Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. (I. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 9 mėnesiams;

I. K. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta arešto bausmė 25 (dvidešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, I. K. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, I. K. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. kovo 29 d., 04.39 val., iki 2023 m. kovo 30 d., 13.55 val., dvi dienos, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio I. K. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

I. K. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o, pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.

Procesas dėl UAB „P.“ civilinio ieškinio nutrauktas.

Nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, buvo pripažintas kaltu ir V. B. (B.), tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su V. B., 2023 m. kovo 29 d., apie 01.50 val., automobiliu „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu A. K., atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur V. B. automobilyje „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stebėjo aplinką ir laukė pasiruošęs išvežti pavogtus daiktus, tuo metu, kai jis, tyrimo metu nenustatytu daiktu atsukęs tvoros, juosiančios statybų teritoriją, varžtą ir, atskyręs segmentinės tvoros dalis, įsibrovė į statybų teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), kur įvykio vietoje rastu strypu išlaužė UAB „C.“ priklausančio statybų vagonėlio, kurį pagal 2015 m. liepos 24 d. mechanizmų ir įrangos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) valdo UAB „P.“, duris, 250 Eur vertės, durų rankeną, 18 Eur vertės, spyną, 10,10 Eur vertės, ir spynos cilindrą, 5,50 Eur vertės, pasikėsino pavogti UAB „C.“ priklausantį generatorių „95E, 7,0 KVA, 3-fazis“, 1350 Eur vertės, kuriuo pagal 2015 m. liepos 24 d. mechanizmų ir įrangos nuomos sutartį Nr. IMN 120151114 naudojasi UAB „P.“, UAB „P.“ priklausantį mėlynos spalvos sportinį krepšį, neturintį jokios materialinės vertės, kuriame buvo akumuliatorinis vibratorius „Makita“, 498 Eur vertės, akumuliatorinis šlifuoklis „Bosch“, 157 Eur vertės, du akumuliatoriniai suktukai „Bosch“, kurių vieno vertė 204 Eur, bendros 408 Eur vertės, du akumuliatoriniai įkrovikliai su akumuliatoriais „Bosch“, kurių vieno vertė 150 Eur, bendros 300 Eur vertės, akumuliatorinis įkroviklis su akumuliatoriumi „Makita“, 250 Eur vertės, diskinis pjūklas „Bosch“, 120 Eur vertės, bei pirštinės, liemenė, ruletė ir kiti smulkūs daiktai, neturintys jokios materialinės vertės, po ko jis telefonu paskambino bendrininkui V. B. ir nurodė atvažiuoti į sutartą vietą prie statybinio vagonėlio paimti jį ir pavogtus daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes pastebėjęs policijos pareigūnus pasišalino iš įvykio vietos, taip sugadino UAB „P.“ priklausantį 283,6 Eur vertės turtą ir, veikdamas kartu su padėjėju V. B., pasikėsino pagrobti UAB „C.“ priklausantį 1 350 Eur vertės ir UAB „P.“ priklausantį 1 733 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija tik dalyje dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino I. K. kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo ir arešto bausmes bei nustatydamas jų dydžius, atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas, kita nusikalstama veika – apysunkis nusikaltimas, nutrūkęs pasikėsinimo stadijoje. Nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir savo noru atlygino žalą – dėl BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintos, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę – nevedęs, nedirbantis, 12 kartų teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, dažniausiai realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, per 5 metų laikotarpį 25 kartus baustas administracine tvarka, dažniausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, taip pat vieną kartą už smulkią vagystę ir tris kartus pataisos įstaigoje už narkotinių, psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra.

7. Iš tokių nuosprendyje išdėstytų motyvų galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nė vienos jų nesureikšmino, tik tikslinga pastebėti, jog buvo nepagrįstai nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte (veiką padarė bendrininkų grupėje). Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Vykdytojo, kaip bendrininko, esminis požymis yra tai, kad jis pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, arba dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-788/2022). Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio, kito byloje nuteisto asmens – V. B. – nusikalstama veika buvo kvalifikuota su nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį, t. y. kaip padėjėjo. Iš nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių taip pat matyti, kad jo vaidmuo buvo automobiliu atvežti I. K. šalia nusikaltimo vietos, stebėti aplinką ir laukti, kol bendrininkas grobs svetimą turtą, bei vėliau jį išvežti. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. B. belaukiant I. K. įsibrovė į statybų teritoriją, išlaužė vagonėlio, iš kurio kėsinosi pagrobti įvairius daiktus, duris, tačiau, supratęs, kad jį galėjo pastebėti policijos pareigūnai, pasišalino iš įvykio vietos, tuo tarpu V. B. buvo iškart sulaikytas. Taigi pasikėsinus vagystę įvykdyti dviem asmenims, iš kurių vienas yra padėjėjas, o kitas vykdytojas, nėra būtino bendrininkų grupės požymio, t. y. bent dviejų vykdytojų. Atsižvelgiant į tai, šalintina skundžiamu nuosprendžiu abiem nuteistiesiems nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupėje. Tokia išvada reiškia, jog nuosprendis atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimo dalyje švelnintinas ir apeliacinio skundo nepadavusiam nuteistajam V. B. (BPK 320 straipsnio 5 dalis).

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės švelninimas apeliantui, o taip pat ir kitam nuteistajam negalimas, net ir pašalinus anksčiau nurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tiek I. K., tiek V. B. paliekamos skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi ir šiuo metu galiojanti BK redakcija už kvalifikuotą vagystę įsibraunant į patalpą, saugomą teritoriją, numatė baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmei reikšmingas aplinkybes, paskyrė nuteistiesiems ženkliai mažesnes laisvės atėmimo bausmes, nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Dėl to net ir pašalinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę vertintina, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus ir nelaikytinos per griežtomis. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis I. K. tikina norintis keisti savo gyvenimą, susirasti darbą, gauti teisėtas pajamas, tokie argumentai laikytini iš esmės deklaratyviais. Pažymėtina, kad nuteistasis sistemingai daro nusikalstamas veikas, iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo jau buvo teistas 12 kartų (2 t., b. l. 134-143). Paskutinį kartą iš laisvės atėmimo vietos pastarasis buvo paleistas 2022 m. liepos 15 d., tačiau nėra jokių duomenų apie įsidarbinimą, ankstesniais laikotarpiais dirbdavo tik epizodiškai (2 t., b. l. 170). Nors byloje buvo pateiktas nuteistojo brolio 2023 m. birželio 15 d. liudijimas apie tai, kad jis kartu su I. K. dirbo (3 t., b. l. 148), tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad pateiktame rašte minima veikla buvo vykdoma faktiškai. Be to, nuteistasis sistemingai daro administracinius nusižengimus, nesilaiko jam paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygų. Daugkartiniai kardomosios priemonės pažeidimai nustatyti tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir po teismo nuosprendžio priėmimo (sąlygų nėra linkęs laikytis, net ir po to, kai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo švelnesnės bausmės, akcentuodamas teigiamus asmenybės pokyčius). Pažymėtina ir tai, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjimui gauta baudžiamoji byla, kurioje, be kita ko, I. K. kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nusikaltimas inkriminuotas kaip padarytas 2023 m. rugpjūčio 16 d., t. y. jau po šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų. Taigi aptartų duomenų visuma nesuteikia pagrindo spręsti, kad nuteistasis išties kritiškai įvertino savo elgesį, turi realų siekį keisti gyvenimo būdą, teisėtai dirbti ir nedaryti naujų teisės pažeidimų. Nuteistojo asmenybė vertintina kaip pavojinga, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis V. B. iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo taip pat ne kartą buvo teistas (iš viso 8 kartus), dažniausiai už turtinio pobūdžio nusikaltimus, iš kurių 3 plėšimai (2 t., b. l. 83-87). Pastarasis dirbdavo dažniausiai taip pat epizodiškai, išskyrus pastarąjį laikotarpį nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn., kai vykdė individualią veiklą (2 t., b. l. 114). Be to, jis sistemingai daro ir įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus (2 t., b. l. 117-129). Tokių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nuteistiesiems paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės (I. K. – vieneriems metams dviem mėnesiams, o V. B. – dešimčiai mėnesių, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams), net ir pašalinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę, negali būti pripažįstamos kaip per griežtos.

9. Taigi, atsižvelgdama į visus anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės yra tinkamos ir pagrįstos. Aplinkybių, dėl kurių laisvės atėmimo bausmių dydį būtų galima pripažinti neatitinkančiu bausmės paskirties ar vertinti kaip aiškiai per griežtą, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo I. K. (I. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį pakeisti:

pašalinti nuosprendžiu nustatytą I. K. ir V. B. (B.) atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte – nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.