- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-16
- Bylos Nr.
- e2YT-502-752/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10805-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Suinteresuotas asmuo
- I. R., valstybės įmonė „Turto bankas“, S. V.
- Advokatai
- Elena Gylienė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. R. ir valstybės įmonė „Turto bankas“, bei pagal suinteresuoto asmens I. R. savarankišką pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. V. ir valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. V. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos sutuoktinis E. V., miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėja pareiškime nurodė, jog jos ir suinteresuoto asmens I. R. tėvai E. V. ir S. V. buvo susituokę. Po sutuoktinės mirties liko santuokos metu įgytas paveldimas turtas: dalis gyvenamojo namo ir žemės sklypo, ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Atsiradusį palikimą priėmė pareiškėjos tėvas E. V., faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y. po sutuoktinės mirties jis toliau gyveno jų bendruose namuose, toliau rūpinosi visu turtu kaip savo. Nekilnojamasis turtas buvo registruotas jo vardu, todėl jis į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo byla po S. V. mirties nebuvo užvesta.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo I. R. su pareiškimu iš dalies sutiko, tačiau nesutiko, kad S. V. palikimą priėmė vien tik jos sutuoktinis E. V.. Nurodė, kad ji taip pat priėmė S. V. priklausančio turto dalį kaip palikimą, ir jį valdo – nuo 2005-07-12 gyvena namų valdoje (duomenys neskelbtini), taip pat naudojasi likusiu kilnojamuoju turtu: namų apyvokos daiktais, indais, patalyne, papuošalais, knygomis, tvarko mamos kapą. Todėl reiškia byloje savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydama nustatyti, kad po motinos S. V. mirties (duomenys neskelbtini), ji priėmė S. V. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad 2006 m. gegužės 22 d. tėvai jai padovanojo 34/100 dalis gyvenamojo namo, 34/100 dalis kitų statinių ir ½ dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini).
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog ji nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjos tėvas E. V. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas taip pat pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens savarankiškus reikalavimus, kuriame nurodė, kad prašo reikalavimą spręsti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
5. Pareiškėja S. V. pateikė byloje atsiliepimą į suinteresuoto asmens I. R. savarankišką reikalavimą. Atsiliepime nurodė, kad I. R. nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Dalį turto tėvai padovanojo seseriai dar iki motinos mirties ir ji disponavo tik jai dovanota nekilnojamojo turto dalimi. Tuo tarpu likusia turto dalimi rūpinosi pats E. V., mokėjo mokesčius. Sesuo už likusią turto dalį mokesčių nemokėjo. Turtas buvo registruotas E. V. vardu, suinteresuotas asmuo nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad įgyvendintų savo interesus. E. V.visą jam priklausantį turtą paliko jai testamentu. Prašo savarankiško reikalavimo netenkinti.
6. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas advokatas palaikė pareiškime bei atsiliepime į savarankišką reikalavimą išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti, o savarankišką reikalavimą atmesti. Pareiškėja papildomai paaiškino, tėvai kartu nusprendė padovanoti seseriai I. dalį turto – namo ir žemės sklypo, todėl likusią dalį turto tėvas testamentu paliko jai. Po mamos S. V. mirties nei ji, nei sesė į mamos palikimą nepretendavo. Visą jos turtą priėmė ir toliau valdė tėvas E. V.– jis ir toliau mokėjo mokesčius, naudojosi nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, buities reikmenimis. Tėvas vienas sprendė, ką daryti su likusias asmeniniais mamos daiktais. Tik keletą iš motinos daiktų atidavė dukterims, likusius asmeninius motinos daiktus pasiliko sau, rūbus išvežė. Motinos kapu iki šiol rūpinasi abi seserys.
7. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo I. R. ir jos atstovė advokatė palaikė savarankiškuose reikalavimuose išdėstytas aplinkybes, prašė jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad iki mamos mirties mokesčius mokėjo tėtis, o ji su sese prisidėdavo tiek, kiek tėtis pasakydavo, nes jos abi taip pat gyveno tėvų name, naudojosi buities reikmenimis visi bendrai. Po mamos mirties niekas nepasikeitė, viskuo toliau naudojosi taip pat. Kol vyko rekonstrukcija, ji su šeima naudojosi kambariu, esančiu tėvų namo dalyje. Ji rekonstravo jai dovanotą dalį namo. Šiai rekontrukcijai tėvas davė sutikimą. Ji gavo statybos leidimą, išsikėlė mansardą, ten įrengė kambarius. Tėvų dalies nerekonstravo. Po mamos mirties, jos nuomone, ji paveldėjo tam tikrą dalį mamos turto, kadangi tame name gyveno, naudojosi žemės sklypu, ten pasistatė malkinę, naudojosi ūkinio pastato dalimi. Tėtis sakė, kad gali statytis, leido naudotis ūkinio pastato dalimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. pareiškimas tenkintinas visiškai.
9. Suinteresuoto asmens I. R. savarankiškas reikalavimas atmestinas.
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjos tėvas E. V., gimęs (duomenys neskelbtini)., buvo susituokęs su S. V., gimusia (duomenys neskelbtini) S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina 2007 m. balandžio 13 d. mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje E. V. ir S. V. susilaukė dviejų vaikų: pareiškėjos S. V.ir suinteresuoto asmens I. R. (Gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu S. V. su sutuoktiniu įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą, ir jame esančius statinius: gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kitus kiemo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai). 2006 m. gegužės 22 d. E. V. ir S. V. ½ dalį žemės sklypo ir 36/100 dalis gyvenamojo namo bei jo priklausinio padovanojo suinteresuotam asmeniui I. R. (2006 m. gegužės 22 d. Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notaro Donato Germanavičiaus patvirtinta dovanojimo sutartis Nr. 2-3158). Suinteresuotam asmeniui I. R. 2006 m. spalio 18 d. buvo išduotas Statybos leidimas Nr. 38-3-GR696-649 dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos. 2016 m. lapkričio 7 d. I. R. išduota deklaracija apie baigtą statinio statybą. Kauno miesto 18-ojo notaro biuro 2020 m. vasario 25 d. pažyma patvirtina, kad po S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėja S. V. ir suinteresuotas asmuo I. R. yra pirmos eilės įstatyminės įpėdinės, turėjusios teisę priimti palikimą po S. V. mirties. Tokią teisę turėjo ir palikėją S. V. pergyvenęs sutuoktinis E. V., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (2019 m. lapkričio 25 d. medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). E. V.visą savo turtą testamentu paliko pareiškėjai S. V. (Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notarės Birutės Germanavičienės 2019 m. balandžio 30 d. patvirtintas testamentas). 2020 m. sausio 16 d. Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notarės Birutės Germanavičienės išduotas liudijimas patvirtina, kad po E. V.mirties buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pareiškėja S. V..
11. Byloje kilo ginčas dėl S. V. palikimo priėmimo. Pareiškėjos S. V. teigimu, nei ji, nei suinteresuotas asmuo motinos palikimo nepriėmė, o jį priėmė jų tėvas, S. V. pergyvenęs sutuoktinis E. V.. Suinteresuotas asmuo I. R. šių aplinkybių neginčijo, tačiau teigė, kad ji taip pat yra priėmusi motinos palikimą.
12. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).
13. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus S. V. visą po jos mirties likusį paveldimą turtą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti jos sutuoktinis E. V., miręs (duomenys neskelbtini) Nors dėl palikimo priėmimo į notarą E. V. nesikreipė, tačiau toliau naudojosi visu santuokoje įgytu nekilnojamuoju turtu, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius. Taip pat naudojosi ir disponavo kilnojamuoju turtu – namų apyvokos daiktais, taip pat asmeniniais palikėjos daiktais, savo nuožiūra juos tvarkydamas, dalį jų paskirstydamas dukroms. Tokias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino pareiškėja, joms neprieštaravo ir su pareiškėjos paaiškinimais iš esmės sutiko ir suinteresuotas asmuo I. R..
14. Teismas sprendžia, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina pareiškėjos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – ir CPK, 178, 185 straipsniai).
15. Suinteresuotas asmuo I. R. pateikė byloje savarankiškus reikalavimus, kuriais prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos S. V., mirusios (duomenys neskelbtini)mirties, ji priėmė S. V. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
16. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ½ dalis žemės sklypo ir 36/100 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso I. R. 2006 m. gegužės 22 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2016 m. lapkričio 7 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindais asmeninės nuosavybės teise. I. R. į bylą pateikė duomenis, kad ji ir jos šeima nuolat gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (Kauno miesto Šančių seniūnijos 2015 m. birželio 8 d. pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (duomenys neskelbtini)).
17. Pažymėtina, kad apie tai, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).
18. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis.
19. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau tokiu atveju, kai palikimą sudaro nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika).
20. Pareiškėja pareiškime ir atsiliepime į savarankiškus reikalavimus nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos tėvas E. V., o ne sesuo I. R., po motinos S. V. mirties priėmė likusius S. V. asmeninius daiktus ir tik dalį jų jau savo valia perdavė abiem dukterims, rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu – mokėjo mokesčius ir prižiūrėjo. Ji žinojo apie seseriai padovanotą turtą, taip pat patvirtino, kad tokia buvo mirusių tėvų valia: vienai iš dukterų jie su sutuoktine padovanojo dalį turto, todėl kitai – likusią dalį paliko testamentu.
21. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ½ dalies žemės sklypo ir 36/100 dalių namo su priklausiniais 2006 m. gegužės 22 d. dovanojimo sutartimi sutuoktiniai S. V. ir E. V. perleido dukrai I. R.. Iš to seka, kad I. R. dar iki S. V. mirties (duomenys neskelbtini)., buvo tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto bendraturtė. Todėl suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, kad ji tame turte gyveno, juo naudojosi, vykdė rekonstrukciją, nepatvirtina palikimo priėmimo fakto. Tuo labiau, kad pati I. R. pripažino, kad po mamos mirties ji liko gyventi tame pačiame kambaryje, kaip ir anksčiau, o po rekonstrukcijos išsikėlė į naujai įrengtus kambarius, kad malkinę bendrame sklype statė su tėčio leidimu, tėtis jai leido naudotis ūkinio pastato dalimi, tėtis padalino dukroms po mamos mirties likusius papuošalus, asmeninius daiktus. Šios aplinkybės rodo, kad jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti suinteresuotas asmuo nesiėmė.
22. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. Ž. v. R. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
23. Suinteresuotas asmuo I. R. byloje nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Jos pateikti duomenys apie gyvenamojo namo rekonstrukciją nepatvirtina fakto, kad po motinos S. V. mirties ji paveldėjo jos turtą pradėdama faktiškai jį valdyti, t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji po motinos mirties priėmė jos likusį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, asmeninius daiktus,
24. Teismas, įvertindamas byloje pateiktus įrodymus bei vadovaudamasis įstatymo reikalavimais sprendžia apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį ir pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Teismas vertina, kad suinteresuotas asmuo I. R. nepateikė byloje pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ji po motinos S. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė S. V. palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
25. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei pareiškėjos ir suinteresuoto asmens duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, sprendžia, kad prašomas nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po S. V., mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties, jos palikimą priėmė sutuoktinis E. V., miręs (duomenys neskelbtini), pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
26. Suinteresuotas asmuo I. R. nepateikė byloje įrodymų, patvirtinančių, kad ji po motinos S. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė S. V.palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti, todėl suinteresuoto asmens I. R. savarankiški reikalavimai byloje atmetami.
27. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
28. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Byloje prašymus dėl atstovavimo išlaidų priteisimo pateikė suinteresuoto asmens I. R. atstovė advokatė Elena Gylienė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą bei atmetus suinteresuoto asmens savarankiškus reikalavimus, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.
29. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsnis, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė sutuoktinis E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Faktas nustatytas pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Atmesti suinteresuoto asmens I. R. savarankišką reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, jos palikimą priėmė dukra I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.