Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytine proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Senojo bokšto“ klinika apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-229-841/2016 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei UAB „Senojo bokšto“ klinika, trečiajam asmeniui AB „Lietuvos dujos“ dėl įpareigojimo pašalinti dujotiekio uždarymo įtaisą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. 1. Teismas negalėjo tenkinti ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo, nes jis pažeidžia atsakovės nuosavybę. Teismas visiškai nevertino šalių interesų pusiausvyros, nepagrįstai nesigilino į abiejų šalių turimų nuosavybės teisių apimtį ir turinį, jų valdomų nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų specifiką, atitinkamai šio ginčo sprendimo galimybes pagal daiktinės teisės normas reglamentuojančias teisės normas. Teismo sprendimas neproporcingai pažeidžia atsakovės kaip daikto savininkės teises. Ieškovas ieškinyje nepagrįstai rėmėsi CK 4.98 str. numatytu negatoriniu daiktinių teisių gynimo būdu, kadangi jis nuosavybės teisės į dujotiekį neturi. Sprendime nėra atsakovės neteisėtų veiksmų analizės, kurie tiesiogiai lemtų jos civilinę atsakomybę prisiimti išlaidas pašalinant dujotiekio uždarymo įrenginį.

6.2. Apeliantė tvirtina, kad teismo išvada, jog atsakovės dujotiekis yra tranzitinis yra nemotyvuota ir nepagrįsta.

6.3. Teismas tinkamai neįvertino bylos aplinkybių, susijusių su ginčo dujotiekio statyba ir eksploatacija, ieškovo nesąžiningumu atsakovės atžvilgiu. Teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovės akcininkės parodymais, duotais teisme, bei nepagrįstai nenustatė, jog toks dujotiekio įrengimas bei susidariusi atsakovės teises ir interesus pažeidžianti situacija yra nulemta išimtinai paties ieškovo veiksmų, kai jis ėjo atsakovės direktoriaus pareigas. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teikiami teismų procesiniai sprendimai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių vertimo ir kilusio konflikto, todėl apeliantė juos teikia į bylą kartu su apeliaciniu skundu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl teismo įpareigojimo pašalinti dujotiekio uždarymo įtaisą teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

9. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako juos priimti arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

10. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teikia teismų procesinius sprendimus, kuriuose, jos teigimu, yra konstatuoti neteisėti ieškovo veiksmai jam einant klinikos direktorius pareigas bei priteista žala atsakovės naudai. Šie įrodymai, apeliantės vertinimu, paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių vertinimo ir kilusio tarpusavio konflikto.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos šalys, teikdamos byloje įrodymus (CPK 197 straipsnis) ar prašydamos įrodymus išreikalauti, privalo paisyti įrodymų sąsajumo taisyklės, pagal kurią į bylą įtraukiami tik tie įrodymai, kurie susiję su ginčui svarbiomis aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga). Nagrinėjamoje byloje ieškovas negatoriniu ieškiniu siekia pašalinti pažeidimus, trukdančius, atsakovei naudojant dujotiekio uždarymo įtaisą, naudotis dujotiekio sistema. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju apeliantės prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo nėra susijęs su ginčui svarbiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl netenkinamas.

Dėl negatorinio ieškinio pagrįstumo

12. Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis. Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 str. 2 d.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014).

13. CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Savininkas savo teises gali ginti ir reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Taigi, tiek vindikacinio, tiek negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises – nevaldantis savo turto savininkas reikalauja grąžinti neteisėtai valdomą turtą, pareikšdamas vindikacinį ieškinį, o kai savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, pareiškia negatorinį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488-219/2015).

14. CK 4.98 straipsnis numato, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

15. Nagrinėjamoje byloje ieškovas negatoriniu ieškiniu siekia pašalinti pažeidimus, trukdančius ieškovui naudotis dujotiekio sistema, kuomet atsakovė naudoja dujotiekio uždarymo įtaisą. Ieškovas tvirtina, kad į jo gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), dujotiekis ateina per atsakovės valdomas patalpas, jo prašymu 2015-07-02 dujų skaitiklis buvo perkeltas į ieškovo patalpas, tačiau dujotiekio uždarymo įtaisas liko atsakovės patalpose, todėl jose esantis dujotiekio uždarymo įtaisas privalo būti pašalintas. Minėta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Toks ieškovo reikalavimas atitinka negatorinio ieškinio sampratą, todėl, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei vadovaujantis šį reglamentavimą aiškinančia kasacinio teismo praktika, ieškovas, visų pirma, turėjo įrodyti, kad jis yra dujotiekio sistemos su uždarymo sklende savininkas.

16. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas neįsigilino į šalių turimų nuosavybės teisių apimtį ir turinį, o ieškovas ieškinyje nepagrįstai rėmėsi CK 4.98 str. numatytu negatoriniu daiktinių teisių gynimo būdu, kadangi jis nuosavybės teisės į dujotiekį neturi. Tokiai apeliantės pozicijai apeliacinės instancijos teismas nepritaria.

17. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. liepos 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-572-883/2017 nustatė, kad nagrinėjamu ieškovei UAB „Senojo bokšto“ klinika ir atsakovui V. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas – klinika, esantis Tilžės g. 11, Šiauliuose. Pastatą – kliniką sudaro patalpos Nr. 11-5 (bendras plotas – 82,95 kv. m), Nr. 11-6 (bendras plotas – 88,28 kv. m), Nr. 11-7 (bendras plotas – 160,27 kv. m) ir patalpa (tambūras) a-1 (bendras plotas – 3,66 kv. m). Ieškovei nuosavybės teise priklauso patalpos Nr. 11-6 ir Nr. 11-7, bendras patalpų plotas yra 248,55 kv. m. Patalpos Nr. 11-5 su bendrojo naudojimo patalpa a-1 savininkai yra ieškovė ir atsakovas V. S. po 1/2 dalį. Patalpos Nr. 11-5 su tambūru bendras plotas – 86,61 kv. m. Atsakovui V. S. ir atsakovei UAB „Valdimara“ asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su stomatologo kabinetais ir negyvenamoji patalpa – klinika, adresu: (duomenys neskelbtini). Visi minėti pastatai yra sublokuoti sienomis ir juos jungia bendrojo naudojimo inžinerinė įranga: elektros, vandens ir dujų tinklai. Pastatas, esantis Tilžės g. 11, Šiauliuose, yra pastatytas ant valstybinės žemės sklypo, esančio Tilžės g. 11, Šiauliuose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ieškovės ir atsakovo V. S. nuomojamo iš valstybės pagal 2008 m. birželio 4 d. sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis (ieškovė nuomoja 0,0723 ha, atsakovas nuomoja 0,0118 ha). Gyvenamasis namas su stomatologo kabinetais bei klinika yra atsakovui ir valstybei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, ieškovas V. S., apeliantė UAB „Senojo bokšto“ klinika bei UAB „Valdimara“ yra vieno pastato, kuris viešame registre suformuotas kaip du atskiri nekilnojamieji objektai, bendrasavininkai, todėl šalių susiklostę santykiai vertintini bendrosios nuosavybės teisę reglamentuojančių teisės normų aspektu (CK 4.72 str. – 4.92 str.).

18. Byloje nėra ginčo, kad dujotiekio įvadas, nuo kurio dujos vamzdynais eina į ieškovo V. S. gyvenamojo namo su stomatologo kabinetais pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtas iš apeliantės UAB „Senojo bokšto“ klinika patalpos Nr. 11-7, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Senojo bokšto“ klinika (8-10 b. l.). Būtent iš šios patalpos ieškovas prašo atsakovės pašalinti dujas tiekiančio dujotiekio uždarymo įtaisą. Šioje byloje teismas nustatė, kad į ieškovui nuosavybės teise priklausantį pastatą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) , dujotiekis buvo įvestas rekonstravus Tilžės g. 11, Šiauliuose esančios klinikos dujotiekį, darbai atlikti pagal projektą, dujotiekis priimtas eksploatuoti. Dujotiekis pastatuose, adresais: Tilžės g. 11 ir (duomenys neskelbtini), yra vartotojo gamtinių dujų sistema, naudojama vartotojo reikmėms. Ieškovas per UAB „Senojo bokšto“ klinikos patalpas nutiestu dujotiekiu naudojosi visą laiką nuo pat priestato pastatymo, 2002-12-03 su V. S. sudaryta gamtinių dujų pardavimo ir pirkimo sutartis (69–82,85–86 b. l.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo atveju ieškovas pagrįstai remiasi CK 4.98 str. numatytų negatoriniu daiktinių teisių gynimo būdu, kadangi jis yra dujotiekio sistemos su uždarymo sklende bendrasavininkas.

19. Apeliantė teigia, kad teismo sprendimas neproporcingai pažeidžia jos, kaip daikto savininkės teises. Byloje nustatyta, kad dujotiekis priklauso tiek ieškovui, tiek apeliantei, šiuo dujotiekiu tiekiamos dujos abiem bendrasavininkams. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, išimtinai akcentuojant apeliantės daiktinių teisių pažeidimą, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

20. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį vertinama, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006).

21. Ieškovas savo teisių pažeidimą grindė aplinkybe, kad apeliantė užsukdama dujotiekio uždarymo įtaisą, trukdo naudotis dujotiekio sistema. Byloje nustatyta, kad ieškovas per apeliantės UAB „Senojo bokšto“ klinikos patalpas nutiestu dujotiekiu juo naudojosi visą laiką nuo pat priestato pastatymo, t. y. nuo 2002 metų. Taigi, tarp šalių yra susiklostę naudojimosi bendru daiktu santykiai. Prejudiciniu apeliacinės instancijos teismo sprendimu nenustatyta apeliantės UAB „Senojo bokšto“ klinikos teisių pažeidimo atliekant dujotiekio rekonstrukciją. Ieškovo prašymu 2015-10-17 atvykę pagal iškvietimą AB „Lietuvos dujos“ darbuotojai konstatavo, kad į ieškovui priklausančias patalpas, (duomenys neskelbtini), dujos netiekiamos, nes tranzitinėje patalpoje užsuktas čiaupas, dujų tiekimas neatnaujintas, nes savininkas neįleido į patalpą (28–29 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė raštu reikalavo, kad ieškovas išsikeltų savo dujų vamzdyną iš atsakovei priklausančių patalpų, teismo posėdžio metu pripažino, kad dujų tiekimas į ieškovo patalpas nutrauktas sąmoningai nesprendžiant ginčo dėl dujotiekio vietos. Nors apeliantė teigia, kad dujotiekio uždarymo įtaisas yra reikalingas jos patalpai 11-7 aptarnauti, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Vertinant dujų tiekimo kryptį, dujotiekio atšakoje esantis uždarymo įtaisas negali turėti reikšmės atsakovės dujotiekio sistemos veikimui, todėl tokia skundžiamame sprendime padaryta išvada teisėjų kolegijos pripažintina teisėta ir pagrįsta. Neįtikinami, teisėjų kolegijos vertinimu, ir apeliantės argumentai dėl sklendės būtinumo saugumo kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje įrodytas ieškovo, kaip dujotiekio sistemos bendrasavininko, nuosavybės valdymo teisės pažeidimo faktas, todėl pritartina bylą nagrinėjusio teismo pozicijai, kad iškėlus ieškovo dujų skaitiklį į ieškovo patalpas, uždarymo įtaisas tapo nereikalingas, todėl atsakovės patalpose esantis dujotiekio uždarymo įtaisas privalo būti pašalintas.

22. Pirmosios instancijos teismas ginčo dujotiekį pripažino tranzitiniu, nes uždarius ginčo įtaisą yra nutraukiamas dujų tiekimas į ieškovo patalpas. Teismas šią išvadą grindė ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Šiaulių skyriaus raštais. Apeliantė teigia, kad teismo išvada, jog atsakovo dujotiekis yra tranzitinis, yra nemotyvuota ir nepagrįsta, ir neatitinka Taisyklių 14 p.

23. Pagal Taisyklių 14 p. nuostatas, dujotiekis gali būti suprantamas kaip tranzitinis, jeigu jis yra viename pastate ir yra išsidėstęs to vieno pastato patalpose. Nors ieškovo ir apeliantės patalpos yra įregistruotos skirtingais adresais (Tilžės g. 11 ir (duomenys neskelbtini)), jos yra statytos kaip vienas pastatas, adresu: Tilžės g. 11. Pastato pirmo aukšto plane yra pažymėti ieškovo ir atsakovės dujiniai šildymo prietaisai, esantys patalpose, kurias skiria bendra siena. Todėl pagal faktinę būklę patalpos yra viename pastate. Atsižvelgiant į tai, teismo išvada, kad per atsakovės patalpas einantis vamzdis laikytinas tranzitiniu dujotiekiu, yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais.

24. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad teismas tinkamai neįvertino bylos aplinkybių, susijusių su ginčo dujotiekio statyba ir eksploatacija, ieškovo nesąžiningumu atsakovės atžvilgiu. Nagrinėjamos bylos dalykas yra dujotiekio uždarymo įtaiso pašalinimas, faktinis šio reikalavimo pagrindas nėra susijęs nei su projektavimu, nei su statyba, nei su patalpų įgijimu, todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti nurodytų aplinkybių. Įvertinęs gynybinės pozicijos aspektą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojos Z. L., kaip vienintelės UAB „Senojo bokšto“ klinika akcininkės, paaiškinimais. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad susidariusi situacija yra nulemta išimtinai paties ieškovo veiksmų. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. liepos 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-572-883/2017 nurodė, kad nėra duomenų, jog atsakovas V. S., būdamas ieškovės direktoriumi, vykdydamas dujotiekio rekonstrukciją, būtų veikęs priešingai klinikos interesams ar tokiu būdu siekęs pakenkti.

25. Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti apeliantės nurodytų proceso teisės normų pažeidimo, nes teismas vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, o tai, kad nebuvo priimtas atsakovei palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Daugelis apeliacinio skundo argumentų iš esmės kartojasi, yra susiję su tų pačių aplinkybių vertinimu ar įrodymų pakankamumu. Neanalizuodamas kiekvieno iš apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą (CPK 176, 185 straipsniai), taip pat nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių bendrasavininkų teisių valdymo gynimą nuo pažeidimų (CK 1.5, 4.98 str.), nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir pakankamai motyvavo savo sprendimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 328 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas apeliacinėje instancijoje patyrė 600,00 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidų ir pateikė tai patvirtinantį dokumentą (44 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) nuostatas, sprendžia, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl ši suma priteistina iš apeliantės UAB „Senojo bokšto“ klinikos ieškovo V. S. naudai (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Senojo bokšto“ klinika, kodas 145368698, buveinės adresas: Tilžės g. 11, 78233 Šiauliai, 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.