Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį žodžiu patikslino teismo posėdyje, prašydama pripažinti, jog atsakovė 2017 m. gegužės 21 d. viešai pasakydama „šliucha, šliucha tavo N.“ pažemino ieškovės garbę ir orumą; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jos sugyventiniui R. L. ir jo dėdei V. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namų valda, esanti (duomenys neskelbtini). Minėtos namų valdos dalyje R. L. dėdė V. V. gyvena kartu su sugyventine E. M.. 2017 m. gegužės 21 d. jos sugyventiniui R. L. tvarkantis namų valdoje atėjo V. V. sugyventinė E. M., kuri pokalbio su jos sugyventiniu metu, V. V. ir kaimyno P. Č. akivaizdoje viešai pasakė jos garbę ir orumą žeminančius žodžius: „šliucha šliucha tavo N.“. Ieškovė nurodė, jog ji padori moteris, baigusi aukštąjį mokslą, su R. L. faktinėje šeimoje gyvena jau 14 metų, jie turi 2 vaikus – sūnų bei dukrą. Savo vaikams ji rodo tinkamą pavyzdį, rūpinasi jų lavinimu, auklėjimu, mokslais ir poreikiais. Todėl kitų asmenų, įskaitant ir jos ilgamečio sugyventinio, akivaizdoje jos atžvilgiu atsakovės pasakyta įžeidžianti informacija apie jos neva netinkamą, negarbingą elgesį neatitinka tiesos ir akivaizdžiai žemina jos garbę bei orumą. Dėl atsakovės pasakytų žodžių ji patyrė didelį, nepelnytą nuoskaudos jausmą. Šį jausmą sustiprina tai, kad pati atsakovė gyvena ne pagal visuotinai priimtinas elgesio normas. Jos žiniomis, atsakovei yra apribotos motinystės teisės trims jos vaikams, atsakovė nevengia vartoti alkoholio, į namus ne kartą yra atvykę policijos pareigūnai, vaiko teisių apsaugos specialistai. Ji, būdama padori moteris ir dviejų vaikų motina, dėl atsakovės kitų asmenų akivaizdoje paskelbto neteisingo, įžeidžiančio ir akivaizdžiai žeminančio jos garbę ir orumą teiginio labai pergyvena ir iki šiol patiria didelį psichologinį stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, ją kamuoja nemiga, todėl prašė priteisti iš atsakovės jos patirtą neturtinę žalą.Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinyje neteisingai nurodomos faktinės aplinkybės, kurios ieškovei galėjo būti nežinomos, nes įvykio metu jos nebuvo. Iš vaizdo įrašo matyti, kad ieškovės sugyventinis R. L. jokių namų valdos tvarkymo darbų neatlieka, kad jis pats atėjo prie V. V., - ji, atsakovė stovėjo savo sugyventinio namų valdos kieme. R. L. priėjęs prie V. V. pradėjo jį įtikinėti, kad jis augina „benkartą“, ne savo vaiką, kad ji „šliucha“ ir t.t. Apie šias aplinkybes ieškovė nepasisako, nors tai atsispindi vaizdo įraše. Kaimynas P. Č., vaikštinėjęs netoliese, buvo baramas savo motinos, vaikomas ir vejamas jos iš kiemo, dėl triukšmo jos žodžių negalėjo girdėti. Atsakovės pasakyti žodžiai buvo tik emocinis atsakas į ieškovės sugyventinio įžeidinėjimus ir žeminimą. Pasakyta nuomonė nebuvo paskleista, išskyrus konflikto dalyvius, ieškovės nurodyto žodžio tretieji asmenys negirdėjo. Atsakovės subjektyvi nuomonė - kaip emocinė reakcija, nesukėlė ieškovei teisinių pasekmių, nes byloje neįrodyta, kad kokie nors asmenys būtų pakeitę nuomonę apie ieškovę ar būtų ieškovei kilusios kitos neigiamos pasekmės.

Apeliaciniame skunde ieškovė N. K. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai atsakovės 2017 m. gegužės 21 d. viešai apie ieškovę paskleistus žodžius „šliucha šliucha tavo N.“ nepripažino kaip ieškovės garbės ir orumo pažeidimo, taip pat nepagrįstai nenustatė atsakovės veiksmuose civilinės atsakomybės sąlygų. Šiuo atveju egzistavo ir buvo įrodytos visos LR CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygos: atsakovė pripažino, kad ji 2017 m. gegužės 21 d. viešai paskleidė žinią „šliucha šliucha tavo N.“ (2017-12-11 teismo posėdžio garso įrašo 29:35 val.); atsakovė apklausiama teismo posėdžio metu pripažino, kad minėta žinia buvo apie ieškovę. Be to, šią aplinkybę patvirtina atsakovės paskleisto įžeidimo sakinio konstrukcija „(....) tavo N.“; žinia neabejotinai žemino ieškovės garbę ir orumą. Pagal internetinį žodyną terminas „šliucha“, suprantamas kaip niekinamas moters apibūdinimas, reiškiantis, jog moteris yra kekšė, kvaiša, paleistuvė. Be to, pati atsakovė pripažino, kad ji jaustųsi įžeista, įskaudinta ir pažeminta jeigu ginčo žodžiai būtų adresuoti jai (2017-12-11 teismo posėdžio garso įrašo 39:00 val.); atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad paskleista žinia neatitinka tikrovės (2017-12-11 teismo posėdžio garso įrašas 30:56; 38:28 val.). Tai, kad atsakovės paskleista žinia neatitinka tikrovės, o ieškovė yra padori moteris patvirtino ne tik pati atsakovė, bet ir liudytojai T. Č., P. Č., V. V.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškinyje ieškovės nurodomi žodžiai, žeminantys jos garbę ir orumą, gali būti vertinami tik kaip nuomonė, bet ne žinia. Nagrinėjamu atveju, iš atsakovės išsakyto sakinio konstrukcijos „šliucha šliucha tavo N.“ pavartotų žodžių junginio ir turinio akivaizdu, kad atsakovė išsakytu teiginiu pateikė konstatuojamojo pobūdžio tikrovės neatitinkančią žinią. Paprastai asmuo, pateikdamas savo subjektyvią nuomonę, vartoja tokius išsireiškimus „aš manau“, „man atrodo“, „mano supratimu“ ir pan., tačiau nei vieno iš tokių išsireiškimų atsakovė savo teiginyje nepavartojo. Ginčo teiginys suformuluotas tvirtinant, įrodinėjant. Atsakovės kalboje nepavartotas sąlyginis pasisakymas, klausiamojo pobūdžio teiginys. Atsakovė pateikė informaciją apie faktus, tiesiogiai susijusius su ieškove, ją teigiant kaip objektyviai egzistuojančią tiesą.Teismas nepagrįstai spręsdamas klausimą, ar atsakovė pateikė nuomonę, ar konstatavo žinią, siejosi prie atsakovės emocinės būsenos ir 2017 m. gegužės 21 d. vykusio konflikto. Aplinkybė, jog atsakovė konflikto su kitu asmeniu metu ieškovę pažemino ir įžeidė, nepateisina ir nešalina jos atsakomybės skleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją. Atsakovė galėjo gintis nuo R. L., tačiau iš E. M. sakinio konstrukcijos akivaizdu, kad jos žodžiai buvo skirti ne R. L., o konkrečiai ieškovei, kurios konflikto metu net nebuvo šalia ir su kuriuo ji palaikė gerus santykius. Toks atsakovės pasirinkimas buvo tikslingas, nukreiptas būtent ne į R. L., o į ieškovės garbės ir orumo įžeidimą. Atsakovė teismo posėdžio metu pati nurodė, kad pasakydama ginčo įžeidimą siekė įskaudinti R. L., kas leidžia daryti išvadą, kad ji ne tik suprato savo išsakytų žodžių įžeidžiančią prasmę, tačiau ir suvokė, kad tokiais tikslingais veiksmais ieškovę pažemins, suterš jos garbę ir orumą, o tokiu būdu, kartu įskaudins ir R. L. Todėl priešingai, nei konstatavo teismas, akivaizdu, kad ginčo išsireiškimas buvo pasakytas tyčia, sąmoningai siekiant ieškovę pažeminti. Tuo tarpu, pirmos instancijos teismas ne tik, kad analizavo ir vertino su šios bylos ginču nesusijusias aplinkybes, tačiau jomis netgi ir vadovavosi priimdamas ginčijamą sprendimą, kas vertintina, kaip procesinių normų pažeidimu.Nepagrįsta teismo išvada, kad „pasakyta nuomonė nebuvo paskleista, išskyrus konflikto dalyvius, nurodyto žodžio tretieji asmenys negirdėjo“. Viena vertus, teismo nuomone, atsakovės konstatuota žinia apie ieškovę nebuvo paskleista, kita vertus, teismas pripažįsta, kad atsakovės pasakytus žodžius girdėjo konflikto dalyviai, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių šių asmenų girdėtas aplinkybes nevertino kaip informacijos paskleidimą. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, nagrinėjamu atveju pakako, jog be ieškovės atsakovės paskleistą informaciją sužinotų bent vienas kitas pašalinis asmuo. Tuo tarpu minėtu prieštaringu teismo argumentu, teismas pripažino, kad atsakovės pasakytą informaciją girdėjo konflikto dalyviai - R. L. ir V. V., kas reiškia, kad informacija buvo paskleista. Kadangi ieškovė sužinojo apie atsakovės paskleistą informaciją iš savo sugyventinio R. L., todėl daugiau nei akivaizdu, kad jis atsakovės žodžius girdėjo tiesiogiai. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės išsakytą įžeidimą girdėjo ir liudytojas, atsakovės sugyventinis V. V. Nors liudytojas duodamas parodymus teisme iš pradžių aiškino, kad tiesiogiai negirdėjo atsakovės sakant įžeidžiančius žodžius, tačiau vėliau patvirtino, kad matė vaizdo įrašą, girdėjo, kaip nuskamba ginčo tekstas. Todėl akivaizdu, jog informacija žeminanti ieškovės orumą buvo paskleista, nes mažiausiai du 2017-05-21 konflikto dalyviai neabejotinai girdėjo, kaip atsakovė pasakė ginčo teiginį. Kita vertus, sprendžiant, ar informacija buvo paskleista, vertinama ne tai, kiek asmenų tiesiogiai girdėjo pasakytą tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau vertinama, kas ją sužinojo. Nagrinėjamu atveju atsakovės paskleistą informaciją sužinojo visi asmenys, peržiūrėję atsakovės nufilmuotą vaizdo įrašą, kurio pagrindu buvo pradėta ir privataus kaltinimo byla (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš to daroma išvada, kad apie ieškovę atsakovės išsakyta informacija buvo paskleista.Nepagrįsta teismo išvadą, kad dėl atsakovės išsakytos ginčo informacijos ieškovei nebuvo sukelta žala. Apeliantė pažymi, kad atsakovė jos niekada neatsiprašė, o paskleista informacija ieškovę labai įskaudino, pažemino, sumenkino jos garbę, orumą. Tokiu apibūdinimu ji niekada nebuvo pavadinta ar apibūdinama, jos šeimoje po išsakytos informacijos kilo konfliktas, abejonės, kokiu pagrindu atsakovė ją taip įvardijo. Apeliantės pažeminimą sustiprino tai, kad įžeidimas buvo išsakytas būtent atsakovės, kuriai apribotos motinystės teisės į tris nepilnamečius vaikus, bei kuri yra konfliktiška asmenybė. Visuomenėje bet kuri moteris, apibūdinta tokiu terminu, jaustųsi pažeminta ir įskaudinta. Atsakovės išsakyti žodžiai savo esme yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio, ieškovei buvo sukeltos neigiamos pasekmės - dvasinis skausmas, pergyvenimas, nemiga, emocinis sukrėtimas, pažeminimas, didelis psichologinis stresas. Be to, pagal LR CK 2.24 straipsnio nuostatas, asmens garbės ir orumo įžeidimo sukelta žala nevertinama ir nėra apibrėžiama vietos kriterijumi. Todėl nelogiški teismo argumentai, kad atsakovės įžeidimas, pasakytas Žiūrų kaime Varėnos rajone, ieškovei esant Airijoje, yra per daug nutolęs, jog ieškovės orumas ir garbė būtų pažeisti bei sukelta žala. Tai, kad atsakovė minėtą informaciją paskleidė ne tiesiogiai ieškovei į akis, o jai esant užsienyje, nesukelia mažiau neigiamų padarinių ar dvasinių išgyvenimų. Tuo pačiu ši aplinkybė nešalina atsakovės civilinės atsakomybės. Be to, ieškiniu prašoma atlyginti žala, kurios dydis vien dėl žalos pobūdžio negali būti pagrįstas konkrečiais rašytiniai įrodymais, priešingai nei materialinė žala. Ieškovė neturėjo jokių objektyvių galimybių pateikti rašytinių įrodymų apie jai sukeltas dvasines kančias ir jų dydį, todėl teismo nuostata, kad tokie įrodymai turėjo būti pateikti, neatitinka teisminės praktikos tokio pobūdžio ginčuose.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė E. M. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Nagrinėjamu atveju ieškinyje ieškovės nurodomi žodžiai, kaip žeminantys jos garbę ir orumą, gali būti vertinami tik kaip nuomonė, bet ne žinia. Atsakovės pasakytas žodis turi būti vertinamas viso konflikto kontekste, atsižvelgiant į jo pasakymo aplinkybes - šis žodis atsakovei išsprūdo bendrame emocingo konflikto kontekste, tai buvo susijaudinusio ir supykusio asmens emocinė išraiška, nebuvo adresuotas pačiai nukentėjusiajai, siekiant ją tiesiogiai įžeisti ar pažeminti, kas įrodo, kad atsakovė neturėjo tyčios pažeminti ieškovės, kurios net nebuvo įvykio vietoje, garbę ir orumą. Žodis „šliucha“ prieš tai ir ne vieną kartą buvo pasakytas paties R. L. atsakovės adresu. Tokiomis aplinkybėmis atsakovės išreikštas atsakymas R. L. į jo įžeidinėjimus negali būti priskiriamas asmeniškai ieškovės asmeniui. Tai tik subjektyvi emocinė atsakovės reakcija į įžeidinėjimus, tarp kurių ieškovės sugyventinio buvo vartojamas ir ieškinyje nurodomas žodis „šliucha“. Atsakovė atitinkamai reaguodama į R. L. jos atžvilgiu sakomus įžeidžiančius žodžius, žeminančią informaciją, vieną iš jos adresu sakomų žodžių tiesiog peradresavo R. L., nesuteikdama tam žodžiui konkretaus turinio ir tokios prasmės, kokia nurodoma ieškinyje.Skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad atsakovės subjektyvi nuomonė - kaip emocinė reakcija nurodytoje situacijoje - nesukėlė ieškovei teisinių pasekmių, nes byloje neįrodyta, kad kokie nors asmenys būtų pakeitę nuomonę apie ieškovę ar būtų ieškovei kilusios kitos neigiamos pasekmės. Ryšys tarp atsakovės išsakytos nuomonės - atsakymo R. L. į jo įžeidinėjimus, (duomenys neskelbtini) privačioje namų valdoje ir ieškovės, tuo metu nebuvusios įvykio vietoje, galimai gyvenančios užsienyje, vertinant objektyviai, šiuo atveju yra pernelyg nutolęs, kad būtų pagrindas pripažinti jos garbės ir orumo pažeidimą bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, susijusių su jos, neva, patirta neturtine žala, nors neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas.Apeliaciniame skunde neteisingai dėstomos aplinkybės dėl paskleidimo, taip pat melagingai teigiama, kad atsakovė vaizdo įrašą buvo pateikusi ikiteisminio tyrimo institucijai. Privataus kaltinimo byloje ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas. Atsakovė privataus kaltinimo skundą pateikė tiesiogiai teismui. Vaizdo įrašas, kaip įrodymas, buvo pateiktas teismui taikinamojo posėdžio metu užklijuotame voke ir nebuvo tiriamas, kadangi proceso šalys susitaikė. Prieš susitaikymą R. L. pasidarė šio įrašo kopiją, kurią, kaip paaiškėjo, vėliau pats pateikė ieškovei. Vertinant ar atsakovės pasakytas žodis buvo paskleistas, neturi jokios teisinės reikšmės, ar įrašas buvo peržiūrėtas pareigūnų (šiuo atveju teisėjo) ar ne. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomu pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006). Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino byloje ištirtus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės pasakytas ieškovės atžvilgiu žodis „š....a“, vertinamas kaip pasakyta nuomonė, nebuvo paskleista, išskyrus konflikto dalyvius, nurodyto žodžio tretieji asmenys negirdėjo.