Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovų E. V. ir R. V. atstovo advokato padėjėjo E. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eA2-321-1021/2018 (senas Nr.e2-2271-1021/2017).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017-11-08 Vilkaviškio rajono apylinkės teisme gautas atsakovų E. V. ir R. V. atstovo advokato padėjėjo E. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eA2-321-1021/2018 (senas Nr. eA2-2271-1021/2017).Pareiškėjas prašo atnaujinti civilinę bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 366 str. 1 d.2 p. pagrindu (paaiškėjus naujoms aplinkybėms), CPK 366 str.1 d.7 p. pagrindu (sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų), CPK 366 str.1 d. 8 p. (bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas), CPK 366 str.1 d.8 p. (pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.)Pareiškėjas savo prašymą motyvuoja tuo, kad:Procesas atnaujintinas CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu (paaiškėjus naujoms aplinkybėms), kur nurodyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Ginčo atveju, atsakovams tapo žinomos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas ir kitas asmuo – V. V. – veikdami išvien, apgaulės būdu įtikino atsakovus pasirašyti net šešis tai pačiai prievolei užtikrinti išduotus vekselius, tačiau, pasinaudodami atsakovų geranoriškumu, ne visuomet naujo vekselio išdavimo metu sunaikindavo ar grąžindavo ankstesnį vekselį. Tokiu būdu ieškovas ir trečiasis asmuo V. V., galimai iš anksto susitarę, įvykdė veikas, kurios galimai pasižymi ir nusikalstamos veikos požymiais (BK 181, 182 ir 183 straipsniai). Aukščiau aptartu būdu ieškovas ir trečiasis asmuo V. V. sukūrė ir civilinėje apyvartoje panaudojo net tris tą pačią prievolę užtikrinančius vekselius (vekselis2, vekselis4 ir vekselis5), sukūrė skirtingus subjektus, kuriems turi būti įvykdomas prievolės užtikrinimas ir tokiu būdu nepagrįstai praturtėjo (ir toliau siekia praturtėti) atsakovų sąskaita. V. V. atžvilgiu atsakovai niekuomet jokios prievolės neturėjo, atsakovas1 turėjo prievolę ieškovui, o su V. V. jis nebuvo nei pažįstamas, nei kada nors iš jo ką nors skolinęsis, gavęs ar kitu būdu sukūręs prievolę. Tuo tarpu ieškovas, veikdamas susitaręs su V. V., kaip išsamiai aptarta šio prašymo pastraipoje, apgavo atsakovą1 ir atsakovę2 (kuri buvo tik laiduotoja ir pasirašydavo tuos dokumentus, kuriuos nurodydavo sutuoktinis) pasinaudoję jų patiklumu ir nesuvokimu, kad vekselis, kaip besąlyginis vertybinis popierius, sukuria atskiras prievoles, kurios nesąžiningos šalies gali būti ir nesusietos su tikrąja prievole. Būtent kaip nutiko ir šiuo atveju – negrąžinus atsakovams vekselio2 (pagal kurį šioje byloje priteista neva buvusi skola A. M.) ir ėmus vėlesnius vekselius rašyti jau V. V. vardu (vekselis4, vekselis5, vekselis6), dargi ir atgavus 10.000 Eur pagal vekselį4, V. V. indosavo vekselį5 A. M., kuris tą pačią dieną jį indosavo byloje nedalyvaujančiam A. D., kuris, tikėtina, nieko nežinodamas apie neteisėtas A. M. ir V. V. schemas, kreipėsi priverstinio vykdymo pagal vekselį5. Aukščiau aptartu būdu ieškovas A. M. ir trečiasis asmuo V. V. neteisėtai, veikdami susitarę, sukūrė ir panaudojo atsakovų atžvilgiu tris atskiras turtines prievoles (pagal vekselį2, vekselį4 ir vekselį5), kurios išties tėra vienos turtinės prievolės (ieškovo ir atsakovo1 žodinio susitarimo) užtikrinimo priemonė. Visi aukščiau aptarti ieškovo ir V. V. veiksmai atsakovams nebuvo žinomi ir suprantami iki ieškovas A. M. 2017 m. rugsėjo mėnesį ėmėsi priverstinio išieškojimo veiksmų, siekdamas nepagrįstai praturtėti. Atsakovai buvo įsitikinę, jog nėra niekam skolingi, o A. M. inicijuotas procesas, kurio metu priimtas sprendimas Vilkaviškio rajono apylinkės teisme, nebus faktiškai vykdomas. Atsižvelgiant į tai, jog A. M. nurodė atsakovei2 nesikreipsiąs priverstinio vykdymo, taip pat įvertinus tai, kad atsakovai laikė (ir tebelaiko) tinkamai įvykdę prievoles pagal ieškovo ir atsakovo1 žodinį susitarimą ir ši prievolė yra pasibaigusi, tuo tarpu ieškovas savo poziciją šiuo klausimu pakeitė jau po sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo atsakovai mano, jog šios aplinkybės pripažintinos naujai paaiškėjusiomis, atskleidžiančiomis ieškovo A. M. ir V. V. nesąžiningus (ir galimai neteisėtus) susitarimus, kuriais siekiama pasipelnyti atsakovų sąskaita ir negalėjo būti atsakovams žinomos anksčiau. Atsakovai šių aplinkybių negalėjo žinoti iki ieškovui A. M. ėmusis priverstinio vykdymo veiksmų, kurie patvirtino jį siekiant nepagrįstai praturtėti, todėl CPK 368 str. nurodytas 3 mėnesių terminas skaičiuojamas, nuo antstolės S. Ž. turto arešto aktų vykdomosios bylose (2017 m. rugsėjo 22 d.) išsiuntimo, nėra suėjęs. Įvertinus aptartas aplinkybes, atsakovų nuomone, yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2509-633/2016 (e2-2509-1021/2017) CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t.y. paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Procesas atnaujintinas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, kur nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Atsakovų nuomone, 2016 m. gruodžio 6 d. preliminariu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, būtent V. V., teisių ir pareigų. Kaip buvo nurodyta aukščiau, atsakovai yra dalinai atsiskaitę pagal vekselį4 ir tinkamai bei galutinai atsiskaitę pagal vekselį5. Tiek vekselį4, tiek vekselį5 atsakovas1 išdavė V. V. naudai. Tuo tarpu vekselis2, kurio pagrindu šioje byloje ieškovui A. M. priteistos sumos, išduotas A. M. naudai, nors užtikrina ir tą pačią prievolę. Primintina, jog visi atsakovų nurodyti vekseliai (vekselis1, vekselis2, vekselis3, vekselis4, vekselis5, vekselis6) yra išduoti (arba buvo surašyti) siekiant užtikrinti tą pačią atsakovo1 prievolę ieškovui, pagal šalių žodinį susitarimą. Vekselis4 ir vekselis5 buvo išduoti V. V. vardu tik todėl, jog ieškovas A. M. išreiškė tokį prašymą, t. y. dėl atsakovams nežinomų ieškovo ir V. V. tarpusavio santykių, A. M. perleido reikalavimo teisę (užtikrinimo priemone) trečiajam asmeniui V. V.. Pagal vekselį4 V. V. buvo sumokėta dalis sumos, mokėtinos A. M. (tačiau reikalavimą perleidus V. V., mokėta jam) – 10.000 Eur. Tokiu būdu V. V. nurodytą sumą priėmus (patvirtina jo pakvitavimas vekselyje), jis patvirtino perėmęs reikalavimo teisę į atsakovą1 ir prievolės dalinį įvykdymą pripažino kaip tinkamą. Be to, indosuodamas vekselį5 A. M., o vėliau šiam jį indosavimus A. D., su kuriuo atsakovė2 tinkamai atsiskaitė ir prievolė pasibaigė, V. V. sudarė sąlygas atsakovų prievolei pasibaigti, ir ji pasibaigė. Tačiau nepaisant to, jog atsakovų prievolė pasibaigė, ieškovas pateikdamas ieškinį teismui ją neteisėtai atnaujino. Pateikdamas ieškinį teismui ieškovas „susigrąžino“ žodiniu susitarimu šalių sukurtą prievolę ir ėmėsi ją įgyvendinti antrą kartą. Tokiu būdu ieškovas pažeidė ne tik atsakovų teises, tačiau ir trečiojo asmens V. V., bei galimai A. D. teises. CK 6.106 str. nustatyta, jog jeigu apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, laikoma, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas. Kai reikalavimas buvo perleistas kelis kartus, tai prievolės įvykdymas vienam iš paskesnių kreditorių laikomas tinkamu. Vadovaujantis šia norma, atsakovai yra įvykdę prievolę V. V. ir A. D., kuriems buvo perleistos reikalavimo teisės ir prievolė įvykdyta tinkamai bei visa, todėl pasibaigusi. Nepaisant to, jog prievolė tinkamai įvykdyta, ieškovas pareiškė reikalavimą teisme, prašydamas pakartotinai įvykdyti tą pačią prievolę (pažymėtina, jog ieškovas sąmoningai teismui nenurodė apie kitus vekselius ir jų apmokėjimą), todėl elgiasi nesąžiningai reikalaudamas antrą kartą atsakovų sumokėti pagal prievolę, pagal kurią jau atsiskaityta. Kadangi teismas 2016 m. gruodžio 6 d. preliminariu sprendimu ieškovo A. M. ieškinį patenkino, t. y. iš atsakovų A. M. priteisė sumą, kurią atsakovai jau yra sumokėję V. V. ir A. D., A. M. išieškojus iš atsakovų priteistas sumas, atsakovai įgys reikalavimo teises į V. V., A. D. bei A. M. (į pastarąjį dėl nuostolių, kilusių dėl netinkamo reikalavimo teisės perleidimo, priverstinio išieškojimo ir kitų papildomų išlaidų). Dėl šios aplinkybės, akivaizdu, bylos nagrinėjimu suinteresuoti ir V. V. bei A. D., kuriems, palikus galioti 2016 m. gruodžio 6 d. preliminarų sprendimą, atsakovai galės pareikšti turtinius reikalavimus. Pažymėtina, jog tuo atveju, jei atsakovai būtų galėję savo pažeistas teises tinkamai ginti dar iki preliminaraus sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, jie tai būtų darę būtent įtraukdami į bylą trečiaisiais asmenimis V. V. ir A. D.. Atsakovų pagrįsta nuomone yra akivaizdu, jog šioje byloje priimtas sprendimas turi materialines teises ir pareigas mažiausiai dviem į bylą neįtrauktiems asmenims, t. y. V. V. ir A. D.. Todėl teismo sprendimas, kuriuo byla pagal ieškovo nepagrįstą ir sąmoningai klaidingą ieškinį išnagrinėta priimant sprendimą, kuriuo de facto nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (V. V. ir A. D.) teisių ir pareigų, sudaro sąlygas atnaujinti bylos nagrinėjimą CPK 366 str.1 d. 7 p. pagrindu.CPK 366 str. 1 d. 8 p. nurodyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Atsakovų įsitikimu bylą išnagrinėjimo neteisėtos sudėties teismas ir šią klaidą privaloma ištaisyti. 2016 m. gruodžio 6 d. preliminarų sprendimą priėmė teisėjas A. V., kuris pateikus motyvuotą prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams šioje byloje pateikti, 2017 m. spalio 26 d. nutartimi nusišalino nuo tolimesnio šios civilinės bylos nagrinėjimo. Teisėjo nusišalinimo motyvai aiškūs ir suprantami- „teisėjo sutuoktinė yra atsakovų prašomo įtraukti į tolimesnį bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, kaip tikrąją (faktinę) ginčo sandorio, dėl kurio vykdymo ir jo užtikrinimo yra kilęs ginčas, šalį, be kita ko, atsakovų kaltinamą nusikalstamu nesąžiningumu, V. V. sutuoktinės giminaitė, su kuria palaiko giminyste pagrįstus asmeninius santykius, šį asmenį kaip sutuoktinės giminaitį asmeniškai pažįsta ir teisėjas. Šios aplinkybės yra žinomos ir ieškovui, neišvengiamai tolimesniame bylos procese taptų žinomos ir atsakovams. Vertinant teisėjo nusišalinimo motyvus, akivaizdu, jog teisėjas tinkamai vadovavosi CPK 65 str. 1 d. 5 p. nurodytu pagrindu ir dėl galimo jo sutuoktinės (net ir netiesioginio) suinteresuotumo bylos baigtimi, bei jo asmeninės pažinties su prašomu įtraukti trečiuoju asmeniu, nusišalino. Be to, teismas nurodė, jog pačiam ieškovui, t. y. A. M. šios aplinkybės yra žinomos. Taigi teismui yra žinoma, jog ieškovas A. M. žinojo, apie teisėjo A. V. ir V. V. artimus ryšius. Pažymėtina, jog sužinojęs apie teismo sudėtį jau pats ieškovas privalėjo reikšti teismui nušalinimą (CPK 68 str. 1 d.), žinodamas, jog vekseliai, kuriais užtikrinta ginčijama prievolė, yra sudaryti ir V. V. naudai (jam perleista reikalavimo teisė). Tačiau ieškovas, būdamas nesąžiningas, taip nepasielgė ir leido teismui, pačiam to nežinant, suklysti ir priimti preliminarų sprendimą byloje, kurioje šios sudėties teismas kitų atveju, t. y. nagrinėjant bylą iš esmės ginčo teisenos tvarka ir atsakovams pareiškus prašymus įtraukti trečiaisiais asmenimis V. V., privalėtų nusišalinti. Atsakovų nuomone, aukščiau nurodytos aplinkybės sąlygoja išvadą, jog 2016 m. gruodžio 6 d. preliminariu sprendimu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, todėl bylos nagrinėjimas privalo būti atnaujintas ir byla išnagrinėta tinkamos sudėties teismo, t. y. nekeliant pagrįstų abejonių sprendimo teisėtumo ir nepriklausomumu nei vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų. CPK 366 str. 1 d. 8 p. nurodyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Ginčo atveju sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, o priimtame 2016 m. gruodžio 6 d. preliminariame sprendime padaryta aiški teisės taikymo klaida. Ieškovas ieškiniu teigia, kad „E. V. užtikrindamas gautos 42 200 Lt. (šiuo metu tai atitinka 12 221,96 eur) sumos sumokėjimą, 2014 m. sausio 23 d. išdavė paprastą neprotestuotiną vekselį, kurio pagrindu įsipareigojo 2014 m. vasario 23 d. sumokėti ieškovui A. M. 12 221,96 eur pinigų sumą“. Be to, ieškovas nurodo, jog „Atsakovams laiku negrąžinus paskolos jie privalo mokėti palūkanas už naudojimąsi ieškovo pinigais“. Taigi ieškovas laikosi pozicijos, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis. CK 6.870 str.1 d. pateiktas paskolos sutarties apibrėžimas patvirtina, jog paskolos sutartis yra realinė, taigi tampa vykdytina nuo pinigų perdavimo. Kaip matyti iš 2016 m. gruodžio 6 d. preliminaraus sprendimo, teismas neįsitikino tuo, kad ieškovas perdavė atsakovui pinigus, kokia apimtimi juos perdavė, t. y. teismas netyrė, ar ieškovas įvykdė sąlygą skolos prievolei atsirasti – ar perdavė pinigus. Be to, teismas netyrė ir nesiaiškino, ar dalis paskolintų lėšų (o gal ir visos) yra grąžinta. Šios aplinkybės teismui nenurodė ir ieškovas (nors jam buvo žinoma, jog prievolė yra pasibaigusi), nors kaip patvirtina aukščiau nurodytos aplinkybės, teismo sprendimo priėmimo metu (o taip pat ir ieškinio pateikimo metu), vekseliu užtikrinta prievolė jau buvo įvykdyta ir pasibaigusi. Tokie netinkami materialinės ir procesinės teisės normų taikymo pavyzdžiai sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą, todėl būtina atnaujinti procesą ir ištaisyti padarytus pažeidimus. Šios bylos kontekste, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, labai svarbu tai, jog prieštaravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikimas yra vienintelis būdas atsakovui išdėstyti savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų, kadangi iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie ieškinį nepranešama, o apeliacine ar kasacine tvarka toks sprendimas, kaip ir minėta, neskundžiamas (CPK 427 str. 4 d., 428 str. 8 d.). Preliminarus sprendimas iš esmės yra sąlyginis sprendimas, nes jį priimdamas teismas vadovaujasi tik ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Jis atspindi tik vienos šalies (ieškovo) požiūrį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, o atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto sprendimo gali būti tik išdėstyta prieštaravimuose. Vadinasi, neįgyvendinus teisės pareikšti prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, nuo ieškovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Taigi pagrįsta teigti, jog bylą išnagrinėjus dokumentinio proceso tvarka, neišklausius atsakovo prieštaravimų ir proceso neatnaujinus, būtų pamintos atsakovų teisės į teisminę gynybą, teisė būti išklausytam ir būtų užkirstas kelias atsikirsti į visiškai nepagrįstus, šiuo atveju netgi nusikalstamus, ieškovo reikalavimus. Dėl nurodytų aplinkybių teismas šioje byloje turi atnaujinti procesą ir užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą ir teisingumo bei teisėtumo vykdymą, neleisti ieškovui, veikiančiam galimai nusikalstamoje grupėje, pasipelnyti atsakovų sąskaita (b. 69-76 l.).2017-12-12 teisme gautas pareiškėjų atsakovų E. V. ir R. V. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad 2017-12-12 teismo EPP sistemoje pateiktas ieškovo A. M. atstovo atsiliepimas į atsakovų E. V. bei R. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atsakovo atstovas spėjo susipažinti su atsiliepimu ir įžvelgęs jame akivaizdžiai teismą klaidinančius faktus, teikia teismui šiuo rašytinius paaiškinimus, kuriais nori atkreipti gerbiamo teismo dėmesį į kai kurias atsiliepime nurodytas klaidinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog atsakovai galėtų kritikuoti ir daugiau ieškovo teiginiu ir pačią poziciją iš esmės, tačiau atsižvelgiant į paskirtą bylos nagrinėji laiką, teikia trumpus atsikirtimus.Visų pirma, ieškovo pozicija pagrįsta ne konkrečiais įrodymais, o tik dvejonėmis, kuriu nepatvirtina nei įrodymai, nei logikos dėsniai. Pavyzdžiui, ieškovas nurodo, jog nei V. V., nei A. D. nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, tačiau tokios savo pozicijos niekaip nepagrindžia. Ieškovas sąmoningai ignoruoja tą faktą, kad su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateiktą vekselį 16.760 EUR sumai, išduotą V. V. naudai, pastarasis vėliau indosavo A. M. naudai, o A. M., vos po 2 dienu, jį indosavo A. D. naudai. Pažymėtina, jog šis vekselis (prašymo dėl proceso atnaujinimo Priedas Nr. 5), neva išrašytas 2014-01-23, po dviejų dienų indosuotas A. M., o dar po dviejų - A. D., kad ir kaip formaliai siektu į tai žiūrėti ieškovo atstovas, negali būti niekaip nesusijęs su šia byla. Dar daugiau, jis yra neabejotinai su ja susijęs ir patvirtina atsakovu nurodytas aplinkybes apie vekseliu perrašinėjimą pagal numatomą skolos grąžinimo terminą. Be to, šis vekselis, kuriam notarė atliko vykdomąjį įrašą bei antstolė priverstinai vykdė, yra prima facie galią turintis įrodymas, aiškinantis tarp ieškovo ir atsakovu susiklosčiusius teisinius santykius.Antra, ieškovas žinomai klaidina teismą nurodydamas tikrovės neatitinkančius faktus. Ieškovas nurodo: „Visiškai nelogiškas pareiškėjų aiškinimas, kad vekselis išrašytas 2017-01-21 ir pinigų grąžinimo diena irgi buvo numatyta 2017-01-21, toks vekselio išdavimas aplamai nebūtų galimas, kadangi jo ir išdavimo ir įvykdymo data yra tapati, kitaip tariant toks vekselis turėtų būti įvykdytas jo išdavimo dieną." (atsiliepimo 5 psl.). Tačiau tokie ieškovo pareiškimai yra klaidingi. Ieškovas nors ir galimai sąžiningai suklydo rašydamas 2017 metus, tačiau akivaizdžiai klaidina teismą teigdamas, jog tiek vekselio išrašymo, tiek ir skolos grąžinimo data yra ta pati. Kaip patvirtina pats aptariamas įrodymas (prašymo dėl proceso atnaujinimo priedas Nr. 1), jame nurodyta vekselio apmokėjimo diena -2014-02-21, o ne 2014-01-21, kaip atsiliepime teigia ieškovas.Trečia, ieškovas sąmoningai klaidina teismas perfrazuodamas atsakovo prašymą ir taip iškreipdamas atsakovų poziciją. Štai ieškovas atsiliepimo 6 lape nurodo: „Pareiškėjai daug dėstydami apie įvairių vekselių išrašymą apie 2014-01-23 vekselį išrašytą V. V. 16 760 eur sumai nutyli ir jos sudarymo aplinkybių kažkodėl nedetalizuoja. <...> Pareiškėjai tik teigia, kad su V. V. atsiskaitė, tačiau nepaisant to pastarasis vis vien minėtą vekselį perleido indosamentu. Šioje vietoje pažymėtina, kad vekselis indosamentu ieškovui perleistas dar 2014-01-25, o ieškovas 2014-01-27 indosamentu jį perleido A. D.. Kiek supranta ieškovas pagal minėtą vekselį buvo pradėtas priverstinis išieškojimas, ir šio išieškojimo pareiškėjai neginčijo bei su A. D. susitarė dėl atsiskaitymo sumokėdami jam sutartą piniginę sumą.". Tokie ieškovo teiginiai yra žinomai klaidingi. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovai teigia, jog atsiskaityta buvo pagal 2014-01-23 vekselį (15.800 EUR sumai), sumokant 10.000 EUR. Tą patvirtina pats vekselis (prašymo dėl proceso atnaujinimo priedas Nr. 4). Tačiau šis vekselis nebuvo indosuotas nei A. M., nei A. D.. Indosuotas buvo kitas - 2014-01-23 vekselis (16.760 EUR sumai, prašymo dėl proceso atnaujinimo priedas Nr. 5).Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina ne tik ieškovo sąmoningą faktų iškraipymą, tačiau paneigia ir ieškovo gynybinę poziciją, esą atsakovai patys prisirašė vekselių ir juos teikia teismui, nes mažiausiai trijų vekseliu autentiškumas (tačiau ne atskirumas) byloje yra neginčijamas - 2014-01-23 vekselis 16.760 EUR sumai, nes jį patvirtino notarė vykdomuoju įrašu, 2014-01-23 vekselis 15.800 EUR sumai, nes V. V. savo ranka jame nurodė gavęs 10.000 EUR sumą bei ginčo vekselis, t.y. tos pačios dienos vekselis 42.200 LT sumai.Ketvirta, siekiant papildomai paneigti ieškovo teiginius apie esą atsakovu rašymą savo iniciatyva, kone klastojimą, teismui teikiami paties A. M. siusti el. laiškai iš jo įmovės UAB „(duomenys neskelbtini)" el. pašto dėžutės, kuriais jis persiuntė atsakovei R. V. pridedamą naujo vekselio projektą (Priedas Nr. 1). Pažymėtina, jog vekselio projektas yra su paties A. M. ranka darytais koregavimais, todėl ieškovui ginčijant šį įrodymą, byloje galėtu būti skiriama rašysenos ekspertizė. (b.130-131 l.)2017-11-14 nutartimi prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo priimtas, jo kopijos išsiųstos ieškovui, jo atstovui, ir paskirta prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka data. 2017-12-17 gautas ieškovo atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad su pateiktu prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutinka ir prašo teismo jo netenkinti (procesą atsisakyti atnaujinti). Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas su pateiktu prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutinka dėl šių žemiau išdėstytų argumentų bei motyvų:Atsakovai prašo atnaujinti civilinę bylą, nurodydami šiuos proceso atnaujinimo pagrindus: CPK 366 str. 1 d.2 p. pagrindu (paaiškėjus naujoms aplinkybėms); CPK 366 str.1 d.7 p. pagrindu (sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų); CPK 366 str.1 d.8 p. (bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas); CPK 366 str.1 d.8 p. (pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka).Teismų praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarinis būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. I. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Pagirių šiltnamiai“ v. UAB „Nada Focus“, bylos Nr. 3K-3-46/2011; kt.). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. I. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-572/2009; kt.). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-572/2009). Kaip matyti iš pareiškėjų (skolininkų) pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjai žinodami tiek apie patys bylos procesą (pateiktą ieškinį, taikytas laikinąsias priemones, turto areštą, priimtą preliminarų sprendimą) bei neskųsdami preliminaraus teismo sprendimo šiuo metu nepagrįstai bando vilkinti išieškojimo procesą bandydami į jį įtraukti kitus su bylos nagrinėjimu nesusijusius asmenis. Nors pareiškėjas E. V. ir nurodo, kad neva jam nebuvo žinoma apie pateiktą ieškinį bei priimtą preliminarų teismo sprendimą, tačiau pažymėtina, kad tiek apie pateiktą ieškinį, tiek ir apie priimtą preliminarų teismo sprendimą, tiek ir apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones abu pareiškėjai puikiai žinojo ir tuo klausimu bendravo su ieškovu. Visa tai rodo, kad pareiškėjai elgiasi nesąžiningai ir bando nepagrįstai vilkinti procesą. Pažymėtina, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bei apie tai sužinojus pareiškėjams (gavus teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei duomenis iš antstolės S. Ž. apie taikytą turtui areštą) patys pareiškėjai susiekė su ieškovu bei prašė, kad ieškovas nesiimtų prievartinių išieškojimo priemonių. Kaip matyti byloje yra antstolės S. Ž. patvarkymas apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones, bei 2016-12-06 turto aprašas, kuriuo areštuota ne tik pareiškėjų turimas nekilnojamasis turtas, tačiau ir piniginės lėšos banko sąskaitose. Minėti dokumentai taip pat buvo pateikti pareiškėjams ir apie juos jie žinojo, dėl ko sužinoję apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones, patys ir susiekė su ieškovu bei bandė skolos sumokėjimo klausimą spręsti geruoju. Pareiškėjai nurodė, kad jie turi turto, t.y. yra įsigiję 3,0877 ha ploto žemės sklypą, kadastro (duomenys neskelbtini)., kad jame yra įregistravę ūkininko sodybą, kad žemės sklype yra iškasta kūdra bei pastatyti statiniai su visais reikalingais leidimais. Pareiškėjai nurodė, kad už skolą jie galėtų perleisti ieškovui minėtą turtą. Tuomet ieškovas paprašė pareiškėjų, kad atsiųstų duomenis apie minėtą turtą. Pareiškėja R. V. 2017-01-16 ieškovui persiuntė aukščiau paminėto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, žemės sklypo planą bei ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą. Pareiškėja laiške nurodė, kad „siunčiu Jums dokumentus, kaip ir prašėt. Ten yra įregistruotas ūkininko ūkis su visais leidimais“. Taigi minėtas pareiškėjos 2017-01-16 el. laiškas bei atsiųsti ieškovui dokumentai patvirtina, kad pareiškėjai apie pradėtą procesą žinojo bei skolinius įsipareigojimus pripažino bei bandė spręsti atsiskaitymo su ieškovu klausimą. Ieškovas apžiūrėjęs jam siūlomą perimti už skolą turtą pareiškė, kad jis jo perimti už skolą nepageidauja, bei nori, kad jam skola būtų atiduota pinigais. Tada pareiškėjai prašė, nesikreipti į antstolius, dėl priverstinio turto pardavimo, o leisti patiems ieškoti pirkėjo. Pareiškėjų noras buvo išvengti priverstinio išieškojimo išlaidų bei tikėjosi patys rasti pirkėjus už didesnę sumą, nei kad galimai realizuotų antstolis. Kadangi pareiškėjų turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl ko ieškovas buvo garantuotas, kad turtas niekur nedings, bei atsižvelgdamas į tai, kad priverstinis turto pardavimo procesas taip pat užtrunka gana ilgai, kadangi jo procesas yra reglamentuotas įvairiomis procedūromis, sutiko, kad pareiškėjai patys ieškotų pirkėjo turtui parduoti bei geranoriškai atsiskaityti. Pareiškėjams gana ilgą laiką patiems neradus pirkėjo turimam turtui parduoti bei su ieškovu neatsiskaičius, ieškovas ir kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašo išdavimo ir į antstolio kontorą dėl priverstinio vykdymo. Ar pareiškėjai sąžiningai ieškojo pirkėjų turimam turtui parduoti ar tik turėjo tikslą vilkinti procesą ieškovas nežino, tačiau akivaizdu, kad per daugiau kaip pusę metų būdami sąžiningi galėjo rasti pirkėjus arba ieškoti kitų būdų kaip atsiskaityti su ieškovu, tačiau to nepadarė. Todėl kalbėti apie tai kad neva ieškovas buvo pažadėjęs, kad nesikreips dėl priverstinio išieškojimo nepagrįsta, nelogiška bei neatitinka faktinių aplinkybių. Pareiškėjai visiškai be jokio pagrindo bando įvelti bei susieti visiškai nesusijusius dalykus. Pareiškėjai kalba apie kažkokius galimai turėtus santykius su V. V.. Ieškovas paaiškina, kad jam nėra žinoma apie tai ar pareiškėjai bendrai ar kiekvienas iš jų atskirai turėjo kokių nors prievolinių teisinių santykių su V. V., ieškovui taip pat nėra žinoma ir apie tai dar su kokiais kitais asmenimis pareiškėjai yra turėję ar turi prievolinius teisinius santykius, kadangi tai tik pačių pareiškėjų asmeninis reikalas. Tačiau nei V. V., nei kitas prašyme įvardintas asmuo A. D. niekaip nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjai visiškai nepagrįstai dėsto aplinkybes apie tai, kad neva pirma buvo išrašytas vekselis, kurio grąžinimo data buvo iki 2017-01-21, o vėliau pakeistas kitu vekseliu, nurodant terminą iki 2017-02-23. Visiškai nelogiškas pareiškėjų aiškinimas, kad vekselis išrašytas 2017-01-21 ir pinigų grąžinimo diena irgi buvo numatyta 2017-01-21, toks vekselio išdavimas aplamai nebūtų galimas, kadangi jo ir išdavimo ir įvykdymo data yra tapati, kitaip tariant toks vekselis turėtų būti įvykdytas jo išdavimo dieną. Jeigu toks vekselis būtų buvęs išrašytas jis ir būtų buvęs pateiktas notarui vykdyti vėliausiai jo išrašymo dieną, kadangi vėlesnis jo pateikimas nebūtų buvęs galimas. Ieškovas paaiškina, kad toks vekselis nebuvo išduotas, o pareiškėjai gali bet kada, bet kokiam subjektui, bet kokiai sumai ir jų pačių nustatytam terminui išrašyti vekselį, t.y. vekselis yra išrašomas būtent asmens, kuris jį išduoda. Todėl pareiškėjai gali savo vardu išrašyti kokių tik nori vekselių bei juos teikti teismui teigdami vienas ar kitas aplinkybes, kadangi tai priklauso tik nuo jų pačių valios ir veiksmų. Tačiau 2014-01-21 dienai jokio pareiškėjų išrašyto vekselio ieškovo žinioje nebuvo, toks vekselis ieškovui nebuvo išduotas, ką liudija ir tai, kad jo ieškovas neturi, ir jį turi tik patys pareiškėjai, kurie kaip jau minėta bet kada ir bet kieno naudai jų gali prirašyti. Lygiai taip pat kaip kad nepagrįstai prašyme yra kalbama ir apie 2014-06-08 vekselį tariamai 15 800 eur sumai. Ieškovas pažymi, kad toks vekselis ieškovui nebuvo išduotas ir jis ieškovo žinioje niekados nėra buvęs. Kaip jau minėta vekselis yra išrašomas jį išduodančio asmens, todėl pareiškėjai į bylą gali teikti savo pačių pasirašytų kiek tik nori vekselių, kokių tik nori datomis ir sumomis. Tačiau jie nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių, kadangi, jie ieškovui niekada nebuvo išduoti ir ieškovo nebuvo priimti. Jeigu jau kalbėti apie tai, kad toks vekselis iš tiesų būtų buvęs išduotas ieškovui ir į jį būtų buvę įskaičiuotos kokios nors šalių sutartos palūkanos, būtų logiška manyti, kad ieškovas ir būtų kreipdamasis į teismą su ieškiniu ir būtų pateikęs tokį vekselį, kurio suma didesnė ir į kurį įskaičiuota papildomos kokios nors kompensacinės sumos. Juk nelogiška būtų manyti, kad ieškovas turėdamas vekselį 15 800 eur sumai į teismą kreiptųsi su vekseliu dėl 12 221,96 eur sumos. Kadangi pareiškėjų pateikto kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo 2014-06-08 vekselio 15800 eur sumai ieškovas niekada neturėjo ir neturi, tai ir negalėjo kreiptis į teismą, prašydamas priteisti to ko jis neturi. Būtent ta aplinkybė, kad ieškovas į teismą kreipėsi būtent su 2014-01-23 vekseliu ir patvirtina, kad ieškovo žinioje buvo tik šis vienintelis vekselis. Pareiškėjai į bylą yra pateikę ir vekselius išrašytus V. V.. Kaip jau minėta kam, kokiu ir už ką išrašyti vekselius yra paties vekselio davėjo teisė, t.y. tik jis pats asmeniškai nusprendžia išduoti vekselį ar ne. Kokius santykius pareiškėjai yra turėję su kitais asmenimis yra pačių pareiškėjų reikalas ir jų pačių prievolės. Tačiau jų teikiami papildomi vekseliai su nagrinėjama byla nėra susiję. Ar buvo kokių nors teisinių santykių ir kokių tarp pareiškėjų ir kitų asmenų yra tik tų šalių reikalas, kuris ieškovo neliečia. Dar kartą pasikartojant nurodome, kad pareiškėjai gali išrašyti kada nori, kiek nori ir kam nori vekselių ir jų įvairių pateikti į bylą teikdami vienas ar kitas aplinkybes. Tačiau tokie pareiškėjų teikiami vekseliai ieškovo nesaisto ir jokios įtakos nagrinėjamai bylai neturi ir negali turėti. Pareiškėjai teigia, kad 2014-01-23 V. V. buvo išrašę vekselį 15800 eur sumai, tačiau kiek suprantama iš pareiškėjų prašymo, jie 2014-01-23 vekselio originalo neturi, nes teigia kad buvo išduotas ir originalas nebuvo grąžintas, tad kyla klausimas iš kur pas juos tuomet yra kopija ir antra teismas gali vertinti tik pateiktų dokumentų originalus arba jų tinkamai patvirtintus nuorašus. Pareiškėjai tai pat pateikę ir vekselio projektą, kuris neva turėjo būti išrašytas V. V.. Pareiškėjai gali teikti savo rašytų projektų ar kitų dokumentų kiek tik nori ir kokių tik patys sugalvos, tačiau tai nereiškia, kad tokie pačių pareiškėjų sukurti dokumentai sukels kokias nors teisines pasekmes. Pareiškėjai daug dėstydami apie įvairių vekselių išrašymą apie 2014-01-23 vekselį išrašytą V. V. 16 760 eur sumai nutyli ir jos sudarymo aplinkybių kažkodėl nedetalizuoja. Pareiškėjai tik teigia, kad su V. V. atsiskaitė, tačiau nepaisant to pastarasis vis vien minėtą vekselį perleido indosamentu. Šioje vietoje pažymėtina, kad vekselis indosamentu ieškovui perleistas dar 2014-01-25, o ieškovas 2014-01-27 indosamentu jį perleido A. D.. Kiek supranta ieškovas pagal minėtą vekselį buvo pradėtas priverstinis išieškojimas, ir šio išieškojimo pareiškėjai neginčijo bei su A. D. susitarė dėl atsiskaitymo sumokėdami jam sutartą piniginę sumą. Todėl pareiškėjai manydami, kad vekselis jokių teisinių pasekmių negalėjo sukelti, galėjo jį ginčyti, tačiau priešingai to nedarė ir su A. D. atsiskaitė. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai kalbėdami apie 12 221,91 eur sumą kalba apie kažkokius žodiniu susitarimus (prašymo 9, 20 pastraipa), kai tuo tarpu toks sandoris sudaromas paprasta rašytine forma ( CK 1.73 str. 1 d.), bei paprastos rašytinės formos reikalavimų nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar įvykdymo fakto remtis liudytojų parodymais ( CK 1.93 str. 2 d.). Esminė aplinkybė yra ta, kad pareiškėjai nepaisant visko neneigia savo prievolės atsiskaityti su ieškovu, nurodo, kad buvo išdavę 2017-01-23 ginčo vekselį, kad privalėjo sumokėti jame nurodytą sumą, tačiau atsiskaitymui reikalingos sumos neturėjo (prašymo dėl proceso atnaujinimo 10, 13, 14 pastraipa). Ieškovas pareiškėjų prievolę pagal vekselius buvo deklaravęs ir Mokesčių inspekcijoje pateikdamas metinę gyventojo turto deklaraciją, kurioje taip pat yra deklaravęs, tiek gautas paskolas, tiek suteiktas paskolas, tiek ir pinigines lėšas. Dėl CPK 366 str. 1 d. 2 punkto pagrindo. CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Ginčo atveju, atsakovams tapo žinomos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjai nurodo, kad neva jiems nebuvo žinomos prašymo 12-19 pastraipose nurodytos aplinkybės. Su tuo negalima sutikti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai gana detaliai dėsto įvairias su vekselių išrašymu susijusias aplinkybes minėtos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis. Tam, kad tam tikrą aplinkybę būtų galima pripažinti naujai paaiškėjusia bylos aplinkybe, būtina, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme atnaujinti procesą. Pareiškėjams gavus ieškovo ieškinį bei jo priedus, kuriame aiškiai įvardintas ieškovo reikalavimas priteisti 12 221,96 eur sumą pagal 2014-01-23 pareiškėjo E. V. išduotą vekselį už kurį laidavo pareiškėja R. V., jiems negalėjo būti nežinomos jų prašyme dėstomos aplinkybės, kadangi jos nėra nei naujai atsiradusios nei naujai paaiškėjusios ir pareiškėjams buvo bei turėjo būti žinomos. Pareiškėjai kalba apie kažkokius tai galimai neteisėtus veiksmus, tačiau jokių naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu aplamai nenurodo. Vien tik pareiškėjų kalbėjimas apie galimus tariamus neteisėtus veiksmus nesudaro CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatyto proceso atnaujinimo pagrindo. Pareiškėjų nurodoma aplinkybė, neva ieškovas atsakovams pareiškė, kad nesikreips dėl priverstinio vykdymo taip pat niekaip nepagrįsta ir nesudaro CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatyto proceso atnaujinimo pagrindo. Kaip jau minėta pareiškėjai žinodami apie ieškovo ieškinį ir priimtą teismo sprendimą patys rodė iniciatyva atsiskaityti su ieškovu geranoriškai, siūlė už skolą paimti jų siūlomą nekilnojamąjį turtą kurio duomenis persiuntė el. paštu, tačiau ieškovui nesutikus, bei išreiškus poziciją, kad nori skolą gauti pinigais, pareiškėjai prašė, nesikreipti į antstolius, dėl priverstinio turto pardavimo, o leisti patiems ieškoti pirkėjo. Pareiškėjų noras buvo išvengti priverstinio išieškojimo išlaidų bei tikėjosi patys rasti pirkėjus už didesnę sumą, nei kad galimai realizuotų antstolis. Kadangi pareiškėjų turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl ko ieškovas buvo garantuotas, kad turtas niekur nedings, bei atsižvelgdamas į tai, kad priverstinis turto pardavimo procesas taip pat užtrunka gana ilgai, kadangi jo procesas yra reglamentuotas įvairiomis procedūromis, sutiko, kad pareiškėjai patys ieškotų pirkėjo turtui parduoti bei geranoriškai atsiskaityti. Pareiškėjams gana ilgą laiką patiems neradus pirkėjo turimam turtui parduoti bei su ieškovu neatsiskaičius, ieškovas ir kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašo išdavimo ir į antstolio kontorą dėl priverstinio vykdymo. Kreipimasis dėl priverstinio vykdymo negali būti laikoma jokia naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, dėl kurios galėtų būti atnaujinamas procesas. Pažymėtina ir tai, kad šią tapačią aplinkybę pareiškėjai jau buvo nurodę teismui ir kreipdamiesi su prašymu dėl prieštaravimų priėmimo termino atnaujinimo. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas spręsdamas pareiškėjų pateiktą prašymą dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo, 2017-10-31 nutartimi dėl minėtos aplinkybės pasisakė, kad ieškovo pažadas nesikreipti dėl priverstinio vykdymo pas antstolį nėra logiškai paaiškinama, ir teismo vertintina kaip sutikimas su teismo sprendimu, tik nesutikimas su jo priverstiniu vykdymu. Taip pat atsakovė žinojo, kad yra areštuotas jos ir atsakovo turtas, tačiau sąmoningai nesikreipė su prieštaravimas dėl teismo preliminaraus sprendimo, kas rodo, kad ji su teismo sprendimu sutiko. Taigi pareiškėjai žinojo apie iškeltą bylą, žinojo apie taikytą jų turtui areštą, žinojo apie priimtą teismo sprendimą, jokių prieštaravimų nereiškė, kas reiškia, kad su teismo sprendimu sutiko. Todėl pareiškėjų motyvai, kad jie minėtų aplinkybių nežinojo ir negalėjo žinoti iki kol ieškovas ėmėsi priverstinių veiksmų nepagrįsti ir atmestini. Todėl pareiškėjai šio pagrindo egzistavimo neįrodė, be to yra praleidę ir 3 mėn. terminą, kadangi apie priimtą teismo sprendimą jau žinojo 2016-12-10 (gavus patį ieškinį ir teismo preliminarų sprendimą), taip pat žinojo apie taikytas turtui areštą. Kad žinojo papildomai liudija ir pareiškėjos 2017-01-16 siųstas el. laiškas ieškovui.Dėl CPK 366 str. 1 d. 7 punkto pagrindo. CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pareiškėjo nuomone, 2016 m. gruodžio 6 d. preliminariu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, būtent V. V., teisių ir pareigų. Su tuo negalima sutikti. CPK 366 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Šis proceso atnaujinimo pagrindas nustatytas dėl to, kad teisė būti išklausytam yra vienas iš pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas pakartojamas tam, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Asmeniui, neįtrauktam į bylos nagrinėjimą, proceso atnaujinimo institutas yra vienintelė priemonė siekti, kad būtų peržiūrėtas jo teises ar teisėtus interesus pažeidžiantis teismo sprendimas (nutartis), nes toks asmuo neturi galimybės ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema – byloje nedalyvaujančiam asmeniui įstatymo nesuteikta apeliacijos teisės, toks asmuo taip pat negali inicijuoti kasacinio proceso (CPK 305, 338, 342 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-257/2002; 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2004, 2008-06-23 nutartis civilinėje byloje 3K-3-295/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti bylose asmenims. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 str. 1 d. 7 p.) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010). Pažymėtina, kad teismo sprendimu niekaip nėra pasisakyta dėl V. V. teisių ir pareigų. Minėto teismo sprendimo pagrindu V. V. neįgyja jokių nei teisių nei pareigų, teismo sprendimas jam taip pat jokios įtakos neturi. Todėl teismo sprendimu nėra pasisakyta dėl neįtrauktų į bylą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, dėl ko tuo pagrindu atnaujinti proceso negalima. Pažymėtina ir tai, kad minėtu pagrindu procesą atnaujinti prašo ne toks galimai suinteresuotas asmuo, kurio galimai teisės ir pareigos priimtu sprendimu yra pažeistos, tačiau patys pareiškėjai, kai tuo tarpu pats V. V. nėra kreipęsis į teismą, kad būtų atnaujintas procesas tuo pagrindu, jog priimtu teismo sprendimu yra pasisakyta dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo proceso atnaujinimo bylose formuojamoje praktikoje konstatuota, kad prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. D. S., bylos Nr. 3K-3-282/2012; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordic Trucking Logistics A/S v. AB „SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-181/2014) Pareiškėjai nurodo, kad jeigu jie būtų galėję savo teises ginti tinkamai, jie būtų prašę teismo V. V. ir A. D. byloje traukti trečiaisiais asmenimis. Tačiau pažymėtina, kad šią teisė pareiškėjai turėjo ir tą galėjo padaryti. Kaip jau minėta pareiškėjai žinojo tiek apie paduotą ieškinį, tiek apie priimtą teismo preliminarų sprendimą (įteiktas 2016-12-10), tiek apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau prieštaravimų nereiškė, ir su sprendimu sutiko. Vien tai, kad ieškovas kreipėsi į antstolių kontorą prašydamas pradėti priverstinius vykdymo veiksmus nesuteikia pagrindo procesui atnaujinti.Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. CPK 366 str. 1 d. 8 p. nurodyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Šioje dalyje kaip pagrindą pareiškėjai nurodo tai, kad teisėjas A. V., kuris priėmė preliminarų teismo sprendimą, nusišalino nuo pareiškėjų pateikto prašymo atnaujinti prieštaravimų pateikimo terminą. Pažymėtina, kad teisėjas A. V. apie savo nusišalinimą pareiškė vien tuo pagrindu, kad į procesą buvo prašoma trečiuoju asmeniu įtraukti V. V., kuris yra sutuoktinės giminaitis. Teisėjui A. V. nagrinėjant bylą jokio pagrindo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo nebuvo, kadangi jo su ieškovu ar jo artimais giminaičiais niekas nesieja. Teismas nagrinėjo bylą tarp ieškovo ir pareiškėjų, ir nesprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialinių teisių ir pareigų. Dar daugiau ieškovas taip pat neturėjo jokio pagrindo teisėjo nušalinimui nuo bylos. Todėl pareiškėjų argumentas, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, nepagrįstas ir atmestinas. Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. CPK 366 str. 1 d. 9 p. įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šioje dalyje pareiškėjai iš esmės pasisako dėl tok kad neva teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, tačiau jokios aiškios taikymo klaidos taip ir nenurodo. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl šio proceso atnaujinimo pagrindo pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjai galimybe teikti prašymą atnaujinti procesą turi pasinaudoti per CPK 368 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią paduodantis prašymą asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Šiuo atveju pareiškėjai apie teismo sprendimą sužinojo 2016-12-10, vadinasi, jiems apie priimtą sprendimą buvo žinoma nuo 2016-12-10, o prašymas pateiktas 2017-11-08, iš esmės po metų laiko, taigi, praleidus įstatyme nurodytą terminą. Pareiškėjai žinodami apie priimtą teismo sprendimą nuo pat jo gavimo dienos (2016-12-10) galėjo teismui reikšti tiek prieštaravimus, tiek ir kitus prašymus, tačiau to nedarė. Tačiau bet kokiu atveju terminas skaičiuojamas nuo 2016-12-10. Šiuo atveju termino pradžios eiga negali būti siejama su asmens subjektyviomis savybėmis ar suvokimu, kadangi tokiu atveju nustatytas trijų mėnesių terminas nebetektų prasmės ir nebūtų pasiektas terminų nustatymo tikslas – garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. CPK 368 str. 1 d. nustatyto termino praleidimas (jei terminas neatnaujinamas) yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 str. 3 d.). Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba. Ieškovo nuomone visos pareiškėjų žinomos aplinkybės pareiškėjams buvo žinomos dar 2016-12-10 (ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo priėmimo dieną) dėl ko pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo turėtų būti atmestas kaip praleidus įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Pareiškėjai prašyme dėl proceso atnaujinimo dėsto ir kitas aplinkybes, jas įvardindami kaip prieštaravimų motyvus, tačiau minėtos aplinkybės negali sudaryti pagrindo atnaujinti procesą. Dėl bylos galimumo nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka, procesinių dokumentų įtekimo pareiškėjams ir kitas teismas jau yra pasisakęs 2017-10-31 nutartimi, kuria buvo atmestas pareiškėjų prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, kuriuose pareiškėjai jau buvo nurodę minėtas ta pačias aplinkybes. Teismas minėtoje nutartyje be kita ko yra pasisakęs: kad atsakovai buvo vyras ir žmona E. V. ir R. V., gyvenantys (duomenys neskelbtini), skola iš jų priteista solidariai. Ieškinio, jo priedų ir preliminaraus sprendimo kopija atsakovei buvo įteikta pasirašytinai 2016-12-10. Kad vadovaujantis CPK 123 str.3 d. laikyti, kad preliminarus sprendimas ir kiti procesiniai dokumentai atsakovui E. V. tinkamai įteikti 2016-12-10; gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, privalo deklaruoti gyvenamąją vietą; atsakovas išvykimo iš Lietuvos Respublikos nėra deklaravęs. Fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 2.17 str.3 d.); vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra faktas, į kurį gali būti atsižvelgiama nustatant kito sutuoktinio nuolatinę gyvenamąją vietą (CK 2.12 str.5 d.); nurodyta jos prieštaravimų nepateikimo priežastis- ieškovo pažadas nesikreipti dėl priverstinio vykdymo pas antstolį nėra logiškai paaiškinama, ir teismo vertintina kaip sutikimas su teismo sprendimus, tik nesutikimas su jo priverstiniu vykdymu. Taip pat atsakovė žinojo, kad yra areštuotas jos ir atsakovo turtas, tačiau sąmoningai nesikreipė su prieštaravimas dėl teismo preliminaraus sprendimo, kas rodo, kad ji su teismo sprendimu sutiko. Taip pat teismo neįtikino ta aplinkybė, kad R. V., gavusi teismo preliminarų sprendimą, žinodama apie priteistą pakankamai didelę pinigų sumą bei areštuotą turtą, apie tai neinformavo kito bendraatsakovio savo vyro E. V., nors tas tuo metu galėjo būti ir užsienyje. Todėl minėtos aplinkybės teismo jau buvo ištirtos ir dėl jų pasisakyta atmetant pareiškėjų prašymą dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo. Papildomai pažymėtina, kad ieškovo turimais duomenimis bylos nagrinėjimo laikotarpiu pareiškėjas E. V. taip pat buvo registruotas Darbo biržoje, kaip asmuo ieškantis darbo, kas taip pat rodo, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta minėtu laikotarpiu buvo Lietuvoje (Marijampolėje) ir jis ieškojosi darbo būtent čia.Kiti teikiami teisiniai argumentai dėl reiškiamo prašymo atnaujinti procesą byloje: Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2007-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (CPK 365 str. 1 d.). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju turi būti vertintinas prašymo dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje civilinėje byloje pagrįstumas, tačiau nėra iš naujo nagrinėjamos aplinkybės, įvertintos užbaigtoje byloje, nes priešingu atveju, tokių aplinkybių vertinimas reikštų pakartotinį bylos iš esmės nagrinėjimą, tačiau tai nėra galima neatnaujinus proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2009-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“, UAB „Deklitas“, J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, L. B., D. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2010; kt.). Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004). Šalys privalo rūpintis greitu bei operatyviu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku teikti jų reikalavimus bei atsikirtimus paremiančius įrodymus, taigi, atsakovui žinant, jog yra kilęs ginčas dėl vekselio, visus su tuo susijusius įrodymus turėjo teikti dar bylos nagrinėjimo metu, o nesutikdami su įrodymu vertinimu, – pasinaudoti instancine teismų sprendimų teisėtumo ir kontrolės sistema. Dėl to laikytina, kad tuos įrodymus, kuriuos atsakovai teikia su prašymu atnaujinti procesą galėjo būti pateikti dar bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, kadangi atsakovai nenurodė jokių objektyvių faktorių, kurie būtų sutrukdę jiems tokius įrodymus gauti dėl to teismas negali atsakovų pateiktų dokumentų pripažinti naujais įrodymais, kurie turėtų neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos civilinės bylos baigčiai ir kurie patvirtintų aplinkybes, kurios nebuvo žinomos ir neturėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu (b.110-116 l.).2017-12-12 nutartimi tenkinus ieškovo atstovo prašymą buvo išduotas teismo liudijimas gauti duomenis iš VSDFV, pareiškimo nagrinėjimas atidėtas 2018-01-02 16:00 val..2017-12-27 buvo gautas papildomas ieškovo atsiliepimas į pareiškimą, kuriame nurodoma, kad pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017-12-12 nutartį Marijampolės teritorinė darbo birža pateikė 2017-12-22 raštą Nr. SD-3401, kuriame nurodė, kad atsakovas E. V. nuo 2016-07-18 iki 2017-08-28 buvo registruotas darbo biržoje kaip bedarbis. Minėtas darbo biržos raštas bei jame pateikti duomenys paneigia atsakovo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, kad atsakovo E. V. gyvenamoji vieta ieškinio pareiškimo dieną buvo ne Lietuvoje ir kad neva atsakovui E. V. nei apie pradėtą procesą nei apie priimtą teismo sprendimą nieko nebuvo žinoma bei pagrindžia atsiliepime į atsakovų prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, kad abiem atsakovams tiek apie iškeltą bylą, tiek ir apie priimtą teismo sprendimą buvo žinoma. Ieškovas ieškinį atsakovas pareiškė 2017-11-23. Kaip matyti iš Marijampolės teritorinės darbo biržos atsakymo, atsakovas E. V. būtent 2017-11-23 dieną lankėsi Marijampolės darbo biržoje, kas paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes, kad neva ieškovas sužinojęs apie atsakovo išvykimą į užsienį, iniciavo procesą. Taigi ieškinio pareiškimo dieną, atsakovas E. V. ne tik gyveno Lietuvoje, tačiau ir rūpinosi darbo paieškos Lietuvoje klausimais. Vadovaujantis Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 04 d. įsakymu Nr. A1-473 (galiojo iki 2017-07-01), 7 punktu, teritorinės darbo biržos registruoja darbo ieškančius asmenis, kurie gyvena jų nurodytoje gyvenamojoje vietoje, esančioje teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje. Todėl atsakovas E. V., kaip asmuo gyvenantis Marijampolėje nuo 2016 m. liepos 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. ir buvo registruotas Marijampolės teritorinėje darbo biržoje, kaip bedarbis. Aplinkybė, jog atsakovas E. V. gyveno Lietuvoje, buvo registruotas Marijampolės teritorinėje darbo biržoje, kaip bedarbis, atvykdavo į darbo biržą, parodo, kad atsakovas E. V. tiek apie pradėtą teismo procesą, tiek ir apie priimtą teismo sprendimą žinojo ir negalėjo nežinoti. Asmuo dėl proceso atnaujinimo gali kreiptis per 3 mėn. terminą, nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimą. Todėl abu atsakovai, žinodami tiek apie pradėtą teismo procesą, tiek ir apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei priimtą teismo sprendimą, per 3 mėn. terminą nepareiškė teismui prašymo dėl proceso atnaujinimo, nors apie visas aplinkybes žinojo ir turėjo žinoti. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017-10-31 nutartimi, kuria buvo atmestas pareiškėjų prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, yra pasisakęs: kad atsakovai buvo vyras ir žmona E. V. ir R. V., gyvenantys (duomenys neskelbtini), Marijampolė, skola iš jų priteista solidariai. Ieškinio, jo priedų ir preliminaraus sprendimo kopija atsakovei buvo įteikta pasirašytinai 2016-12-10 bei kad įteikus minėtus dokumentus kartu gyvenančiai sutuoktiniai, laikytina, kad dokumentai įteikti ir atsakovui E. V.. Taigi abu atsakovai žinojo tiek apie ieškinį, tiek ir apie teismo sprendimą, prieštaravimų neteikė, taip pat per nustatytą 3 mėn. terminą, nepateikė ir prašymo dėl proceso atnaujinimo, dėl ko šiai dienai jų prašymas neturėtų būti tenkinamas. Marijampolės teritorinės darbo biržos 2017-12-22 raštas papildomai patvirtina, kad atsakovas E. V. žinojo ir galėjo žinoti, tiek apie pradėtą teisminį procesą, tiek ir apie priimtą teismo sprendimą, bei, kad jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių neatsirado. Pažymėtina ir tai, kad skola iš atsakovų priteista solidariai. Dėl prievolės solidarumo (specifinio materialiųjų teisinių santykių požymio) kyla taip pat ir tam tikrų procesinių teisinių padarinių – privalomas procesinis bendrininkavimas (CPK 43 str.1 d. 1 p.). Dėl ko vieno iš bendrininkų pasekmės yra taikomos ir kitiems bendrininkams (b.138-139 l.)2017-12-12 teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM prašymas pašalinti iš bylos nagrinėjimo kaip trečiąjį asmenį, kadangi bylos išsprendimas neturės jokios įtakos jos teisėms ir pareigoms (b.125-126 l.)2017-12-12 teisme buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM prašymas pašalinti iš bylos nagrinėjimo kaip trečiąjį asmenį, kadangi bylos išsprendimas neturės jokios įtakos jos teisėms ir pareigoms (b.128-129 l.)

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu (paaiškėjus naujoms aplinkybėms).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo praktikoje yra konstatuota, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra esminės, t. y. ar jos būtų lėmusios kitokius teismų sprendimus byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.Atsakovai savo pareiškime 3 mėnesių proceso atnaujinimo terminą skaičiuoja nuo tada, kai ieškovas kreipėsi pas antstolį dėl priverstinio išieškojimo 2017 m. rugsėjo mėn.. Nors pareiškėjai savo pareiškime nurodo, kad jiems jų nurodomos aplinkybės nebuvo žinomos ginčo metu, tačiau sprendžiant iš jų pareiškimo turinio matyti, kad šios aplinkybės joms buvo tuo metu jau žinomos, t.y. atsakovai žinojo apie visus pasirašytus vekselius, kadangi juos surašo ir pasirašo skolininkai, be to patys pateikė šių vekselių kopijas teismui. Žinojo apie jų negražinimus, kadangi tai jau buvo aišku pasirašant galimai naujus vekselius. Nepagrįstas teiginys, kad atsakovams nebuvo suprantami ieškovo veiksmai, kad jie veikė sąžiningai, bei buvo apgauti, kadangi patys atsakovai savo pareiškimo atnaujinti procesą 14 p., 15 p. nurodo, kad pasirašinėjo vekselius atbuline data, o ne faktine jų surašymo diena, pasirašinėjo vis naujus vekselius, nors skolos pagal ankstesnius vekselius nebuvo sumokėtos, pasirašinėjo naujus vekselius, negavę seno vekselio. Atsakovai nurodo, kad jie tokiais ieškovo ir trečiojo V. V. veiksmais buvo apgauti, jų atžvilgiu sukurtos naujos prievolės, kurių jie neturėjo, t.y. jų atžvilgiu galimai buvo įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 181, 182,183 str., t.y. galimai vekseliai buvo suklastoti. Pažymėtina, kad teismas nagrinėdamas civilinę bylą, nusikalstamų veikų netiria ir nenagrinėja, dėl ko atsakovai turėtų kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Todėl nesuprantamas atsakovų teiginys, kad šie visi veiksmai jiems nebuvo žinomi iki ieškovas nepradėjo priverstinio išieškojimo veiksmų. Be to atsakovai nurodo, kad nesuprato ieškovo veiksmų, kad jis siekia nepagrįstai praturtėti įgyvendindama jam nepriklausančią turtinę teisę, kol jis nesikreipė dėl priverstinio išieškojimo į antstolį. Teismas tokį atsakovų teiginį laiko nepagrįstu, kadangi ieškovas savo teisę į skolą įgyvendino jau 2016-12-06 preliminariu sprendimu, apie ką atsakovams buvo žinoma nuo sprendimo įteikimo momento, ko jie iš esmės ir neneigia, tik nurodo, kad suprato ieškovo veiksmų esmę, kai jis pradėjo išieškojimą. Teismui nėra aiškios tikros atsakovų veiksmų priežastys, kodėl jie žinodami neva teismo sprendimas nėra neteisėtas nesikreipė į teismą dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo, o juos tenkino ieškovo pažadėjimas nesikreipti dėl priverstinio išieškojimo pradėjimo, tačiau tai rodo, kad atsakovai nebuvo pakankamai rūpestingi, jų nesikreipimas į teismą rodo, kad jie pripažino, jog teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.Atsižvelgdamas į virš paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nėra paaiškėjusių naujų aplinkybių, dėl ko procesas būtų atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu (teismui nusprendus dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų)

CPK 266 str. įtvirtintas draudimas teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Tuo atveju, kai teismas, nepaisydamas šio draudimo, priimtu byloje sprendimu nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ar pareigų, gali būti konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), tačiau galimybė instancine tvarka konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą gali būti įgyvendinta tik tokiu atveju, jeigu kas nors iš dalyvaujančių byloje asmenų naudojasi apeliacijos teise (CPK 305 str., 320 str. 1 d.). Jeigu sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas (kaip nagrinėjamos bylos atveju), galimybės instancine tvarka įvertinti, ar teismo sprendimu nebuvo nuspręsta dėl nedalyvavusio byloje asmens materialiųjų teisių ar pareigų, nėra. Tokiu atveju iš esmės vienintelė procesinė galimybė asmeniui, nedalyvavusiam byloje, ginti savo pažeistą teisę ar teisėtą interesą yra proceso atnaujinimo institutas, konkrečiai CPK 336 str. 1 d. 7 p. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014). Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, bet pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbi ir ta aplinkybė, jog neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos siejasi su bendraisiais proceso atnaujinimo instituto aiškinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus, ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, Ryabykh v. Russia, no. 52854/99, 51-52, ECHR 2003-IX) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2014). Taigi, sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi.Prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu gali pateikti tik tas subjektas, kuris nebuvo įtrauktas į bylą ir dėl kurio teisių ar pareigų pasisakyta sprendime. Šalis (šiuo atveju atsakovas), kuri dalyvavo nagrinėjant bylą, neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, nes tokio pobūdžio prašymas turi būti reiškiamas išskirtinai to asmens, kuris mano, kad, jam nedalyvaujant byloje, sprendimu pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų. Tokios pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-229-516/2016; kt.).Atsakovai savo pareiškime nurodo, kad teismas 2016 m. gruodžio 6 d. preliminariu sprendimu ieškovo A. M. ieškinį patenkino, t. y. iš atsakovų A. M. priteisė sumą, kurią atsakovai jau yra sumokėję V. V. ir A. D., A. M. išieškojus iš atsakovų priteistas sumas, atsakovai įgys reikalavimo teises į V. V., A. D. bei A. M.. Pareiškėjai, būdami civilinėje byloje atsakovais, savo pareiškime prašo atnaujinti procesą, pasisakydami dėl kitų į bylą neįtrauktų asmenų – VMI, V. V. ir A. D. teisių ir pareigų. Pareiškėjai atsakovai šiuo pagrindu savo prašymu dėl proceso atnaujinimo siekia apginti ne savo teises, o jų manymu į bylą nepagrįstai neįtrauktų asmenų – VMI, V. V. ir A. D.. Iš 2016-12-06 teismo preliminaraus sprendimo matyti, kad juo priteista ieškovo naudai iš atsakovų 12221,96 Eur skola pagal atsakovų išduotą 2014-01-23 neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovai įsipareigojo iki 2014-02-23 sumokėti ieškovui tokią sumą. Iš teismo sprendimo, ieškinio, prie jo pridėtų dokumentų nematyti, kad su byla kaip nors būtų susiję atsakovų minimi VMI, V. V. ir A. D.. Iš atsakovų pareiškimo matyti, kad jie ir patys nurodo, kad galimai šiems asmenims būtų sukurtos teisės ir pareigos ne preliminaraus sprendimo pagrindu, o jeigu pasitvirtintų atsakovų nurodytos aplinkybės, jiems pareiškus atskirus ieškinius šiems asmenims. Todėl teismas priimdamas sprendimą niekaip negalėjo nuspręsti dėl šių asmenų teisių ir pareigų. VMI ir V. V. pateikė prašymus nelaikyti juos trečiaisiais asmenimis, nurodydami, kad teismo priimtas preliminarus sprendimas nesukelia jiems teisių ir pareigų.Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad jeigu VMI, V. V. ir A. D. mano, kad 2016-12-06 sprendimu buvo nuspręsta dėl jų teisių ir pareigų, turi patys kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 pagrindu, o atsakovų prašymas šiuo pagrindu netenkintinas.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 8 p. pagrindu (bylą išnagrinėjus neteisėtos sudėties teismui).

Tam, kad būtų tinkamai įgyvendinti CPK 2 str. įtvirtinti civilinio proceso tikslai, procese turi būti užtikrintas teisės į tinkamą teismo procesą principo teisingas įgyvendinimas, t.y. byla turi būti išnagrinėta teisėtos sudėties teismo, kuris būtų sudarytas atsižvelgiant į Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus, neturi būti pažeisti CPK 64–66, 71 str. nustatyti reikalavimai. Pareiškėjas nurodo, kad pagrindas procesui atnaujinti yra tai, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, t.y. numatytas CPK 366 str. 1 d. 8 p. proceso atnaujinimo pagrindas.Teismo vertinimu nėra pagrindo pripažinti, jog toks pareiškėjų argumentas yra pagrįstas. Būtų pagrindas pripažinti, kad bylą išnagrinėjo neteisėta teismo sudėtis, jei būtų nustatytos CPK VI skyriuje numatytos aplinkybės, sudarančios pagrindus teisėjui nušalinti. Tačiau tokių aplinkybių, kurios nurodytos CPK 65-66 straipsniuose ir CPK 71 straipsnyje, nėra. Teisėjas A. V. nagrinėjo civilinę bylą dokumentinio proceso tvarka pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams E. V. ir R. V.. Bylos medžiagoje niekur nėra minimas V. V., dėl kurio teisėjas nusišalino nuo bylos nagrinėjimo tik gavęs atsakovų prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, ir paminėjus V. V. vardą ir pavardę. Teisėjas išnagrinėjo bylą, kurioje V. V. nebuvo dalyvaujantis asmuo, jis nebuvo net minimas, todėl vien tai, kad savo prieštaravimuose kaip įtrauktiną į bylą asmenį jį paminėjo pareiškėjai atsakovai, nedaro teismo sudėtį neteisėta. Taip pat teismas laiko nepagrįstu atsakovų teiginį, kad ieškovas A. M. turėjo nušalinti teisėją A. V., vien žinodamas apie jo ir V. V. artimus ryšius, kadangi paduodamas savo ieškinio pareiškimą jis nesirėmė jokiomis aplinkybėmis ar dokumentai, susijusiais su A. V., jo teisėmis ir pareigomis, priešingai, kaip matyti iš atsakovų pareiškimo, jis tai pasak atsakovų, visiškai nuslėpė, nebuvo suinteresuotas šio asmens figūravimu. Toks nušalinimo pareiškimas dėl asmens, nesančio byloje dalyvaujančiu asmeniu, ryšių su bylą nagrinėjančiu teisėju, būtu visiškai nelogiškas ir nepagrįstas.Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 8 p. pagrindu yra atmestinas, kaip neapgrįstas.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu (esant padarytai aiškiai teisės normos taikymo klaidai)

Remiantis CPK 366 str. 1 d. 9 p., procesas gali būti atnaujinamas, jei pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 str. 1 d. 9 p. prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėta. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai.Atsakovai savo pareiškime kaip teisės normos taikymo klaidas nurodo tai, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudaryta paskolos sutartis, neįsitikino tuo, kad ieškovas perdavė atsakovui pinigus, kokia apimtimi juos perdavė, t. y. teismas netyrė, ar ieškovas įvykdė sąlygą skolos prievolei atsirasti – ar perdavė pinigus, netyrė ir nesiaiškino, ar dalis paskolintų lėšų (o gal ir visos) yra grąžinta, nors teismo sprendimo priėmimo metu (o taip pat ir ieškinio pateikimo metu), vekseliu užtikrinta prievolė jau buvo įvykdyta ir pasibaigusi.Civilinė byla, kurioje buvo priimtas 2016-12-06 preliminarus teismo sprendimas, buvo išnagrinėta dokumentinio proceso tvarka. Remiantis CPK 424 str.1 d. dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamas ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai, grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Remiantis CPK 427 str. toks ieškinys nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, iki preliminaraus sprendimo atsakovui apie pareikštą ieškinį nėra pranešama. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad skola jam nėra gražinta. Teismas 2016-12-06 preliminariu sprendimu nusprendė, kad pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti. Ieškinio pagrindą turi įrodinėti ieškovas, o atsakovas turi teisę prieštarauti ieškiniui. Iš pareiškėjų atsakovų pareiškimo, nėra aišku kokius ieškovas turėjo pateikti rašytinius įrodymus, kad jam skola nebuvo gražinta. Atsakovai savo teisę prieštarauti ieškiniui byloje dokumentinio proceso tvarka įgyja tuomet, kai gauna teismo preliminarų sprendimą ir gali pateikti prieštaravimus. Šioje byloje atsakovai teismui pateikė prieštaravimus praleidę jų pateikimo terminą. 2017-11-14 teismo nutartimi buvo atsisakyta atnaujinti prieštaravimų priėmimo terminą. Šios teismo nutarties pareiškėjai atsakovai atskiruoju skundu neskundė.Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes pareiškėjų atsakovų prašymas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu yra atmestinas, kaip neapgrįstas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

2017-11-14 teismo nutartimi, tenkinus pareiškėjų atsakovų prašymą, taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai antstolės S. Ž. atsakovų E. V. ir R. V. atžvilgiu užvestose vykdomosiose bylose Nr. 0076/17/01525 ir Nr. 0076/17/01526 pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2509-633/2017, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. eA2-2271-1021/2017, t. y. iki bus išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, o jo atnaujinimo atveju – iki bylos pakartotinio išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo.Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi CPK 150 str.1 d.). Kadangi pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas, laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjai atsakovai paduodami pareiškimą dėl proceso atnaujinimo sumokėjo 157 Eur žyminį mokestį, bei 50 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurie atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų atsakovų prašymas netenkintas, paliktini valstybei.Atsižvelgiant į tai, kad LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr.1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, o šioje byloje susidariusios 5,16 EUR dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam iš pareiškėjų tenka mažiau kaip 3 eurai, iš jų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 290, 291 straipsniais, 370 straipsnio 2, 3 dalimis,

nutaria:

Pareiškėjų atsakovų E. V. ir R. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eA2-321-1021/2018.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017-11-14 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - vykdymo veiksmų sustabdymą antstolės S. Ž. atsakovų E. V. ir R. V. atžvilgiu užvestose vykdomosiose bylose Nr. 0076/17/01525 ir Nr. 0076/17/01526 pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2509-633/2017, panaikinti suėjus šios teismo nutarties apskundimo terminui (įsiteisėjus teismo nutarčiai).

Nutarties kopiją per tris darbo dienas nuo jos paskelbimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.