Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės buities sąlygų ištirti neturi galimybės, nes ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena užsienio valstybėje. Ieškovė telefonu informavo, kad priteisto 140,00 Eur išlaikymo vaiko išlaikymui nebepakanka, nes sūnus jau yra paauglys, jo poreikiai yra padidėję. Ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, jos darbas yra tik laikinas. Nepilnametis vaikas telefonu nurodė, kad gyvenimo sąlygomis Norvegijoje yra patenkintas, mama didžiąja dalimi prisideda prie jo išlaikymo. Atsakovas nurodė, kad jo finansinė padėtis neleidžia skirti prašomos sumos, jis galėtų mokėti tik po 200,00 Eur išlaikymą kas mėnesį. Išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į ieškovės pateiktą informaciją, šiuo metu atsakovo teikiamas išlaikymas vaikui nėra pakankamas vaiko poreikių tenkinimui, todėl sutinka su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo padidinimo.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai ieškovė paaiškino, kad ji su savo sutuoktiniu bendrai finansų neveda, tačiau moka mokesčius per pusę ir vien mokesčiams per mėnesį reikia 2 400,00 Eur ir ji dengia 1 200,00 Eur. Paaiškino, kad šiuo metu sūnus popamokine veikla neužsiima, kadangi ji neturi tam lėšų. Anksčiau sūnus lankė bokso būrelį, kuris jam labai patiko, nes brangiai kainuoja, tai yra 30,00 Eur per mėnesį plius kelionės, nes dažnai keliaudavo po Norvegiją, taip pat lankė grindų ritulį. Sūnaus poreikiams per mėnesį reikia apie 1 200,00 Eur per mėnesį. Šiai dienai ji gauna apie 2 000,00 Eur per mėnesį. Sūnus yra įstojęs į medicinos mokyklą, mokslams reikalingas kompiuteris už- kurį ji sumokėjo 800,00 Eur. Nurodė, kad nuo 2016 m. jos turtinė padėtis yra pasikeitusi, kadangi jai gimė dukra. Pažymėjo, kad atsakovo gaunamos pajamos yra didelės, daugiau nepilnamečių vaikų atsakovas neturi. Nurodė, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, kurie yra paimti su sugyventine. Mano, kad atsakovui nekyla pareiga išlaikyti sugyventinės nepilnamečio vaiko, kadangi jis yra išlaikomas savo tėvo ir mamos. Atsakovo pareiga yra išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Nurodė, kad sūnus turi problemų su apatiniu žandikauliu dėl sukandimo problemų ir galimai bus reikalinga operacija, arba dedamos kabės. Sūnui buvo sudėtos kabės, tačiau išdykęs gyventi pas atsakovą jis kabes nusiėmė ir vėl kabes būtina dėti. Sūnus yra problematiškas, todėl jai dažnai tenka mokėti baudas už netinkamą sūnaus elgesį, todėl jam labai svarbus yra laisvalaikio užimtumas. Sūnui nupirko telefoną išsimokėtinai ir per mėnesį ji moka apie 57,00 Eur bei 30,00 Eur abonementas už telefoną. Nurodė, kad sūnus kai gyveno pas tėvą, tai sūnus bėgo iš namų.

Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutinka, kad priteistas 140,00 Eur išlaikymas 16 metų vaikui yra per mažas, tačiau nurodo galintis mokėti iki 230,00 Eur per mėnesį išlaikymą sūnui. Neprieštarauja dėl ieškovės nurodytų sumų, tenkančių vaiko išlaikymui, tačiau teikti 400,00 Eur išlaikymą jis neturi galimybių. Paaiškino, kad jis su sugyventine veda bendrą biudžetą, jų gaunamos pajamos yra apie 2 2683,00 Eur per mėnesį, nes jo darbas pamaininis. Jis gauna apie 1 600,00 Eur į rankas. Už būstą bankui moka 265,00 Eur, taip pat turi du vartojimo kreditus už kuriuos moka 290,00 Eur per mėnesį, nes už šiuos kreditus su sugyventine ėmė tam, kad pritaikyti būstą gyvenimui, nes nebuvo nei durų, nei valymo įrengimų. Papildomas jo darbas per išeigines nėra pastovus ir jo gaunamas darbo užmokestis gali sumažėti. Jo sugyventinės pajamos yra apie 670,00 Eur su valstybės parama ir teikiamu išlaikymu iš buvusio sutuoktinio. Jis prisideda prie sugyventinės vaiko išlaikymo, nes gyvena kartu, tačiau kiek skiria sugyventinės vaiko išlaikymui nėra paskaičiavęs. Paaiškino, kad jis dirba viršvalandžius, kad galėtų pragyventi, o jo sugyventinė dirba pašte ir jos gaunamos pajamos nėra didelės. Neginčija, kad sūnus turi problemų su apatiniu žandikauliu, nes jis yra atsikišęs. Žino, kas sūnus lankė boksą. Kai sūnus gyveno pas jį, jis neskaičiavo kiek sūnaus išlaikymui jis išleisdavo. Kai vaikas būna pas jį jis duoda vaikui kažkiek pinigų. Paaiškino, kad draudžia savo sugyventinės sūnų, o savo sūnaus nedraudė, nes sūnų yra apdraudusi sūnaus mama, tai yra ieškovė. Jo sugyventinė iš buvusio sutuoktinio yra prisiteisusi sūnui išlaikymą po 100,00 Eur. Sugyventinės vaikui kas dieną duoda po 2,00 Eur valgyklai pavalgyti, pramogom praktiškai neišleidžia, nes sugyventinės sūnus lanko vasarą futbolą, kuris nekainuoja. Paskutinį kartą atostogavo 2018 m.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku šiuo metu gyvena Norvegijoje ir yra deklaravusi išvykimą iš Lietuvos, o atsakovas gyvena ir dirba Lietuvoje. Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad šalių vaikas šiuo metu lanko Jessheim vidurinę mokyklą su edukacine programa Sveikata ir auklėjimas 2021/2022 mokslo metais.

Ieškovė į bylą taip pat pateikė rašytinius įrodymus apie jos šiuo metu gaunamas darbo pajamas. Jos pajamos šiuo metu yra apie 2 648,51 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius (25 223,23 NOK, 28 454,05 NOK), tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad ji dirba laikinai ir artimiausiu metu ji nebedirbs. Ieškovė turi dar vieną nepilnametę dukrą L. L., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateiktais duomenimis, nuo 2018-06-01 ji gauna išmoką už vaikus, t. y. po 188,58 Eur per mėnesį (1 940 NOK).

Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centro duomenų nustatyta, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neturi. Pagal nuomos sutartį ji su sutuoktiniu D. L. nuomojasi gyvenamąją patalpą, nuomos kaina 1 283,11 Eur (13 200 NOK). Ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 840 Eur (kaina su PVM).

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis nustatyta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas: ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 2009-05-21 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2625, pagrindu. Šį nekilnojamąjį turtą atsakovas turėjo ir 2016-04-18, kai buvo tvirtinama šalių sudaryta taikos sutartis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Atsakovo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad su juo kartu gyvena jo sugyventinė ir jos nepilnametis vaikas E. L., gim. 2008-02-12. 2015-07-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nepilnamečiui vaikui E. L. iš jo tėvo D. L. yra priteistas 100,00 Eur išlaikymas. Pateikti duomenys iš VĮ „Regitra“ patvirtina, kad atsakovo vardu yra registruotas automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos kaina yra 450,00 Eur, automobilis TOYOTA AYGO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos kaina yra 800,00 Eur, ir automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio techninė apžiūra yra pasibaigusi ir atsakovo paaiškinimais jo kaina prilyginama metalo laužo kainai. Atsakovui ir jo sugyventinei AB „Swedbank“ pagal 2009-05-19 sutartį Nr. 09-040313-FA yra suteikęs kreditą, mėnesio įmoka pagal sutartį yra 265,56 Eur. Atsakovas taip pat AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale turi paėmęs dvi vartojimo paskolas, kurių mėnesio įmoką sudaro 137,13 Eur ir 117,91 Eur. Atsakovas su „Swedbank L. I. SE“ Lietuvos filialu 2019-01-16 yra sudaręs rizikinę gyvybės draudimo sutartį „Gyvybės draudimas paskolos grąžinimui“ Nr. 5933963041, paskutinė įmokos suma 10,54 Eur, bei su „Swedbank P&C Insurance AS” veikiančiu per Lietuvos filialą yra sudaręs Ligos ir nedarbo apsaugos draudimo sutartį Nr. LN10692916/5, kurios mėnesinė įmoka 7,97 Eur. Iš atsakovo pateiktų AB SEB bankas banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad atsakovas kas mėnesį sumoka apie 6,00 Eur už draudimo polisą, 39,00 Eur UAB SB Lizingui, apie 45,00 Eur UAB „Tele2“. Atsakovas pateikė duomenis, kad turi pilnametį sūnų E. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurio išlaikymui skiria po 120,00 Eur per mėnesį. Iš atsakovo pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad 2020-10 mėn. atsakovui išmokėta 1 306,28 Eur, 2020-11 mėn. 1 313,27 Eur, 2020-12 mėn. 2 596,35 Eur, 2021-01 mėn. 1 244,67 Eur, 2021-02 mėn. 1 282,30 Eur, 2021-03 mėn. 1 995,44 Eur, 2021-04 mėn. 1 520,03 Eur, 2021-05 mėn. 1 697,11 Eur, 2021-06 mėn. 1 499,17 Eur, 2021-07 mėn. 1 689,09 Eur, 2021-08 mėn. 1 446,23 Eur, 2021-09 mėn. 1 595,57 Eur darbo užmokesčio. Iš atsakovo pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas A. L. nustatyta, kad 2020-10 mėn. išmokėta 515,56 Eur, 2020-11 mėn. 516,72 Eur, 2020-12 mėn. 765,47 Eur, 2021-01 mėn. 481,42 Eur, 2021-02 mėn. 517,77 Eur, 2021-03 mėn. 550,53 Eur, 2021-04 mėn. 518,63 Eur, 2021-05 mėn. 213,25 Eur, 2021-06 mėn. 497,07 Eur, 2021-07 mėn. 506,12 Eur, 2021-08 mėn. 492,61 Eur, 2021-09 mėn. 534,00 Eur darbo užmokesčio. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo ir A. L. pajamos yra bendros, jos per mėnesį sudaro apie 2 263,00 Eur. Iš atsakovo pateiktų A. L. AB „Swedbank“ banko išrašų nustatyta, kad ji kas mėnesį moka 9,15 Eur AB „Lietuvos draudimas“, 10,00 Eur UAB „Mezon“, nuo 10,00 iki 15,00 Eur kas mėnesį UAB „Tele2“. A. L. su AB „Lietuvos draudimas“ yra sudariusi būsto draudimo sutartį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016-04-18 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punktu atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. I. po 140,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2016-01-08, iki vaiko pilnametystės.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui šalių vaikui dydžio pakeitimo, nes ieškovė kreipėsi į teismą prašydama padidinti išlaikymo dydį vaikui argumentuodama tuo, kad sūnus jau yra paauglys, jo poreikiai yra padidėję, todėl priteisto išlaikymo vaikui neužtenka, todėl prašo iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisti po 400,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Taigi, esminis momentas šioje byloje yra nustatyti faktą, kad nuo išlaikymo priteisimo momento, tai yra nuo 2016-04-18, padidėjo šalių nepilnamečio vaiko poreikiai, o taip pat įvertinti abiejų šalių turtinę padėtį.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl šiuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

Įstatymas numato, kad kiekviena proceso šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178-179 straipsniai). Taigi, ieškovė grįsdama savo reikalavimą, privalo pateikti teismui įrodymus, kad po to, kai buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui (2016-04-18 nutartis), iš esmės padidėjo nepilnamečio vaiko poreikiai. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikia apie 1 205,00 Eur per mėnesį, poreikius detalizuoja ir prašo iš atsakovo priteisti ne pusę šios sumos, o 400,00 Eur, ieškovė sutinka viena padengti tas išlaidas, kurios išimtinai susijusios su nepilnamečio vaiko gyvenimu Norvegijoje. Atsakovas tiek atsiliepimu į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu sutiko, kad nepilnamečio vaiko poreikiai yra padidėję. Ieškovės pateiktos vaiko poreikių detalizacijos neginčijo, nurodė, kad vaiko poreikių detalizacijoje nurodytos sumos yra pagrįstos, su jomis sutiko.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuo teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, yra praėję daugiau nei penkeri metai. Tvirtinant taikos sutartį šalių sūnus buvo 10 metų, o šiai dienai šalių sūnui yra 16 metų. Per šį laikotarpį šalių sūnus paaugo, šiuo metu yra paauglys, lanko mokymosi įstaigą.

Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytus duomenis, taip pat tai, kad po teismo nutarties (2016-04-18), kuria patvirtintame taikos sutarties 2 punkte atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, praėjo daugiau nei penkeri metai, daro išvadą, kad per tą laiką šalių sūnus paaugo, tapo paaugliu, todėl akivaizdu, kad išaugo ir jo poreikiai, nes atsirado papildomų išlaidų. Su tuo sutinka ir atsakovas. Darytina išvada, kad šalių vaikui 2016-04-18 teismo nutartimi, kuria patvirtintas šalių susitarimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, po 140,00 Eur per mėnesį yra nebepakankamas užtikrinti padidėjusius vaiko poreikius, nes šalių vaiko poreikiai yra išaugę.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje vyrauja pozicija, jog vaiko išlaikymui reikalinga suma yra ne mažesnė nei vienas mėnesinis atlyginimas, kuris šiuo metu yra 642,00 Eur, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudarytų apie 468,41 Eur (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1114). 2021-10-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ yra patvirtinta, kad nuo 2022-01-01 vienas mėnesinis atlyginimas bus 730,00 Eur, neatskaičius mokesčių, (atskaičius mokesčius būtų 518,00 Eur).

Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad nuo išlaikymo priteisimo momento, t. y. praėjus daugiau nei 5 metams, šalių nepilnamečio vaiko poreikiai pasikeitė. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nereikia įrodinėti, kad augantiems nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis, tačiau išlaidos tokiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nustatyta, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog vidutiniškai per mėnesį vaikui išlaikyti išlaidos sudaro 1 205,00 Eur: 210,00 Eur maistui, 70,00 Eur aprangai ir avalynei, 30,00 Eur higienos priemonėms, 20,00 Eur vaistams ir vitaminams, 72,00 Eur ugdymui, 103,00 Eur ryšio priemonėms, 360,00 Eur gyvenamajam būstui, 50,00 Eur ilgalaikiams daiktams, 60,00 Eur transportui, 150,00 Eur laisvalaikiui. Taip pat ieškovė nurodė, kad ji sutinka dengti papildomas išlaidas ir sutinka padengti sūnaus išlaidas viena, kurios išimtinai susijusios su sūnaus gyvenimu Norvegijoje, todėl tarp tėvų dalintina išlaikymo suma yra 865,00 Eur. Pažymėtina, kad pagal ieškovės pateiktą detalizaciją, per mėnesį vaikui išlaikyti išlaidos sudaro 1 125,00 Eur, bet ne 1 205,00 Eur. Teismo vertinimu, kai kurios ieškovės nurodytos vaiko išlaikymui reikalingos išlaidos nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Ieškovė nurodo, kad sūnaus ugdymui per mėnesį skiria 72,00 Eur, ieškinyje nurodo, kad sūnus lanko bokso būrelį, kuris per mėnesį kainuoja 30,00 Eur, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad sūnus bokso būrelio nebelanko nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. Nurodė, kad sportuoja sporto klube, tai kainuoja apie 40,00 Eur per mėnesį, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovė nurodė, kad ilgalaikiams vaiko daiktams (pvz., kambario įrengimas, baldai, namų tekstilė, dviratis ir kt.) skirtina apie 50,00 Eur per mėnesį, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas, teismui nepateikė. Ieškinyje ieškovė taip pat nurodė, kad prie vaiko išlaikymo priskirtinos transporto išlaidos, kurios pasikeitė dėl sūnaus lankomo būrelio, tačiau teismo posėdžio metu buvo išsiaiškinta, kad šalių sūnus papildomų užsiėmimų nebelanko. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie nepilnamečio vaiko laisvalaikį. Atsižvelgiant į vaiko amžių, jo sveikatos būklę, ieškovės paaiškinimus ir pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (apskaičiavimus), į didėjantį pragyvenimo lygį, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris nustato, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, darytina išvada, kad per daugiau nei penkerius metus vaiko poreikiai padidėjo ir laikytina, kad vaikui mokamo išlaikymo padidinimas yra būtinas.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pagrindas yra vaiko poreikiai. Todėl siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Minėta, kad priteisiant nepilnamečiui vaikui materialinį išlaikymą, be vaiko poreikių, teismas taip pat atsižvelgia į tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, bei jų turtines pareigas kitiems asmenims.