- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-01
- Bylos Nr.
- e2S-1085-886/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12408-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta iš dalies ir klausimas perduotas nagrinėti I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Vilniaus taupomoji kasa, EDS Invest, HC Betonas, Swedbank, Lietruvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas, Lietuvos valstybė atstovaujama Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties fizinių asmenų G. P. ir V. P. bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2FB-1208-1126/2022, iškelta pareiškėjams G. P. ir V. P. bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „VRBV“ (toliau – ir nemokumo administratorė).
2. Nemokumo administratorė 2022 m. gegužės 6 d. prašymu (DOK-60339) prašė patvirtinti kreditorių reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi nemokumo administratorės prašymą tenkino, patvirtino bankrutuojančių asmenų G. P. ir V. P. kreditorius ir jų finansinius reikalavimus: UAB „EDS INVEST“ 202 521,04 Eur (įkeitimu ir hipoteka užtikrintas kreditorinis reikalavimas), antros eilės kreditorių – E. K. 77 010,77 Eur, UAB „HC Betonas“ 620,77 Eur, T. B. 179 076,24 Eur, A. A. 85 675,14 Eur, T. B. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) teisių ir pareigų perėmėjų Valstybės įmonės Turto banko (toliau – ir Turto bankas), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) (toliau – ir teisių ir pareigų perėmėjai) – 78 492,24 Eur reikalavimus.
4. Teismas nustatė, kad per teismo nutartimi nustatytą terminą G. P. ir V. P. finansinius reikalavimus pareiškė šie kreditoriai: UAB „EDS INVEST“ – 202 521,04 Eur, E. K. – 77 010,77 Eur, UAB „HC Betonas“ – 620,77 Eur, T. B. – 179 076,24 Eur, A. A. – 85 675,14 Eur, T. B. teisių ir pareigų perėmėjai – 78 492,24 Eur. Nemokumo administratorė pripažino teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus, todėl teismas juos patvirtino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
5. Apeliantė UAB „EDS INVEST“ (toliau – ir apeliantė) 2022 m. gegužės 23 d. atskiruoju skundu (DOK-69343) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties dalį, kuria patvirtint T. B., A. A., T. B. (gimusio (duomenys neskelbtini)) teisių ir pareigų perėmėjų finansiniai reikalavimai, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; taikyti ieškinio senatį T. B., A. A., T. B. (gimusio (duomenys neskelbtini)) teisių ir pareigų perėmėjų reiškiamiems finansiniams reikalavimams; priteisti apeliantei iš T. B., A. A., T. B. (gimusio (duomenys neskelbtini)) teisių ir pareigų perėmėjų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nebuvo pagrindo pripažinti, jog nemokumo administratorės nurodyti A. A., T. B. ir T. B. teisių ir pareigų perėmėjų kreditoriniai reikalavimai yra pagrįsti. Šie reikalavimai kildinami iš paskolos sutarčių kopijų, ir pakankamai ir objektyviai neįrodo, kad jie yra pagrįsti ir realūs. Be to, dalis paaiškėjusių aplinkybių kelia pagrįstų abejonių dėl šių reikalavimų realumo ir pagrįstumo, tai sudaro pagrindą byloje detaliai įvertinti šių kreditorių reikalavimų susidarymo aplinkybes.
1.2. A. A. kreditorinis reikalavimas yra kildinamas iš dviejų paskolos sutarčių kopijų: 1) A. A. ir V. P. 2012 m. sausio 7 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 12-01-07, kuria A. A. paskolino V. P. 2 962 Eur (100 000 Lt) paskolos sumą, skolos grąžinimo terminas - 2013 m. sausio 7 d., numatant 0,02 proc. dydžio delspinigius; 2) M. S. ir V. P. 2013 m. rugsėjo 25 d. sudarytos paskolos sutarties, kuria M. S. paskolino V. P. 28 962 Eur (100 000 Lt) paskolos sumą, skolos grąžinimo terminas – trys mėnesiai, skolą grąžinant dalimis 2014 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. rugsėjo 23 d. ir 2016 m. rugsėjo 23 d. Paskolos sutartyje numatyta, jog už paskolą mokamos 11 proc. dydžio pelno palūkanos. Kartu su kreditoriniu reikalavimu A. A. pateikė 2022 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp A. A. ir M. S., kopiją, pagal kurią M. S. perleidžia A. A. visas reikalavimo teises pagal įsiteisėjusį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2FB-1208-1126/2022. Minėtoje byloje nebuvo patvirtinti jokie įsiteisėję M. S. turimi/turėti reikalavimai, todėl apskritai sunku spręsti, kokias konkrečias reikalavimo teises M. S. perleido A. A.. Kartu su kreditoriniu reikalavimu A. A. nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog atsiskaitė pagal 2022 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kas vadovaujantis reikalavimo perleidimo sutarties 3.1 punkto pagrindu įrodytų, jog A. A. apskritai neįgijo reikalavimo teises iš M. S.. Be to, nepateikta jokių rašytinių įrodymų, jog A. A. įvykdė CK 6.109 straipsnio 1 dalies imperatyvą, todėl negali prieš trečiuosius asmenis remtis reikalavimo perleidimo faktu, jog jis iš tiesų yra įgijęs reikalavimo teisę į pareiškėjus.
1.3. Kaip matyti iš A. A. kreditorinio reikalavimo, šį reikalavimą pagal reikalavimo perleidimo sutartį sudaro 28 962 Eur skola (negrąžinta paskolos suma) ir 26 708,51 Eur palūkanos. Atsižvelgiant į tai, kad prievolės pagal 2013 m. rugsėjo 25 d. paskolos sutartį galutinis terminas suėjo 2016 m. rugsėjo 23 d., pagal CK 1.125 straipsnio 10 dalį A. A. galėjo reikalauti palūkanų už ne ilgesnį kaip 5 metų terminą ir ne didesnio kaip 5 proc. dydžio. Be to, kartu su A. A. kreditoriniu reikalavimu nepateikta jokių suvestinių dėl delspinigių ir palūkanų paskaičiavimo, dėl ko nebuvo teisinio pagrindo nutartimi vertinti, jog reikalavimas yra pagrįstas, ir jį patvirtinti.
1.4. T. B. kreditorinis reikalavimas yra kildinamas iš trijų paskolos sutarčių: 1) T. B. ir V. P. 2012 m. rugsėjo 20 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 12-09-20, kuria T. B. paskolino V. P. 28 962 Eur (100 000 Lt) paskolos sumą, skolos grąžinimo terminas – 2017 m. rugsėjo 20 d., numatant 14 proc. dydžio metines pelno palūkanas; 2) T. B. ir V. P. 2013 m. vasario 12 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 13-02-12, kuria T. B. paskolino V. P. 28 962 Eur (100 000 Lt) paskolos sumą, skolos grąžinimo terminas – 2017 m. rugsėjo 20 d., numatant 14 proc. dydžio metines pelno palūkanas; 3) T. B. ir V. P. 2014 m. gruodžio 14 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 14-05-14, kuria T. B. paskolino V. P. 21 721,50 Eur (75 000 Lt) paskolos sumą, skolos grąžinimo terminas – 2017 m. rugsėjo 20 d., numatant 14 proc. dydžio metines pelno palūkanas. Šiose trijose paskolos sutartyse yra įrašyta, jog atitinkamą paskolos sutartį taip pat sudarė (pasirašė) G. P., tačiau ji paskolos sutartyse nepasirašė (nėra jos parašo ir rekvizitų, taip pat jos patvirtinimo, kad ji atitinkamas paskolos sumas gavo), todėl pinigai pagal nurodytas paskolos sutartis galėjo būti skolinami tik V. P..
1.5. T. B. kreditorinį reikalavimą sudaro 79 645,50 Eur skolos (negrąžinta paskola) ir 99 430,74 Eur palūkanų. Atsižvelgiant į tai, jog prievolių pagal visas 3 paskolos sutartis galutinis terminas suėjo 2017 m. rugsėjo 20 d., pagal CK 1.125 straipsnio 10 dalį T. B. galėjo reikalauti palūkanų ne už ilgesnį kaip 5 metų terminą – 14 proc. dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. ir 5 proc. dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2022 m. kovo 22 d. Kartu su T. B. kreditoriniu reikalavimu nėra pateikta jokių suvestinių dėl delspinigių ir palūkanų paskaičiavimo, dėl ko nebuvo teisinio pagrindo nutartimi vertinti, jog atitinkamas reikalavimas yra pagrįstas ir jį patvirtinti.
1.6. T. B. kreditorinis reikalavimas yra kildinamas iš 2014 m. balandžio 29 d. paskolos sutarties Nr. 1, sudarytos V. P., G. P. ir T. B., kuria T. B. paskolino V. P. ir G. P. 40 546,80 Eur (140 000 Lt) paskolos sumą, skolos grąžinimo terminas – 2015 m. gegužės 29 d., už termino praleidimą numatant 0,05 proc. dydžio kompensacines palūkanas, kas faktiškai yra delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1-3 dalys). Bankrutuojantys fiziniai asmenys V. P. ir G. P. nė karto nemokėjo T. B. nei palūkanų, nei grąžino paskolos, nors paskolos grąžinimo terminas baigėsi 2015 m. gegužės 29 d. T. B. nevykdė išieškojimo iš jų, tą pagrindžia fizinio asmens bankroto bylos duomenys ir Turto areštų registro duomenys. Buvo patvirtinta 40 546,80 Eur skola ir 37 945,44 Eur palūkanos/delspinigiai. Atsižvelgiant į paskolos sutarties 7 punkto nuostatą, tai faktiškai yra ne palūkanos, o delspinigiai (žr. CK 6.71 str. 1-3 d.), todėl jų bendra suma galėjo viršyti 3 649,21 Eur, tačiau teismas skundžiama nutartimi patvirtino 37 945,44 Eur. Be to, nebuvo pateiktos suvestinės dėl delspinigių/palūkanų paskaičiavimo, dėl ko nebuvo jokio teisinio pagrindo nutartimi vertinti, jog atitinkamas reikalavimas yra pagrįstas ir jį patvirtinti.
1.7. Nutartimi teismas patvirtino T. B. teisių ir pareigų perėmėjų finansinį reikalavimą, nors dėl jo patvirtinimo atitinkami asmenys nesikreipė, finansinio reikalavimo pagrįstumo įrodymų nepateikė ir kreditorinio reikalavimo nepagrindė. T. B. mirė (duomenys neskelbtini), o iki šios dienos nėra T. B. teisių ir pareigų perėmėjų - įpėdinių, kurie būtų perėmę mirusio asmens teises ir pareigas pagal CK 5 knygos nuostatas. Pažymėtina, kad tokiais asmenimis nėra nei VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), nei VMI. Pagal byloje esančius Testamento registro duomenis matyti, jog iki šios dienos mirusio asmens teisių ir pareigų niekas nepaveldėjo. Taigi ginčijamos nutarties priėmimo metu nebuvo jokių mirusio asmens įpėdinių, galinčių veikti T. B. vardu (CK 5.1 straipsnio 1 dalis), teikti kreditorinį reikalavimą, įrodinėti kreditorinio reikalavimo dydį.
1.8. Nacionalinės žemės tarnyba į bankroto bylą pateikė duomenis, jog Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2YT-904-1162/2022 dėl praleisto termino atnaujinimo palikimui atsisakyti ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, kurioje pašoma atnaujinti pareiškėjai N. V., įstatymo nustatytą terminą atsisakyti nepilnamečio vaiko A. B. vardu priimti palikimą, atsiradusį po tėvo T. B. mirties, ir išduoti pareiškėjai N. V. leidimą atsisakyti nepilnamečio vaiko A. B. vardu priimti palikimą, atsiradusį po tėvo T. B. mirties. Be to, NŽT pateikė duomenis, jog civilinėje byloje Nr. e2YT-904-1162/2022 pateikti duomenys, kad į Kauno miesto 6-ąjį notarų biurą dėl T. B. turto paveldėjimo, kreipėsi T. B. sesuo N. G..
1.9. A. A., T. B., T. B. kreditoriniai reikalavimai pateikti praleidus ieškinio senaties terminą, todėl reikalavimai negali būti patvirtinti pareiškėjų V. P. ir G. P. fizinio asmens bankroto byloje.
1.10. Nutartimi tvirtinant V. P. ir G. P. kreditorius ir jų reikalavimus, nepagrįstai nebuvo išskirtos V. P. ir G. P. asmeninės prievolės, nes pagal byloje esančius objektyvius rašytinius įrodymus matyti, jog dalis prievolių yra asmeninės pareiškėjo V. P. prievolės, už kurias G. P. nėra atsakinga.
1.11. Kartu atskiruoju skundu apeliantė teikia rašytinius įrodymus, kuriais įrodinėja atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su abejonėmis dėl kreditorių T. B., A. A. ir T. B. finansinių reikalavimų (ne)pagrįstumo (kad šiems kreditoriams paskolinus lėšas grynaisiais, bankrutuojantys asmenys neįgijo vertingo registruotino turto, jog atitinkami kreditoriai neužsitikrino savo reikalavimo teisių įprastomis užtikrinimo priemonėmis, jog atitinkami kreditoriai nevykdė išieškojimo iš bankrutuojančių asmenų turto, jog vienas iš ginčijamų kreditorių yra artimai susijęs su pareiškėjais per sūnų ir t.t.). Šie rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, nes yra tiesiogiai susijęs su ginčo klausimo išsprendimu, atitinkamais rašytiniais įrodymais apeliantė įrodinėja faktines aplinkybes, sudarančias atskirojo skundo pagrindą.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. birželio 7 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą (DOK-76578) prašo atskirąjį skundą atmesti, kaip pareikštą ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal atskirąjį skundą. Nurodo šiuos argumentus:
6.1 NŽT ir kitos valstybės institucijos neturėtų būti laikomos suinteresuoto asmens T. B. teisių ir pareigų perėmėjais. T. B. teisių ir pareigų perėmėjais turėtų būti laikoma T. B. dukra A. B., atstovaujama atstovo pagal įstatymą, arba T. B. sesuo N. G., kuri kreipėsi į Kauno miesto 6-ąjį notarų biurą dėl T. B. turto paveldėjimo.
6.2 Apeliantė pripažįsta, kad pagal bankroto bylos medžiagą, T. B. mirė (duomenys neskelbtini), o iki šios dienos nėra T. B. teisių ir pareigų perėmėjų – įpėdinių, kurie būtų priėmę mirusio asmens teises ir pareigas pagal CK 5 knygos nuostatas. Pažymėtina, kad tokiais asmenimis nėra nei VĮ Turto bankas, NŽT, nei VMI. Pagal byloje esančius Testamento registro duomenis matyti, jog iki šios dienos mirusio asmens teisių ir pareigų niekas nepaveldėjo. Todėl apeliantės reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš VĮ Turto banko, NŽT ir VMI yra teisiškai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
7. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas 2022 m. birželio 9 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą (DOK-77533) prašo, tuo atveju, jei atskirasis skundas bus tenkintas, atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodomi šie argumentai:
7.1 VĮ Turto bankui palikimo priėmimo valstybės vardu liudijimas nėra išduotas. Tą patvirtina ir Testamentų registro išrašas. Yra įstatyminiai įpėdiniai sesuo N. G. ir dukra A. B., kurių vardu pradėtos, bet nebaigtos palikimo priėmimo procedūros ir kurie prioriteto tvarka pretenduoja priimti palikimą. Taigi, VĮ Turto bankas pretenduoja valstybės vardu priimti palikimą tik tada, kada galutinai bus išspręsti besitęsiantys teisminiai ginčai dėl termino palikimui priimti ir/ar palikimo priėmimo faktiniu valdymo nustatymo.
7.2 VĮ Turto bankas neatliko jokių kaltų veiksmų, byloje dalyvauja imperatyvių teisės aktų pagrindu, todėl apeliantės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėtų būti atmestas.
8. Suinteresuotas asmuo T. B. 2022 m. birželio 20 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą (DOK-82369) prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:
8.1 T. B. pateikė kreditorinį reikalavimą, pagrįstą paskolos sutartimis, pridėjo paskolos sutartis, patvirtinančias kreditorinių reikalavimų dydį ir pagrįstumą. Nemokumo administratorė atliko pirminį kreditorinių reikalavimų dydžio ir pagrįstumo vertinimą, kreditorinių reikalavimų neginčijo, nes jie buvo (yra) pagrįsti pridedamais dokumentais. Teismas skundžiama nutartimi patikrino pateiktų kreditorinių reikalavimų pagrįstumą, ir nustatęs, kad iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jie pagrįsti įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai, kreditorių reikalavimus patvirtino. Jokių T. B. pareikštą kreditorinį reikalavimą paneigiančių įrodymų kartu su skundu nepateikė ir apeliantė.
8.2 Paskolos gavėjas neginčija, kad paskolos dalyką gavo, nes jį faktiškai gavo pagal visas sudarytas sutartis, todėl deklaratyvūs apeliantės teiginiai, esą nėra įrodymų, kad pinigai paskolos gavėjui buvo sumokėti, yra nepagrįsti.
8.3 Nors apeliantė nurodo, kad ginčijami kreditoriniai reikalavimai, tarp jų ir T. B., pateikti praleidus ieškinio senaties terminą, ir apeliantė reikalauja taikyti ieškinio senatį, tačiau šiam argumentui pagrįsti T. B. atžvilgiu jokių argumentų nepateikė.
Atsiliepimas
8.4 Apeliantės argumentai apie prievolės asmeninį pobūdį, taip pat nepagrįsti jokiais duomenimis. Paskolos sutartys sudarytos pareiškėjams esant santuokoje, abiems žinant apie paskolos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, lėšų panaudojimo pobūdį, taigi šeimos interesais. Prievolė T. B. yra kilusi iš paskolos sutarčių, kurios sudarytos vieno sutuoktinio, tačiau laikytinos sandoriais, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, o tai atitinka CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Be to apeliantė nepagrindžia, kodėl, jos vertinimu, prievolės pagal paskolos sutartis laikytinos vieno iš pareiškėjų asmeninėmis prievolėmis, nes tam nėra jokių Civiliniame kodekse nurodytų pagrindų.
9. Suinteresuotas asmuo A. A. 2022 m. birželio 20 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą (DOK-82375) prašo atskirojo skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:
Atsiliepimas
9.1 A. A. pateikė kreditorinį reikalavimą, kildinamą iš su pareiškėju sudarytų paskolos sutarčių, kartu pateikė paskolos sutartis, patvirtinančias kreditorinio reikalavimo dydį ir pagrįstumą. Nemokumo administratorė atliko pirminį kreditorinio reikalavimo dydžio ir pagrįstumo vertinimą, jokių neatitikimų nenustatė. Atlikęs antrinį patikrinimą, skundžiama nutartimi teismas nustatęs, kad iš nemokumo administratorės ir kreditoriaus pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai, kreditoriaus reikalavimą patvirtino. Apeliantė vien deklaratyviai teigia, kad esą kreditoriniai reikalavimai yra nepagrįsti, tačiau jokių savo teiginius patvirtinančių rašytinių įrodymų kartu su skundu nepateikia.
9.2 Paskolos gavėjas neginčija, kad paskolos dalyką gavo, o to nedaro akivaizdu dėl fakto, jog pinigai jam realiai buvo perduoti. Įvertinus tai, niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs apeliantės teiginiai, esą nėra įrodymų, kad pinigai paskolos gavėjui buvo sumokėti, atmestini.
9.3 Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo spręsti apie savalaikį (nesavalaikį) kreditorinio reikalavimo pateikimą. Apeliantė, tvirtindama, esą kreditorinio reikalavimo dalis dėl palūkanų ir delspinigių yra nepagrįstas, šiam argumentui pagrįsti taip pat nepateikė jokių duomenų ir konkrečių skaičiavimų.
9.4 Apeliantės argumentai dėl prievolių asmeninio pobūdžio nepagrįsti įrodymais ar objektyviais teiginiais. Paskolos sutartys buvo sudarytos pareiškėjams esant santuokoje, jų sudarymui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, patys pareiškėjai prievolės pobūdžio neginčija, abu pareiškėjai žinojo apie sutarčių sudarymą, bendrai naudojo gautas lėšas, todėl galima spręsti apie tai, kad prievolės yra solidarios, o ne asmeninė sutartis pasirašiusiojo pareiškėjo prievolė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patvirtino kreditorių T. B. 179 076,24 Eur, A. A. 85 675,14 Eur, T. B. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) teisių ir pareigų perėmėjų VĮ Turto banko, NŽT ir VMI reikalavimus fizinių asmenų bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šalims nekeliant ginčo dėl kitos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, plačiau dėl jos nepasisakoma. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiamos teismo nutarties dalies.
Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo
12. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė ir prašo prie bylos pridėti rašytinius įrodymus (DOK-69343): 2015 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. gruodžio 30 d. dovanojimo sutarčių kopijas, išrašus iš „Creditinfo“ apie V. P. ir G. P. turimą nekilnojamąjį turtą, Hipotekos registro išrašą, Turto arešto registro išrašus apie jų turtui taikytus areštus, VSDFV duomenis apie T. B. darbovietes, viešus duomenis apie UAB „Rimersa“ ir E. P.. Apeliantė šiais įrodymais grindžia atskirojo skundo faktinį pagrindą, jog yra abejonių dėl kreditorių T. B., A. A. ir T. B. finansinių reikalavimų nepagrįstumu. Šiems kreditoriams paskolinus lėšas grynaisiais, bankrutuojantys asmenys neįgijo vertingo registruotino turto. Kreditoriai neužsitikrino savo reikalavimo teisių įprastomis užtikrinimo priemonėmis, nevykdė išieškojimo iš bankrutuojančių asmenų turto. Vienas iš ginčijamų kreditorių yra artimai susijęs su pareiškėjais per sūnų.
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.
Dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo
15. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą fizinių asmenų bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimus (DOK-60399). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymą tenkino, kreditorių reikalavimus patvirtino, atsižvelgęs į tai, kad bankroto administratorius juos pripažino ir neginčijo. Tačiau teismas kreditorių A. A., T. B. ir kreditoriaus T. B. teisių perėmėjų finansinius reikalavimus patvirtino, iš esmės netyręs ir nevertinęs juos pagrindžiančių įrodymų.
16. Apeliantė nurodo, kad minėtų kreditorių reikalavimai kildinami iš paskolos sutarčių kopijų, tačiau pakankamai ir objektyviai neįrodytas šių reikalavimų pagrįstumas ir realumas. Nepateikta jokių suvestinių dėl sutartyse numatytų delspinigių ir palūkanų paskaičiavimo. Nutartimi tvirtinant pareiškėjų kreditorius ir jų kreditorinius reikalavimus nepagrįstai nebuvo išskirtos G. P. ir V. P. asmeninės prievolės, nes pagal byloje esančias paskolos sutartis matyti, jog dalis prievolių yra asmeninės pareiškėjo V. P. prievolės, už kurias G. P. nėra atsakinga. Apeliantės teigimu, minėtų kreditorių reikalavimai pateikti praleidus ieškinio senaties terminą, todėl jie negali būti patvirtinti pareiškėjų bankroto byloje.
17. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad nutartimi teismas be teisinio pagrindo patvirtino kreditoriaus T. B., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių ir pareigų perėmėjus - VĮ Turto banką, NŽT, VMI, nesant jų prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Teismas netyrė aplinkybių, kad kitoje iškeltoje byloje Nr. e2YT-904-1162/2022 nagrinėjami mirusio kreditoriaus T. B. paveldėjimo klausimai.
18. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) nuostatas, teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą (FABĮ 23 straipsnio 1 dalis). Bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (FABĮ 23 straipsnio 2 dalis).
19. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančio asmens fizinio asmens bankroto administratorius pagal kreditoriaus pateiktus dokumentus ir pareikštus reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo bankroto administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visų be išimties bankroto administratoriaus pateiktų tvirtinti finansinių reikalavimų, jis kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (CPK 185 straipsnis).
20. Tokia pozicija suformuota ir teismų praktikoje: nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
21. Nors didžioji dalis dokumentų, galinčių turėti teisinės reikšmės pareiškėjų finansinių reikalavimų pagrįstumui nustatyti, buvo pateikti jau po skundžiamos nutarties priėmimo t.y. su atskiruoju skundu, tačiau, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas dėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo bankroto bylose priimamoms nutartims dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo, teismas, gavęs kreditoriaus atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria be nagrinėjimo iš esmės teisme buvo patvirtinti kreditoriaus finansiniai reikalavimai, ir nustatęs, kad yra pagrindas sutikti su atskiruoju skundu, pats gali (ir privalo) panaikinti skundžiamą nutartį ar jos dalį. Bankroto bylose teismas turi būti aktyvus, o proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymasis ypač svarbus, siekiant esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių patvirtintų pagrįstų finansinių reikalavimų, todėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto suteikiama teisė atskirąjį skundą gavusiam teismui pačiam panaikinti skundžiamą nutartį, turi būti taikoma bankroto procese skundžiant nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; 2014 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Pirmosios instancijos teismas, gavęs įrodymus, kurie gali turėti esminės teisinės reikšmės teismo nutartimi patvirtintų kreditorių reikalavimų pagrįstumui ir dydžiui, turėjo panaikinti skundžiamos nutarties dalį (dalis) dėl ginčijamų finansinių reikalavimų ir spręsti ginčijamų finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimą, tačiau to be pagrindo nepadarė (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-1036-781/2021).
22. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo neištirtų ir teisiškai neįvertintų aplinkybių pobūdį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra būtina atlikti byloje sprendžiamo ginčo įrodymų tyrimą iš esmės ir įvertinti kreditorių A. A., T. B. bei kreditoriaus T. B. teisių perėmėjų finansinių reikalavimų pagrįstumą ir dydį. Byla dėl ginčijamų reikalavimų apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino. Toks bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų jos išnagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Įvertinęs anksčiau nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino FABĮ normas, nepakankamai įvertino nemokumo administratorės pateiktų tvirtinti kreditorių reikalavimų pagrįstumo, neatsižvelgė į apeliantės atskirojo skundo argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus. Padarytas proceso teisės normų pažeidimas apeliacinės instancijos teisme negali būti ištaisytas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikinama ir klausimas dėl kreditorių T. B. 179 076,24 Eur, A. A. 85 675,14 Eur, T. B. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) teisių ir pareigų perėmėjų VĮ Turto banko, NŽT, VMI reikalavimų patvirtinimo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti kreditorių T. B. 179 076,24 Eur, A. A. 85 675,14 Eur, T. B. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) teisių ir pareigų perėmėjų Valstybės įmonės Turto banko (toliau – ir VĮ Turto bankas), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimai, panaikinti ir šį klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.