- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- 2S-282-567/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27638-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- K. Ž.
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.18Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės
- 3.5.21.1Išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo K. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-34361-910/2017 pagal pareiškėjo K. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų (suinteresuoti asmenys: antstolis M. D., išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Antstolis M. D. vykdo Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1392-347/2015 dėl 191,07 Eur sumos išieškojimo iš skolininko K. Ž. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos naudai. 2017 m. balandžio 11 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos pareikalavo kiekvieną mėnesį nuskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Skolininkas K. Ž. atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, todėl antstolis kitu 2017 m. balandžio 11 d. patvarkymu nutarė vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. 2017 m. gegužės 29 d. iš skolininko sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje antstolis išieškojo 5 Eur, kuriuos 2017 m. gegužės 30 d. patvarkymu paskirstė būtinosioms vykdymo išlaidoms apmokėti.
Šalies argumentai
2. Skolininkas K. Ž. pateikė antstoliui skundą, prašydamas nevykdyti išieškojimo iš skolininko artimųjų pervestų lėšų, neviršijančių 1 MMA, ir vykdyti išskaitymus iš šių lėšų, viršijančių 1 MMA. Nurodė, kad teismų praktikoje antstolio veiksmai, išieškant iš skolininko, esančio atėmimo vietoje, artimųjų pervedamų piniginių lėšų, pripažįstami neteisėtais, o antstolis įpareigojamas grąžinti neteisėtai išieškotas lėšas (CPK 733 str.).
3. 2017 m. liepos 11 d. patvarkymu antstolis M. D. skolininko skundą atmetė ir persiuntė skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, CPK 668 straipsnyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesio algos, savaime nereiškia, jog iš skolininko sąskaitų negali būti nurašomos lėšos, neviršijančios įstatymo nustatyto dydžio. CPK 668 str. 1 d. įtvirtintas išieškojimo draudimas taikomas tik vienintelėms skolininko lėšoms, neviršijančioms vienos minimalios mėnesinės algos. Priešingu atveju, skolininko sąskaitoje laikant ne didesnę nei viena minimali mėnesinė alga sumą ir tą sąskaitą pildant pinigų įnašais, neviršijančiais 1 MMA sumos, išieškojimas taptų neįmanomas. Lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytas neišieškotinas sumas, todėl nagrinėjamu atveju išieškojimas yra galimas (CPK 668 str., 739 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjo K. Ž. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad CPK 739 straipsnyje yra reglamentuotos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko laisvės atėmimo įstaiga, ir į kurią antstolis nukreipė išieškojimą, esančios pareiškėjo lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Teismo vertinimu, kalinčio skolininko artimųjų įneštos lėšos į skolininko sąskaitą, esančią laisvės atėmimo įstaigoje, CPK 739 straipsnio prasme nelaikytinos sumomis, iš kurių negali būti išieškoma, nes jos nepatenka į CPK 739 straipsnio taikymo sritį. Teismas pažymėjo, kad ir teismų praktikoje vieningai laikomasi pozicijos, kad CPK 739 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių negali būti vykdomi išieškojimai, ir tuo atveju, kai nuteistajam asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą sąrašą (pavyzdžiui, darbo užmokestis, artimųjų ar draugų įneštos lėšos), išieškojimą galima vykdyti, ir tokie antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais (Vilniaus apygardos teismo: 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2559-392/2016; 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1287-653/2016; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2274-345/2015, 2017 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-560-794/2017). Vadovaudamasis aptartu teisiniu reglamentavimu ir nenustatęs vykdymo proceso metu antstolio padarytų CPK pažeidimų, teismas skolininko skundą dėl antstolio veiksmų atmetė (CPK 513 str., 739 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėjas K. Ž. atskiruoju skundu prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. išreikštą poziciją dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio: 20 proc. iki 1 MMA ir 70 proc. virš 1 MMA, tačiau artimųjų lėšas leisti panaudoti antstoliui tik tas, kurios viršytų 1 MMA. Tokiu būdu paliekant areštą tik toms – viršijančioms lėšoms, o iki 1 MMA lėšų nenaudoti išieškojimui vykdyti. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje nurodė, kad giminaičių pervedamų lėšų statusas nėra reglamentuotas, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 733 str. – 743 str. nuostatų. Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-5103-906/2017 ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-2038-262/2016 pripažino antstolio veiksmus, išieškant iš artimųjų pervedamų piniginių lėšų, neteisėtais ir įpareigojo neteisėtai išieškotas lėšas grąžinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų pareiškėjas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė reikalavimo, atitinkančio įstatymų reikalavimus (CPK 337 str., 513 str.), tačiau iš skundo antstoliui ir atskirojo skundo turinio yra aišku, kad nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės dėl antstolio teisės išieškoti iš piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija vienos MMA bei tokių išieškotų lėšų grąžinimo skolininkui.
8. Pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d. teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformavo praktiką analogišku klausimu. Kasacinis teismas išaiškino, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 str. 1 d. nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. Pagal CPK 668 str. 1 d. nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 str. 1 d. nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 str., reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 str. nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį.
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis M. D. vykdomojoje byloje Nr. 0028/16/00244 2017 m. balandžio 11 d. priėmė patvarkymą Nr. S-17-28-6321, kuriuo nutarė vykdyti išieškojimą iš skolininkui K. Ž. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Šiuo patvarkymu antstolis areštavo 191,07 Eur skolos ir 122,85 Eur vykdymo išlaidų, viso 313,92 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos sąskaitoje ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykdomosios b. l. 26). Antstolis 2017 m. balandžio 11 d. patvarkyme Nr. S-17-28-6321 nenurodė CPK 668 str. 1 d. nustatyto ribojimo, t. y. iš esmės areštavo visas skolininko lėšas.
10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei suformuotą kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžia, jog antstolis, priimdamas 2017 m. balandžio 11 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolis neteisėtai nukreipė išieškojimą į visas skolininko lėšas, patvarkymo priėmimo metu buvusias laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, todėl toks patvarkymas yra neteisėtas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog antstolio patvarkymas yra teisėtas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, t. y. panaikinant antstolio M. D. 2017 m. balandžio 11 d. patvarkymą Nr. S-17-28-6321 bei įpareigojant antstolį grąžinti išieškotus 5 Eur (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 178 str., 185 str., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str., 513 str.).
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis, siekdamas vykdyti tolesnį išieškojimą iš skolininko pajamų, turėtų laikytis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 nurodytų išaiškinimų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Panaikinti antstolio M. D. 2017 m. balandžio 11 d. patvarkymą Nr. S-17-28-6321 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Įpareigoti antstolį M. D. grąžinti skolininkui K. Ž. 5 Eur sumą, nurašytą iš pareiškėjo lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.