kištukinio lizdo pakeitimas, seno tipo kištukinis lizdas pakeistas į naują, ir to rezultate ieškovės bute atsirado gręžtinė skylė sienoje, kuri skiria ieškovės ir atsakovo butus. Šį faktą patvirtino ir pats atsakovas teismui pateiktame atsiliepime. Žalos atsiradimo faktą patvirtina ir 2020 m. gegužės 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepime nurodo, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas nedalyvaujant namo administratoriaus atstovams ir dėl to negali būti panaudojamas prieš atsakovą. Tačiau su šiais atsakovo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Faktines aplinkybes antstolis konstatuoja laikydamasis objektyvumo, nešališkumo bei tikslumo principų, o protokole apžiūros, stebėjimo, patikrinimu ar kitu būdu, kuris nesusijęs su specialių žinių panaudojimu, užfiksuoja tam tikrą faktinę padėtį, esančią fiksavimo metu.

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo forma bei reikalavimai jo turiniui pateikti Teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos priede. Protokole turi būti nurodyta, kada pradėtas vykdyti pavedimas, koks jo turinys, t. y. pavestos konstatuoti aplinkybės, smulkus faktinių aplinkybių aprašymas ir laikas, kada konstatavimas baigtas, taip pat konstatavimui naudotos techninės priemonės. Pažymėtina, kad nėra reglamentuota, kas turėtų privalomai dalyvauti antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, teismas neturi duomenų, kad protokole užfiksuoti duomenys neatitinka faktinių aplinkybių (beje, to nekvestionavo ir pats atsakovas), protokolas nėra užginčytas, todėl jis laikytinas tinkamu rašytiniu įrodymu, atitinkančiu CPK 197 straipsnio reglamentavimą, ir vertintinas visų rašytinių įrodymų kontekste kartu su kitais įrodymais. Apibendrinant, konstatuotina, kad žalos faktas byloje įrodytas.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas, atlikdamas specifinius (kištukinio elektros lizdo keitimo) darbus, turėjo pareigą būti pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nepadarytų žalos kito asmens turtui. Sutiktina su ieškovės nurodytu argumentu, kad atsakovas, organizuodamas remonto darbus savo bute, nebuvo pakankamai atsargus ir rūpestingas, neužtikrino saugumo, siekiant išsaugoti kitų kaimynų turtą, dėl ko buvo pragręžta skylė į ieškovės butą, todėl konstatuotina, kad egzistuoja būtinoji sąlyga atsakovo civilinei atsakomybei kilti - jo neteisėti veiksmai. Atsakovas neįrodė aplinkybių, dėl kurių galima būtų spręsti, kad atsakovo veiksmai buvo teisėti. Atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog gręžtinė skylė nėra jo neteisėtų veiksmų padarinys, o atvirkščiai, net iš dalies sutiko ir savo procesiniuose dokumentuose aplinkybės, kad ieškovės bute skylė atsirado dėl jo veiksmų (atliekamų darbų), neneigė. Pats atsakovas nurodė, kad 2020 m. gegužės 22 d. pateikė ieškovei susitarimą, kur jis nurodė sutinkantis pašalinti ieškovės bute atsiradusius sienos pažeidimus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent iš atsakovo buto buvo pavojingas poveikis, sugadinęs šalia esančio buto sienos apdailą. Žala atsirado dėl atsakovo atliktų kištukinio elektros lizdo keitimo darbų, todėl tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Būtent atsakovas, turėdamas pareigą naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, netinkamai naudojosi savo turtu, bei padarė turtinę žalą, kas yra pagrindas jos civilinei atsakomybei kilti. Taigi byloje įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ši teisės norma taikoma ir nagrinėjamos bylos atveju, kai dėl kištukinio elektros lizdo keitimo atsakovo bute, yra sugadinamas šalia esantis turtas, šiuo atveju – ieškovės buto siena. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo bute vykdomų darbų metu atsiradusi žala ieškovės buto sienoje įvyko dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Atsakovo teiginiai, kad ieškovė, pati atlikdama remontą savo bute, užbetonavo laidus, pažeidė eilę įstatymų bei tokiu būdu išprovokavo atsakovą sugadinti ieškovės sienos apdailą, laikytini deklaratyviais ir vertintini kaip atsakovo prielaidos, nes minėti atsakovo teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl teismas atmeta šiuos atsakovo argumentus kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

Atsakovas pateikė į bylą UAB „Mano Būstas Sostinė“ 2020 m. birželio 5 d. atliktą patikrinimo aktą (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad buvo gautas atsakovo kreipimasis su prašymu patikrinti, ar buvo pažeistos konstrukcijos ir/ar kito buto sienos keičiant kištukinį lizdą bute, ir komisija, nustatė, kad atsakovo bute atliktas kištukinio lizdo keitimas, pažeidimų nenustatyta. Pažymėtina, kad iš akto matyti, kad komisija tikrino tik atsakovo butą, tačiau nėra duomenų, kad būtų tikrintas ieškovės butas. Todėl toks įrodymas negali būti laikomas kaip objektyvus įrodymas patvirtinantis faktą, kad ieškovės buto siena nebuvo sugadinta. Juolab, kad byloje pateikti kiti rašytiniai įrodymai bei fotonuotraukos patvirtina, kad turto sugadinimo faktas ieškovės bute buvo.

Dėl žalos dydžio

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, šiuo atveju ieškovė (CPK 178 straipsnis).

Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo / sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo / sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė dėl gręžtinės skylės sienoje patirtos žalos dydį grindžia UAB „TM Statyba“ 2020 m. birželio 1 d. sudaryta lokaline sąmata, kurioje buto remonto darbai (skylės sienoje užtaisymas bei užglaistymas glaistu, visos sienos gruntavimas ir dažymas du kartus) įvertinti iš viso 429,55 Eur suma. Lokalinėje sąmatoje nurodyta, jog ji sudaryta vadovaujantis 2019 m. kovo mėnesio kainomis. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, kad šis dydis būtų nepagrįstas, kad apgadinto turto atkūrimo kaštai būtų kitokio dydžio. Atsakovas, nesutikdamas su jam pareikštais ieškinio reikalavimais, turėjo pareigą teikti įrodymus, pagrindžiančius nesutikimą su į bylą pateiktais žalos įvertinimais (CPK 178 straipsnis). Tačiau į bylą tokie įrodymai nepateikti. Nesant byloje įrodymų, kurie prieštarautų lokalinėje sąmatoje nurodytam žalos dydžiui, teismo vertinimu, byloje esanti 2020 m. birželio 1 d. lokalinė sąmata dėl ieškovės patirtos žalos dydžio apskaičiavimo nekelia abejonių, tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas ir į tai, jog lokalinė sąmata sudaryta pagal kainas, buvusias pakankamai neseniai, – 2019 m. kovo mėnesį. Nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo spręsti žalos dydžio mažinimo klausimo. Dėl anksčiau nurodytų motyvų teismas daro išvadą, kad žalos dydis apskaičiuotas tinkamai, ieškovė įrodė žalos dydį, todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 429,55 Eur nuostolių atlyginimo.

Ieškovė taip pat prašė priteisti 165 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro 60 Eur išlaidos, susijusios su žalos užfiksavimu (už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą) bei 105 Eur ikiteisminės išlaidos už advokatės parengtą pretenziją. Šioms turėtoms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė antstolio išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija PTS Nr. 15/2020, taip pat mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad 2020 m. gegužės 27 d. ieškovė pervedė 60 Eur sumą antstoliui Dariui Bliznikui už faktinių aplinkybių konstatavimą, bei 2020 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad ieškovė advokatei pervedė 105 Eur sumą už teisines konsultacijas ir pretenzijos parengimą. Teismas sprendžia, kad nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, yra pagrindas taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 105 Eur dydžio išlaidas už teisines konsultacijas bei pretenzijos parengimą bei 60 Eur išlaidas už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą, kadangi šios patirtos išlaidos vertintinos kaip ieškovės patirti nuostoliai. Pažymėtina, kad atsakovas savo procesiniuose dokumentuose dėl šių nuostolių dydžio ar pagrįstumo nepasisakė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 594,55 Eur nuostolių atlyginimas (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnis).

Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos atlyginimo sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Esant deliktinei civilinei atsakomybei gali būti mokamos kompensuojamosios palūkanos. Šioje byloje dėl delikto atsiradusi žala bus atlyginama pinigais, todėl atsakovui atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), jos užtikrina nukentėjusiojo asmens turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiga mokėti šias palūkanas (vadinamas procesinėmis) atsiranda iš įstatymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinės palūkanos yra skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Tokių palūkanų dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, taikytinos, kai viena iš šalių nėra verslininkas. Pažymėtina, kad nurodytas palūkanų dydis taikomas tuo atveju, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatytas kitoks palūkanų dydis.

Ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Taigi, ieškovės prašomas priteisti palūkanas ir jų dydį (5 proc.) reglamentuoja įstatymai, todėl ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu, teisėtu, įrodytu ir tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 2 dalis) nuo 594,55 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje ieškovė yra pateikusi prašymą dėl 385 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šias bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 Eur žyminis mokestis bei 370 Eur išlaidos už advokatės teisinę pagalbą teisme (70 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo parengimo ir 300 Eur už ieškinio parengimą).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, ieškovės prašomų priteisti advokatės teisinės pagalbos išlaidų dydis (370 Eur) nagrinėjamu atveju yra atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus.

Patenkinus ieškovės reikalavimus dėl turtinės žalos priteisimo, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 385 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 370 Eur už teisinę pagalbą ruošiant procesinius dokumentus ir 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Dėl pašto išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (5,13 Eur) priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Pašto išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 594,55 (penkių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 55 ct) Eur nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (594,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 385 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo V. S. 5,13 Eur (penkių eurų 13 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Išaiškinti atsakovui, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660). Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.