Alytaus apylinkės teismo sprendimas

71/226 dalį, t. y. 0,0710 ha žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2260 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),- Daiktą 1,

Pastatą - k. rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), -Daiktą 2,

Pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), -Daiktą 3.

Pripažinti negaliojančiu žemės sklypo (projektinis Nr. 427-1, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas-0,2260 ha) pasidalijimo naudojimui planą, duotą pristatyti notarų biurui, parengtą 2014-06-03 projekto autoriaus V. K..

2. Panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl R. L. nuosavybės teisių įregistravimo į turtą 71/226 dalį, t. y. 0,0710 ha žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2260 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),- Daiktą 1,

pastatą-k. rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), -Daiktą 2,

pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), -Daiktą 3,

bei šį turtą grąžinti V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) I. O., a. k. (duomenys neskelbtini) Z. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn (bendrosios dalinės nuosavybės teise).

3. Priteisti iš atsakovo ieškovams bylinėjimosi išlaidas

Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), ieškovams (kurie yra giminaičiai-seserys ir brolis) bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso sodyba – žemės sklypas (bendras plotas 0,2260 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastatai. Nuosavybės teisės patvirtinamos pateiktu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu.

2014 m. liepos 11 d. ieškovai padovanojo atsakovui – ieškovės O. L. sūnui, R. L., dalį nurodyto turto, tai: 71/226 dalį, t. y. 0,0710 ha žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2260 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - Daiktą 1, pastatą - k. rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - Daiktą 2, pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - Daiktą 3 esančius (duomenys neskelbtini). Dovanojimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartis patvirtinta Varėnos 1-ojo notaro biure notaro Raimundo Miknevičiaus.

Sudarant sutartį - dėl atsakovo apgaulės - nesąžiningų veiksmų, t. y. pateikus notarui tvirtinti žemės sklypo planą, kuriame atsakovui buvo nurodyta didesnė sklypo dalis, nei jie buvo sutarę dovanoti ir ieškovams esmingai suklydus - atsakovui buvo padovanota daugiau žemės nei buvo sutarta, todėl sutartis neatitinka ieškovų tikrųjų ketinimų ir pripažintina negaliojančia, kaip sandoris sudarytas dėl suklydimo (Civilinio kodekso 1.90 str.).

Po sutarties sudarymo 2015 m. rudenį atsakovas pradėjo veikti prieš ieškovus, t. y. apdovanotasis pradėjo atlikinėti prieš dovanotojus tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Tai sudaro pagrindą panaikinti dovanojimą CK 6.472 str. 1 d. pagrindu.

Ieškinyje nurodyta sutartis buvo sudaryta atsakovo R. L., kuris yra ieškovės O. L. sūnus, prašymu ir iniciatyva. R. L. prie ieškovų sodybos yra įsigijęs žemės, todėl paprašė ieškovų perleisti jam dalį jų namų valdos sklypo. Susitarė, kad ieškovai padovanos R. L. namų valdos sklypo dalį, plane, pridėtame prie dovanojimo sutarties, pažymėtą raide C ir dalį sklypo, pažymėto raide B. Dėl dovanojamos sklypo dalies buvo tartasi ne pagal planą (kurį ieškovai pamatė tik pas notarą pasirašant sutartį), o aptariant sklypą natūroje pagal esamus objektus, tai – tvorą, medį ir pan. Dokumentus dėl sutarties sudarymo tvarkė atsakovas.

2015 m. rudenį paaiškėjo, kad pasirašant minėtą sutartį, ieškovai buvo esmingai suklaidinti dėl dovanojamo sklypo dalies dydžio. Sudarant dovanojamos sklypo dalies planą, nei matininko, nei atsakovo ieškovai nebuvo informuoti ir nebuvo pakviesti atliekant matavimus. Atlikus matavimus, ribos natūroje, sklypo dalyje (pagal planą dalyje B) nebuvo pažymėtos.

Ieškovų įsitikinimu dėl R. L. apgaulės – neteisingai sudarius dovanojamo žemės sklypo planą, ir ieškovams esmingai suklydus dėl dovanojamo dalyko, atsakovui buvo padovanota daugiau žemės sklypo dalyje, pažymėtoje raide B, nei buvo sutarta iš tikrųjų. Taip R. L. įgijęs nuosavybės teisę į dalį ieškovų namų valdos žemės sklypo, įgijo teisę disponuoti ta dalimi žemės, kurios ieškovai neketino jam perleisti ir nesuprato, kad jam atiteko didesnis sklypas nei buvo sutarę.

Pagal minėta sutartimi nustatytą naudojimosi tvarką R. L. atiteko ieškovų šiltnamis ir daržas, esantys sklypo dalyje, pažymėtoje B raide, beje, plane nebuvo pažymėta, kur yra objektai - šiltnamis, daržas, tvoros (esančios ir namų valdos sklype) ir tai įtakojo ieškovų suklydimą. Dėl sutarties pasirašymo atsakovas ieškovus telefonu pakvietė į notaro biurą, kur jiems buvo parodyta, kur jie turi pasirašyti, tame tarpe ir plane, kurio esmės jiems niekas nepaaiškino, ieškovai patys specialių žinių - išprusimo dėl tokių dokumentų esmės neturi, planą matė tik epizodiškai pasirašydami. Atsakovas sutartį pasirašė per atstovą, todėl būnant pas notarą nebuvo galimybės pasitikslinti dėl dovanojimo dalyko. Po sutarties pasirašymo ieškovai, neįtardami, kad R. L. perėjo jų šiltnamis ir daržas, toliau jais naudojosi. 2015 m. sodino šiltnamyje daržoves, įrengė vartelius tvoroje prie daržo, kad patogiau būtų laistyti. R. L. matė šiuos veiksmus, bet iki 2015 m. rudens nieko nesakė.

2015 m. rudenį R. L. pradėjo reikalauti, kad ieškovai perleistų jam pirtį, du žemės sklypus prie Ūlos, ieškovams atsisakius, pradėjo grasinti ir pasakė, kad jam namų valdoje priklauso daugiau žemės, nei ieškovams, kad šiltnamiu daugiau jie nesinaudos. Tuomet ir paaiškėjo, kad pasirašant minėtą dovanojimo sutartį, ieškovai buvo suklaidinti. Atsakovas R. L. yra artimas ieškovams giminaitis, ieškovės O. L. sūnus, pasirašydami dovanojimo sutartį, kuri buvo sudaryta atsakovo iniciatyva, patikėjo žodiniu susitarimu, kad perleidžia jam tik dalį ,,B“ raide pažymėto sklypo, kurios jis prašė (tai turėjo sudaryti apie pusę perleistos dalies), ieškovai niekaip negalėjo ir neturėjo pagrindo įtarti, kad atsakovas, pasikvietęs matininką, atsimatavo daugiau sklypo nei buvo sutarta. Iki sutarties sudarymo jų santykiai buvo labai geri, šeimyniški, jie bendravo, ieškovai dar perleido atsakovui miško, neprieštaravo, kad jis išpjovė medžių daugiau nei buvo nurodyta leidime, parašė atsakovo naudai raštus, kad neturi jam dėl to pretenzijų.

Neperleidus atsakovui pirties bei sklypų prie upės, jis pradėjo prieš ieškovus veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Grąsino fiziniu susidorojimu, pareiškęs: “aš jus pakasiu svetimom rankom“ - tai pasakė ieškovei I. O. ir ieškovo V. V. sugyventinei E. M. 2016 m. vasario mėn.

Atsakovas išpurškė chemikalais šiltnamio žemę (dabar ten nieko negalima auginti), uogakrūmius, kurie išdžiūvo, tai patvirtinta pateiktomis fotonuotraukomis, patvirtintomis seniūno. Kad atsakovas chemikalais purškė sklypą matė Valdas V., iš dalies tai patvirtino ir pats atsakovas.

Iškilo grėsmė, kad ieškovai neteks į sklypą įvažiavimo, nes pagrindinis įvažiavimo kelias į sodybą yra atsakovo žinioje, o susitarti su juo gražiuoju nėra galimybės. Kitas įvažiavimas nėra įteisintas planuose ir, kaip paaiškėjo, atsidūręs atsakovui išnuomotoje žemėje.

Atsakovas bando sukiršinti ieškovus tarpusavyje, skleisdamas įvairius prasimanymus. Slaptai padaręs tėvų pokalbių garso įrašus duoda jų klausyti kitiems asmenims: E. M. davė diską pasakęs, kad įrašęs O. L. pokalbį, kaimynei A. Z..

2015 m. rudenį R. L. pareiškė ieškovams, kaip jie patvirtino, kad jie paskutinį kartą valgo obuolius iš sodo. Paaiškėjo, kad jis perėmė iš kaimynės sodą, kuris pagal susitarimą visą laiką faktiškai priklausė ieškovams, nors pagal dokumentus (apsikeitus sklypais) priklausė kaimynams. Vykstant teismo procesui, atsakovas nugenėjo visas obelis, praktiškai sunaikino sodą.

Ieškovai tvirtina, kad sudarė sandorį iš esmės suklydę, darydami prielaidą, kad atsakovui dovanoja tokio dydžio namų valdos sklypo dalį, dėl kurios buvo visi susitarę žodžiu. Sklypo dalies, kurioje yra šiltnamis, daržas ir įvažiavimas į sklypą ieškovai neketino dovanoti ir buvo įsitikinę, kad šios dalies neperleido. Taigi, nagrinėjamu atveju suklysta buvo dėl sandorio dalyko. Sudarydami sandorį ieškovai – pagyvenę žmonės, neturi išprusimo, specialių žinių ir įgūdžių skaityti brėžinius, planus, objektyviai negalėjo suprasti visos esmės epizodiškai tik pas notarą pateikto dovanojamo žemės sklypo plano, suprasti, kur yra natūroje dovanojamos sklypo dalies ribos. Kadangi sandoris buvo labai artimo giminaičio naudai, su juo nebuvo konfliktų, atvirkščiai, santykiai buvo labai geri, jiems nebuvo pagrindo nepasitikėti. Iki sutarties buvę tarpusavio santykiai leido besąlygiškai pasitikėti atsakovu. Jis demonstravo dėmesį ir rūpestį giminaičiais. Atsakovas buvo parūpinęs už atlygį I. O. kilnojamą namelį, savo broliui paskolinęs pinigų (skola grąžinta). Pas I. O. Kaune apsistodavo atsakovo sugyventinė N. K., vykdavusi į Kauną studijuoti. Ieškovė O. L. yra atsakovo motina, paprastai tokiais atvejais, jei santykiai neblogi, kaip šiuo atveju, joks protingas, atsakingas, atidus žmogus netikrintų savo pilnamečio, patyrusio vaiko parengtų dokumentų - žemės sklypo plano, pasitelkdamas specialistus.

Prašomos pripažinti negaliojančia sutarties neatskiriama dalis yra žemės sklypo (projektinis Nr. 427-1, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 0,2260 ha) pasidalijimo naudojimui planas, parengtas V. K. 2014-06-03, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų.

Pagrindiniai reikalavimai žemės planams išdėstyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (patvirtinti LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakyme Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“. Kad šiuose teisės aktuose išdėstyti reikalavimai žemės planams pagal analogiją taikytini ir nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką tarp bendraturčių patvirtinta teismų praktika. Konkrečiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003 pasisakyta, kad „Nustatant naudojimosi tvarką tarp bendraturčių, faktiškai įvyksta sklypo atidalijimas. Todėl pagal analogiją, sudarant ir patvirtinant taikos sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, prie šios sutarties parengtam planui taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir atidalijimo atveju. Nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, kiekvienam bendraturčiui tenkanti dalis turi būti aiškiai atribota.“ Minėta LAT nutartimi sklypo planas pagal kurį sklypo dalių ribų buvimo vietos negalima nustatyti buvo pripažintas neatitinkančiu įstatymo reikalavimų.

Kitas teisinis pagrindas, nurodytas ieškinyje, numatytas CK 6.472 straipsnio nuostatose, kurios reglamentuoja dovanojimo panaikinimą. Minėtos normos (CK 6.472) pirmoji dalis numato, kad Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

Ieškinyje nurodoma, kad anksčiau minėti atsakovo veiksmai prieš dovanotojus – grąsinimai, pokalbių įrašinėjimai, siekis nuteikti ieškovus vienus prieš kitus, psichologinis spaudimas, kad perleistų jam kitą turtą, atkaklūs net rašytiniai siūlymai mainyti nelygiavertį turtą, turto reikalavimas pasinaudojant kitų asmenų vardu (B. Č., byloje pateikti apie tai dokumentai), ieškovų tėvo sodinto sodo, kuriuo visą laiką nepertraukiamai naudojosi ieškovai (kaime pagal papročius pirmiausia laikomasi žodinio susitarimo, nuosavybės perleidimas keitimu buvo tik formalus), perėmimas ir sunaikinimas, ir pan. yra akivaizdžiai neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Apie tuos veiksmus ieškovai sužinojo 2015 m. rudenį, todėl terminas kreiptis į teismą dėl sutarties naikinimo CK 6.472 str. pagrindu nepraleistas.

2014 metų balandžio mėnesį atsakovas nurodė nupirkęs iš kaimyno B. Č. svirną su dviem arais žemė sklypo, norėjo statyti namą. Kadangi įgytas žemės sklypas buvo per mažas, tai prašė giminaičių, kad leistų jam daryti pravažiavimą ir padidinti žemės sklypą, nes kitaip nebūtų gavęs leidimo namo statybai. Atsakovas nurodė, kad tuomet visi ieškovai sutiko ir sutarė jam padovanoti žemės plotą, kuris naudojimosi žemės sklypo plane pažymėtas raide ,,B“. Koks žemės sklypo plotas ir kokiose ribose perleistas, jau derybų metu visiems buvo aišku, ne kartą apie tai buvo kalbėta ir suderinta. Ieškovai žinojo jam perleidžiamo sklypo ribas. Atsakovas nurodė, kad matininkui V. K. atvykus matuoti sklypo, visi ieškovai buvo pavėsinėje, jis juos kvietė, tačiau jie sakė viską matantys. Nurodė, kad močiutė S. V., būdama gyva, siūlė jam padovanoti malkinę, todėl sudarant sutartį buvo įtrauktas ir papildomas žemės plotas, kuris plane pažymėtas raide ,,C“. Naudojimosi žemės sklypu planas buvo parengtas 2014-06-03, plane ryškiai geltona spalva buvo pažymėtos perleidžiamo sklypo ribos. Planą visi pasirašė, aiškiai matydami perleidžiamo sklypo ribas. Nurodė, kad ieškovai dar yra pakankamai jauni, neturintys sveikatos problemų, regėjimo sutrikimų, todėl jie negali teigti, kad nesuprato kokias dalis perleidžia. Mano, kad ieškovų nepasitenkinimas atsirado dėl jo motinos įtakos bei dėl to, kad jis pradėjo prašyti perleisti pirtį. Toks susitarimas dėl pirties jau buvo padarytas anksčiau: ½ pirties atsakovui perleis ieškovai, o kitą ½ - atsakovas galės pirkti iš B. Č.. Tačiau O. L. per šį laiką sutvarkė taip, kad B. Č. atsisakė pirties, ir tuomet pirtį įregistravo senelio P. V. vardu. Atsakovas nurodė, kad sandorį siekiama panaikinti dėl ieškovų turtinių interesų, nes jiems nenaudinga turėti dar vieną bendraturtį.

Prašo jų ieškinį atmesti, priteisti jam bylinėjimosi ir kelionių išlaidas.

Ieškovai ginčija 2014-07-11 dovanojimo sutartį visoje apimtyje dėl 71/226 dalių, t. y. 0,0710 žemės sklypo, kurio bendras plotas 02260 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir dviejų pastatų: rūsio ir sandėlio padovanojimo ir dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo (1 t., b. l. 14-25), sudarytos tarp šalių, nurodydami, kad jie tokį sandorį sudarė suklaidinti atsakovo. Taip pat prašo pripažinti negaliojančiu žemės sklypo pasidalijimo naudojimui planą, parengtą 2014-06-03 V. K., nurodydami, kad rengiant planą nesilaikyta teisės aktų reikalavimų, jis nepatvirtintas nacionalinės žemės tarnybos atstovo, todėl juo negali būti vadovaujamasi (1 t., b. l. 76). Taip pat prašoma panaikinti šio sandorio registravimą nekilnojamojo turto registre.

Sutartį dėl dovanojimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ieškovai ginčija CK 1.90 str. pagrindu (kaip sudarytą dėl suklydimo).

Civilinio kodekso 1.5 str. 1 d. numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės nurodytais veiksmais pažeidė šiuos pagrindinius civilinių teisinių santykių principus, tuo pačiu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnio nuostatą, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, kas sudaro pagrindą ieškovams kreiptis teisminės gynybos – CPK 5 str. 1 d.

Civilinio kodekso 1. 90 str. nuostatos numato, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį (1 d.), suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (2 d.). Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog ieškovai sudarė sandorį iš esmės suklydę, darydami prielaidą, kad atsakovui dovanoja tokio dydžio namų valdos sklypo dalį, dėl kurios buvo visi susitarę žodžiu. Ieškovai nurodė, kad jie sutarė padovanoti ,,B“ dalyje mažesnę dalį žemės, t. y. šiltnamis, įvažiavimas į namų valdą, turėjo likti ieškovų dalyje. Šias aplinkybes ieškovai sužinojo vėliau, kai R. L. 2015 metais toje teritorijoje viską nupurškė ir pasakė, daugiau nesinaudosite šiltnamiu. Tik tada ieškovai tvirtina supratę, jog jie buvo apgauti ir perleido daugiau, nei ketino. Ieškovė Z. Ž. nurodė, kad ji pati kaime retai lankosi ir būna, tačiau susitarimas buvo toks, kad perleidžia žemės plotelį tarp daržo, šiltnamio ir kaimynų tvorų. Ieškovai nurodė, kad juos suklaidino tai, kad plane nebuvo pažymėti jokie objektai, nei šiltnamis nei tvoros, todėl jie ir suklydo pasirašydami sandorį. Šalys taip pat paaiškino, kad taip perleidus 2 sklypus, plane pažymėtus raidėmis ,,B“ ir ,,C“, ieškovai lieka be įvažiavimo į sklypą. Posėdžio metu buvo nustatyta, jog į sklypą yra du įvažiavimai: ties raide ,,R“ ir ties skaičiumi ,,1“ (1 t., b. l. 76, 77). Ieškovai tvirtina, kad jie lieka be įvažiavimo, nes atsakovas ties raide ,,R” išsinuomojo iš valstybės žemės sklypą ir jiems bus apsunkinta galimybė naudotis šiuo įvažiavimu. Be to, šis įvažiavimas yra siauras ir žiemą juo sunku naudotis. Kitas įvažiavimas, esantis prie skaičiaus ,,1“ atiteko atsakovui, sudarius dovanojimo ir naudojimosi tvarkos sutartį. Pagal namų valdos planą sklype yra tik vienas įvažiavimas, po sutarties jis atsidūrė atsakovo žinioje. Kito įvažiavimo oficialiai nėra, prie antrojo įvažiavimo žemę iš valstybės išsinuomavęs atsakovas, taigi iš tikrųjų jis turi galimybę neleisti ieškovams naudotis įvažiavimais. Nurodytos aplinkybės patvirtintos ne tik ieškovo V. V. aiškinimu, bet ir byloje esančiais dokumentais. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovai sudarydami sandorį buvo suklaidinti, nes jeigu jie nebuvo suklaidinti, tai jie sudarė sau nenaudingą sandorį, t. y. veikė prieš save, suvokdami, kad nebeturės įvažiavimo į savo sklypą.

Pagal CK 1.90 str. sandorį galima pripažinti negaliojančiu tik tuo atveju, jei konstatuotas suklydimo faktas ir įvertinta ar suklydimas buvo esminis dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų ir kt.

Vertinant ar ieškovai suklydo, taikytinas protingumo kriterijus, ieškovo elgesį vertinant kaip apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis. Protingumo kriterijus reiškia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais ir prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Pripažintina, kad ieškovai suklydo iš esmės, pasirašydami dovanojimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartį ir prie jos pridėtą naudojimosi žemės sklypo dalimi planą, manė, kad padovanojo žemės mažiau. Čia vertintinos sandorio sudarymo aplinkybės, šalių tarpusavio santykiai, šalių amžius, sveikatos būklė, išsimokslinimas ir kt.

Sudarydami sandorį ieškovai – pagyvenę žmonės (gimę atitinkamai (duomenys neskelbtini)), būdami tik vidurinio išsilavinimo, po mokyklos dirbantys darbus, nesusijusius su dokumentų tvarkymu (I. O. (duomenys neskelbtini), O. L. pagalbinė darbuotoja – (duomenys neskelbtini), Z. Ž. (duomenys neskelbtini), V. V. – (duomenys neskelbtini)), nesugebėjo tinkamai įvertinti jiems pateiktų dokumentų. Ieškovai neturi išprusimo, specialių žinių ir įgūdžių skaityti brėžinius, planus, todėl objektyviai jie negalėjo suprasti sudaromo sandorio esmės. Tik notaro biure pamatę dovanojamo žemės sklypo planą, jie negalėjo suprasti, kur yra natūroje dovanojamos sklypo dalies ribos. Kadangi sandoris buvo labai artimo giminaičio naudai, su kuriuo tuo metu santykiai buvo labai geri, jiems nebuvo pagrindo juo nepasitikėti ir abejoti. Iki sutarties buvę tarpusavio santykiai leido besąlygiškai pasitikėti atsakovu. Jis demonstravo dėmesį ir rūpestį giminaičiais. Atsakovas buvo parūpinęs už atlygį I. O. kilnojamą namelį, savo broliui paskolinęs pinigų (skola grąžinta). Pas I. O. Kaune apsistodavo atsakovo sugyventinė N. K., vykdavusi į Kauną studijuoti. Ieškovė O. L. yra atsakovo motina. Įprastai tokiais atvejais, jei sandoris vyksta tarp šeimos narių ir jų santykiai yra geri, kaip šiuo atveju buvo, nėra būdinga kitai pusei, kuri nebuvo tokia aktyvi dokumentų tvarkyme, atidus dokumentų tikrinimas. Esant pasitikėjimui net ir protingas bei atsakingas žmogus netikrintų savo pilnamečio vaiko, patyrusio rengiant dokumentus, - žemės sklypo plano. Atsakovas, pasinaudojo šiomis aplinkybėmis ir tvirtinant sutartį, pateikė planą, neatitinkantį tikrojo susitarimo. Ieškovai neturi jokios žymios patirties dėl sandorių, kurių dalis yra žemės planai, sudarymo. Kaip jie patvirtino teisme, anksčiau jie perleido vieną sklypą, tačiau tuomet perleido visą sklypą ir jokio plano nereikėjo daryti.

Sklypų dovanojimo sutartis buvo pasirašyta 2014 metų vasarą, tačiau ieškovai ir toliau naudojosi savo dalimi kaip ir anksčiau, t. y. jie sodino šiltnamyje daržoves, toje sklypo dalyje šienavo žolę. Taip sklypu naudojosi ir 2015 metais ir atsakovas nereiškė jokių pretenzijų. 2016 metų vasario mėnesį atsakovas R. L. pradėjo reikalauti perleisti jam ir pirtį, o kai buvo atsisakyta tą padaryti, tuomet jis pasakė, kad jam namų valdoje žemės priklauso daugiau, nei ieškovams ir kad šiltnamiu daugiau nesinaudosite. Po šio konflikto ieškovams pasikreipus į advokatą ir paaiškėjo, kad jie perleido žemės daugiau nei norėjo perleisti. Teismui pateiktas šis dokumentas su priedais, kur atsakovas siūlo perleisti jam du sklypus (prie Ūlos, vienas 0,3700 ha, kitas – 0,2900 ha), I/2 pirties mainais į 0,0900 ha sklypą (kur buvo ieškovų sodas) ir į dalį to namų valdos žemės sklypo, kuri atitekusi atsakovui pagal ginčijamą sutartį (1 t., b. l. 34).

Kaip nurodė, ieškovai, kad nors statiniai namų valdos sklypo, pažymėto raide ,,C“ šiuo metu jau neišlikę, tačiau jie jokių pretenzijų dėl to atsakovui nereiškia, tik prašo grąžinti jiems atgal žemės sklypą, nes jie buvo suklaidinti atsakovo.

Ieškovai prašo sandorį naikinti ir kitu pagrindu, jog atsakovo atlikti veiksmai prieš ieškovus yra neabejotinai smerktini geros moralės požiūriu ir todėl sandoris turi būti naikinamas ir šiuo pagrindu.

Ieškovai nurodė ir posėdžio metu tvirtino, jog atsakovas įrašinėjo tėvų pokalbius jiems apie tai nieko nesakęs, vėliau siūlė tuos pokalbius pasiklausyti kitiems asmenims, grasino fiziniu susidorojimu, pasakydamas :,,aš jus svetimom rankom pakasiu“, išpurškė chemikalais uogakrūmius ir šiltnamio žemę, grasina, kad nuteiks kaimynus ir pan. Ieškovai nurodo, kad tokie atsakovo veiksmai kelia jiems įtampą, grėsmę ir jie negali normaliomis sąlygomis naudotis savo nuosavybe.