- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-15-390/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00538-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- I. O., O. L., V. V., Z. Ž.
- Atsakovas
- R. L.
- Trečiasis asmuo
- Varėnos
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko, dalyvaujant ieškovams I. O., O. L., V. V., Z. Ž., jų atstovei advokatei A. I., atsakovui R. L., jo atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. L. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. V., O. L., I. O. ir Z. Ž. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui R. L., tretiesiems asmenims Varėnos 1 notarų biurui notarui R. M., VĮ Registrų centrui, V. K. dėl dovanojimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutarties pripažinimo negaliojančia, įrašo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo ir restitucijos taikymo, žemės sklypo plano pasidalijimo naudojimui pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2014 m. liepos 11 d. Varėnos 1-ojo notaro biuro notaro R. M. patvirtintą Dovanojimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartį, notarinio registro Nr. 4995, kuria ieškovai V. V., O. L., I. O., Z. Ž. padovanojo R. L. turtą: 71/226 dalį, t. y. 0,0710 ha žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2260 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), pastatą - k. rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Varėnos r. sav. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu žemės sklypo, projektinis Nr. 427-1, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendras plotas 0,2260 ha, pasidalijimo naudojimui planą, duotą pristatyti notarų biurui, parengtą 2014-06-03 projekto autoriaus V. K.; panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl R. L. nuosavybės teisių įregistravimo į turtą 71/226 dalį, t. y. 0,0710 ha žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2260 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) pastatą-k. rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius Varėnos r. sav. (duomenys neskelbtini), bei šį turtą grąžinti V. V., O. L., I. O., Z. Ž. nuosavybėn (bendrosios dalinės nuosavybės teise); priteisti iš atsakovo ieškovams bylinėjimosi išlaidas.Sandorį ieškovai ginčijo CK 1.90 straipsnio pagrindu kaip sudarytą dėl suklydimo. Atsakovui buvo padovanota daugiau žemės sklypo dalyje, pažymėtoje raide B, nei buvo sutarta iš tikrųjų, todėl sutartis neatitinka ieškovų tikrųjų ketinimų. Po sutarties sudarymo 2015 m. rudenį atsakovas pradėjo veikti prieš ieškovus, t. y. apdovanotasis pradėjo atlikinėti prieš dovanotojus tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu (grasino, įrašinėjo pokalbius, nuteikinėjo vienus ieškovus prieš kitus, darė psichologinį spaudimą, kad ieškovai perleistų atsakovui kitą turtą), todėl dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia ir CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu. Žemės sklypo (projektinis Nr. 427-1, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendras plotas - 0,2260 ha) pasidalijimo naudojimui planą, parengtą V. K. 2014-06-03, ieškovai prašė pripažinti negaliojančiu, nes jis neatitiko įstatymo reikalavimų, kiekvienam bendraturčiui tenkanti dalis plane turėjo būti aiškiai atribota.Atsakovas su ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko. Ieškovai neįrodė apgaulės ir suklydimo. Ieškovai siekia panaikinti dovanojimo ir naudojimosi turtu nustatymo sutartį, nes pasikeitė ieškovų požiūris, pablogėjo atsakovo ir jo motinos santykiai. Visi ieškovai sutiko ir sutarė atsakovui padovanoti žemės plotą, kuris naudojimosi žemės sklypo plane pažymėtas raide ,,B“. Koks žemės sklypo plotas ir kokiose ribose perleistas, jau derybų metu visiems buvo aišku, ne kartą apie tai buvo kalbėta ir suderinta. Ieškovai žinojo atsakovui perleidžiamo sklypo ribas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia 2014 m. liepos 11 d. Varėnos 1-ojo notaro biuro notaro R. M. patvirtintą Dovanojimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartį, notarinio registro numeris 4995, kuria V. V., O. L., I. O., Z. Ž. padovanojo R. L. turtą: 71/226 dalį, t. y. 0,0710 ha žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2260 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) pastatą-k. rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius Varėnos r. sav. (duomenys neskelbtini) pripažino negaliojančiu žemės sklypo (projektinis Nr. 427-1, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendras plotas - 0,2260 ha) pasidalijimo naudojimui planą, duotą pristatyti notarų biurui, parengtą 2014-06-03 projekto autoriaus V. K.; panaikino įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl R. L. nuosavybės teisių įregistravimo į turtą 71/226 dalį, t. y. 0,0710 ha žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2260 ha, unikalus Nr (duomenys neskelbtini) kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) pastatą-k. rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Varėnos r. sav. (duomenys neskelbtini) taikė restituciją ir šį turtą grąžino V. V., O. L., I. O., Z. Ž. nuosavybėn (bendrosios dalinės nuosavybės teise).Teismas sprendė, kad ieškovai, sudarydami sandorį, buvo suklaidinti. Ši aplinkybė byloje nustatyta ieškovo V. V. paaiškinimais ir byloje esančiais dokumentais. Ieškovai nurodė, kad jie sutarė padovanoti ,,B“ dalyje mažesnę dalį žemės, t. y. šiltnamis, įvažiavimas į namų valdą, turėjo likti ieškovų dalyje. Šias aplinkybes ieškovai sužinojo vėliau, kai R. L. 2015 metais toje teritorijoje viską nupurškė ir pasakė ieškovams daugiau nesinaudote šiltnamiu. Tik tada ieškovai tvirtina supratę, jog jie buvo apgauti ir perleido daugiau, nei ketino. Ieškovė Z. Ž. nurodė, kad ji pati kaime retai lankosi ir būna, tačiau susitarimas buvo toks, kad perleidžia žemės plotelį tarp daržo, šiltnamio ir kaimynų tvorų. Ieškovai nurodė, kad juos suklaidino tai, kad plane nebuvo pažymėti jokie objektai, nei šiltnamis nei tvoros, todėl jie ir suklydo pasirašydami sandorį. Šalys taip pat paaiškino, kad taip perleidus 2 sklypus, plane pažymėtus raidėmis ,,B“ ir ,,C“, ieškovai lieka be įvažiavimo į sklypą. Teismas nustatė, jog į sklypą yra du įvažiavimai. Vienu įvažiavimu ieškovai negali naudotis, nes atsakovui perleido žemės sklypo dalį, o kitu taip pat negali naudotis, nes atsakovas išsinuomojo iš valstybės žemės sklypą, kuris tapo atsakovo žinioje. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai nesugebėjo tinkamai įvertinti jiems pateiktų dokumentų, nes ieškovai yra pagyvenę žmonės, tik vidurinio išsilavinimo, dirbantys darbus, nesusijusius su dokumentų tvarkymu. Ieškovai, neturėdami specialių žinių ir įgūdžių skaityti brėžinius, planus, objektyviai negalėjo suprasti sudaromo sandorio esmės.Teismas nustatė, kad ir po sandorio sudarymo ieškovai ir toliau naudojosi savo namų valdos sklypo dalimi, kurios neketino perleisti atsakovui, ir kuri pagal dovanojimo sandorį atiteko atsakovui, t. y. ir toliau naudojosi ta dalimi kaip sava - naudojo šiltnamį, daržą, įvažiavimą, tvarkė tvorą. Šios aplinkybės patvirtino, kad nebuvo ieškovų valios perleisti tokio dydžio sklypą, koks šiuo atveju buvo perleistas, todėl sudarytas sandoris turi valios trūkumą.Teismas padarė išvadą, kad susitarimas tarp ieškovų ir atsakovo buvo dėl mažesnės sklypo dalies perleidimo, nei buvo įforminta dokumentais. Teismas pripažino, kad ieškovams buvo sudėtinga susivokti plane, nes jame praktiškai nėra jokių atstumų išmatavimų. Plano dalyje, kurią atmatavo perleisti atsakovui, nebuvo pažymėti jokie objektai, nors realybėje jie yra: nei šiltnamis, nei tvoros, nei augalai. Tai apsunkino ieškovams galimybę realiai susivokti situacijoje. Net ir notaro surašytoje sutartyje, V skyriuje naudojimosi tvarkos nustatymas nurodoma, kad ieškovai atskirai naudosis sklypu, kuris įvardinamas nurodant jo plotą ir skaičiais bei raidėmis, kurie pažymėti plane. Tai neįnešė ieškovams daugiau aiškumo, nes neįgudusiam žmogui sunku pasakyti, kas yra toje dalyje ,,B“, kai plane jokie objektai nepažymėti, kurioje vietoje jie yra ir ar iš vis yra. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nebuvo sąžiningas ir atviras su ieškovais, o naudojosi savo gerais santykiais su jais ir, pasinaudojęs situacija, sudarė sau naudingą sandorį, nors pats pas notarą ir nebuvo. Atsakovas 2016 m. pradžioje pateikė ieškovams kitą pasiūlymą. Jis siūlė daryti mainus, t. y. kad jis, atsakovas, perleidžia ieškovams dalį namų valdos sklypo (to paties sklypo, kurį jam padovanojo ieškovai 2014 metų liepą), o už tai ieškovai jam turi perleisti kitą sklypą prie Ūlos upės su pirtimi. Teismas padarė išvadą, kad realiai atsakovui ši namų valdos sklypo dalis nebuvo reikalinga. Atsakovas pats posėdžio metu nurodė, kad supratęs, jog toje dalyje, kur jam padovanojo žemės sklypelį namo pastatyti negalės, tai jis pirko sklypą iš kaimyno, kur ir ketino statyti namą.
10. Teismas netenkino ieškinio reikalavimų dovanojimo sutartį panaikinti CK 6.472 straipsnyje nustatytu pagrindu, t. y. nustačius, jog apdovanotasis atliko prieš dovanotojus tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, ieškovams neįrodžius, jog atsakovas išsakė grasinimus ieškovų atžvilgiu.
11. Teismas tenkino ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančiu žemės sklypo (projektinis Nr. 427-1, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendras plotas - 0,2260 ha) pasidalijimo naudojimui planą, parengtą V. K. 2014-06-03, kadangi laikė, jog pateiktas notarui planas nebuvo pakankamai aiškus ir informatyvus, kad neabejotinai galima būtų suvokti padovanoto sklypo ribas natūroje. Plane didžioji dalis, kuri paliekama naudotis ieškovams, buvo pažymėta geltona spalva. Dalys ,,B“ ir ,,C“ – nespalvintos, pagal sutartį atiteko atsakovui. Tačiau iš plane esančių duomenų nėra aišku, kokiu būdu galima apskaičiuoti ,,B“ dalies plotą, kadangi iš esmės matomas tik vienas matmuo, tai kraštinės pažymėtos 6-N ilgis – 14,00. Daugiau jokių matmenų nėra, neišmatuota daugiau nei viena kraštinė, todėl neaišku, kokioje konkrečioje sklypo vietoje ji eina, nėra pateikta visų tikslių išmatavimų, todėl sunku įsivaizduoti, kur turi būti nurodyti taškai, lokalizacija kitų objektų atžvilgiu, neaišku, kaip matininkas apskritai apskaičiavo atsakovui tenkančią sklypo dalį. Teismas sprendė, kad toks ribos žymėjimas plane nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką neatitinka įstatymo reikalavimo užtikrinti nekilnojamojo daikto konkrečios dalies priskyrimą bendraturčiui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas R. L., atstovaujamas advokatės Rasos Gradauskienės, prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą ir ieškovų ieškinį atmesti, priteisti atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis ir padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovai objektyviai negalėjo suprasti sudaromo sandorio esmės. Priešingai nei nustatė teismas, ieškovų sveikatos būklė yra gera, jie yra ne seno amžiaus, turi gyvenimiškos patirties, turi patirties sandoriuose, nes yra paveldėję turtą, yra sudarę turto perleidimo sutartis (pardavė dalį paveldėtų nuosavybės teise miškų ir žemės sklypus, sudarė dovanojimo sutartis, preliminarią sutartį dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo). Todėl visiškai nepagrįsti teismo argumentai dėl ieškovų neišprusimo ir nesugebėjimo tinkamai įvertinti sudaromo sandorio prasmės. Ieškovai žinojo ir aiškiai suvokė, kurias žemės sklypo dalis atsakovui ketina perleisti ir to savo veiksmais siekė. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovai nesuprato žemės sklypo plano, kadangi jame nebuvo pažymėtas šiltnamis ar tvora, kad ieškovai neturėjo galimybių tiksliau pasiaiškinti aplinkybių, nes atsakovas pats asmeniškai nedalyvavo sudarant sutartį. Plane buvo ryškiai geltona spalva pažymėtos perleidžiamo sklypo ribos, planą visi pasirašė, aiškiai matydami dovanojamo sklypo ribas. Duomenų, kad ieškovams būtų kilę klausimų sutarties sudarymo metu, ieškovai nepateikė, patys pripažino, kad dėl sudaryto sandorio ėmė abejoti po dviejų metų po dovanojimo sutarties sudarymo. Be to, žemės sklypo naudojimui padalijimo schema, kai buvo sprendžiama dėl sklypo dalies perleidimo kaimo vietovėje, buvo visiškai tinkamas dokumentas sandorio sudarymui. Planas buvo tikslinamas (koreguojamas) antrą kartą, nes ieškovas V. V. persigalvojo dėl virtuvės perleidimo atsakovui. Nepagrįsti teismo argumentai, kad matininkui atliekant matavimus, ieškovai į šiuos matavimus nebuvo kviečiami. Trečiasis asmuo V. K. teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, jog kvietė ieškoves Z. Ž. ir I. O. pažiūrėti ribas, tačiau ieškovės atsisakė. Teismas nepagrįstai atmetė trečiojo asmens parodymus. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.90 straipsnį ir nepagrįstai konstatavo, kad buvo suklydimas. Sandorio suklydimo klausimą ieškovai iškėlė praėjus dvejiems metams po ginčijamo sandorio sudarymo. Savo suklydimą ieškovai įrodinėjo remdamiesi ne sandorio sudarymo metu, o bylos iškėlimo metu egzistuojančiomis aplinkybėmis. Teismas nepagrįstai tenkino ieškinį visa apimtimi. Nors ieškovai nurodė, kad manė dovanojantys mažesnę sklypo dalį, tačiau nepateikė jokių paaiškinimų ar dokumentų, patvirtinančių, kokią žemės sklypo dalį jie sutiko padovanoti. Jeigu ieškovai manė, kad jie padovanojo mažesnę žemės sklypo dalį žemės sklypo plane pažymėtoje B, o žemės sklypo dalies C ribų bei padovanotų pastatų apskritai neginčijo ir patvirtino, kad jie siekė šį turtą padovanoti, tuomet ieškovai turėjo pareikšti reikalavimą modifikuoti sutartį ar pripažinti ją iš dalies negaliojančia, bet ne pripažinti ją negaliojančia visa apimtimi. Teismas visiškai nepagrįstai ginčijamą sutartį pripažino negaliojančia remdamasis tuo, jog atsakovui namų valdos sklypo dalis nebuvo reikalinga. Tokia teismo išvada suklydimo fakto nepatvirtina ir su sandorio ginčijimu negali būti siejama. Iš byloje esančių žemės sklypo dalies, pažymėtos B, nuotraukų aiškiai matyti, kad žemės sklypo tarpas „tarp tvorų“ ir yra toje pačioje žemės sklypo dalyje kur yra įvažiavimas „1“. Todėl priešingai nei nustatė teismas, ieškovai suvokė, kad atsakovui padovanoja žemės sklypo dalį, kurioje įvažiavimas „1“ ir dėl šių aplinkybių jie nebuvo suklaidinti. Vien ta aplinkybė, kad ieškovai po 2 metų po sutarties sudarymo sugalvojo, kad jiems reikalingas įvažiavimas „1“ ir pageidauja juo naudotis, nėra pagrindas pripažinti sutartį negaliojančia dėl suklydimo. Teismas netinkamai išsprendė restitucijos klausimą, grąžindamas ginčo pastatus, kurių nėra ir nespręsdamas klausimo dėl atsakovo patirtų išlaidų atlyginimo. Teismas sprendimu grąžino pastatą-k. rūsį ir pastatą-sandėlį, kurie yra nugriauti. Atsakovas iš esmės pagerino jam dovanotą žemės sklypo dalį C: nugriovė apgriuvusius statinius, į šią žemės sklypo dalį atvežė 220 kubų juodžemio, t. y. patyrė išlaidų ir įdėjo daug darbo. Dovanotų žemės sklypo dalių grąžinimas ieškovams neatitinka restitucijos tikslo – grąžinti šalis į pradinę padėtį. Tokio teismo sprendimo neįmanoma įvykdyti. Be to, toks sprendimas pablogins atsakovo turtinę padėtį.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai V. V., O. L., I. O. ir Z. Ž., atstovaujami advokatės A. I., prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovei O. L. 250 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas nustatė, kad ieškovai įrodė, jog jų suklydimas pasireiškė tuo, jog tikroji jų valia buvo dovanoti atsakovui namų valdos žemės sklypo dalį žymiai mažesnę, nustatant ją konkrečioje vietoje, kuri neatitinka prie sutarties esančiame plane pažymėtos vietos, taip pat nurodė, kad jei ieškovai būtų supratę, kad pagal plane nurodytą tvarką atsakovui tenka naudotis žemės dalis, kurioje yra šiltnamis, daržas, įvažiavimas į sklypą, jie nebūtų pasirašę dovanojimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutarties. Ieškovai įrodė, kad jų suklydimą lėmė prašomos pripažinti negaliojančia sutarties dalis – žemės sklypo pasidalijimo naudojimui planas, parengtas V. K. 2014-06-03. Byloje įrodyta, kad planas parengtas nedalyvaujant sklypo savininkams – ieškovams, apie numatomą plano sudarymą, matavimus vietoje ieškovai nebuvo informuoti, nebuvo kviečiami. Šis planas ieškovams pasirašyti buvo pateiktas tik notaro biure sudarant ginčijamą sutartį. Kur faktiškai yra atsakovui padovanoto sklypo dalies ribos natūroje ieškovams nebuvo parodyta, tokie duomenys tiksliai neatskleisti ir pačiame plane. Ieškovai notaro biure planą pasirašė pasitikėję atsakovu, nenumanydami ir neįtardami atsakovo apgaulės. Ginčijamas planas neatitinka įstatymo reikalavimų. Parengtas planas yra tik schema, kurioje grafiškai pavaizduota atskirianti sklypo dalis linija, tačiau nėra aišku, kokioje konkrečioje sklypo vietoje ji eina, nėra pateikta visų tikslių išmatavimų, lokalizacija kitų objektų atžvilgiu, todėl neaišku, kaip matininkas aplamai apskaičiavo atsakovui tenkančią sklypo dalį. Toks ribos žymėjimas plane nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką neatitinka įstatymo reikalavimų užtikrinti nekilnojamojo daikto konkrečios dalies priskyrimą bendraturčiui. Skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas nesiaiškino, kokia sklypo dalis pagal šalių susitarimą turėjo būti padovanota. Teismas nustatė, kad sklypo B dalyje ta dalis, kur yra šiltnamis, daržas, įvažiavimo į sklypą dalis pagal ieškovų tikrąją valią neturėjo būti padovanota. Ginčijama sutartis, nustačius, kad ieškovai esmingai suklydo, neprivalėjo būti modifikuojama ar naikinama iš dalies. Pripažinus planą, kuris yra neatsiejama sutarties dalis, negaliojančiu, teisiškai neįmanoma įteisinti kokią tai sutarties dalį pagal negaliojantį planą, nes tokiu atveju sprendimas būtų prieštaringas. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad buvęs dar vienas – kažkoks pirmasis planas, kad vėliau jis buvo keičiamas V. V. pakeitus nuomonę. Ieškovai tokių aplinkybių nežino, nepatvirtino, jie nedalyvavo jokių planų rengime. Įvykdyti teismo sprendimą dėl restitucijos nėra jokių kliūčių. Seni statiniai sklype C jau buvo apgriuvę, dėl jų nėra ir nekilo ginčo, teismui nebuvo jokio pagrindo aiškintis jų būklės ir vertės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai valdydami asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje turtą, 2014m. liepos 11d. dovanojimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartimi atsakovui dovanojo 71/226 dalį, t. y. 0,0710 ha ( I. O. -0,0177 ha, Z. Ž. - 0,0177ha, O. L. - 0,0178 ha, V. V. – 0,0178 ha žemės sklypo, kurio plotas 0,2260 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini), pastatą – k. rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini); pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini)
16. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo dovanojimo sutartis pripažinta negaliojančia CK 1. 90 straipsnio pagrindu, nes apylinkės teismas priimdamas sprendimą netinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino bylos įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias dovanojimo panaikinimą, pakankamai motyvavo savo išvadas (CPK 270 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą sprendimą. Kolegijos vertinimu, teismo sprendimas neprieštarauja Kasacinio teismo formuojamai praktikai tokio pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, argumentais ir galutinėmis išvadomis, todėl visų jų išsamiai nekartoja.
Dėl CK 1. 90 straipsnio taikymo
18. Apeliantas apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad sudarydami žemės dalies dovanojimo sandorį ieškovai suklydo dėl pačio sandorio esmės, buvo suklaidinti atsakovo ir nesuprato sandorio pasekmių. Su tokia argumentacija teisėjų kolegija negali sutikti.
19. Dovanojimo sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis). Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tam, kad būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį.
20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad dėl to, kad dovanojimas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. dovanotojo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais dovanojimo sutartį sudaręs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. CK 1.90 straipsnis numato galimybę pripažinti sandorį negaliojančiu iš esmės suklydus. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.).
21. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.
22. Šios bylos konkrečiu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ieškovų suklydimo, jų išsamiai nekartodama. Teisėjų kolegijos nuomone, iš išnagrinėtų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, šalių išdėstytų argumentų procesiniuose dokumentuose, ieškovų ir atsakovo duotų paaiškinimų ir pateiktų įrodymų spręstina, kad žemės dovanojimo sutartis turi ieškovų valios trūkumų.
23.Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad ieškovai neturėdami pakankamos patirties žemės planų brėžinių sudarymo srityje sandorio sudarymo metu nesugebėjo tinkami įvertinti jiems pateiktų dokumentų. Byloje nepaneigta, kad tik notarų biure žemės dovanojimo sklypo planas ieškovams buvo pateiktas, todėl visiškai tikėtina, kad ieškovai negalėjo suprasti natūroje dovanojamojo dalies žemės sklypo ribos. Kaip rodo kitos bylos aplinkybės, kad su atsakovu ieškovų santykiai buvo geri, todėl ieškovai neturėjo pagrindo juo nepasitikėti. Tikėtina, kad atsakovas tuo pasinaudojo ir tik sudarant sutartį ir ją tvirtinant pas notarą buvo pateiktas žemės sklypo planas neatitinkantis tikrojo šalių susitarimo dėl žemės padovanojimo. Nustatyta, kad ir po ginčijamo sandorio sudarymo ieškovai toliau naudojosi žemės sklypo dalimi nemanydami, kad ta žemės sklypo dalis jau yra perleista. Ieškovai naudojosi šiltnamiu, daržu, įvažiavimu ir pan. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šios konstatuotos aplinkybės ir kitos kurias nustatė pirmosios instancijos teismas patvirtina, kad ieškovų valios padovanoti tokio dydžio žemės sklypą, kuris buvo perleistas nebuvo. Kolegijos nuomone, dovanojimo sutartis neatitinka vidinės dovanotojų valios ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta negaliojančia CK 1. 90 straipsnio pagrindu bei pripažinus sandorį negaliojančiu taikyta restitucija.
Dėl įrodymų vertinimo
24. Vertinant apelianto apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, jog civiliniame procese galioja rungimosi principas, kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010 ir kt.). 25. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas į aukščiau nutartyje nurodytą teisminę praktiką priimdamas skundžiamą sprendimą atsižvelgė ir nuo jos nenukrypo bei vertindamas įrodymus visumoje įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis).
26. Pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia pagrįstai pripažintas negaliojančiu ir ginčo žemės sklypo pasidalijimo naudojimui planas, pateiktas notarui, nes toks planas yra dovanojimo sandorio sudėtinė dalis ir jis be sandorio atskirai galioti negali. Visi apelianto apeliacinio skundo argumentai aptartu klausimu pripažintini nepagrįstais ir atmestini.
27. Kiti apelianto apeliaciniame skunde keliami argumentai galutiniam ginčui tarp šalių spręsti reikšmės neturi, todėl neanalizuotini.
28. Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos sprendimas paliktinas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto priteistinos ieškovei O. L. jos turėtos bylinėjimosi išlaidos ( už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) apeliacinės instancijos teisme ( CPK 93, 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo R. L. priteisti ieškovei O. L. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.