- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- e2S-552-618/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- V. Ž.
- Ieškovas
- R. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, akcinė bendrovė Šiaulių bankas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tretieji asmenys Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. Ž. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo nutraukti sudarytą šalių santuoką, padalinti santuokoje įgytą turtą, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove bei priteisti iš atsakovo išlaikymą.
Šalies argumentai
2. Ieškovė R. Ž. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams –nepilnametei dukrai M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą po 400 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki byloje įsiteisės priimtas sprendimas; nepilnametei dukrai B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą po 350 Eur mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki byloje įsiteisės priimtas sprendimas, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę R. Ž. laikina lėšų, skirtų nepilnamečiui vaiko išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi ieškovės R. Ž. prašymą tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo V. Ž. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę R. Ž.. Teismo argumentai.
3.1. Teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių laikė pagrįstu, tačiau pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi pažeisti atsakovo teisių, turi atitikti savo tikslą ir turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu.
3.2. Teismas nurodė, kad nesprendžiant ginčo iš esmės, kol nežinoma šalių turtinė padėtis, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinant jų būtiniausių poreikių patenkinimą, vadovaujantis vaikų interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovo priteistinas laikinas materialinis išlaikymas nepilnametėms dukroms po 300 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje. Teismas padarė išvadą, kad priteisus šią sumą kaip laikiną išlaikymą, nepilnamečių vaikų poreikiai bus užtikrinti tinkamai.
3.3. Pažymėjo, jog laikino išlaikymo priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo pagal šalių pareikštus reikalavimus išankstiniu išsprendimu, nes juo tik siekiama laikinai, bylos nagrinėjimo metu, apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Reikalingas ir būtinas išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams bus nustatytas tik išsprendus bylą iš esmės, o pasikeitus aplinkybėms, galės būti keičiamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atsakovas V. Ž. atskiruoju skundu prašo Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartį pakeisti ir iš atsakovo priteisti laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams šalių vaikams po 200 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę. Pagrindiniai argumentai:
4.1. Nurodė, jog teismas skundžiamą nutartį priėmė netinkamai įvertinęs faktines teisingam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes taip pat neatsižvelgė į teisminės praktikos reikalavimus, taikytinus nustatant priteistino laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Mano, jog skundžiama nutartimi nustatytas laikinas išlaikymo dydis nėra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai, reikalinga įvertinti, jog vaikas gauna 96,25 Eur išmoką. Taip pat pažymėjo, jog teismas neįvertino tokių aplinkybių kaip atsakovo sveikatos būklė; prarastas darbingumas; gaunamos pajamos; turimi ir vykdomi turtiniai įsipareigojimai ir neįvertino būtinųjų išlaidų pragyvenimui.
Atsiliepimas
5. Ieškovė R. Ž. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Pagrindiniai argumentai:
5.1. Nurodė, jog vien tai, kad atsakovas esamuoju laiku yra nedarbingas, dar savaime nereiškia, kad jis iš dalies turi būti atleistas nuo pareigos lygiai kartu su ieškove išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Sutinka, kad atsakovas turėjo ir dabar turi laikinų sveikatos sutrikimų, tačiau šie sveikatos sutrikimai netrukdė ir netrukdo jam sistemingai vartoti alkoholį, vairuoti automobilį ir lankytis sveikatos priežiūros įstaigose. Pažymėjo, jog dėl medicininių paslaugų suteikimo jis kreipiasi į privačias medicinines klinikas, o už suteikiamas paslaugas susimoka savo lėšomis. Pažymėjo, kad atsakovas sąžiningai neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, teismui nepateikė visų savo atsiskaitomųjų sąskaitų, turimų Norvegijos bankuose, išrašų, iš kurių būtų galima padaryti pagrįstas išvadas, jog atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, nei ieškovės.
5.2. Pažymėjo, kad atsakovas nesąžiningai ir neteisingai aiškina aplinkybes apie bendrų ir solidarių šeimos prievolių vykdymą. Priešingai, būsto paskolą nuo pat sutarties sudarymo momento moka viena pati ieškovė, kaip ir nuo ieškinio teismui pateikimo dienos viena pati vykdo įsipareigojimus, pagal lizingo sutartį, nors faktiškai automobiliu nesinaudoja. Pažymėjo, kad ugdymo įstaigoje papildomų išmokų, kaip dalyvavimas Patyčių mokykloje prevencijos programoje, ji negauna.
5.3. Pabrėžė, kad kas mėnesį vienam vaikui valstybė skiria po 152,90 Eur, abiem dukroms 305,80 Eur, o atsakavo nurodytos aplinkybės apie 96,25 Eur neteisingos. Mano, jog neteisingai nurodomos aplinkybės suponuoja išvadas, kad atsakovas niekada nesidomėjo vaikams mokamomis išmokomis arba nesusipažino su ieškinio turiniu ir pridėtais rašytiniais įrodymais. Atsakovas faktiškai neginčija nepilnamečių dukrų M. ir B. būtiniausių poreikių, todėl galima preziumuoti, kad vaikų būtiniausi poreikiai ieškovės ieškinio pareiškime yra nurodyti ir įvertinti teisingai, kad dukrai M. reikia skirti ne mažiau kaip po 1038,60 Eur, o dukrai B. reikia skirti ne mažiau kaip po 913,00 Eur per mėnesį. Minusavus gaunamas valstybės skiriamas išmokas, dukrai M. reikia skirti 885,70 Eur, dukrai B. 760,10 Eur.
5.4. Nesutinka su atsakovo argumentais dėl ieškovės geresnės turtinės padėties ir nurodo, jog jokių kitų išmokų negauna. Abiejų nepilnamečių vaikų poreikius per mėnesį bendrai sudaro 1 951,60 Eur, kas reiškia, kad ieškovė visas gaunamas pajamas praktiškai skiria vaikams, o jų nepakankant, ieškovę materialiai remia jos tėvai. Ieškovė viena pati materialiai išlaiko nepilnametes dukras M. ir B., jai kasdien tenka našta pasirūpinti vaikų maitinimu, apranga, ugdymu, sveikata ir visa kita namų buities ruoša. Atsakovas santuokos metu niekada nesuprato šio neatlygintino moters darbo, kaip matyti iš jo atskirojo skundo, tai nesupranta iki pat šiolei.
5.5. Akcentavo, jog atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties. Nesutinka su nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovo uždirbtos pajamos buvo investuojamos į šeimos būsto (namo) statybas. Nurodė, kad atsakovas pradėjo dirbti Norvegijoje, kai namas jau buvo pastatytas ir jo šeima jau gyveno jame. Nurodė, jog atsakovas nepateikė duomenų apie Norvegijoje jam mokamą išmoką. Atsakovas, teigdamas, jog jo visos santaupos buvo išleistos namo statybai (kas yra netiesa), sugebėjo kreiptis operacijos atlikimui į privačią Klaipėdos Northway kliniką, už kurią gebėjo sumokėti apie 600-800 Eur. Po atliktos operacijos atsakovas lankėsi pas privatų reabilitologą į Klaipėdoje, nors tuo pačiu metu naudojosi ir iš valstybės biudžeto apmokomomis reabilitacijos paslaugomis. 2023 m. sausio mėn., pašlijus atsakovo sveikatai, šis išvažiavo į Vilniaus medicinos diagnostikos ir gydymo centrą Grybo gatvėje savaitei (ar daugiau), ir ten rinkosi tik privačius gydytojus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas materialinis išlaikymas iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujai pateiktų įrodymų pridėjimo prie bylos
8. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
9. Kartu su atskiruoju skundu, atsakovas į bylą pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie bylos, t. y. viešosios įstaigos (toliau – ir VŠĮ) Regioninė Mažeikių ligoninė pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą elektroninio dokumento kopija; ligos istorijos išrašo Nr. 24-8156 elektroninio dokumento kopija; SODRA išrašo apie V. Ž. išduotus nedarbingumo pažymėjimus elektroninio dokumento kopija; SODRA ir Užimtumo tarnybos pervestų V. Ž. nedarbingumo išmokų taip pat mokymosi stipendijų bankinių pavedimų kopijos; Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2023 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. STS-248 Dėl V. Ž. nedarbingumo lygio elektroninio dokumento kopija; V. Ž. banko sąskaitos išrašas su žyma apie antstolio sprendimu uždėtą areštą.
10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su į bylą pateiktais naujais įrodymais, konstatuoja, jog nauji įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, atsakovas remiasi jais savo atskirajame skunde, jų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, atsižvelgtina į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais įrodymais bei dėl jų priėjimo, ar reikšmės pasisakyti pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai kas nustatyta, daro išvadą, jog minėti atsakovo naujai pateikti įrodymai prie bylos pridėtini.
11. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė pateikė naujus įrodymus, t. y. 2023 m. vasario 22 ir 2024 m. kovo 26 d. mokėjimo pavedimai; V. Ž. sąskaitos išrašas; K. Ž. sąskaitos išrašas; foto lentelė; 2024 m. kovo 8 d. sąskaita už elektrą; 2024 m. kovo 31 d. sąskaita už internetą; 2023 m. liepos 13 d. V. Ž. sąskaitos likutis. Ieškovė nenurodė priežasčių, kodėl minėtų įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis konstatuoja, jog atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai, nors ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau, įvertinus tai, kad pateiktais įrodymais ieškovė atsikerta į atsakovo atskirajame skunde dėstomas aplinkybes, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus taip pat prideda prie bylos. Pažymėtina, kad ieškovės pateikti nauji įrodymai taip pat buvo išsiųsti ir atsakovui, taigi jis turėjo galimybę su jais susipažinti.
12. Apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiami tik laikino išlaikymo klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus, užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies ieškovės prašymą, priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams M. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir B. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, motyvuodamas tuo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti neužtikrinti nepilnamečių vaikų būtinieji poreikiai, todėl bylos nagrinėjimo metu būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai.
15. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iš jo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad atsakovas yra nedarbingas, turi sveikatos problemų, mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį, sutinka kas mėnesį teikti nepilnamečiams vaikams po 200 Eur išlaikymą.
16. Pažymėtina, kad nesant duomenų, kad atsakovas tinkamai vykdo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams šalių vaikams. Atsakovas, atskirajame skunde teigia, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti sutiktų teikti po 200 Eur per mėnesį sumą, taigi, atsakovas neneigia aplinkybės, kad šiuo metu reguliariai neteikia vaikams išlaikymo ir jį sutiktų teikti, jei teismas pritaikytų laikinąsias apsaugos priemones.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Dėl to kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimta neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Visgi, kaip minėta, pats atsakovas teigia, jog šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti prisidėtų po 200 Eur per mėnesį suma. Tačiau akivaizdu, kad atsakovui prisidedant prie nepilnamečių vaikų išlaikymo tik 200 Eur suma, ieškovei tektų ženkliai didesnė išlaikymo našta.
18. Apeliantas norėdamas pagrįsti savo turtinę padėtį pateikė duomenis, t. y. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 18 d., iš kurios matyti, kad apelianto banko sąskaitos balansas yra neigiamas. Šiuo įrodymu apeliantas grindžia aplinkybę, jog jo turtinė padėtis blogesnė nei ieškovės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šis įrodymas nepagrindžia apelianto blogos turtinės padėties. Kartu su atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą ieškovė pridėjo mokėjimo pavedimus iš kurių nustatyta, jog apeliantas 2023 m. vasario 22 d. atliko mokėjimo pavedimą ieškovei 2 000 Eur iš sąskaitos (duomenys neskelbtini). Apeliantas, įrodinėdamas savo blogą turtinę padėtį nepateikė duomenų apie sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esantį piniginių lėšų likutį ir piniginių lėšų judėjimą, kuris nagrinėjamu atveju teismo taip pat turi būti įvertintas ne tik sprendžiant dėl laikino išlaikymo priteisimo, bet ir įtraukiamas į dalintino turto balansą. Taigi apelianto pateiktas vien banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas nepatvirtina apelianto blogesnės turtinės padėties.
19. Apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys patvirtina, jog 2021 m. gruodžio 23 d. dėl trūkusio menisko tapo nedarbingu, todėl mokamos išmokos neviršija 600 Eur per mėnesį. 2022 m. kovo mėnesį buvo padaryta trūkusio menisko operacija, tęstas nedarbingumas. 2022 m. rugsėjo 28 d. grįžus į darbą, 2022 m. rugsėjo 7 d. dėl operuotos kojos skausmų apeliantui buvo vėl išduotas nedarbingumas, kuris buvo tęsiamas iki 2022 m. gruodžio 15 d. Apeliantui 2023 m. sausio 20 d. buvo nustatytas 90 proc. bazinis darbingumo lygis. Nuo 2023 m. gegužės mėnesio yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir vienintelės pajamos sudaro darbo netekimo išmoka, kuri neviršijo 900 Eur per mėnesį, kuri buvo mažinama. Apeliantas nurodė, jog lankė kursus vairuotojo profesionalo „C“, „D“ kategorijoms įgyti. 2024 m. kovo 22 d. buvo suplanuotas praktinio vairavimo egzaminas „D“ kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti, tačiau dėl 2024 m. vasario 29 d. patirtos traumos - kojos lūžio, jo laikyti negalėjo, nuo 2024 m. vasario 29 d. iki 2024 m. kovo 15 d. jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl nelaimingo atsitikimo buityje. Apelianto vertinimu dėl nurodytų aplinkybių, dėl nedarbingumo, jo turtinė padėtis yra nepatenkinama ir jis objektyviuoju požiūriu nėra pajėgus mokėti teismo nustatyto dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog medicininiai duomenys patvirtina apie sveikatos sutrikimus, tačiau sutiktina su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta aplinkybe, jog tai savaime nereiškia, kad apeliantas iš dalies turi būti atleistas nuo pareigos lygiai kartu su ieškove išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kartu pažymėtina ir tai, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Byloje nėra ginčo, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, būtent ji rūpinasi šalių nepilnamečių vaikų priežiūra ir jų poreikių tenkinimu, todėl bet kokiu atveju būtent jai tenka didesnė našta dėl nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo.
21. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į tai, jog pagal šalių nepilnamečių vaikų amžių ((duomenys neskelbtini)) jų poreikiai yra vidutiniai, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius. Pažymėtina, kad apeliantas su atskiruoju skundu pateikė įrodymus apie tai, kad neturi darbo ir jo pajamas sudaro tik nedarbo išmoka, be to, pateikė duomenis apie jo sveikatos būklę, tačiau nepateikė jokių duomenų apie turimą turtą ir santaupas kitose banko sąskaitose, kitose šalyse esančiose banko sąskaitose, apie kurias yra pateikti duomenys šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo šalių nepilnamečiams vaikams priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis apelianto teises ir teisėtus interesus, jis turi galimybę teikti nepilnamečiams vaikams nustatyto dydžio išlaikymą.
22. Teisę ir pareigą auklėti savo vaikus turi abu tėvai, o teismo pareiga yra užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai bei išlaikyta vaikų tėvų interesų pusiausvyra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, besąlygiškai vadovavosi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą.
23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam klausimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.