Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-01-27 · Civilinė byla Nr. 2S-226-577/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-27
Bylos Nr.
2S-226-577/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32537-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Pareiškėjas
J. K.
Suinteresuotas asmuo
SĮ „Susisiekimo paslaugos“
Civilinė byla Nr. 2S-226-577/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32537-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.4.5.11; 3.5.21.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Virginijos Meškauskienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo SĮ „Susisiekimo paslaugos“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas J. K. pateikė teismui skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio patvarkymo dalį, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), o tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Nurodė, kad pagal antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, viršija jos ar ne vieną MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Skolininko teigimu, skundžiamas patvarkymas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) normoms (668 straipsnio 1 dalis, 733-743 straipsniai), Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalies ir 99 straipsnio 4 dalies reikalavimams. Antstolė Virginija Meškauskienė 2016 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu netenkino skolininko J. K. skundo ir persiuntė jį kartu su vykdomosiomis bylomis teismui. Patvarkyme nurodė, kad antstolė priėmė SVI 8¹ priede esančios formos patvarkymą; skolininkas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad gauna CPK 739 straipsnyje numatytas lėšas, į kurias negalima nukreipti skolų išieškojimo; jis nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų negauna, todėl antstolės teigimu, CPK 668 straipsnio 1 dalis netaikoma. Pažymėjo, kad iš laisvės atėmimo vietoje esančios skolininko sąskaitos išieškota ir pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą 50 Eur.Suinteresuotas asmuo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino, panaikino antstolės Virginijos Meškauskienės 2016 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. B-27539. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, į pareiškėjo sąskaitą pervestas lėšas (iš artimųjų ar kt.) kvalifikavo kaip gaunamas kitas pajamas, ir sprendė, jog antstolė, priimdama patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, privalėjo vadovautis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis ir patvarkyme nurodyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus. Iš pinigų sumos, likusios iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto, tačiau tokių lėšų, likusių po išskaitų, bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA.

Atskirojo skundo argumentai

Antstolė Virginija Meškauskienė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį, palikti galioti 2016 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymą Nr. B-27539 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Kadangi šiuo atveju skolininkas nedirba ir darbo užmokesčio bei jam prilygintų pajamų negauna, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. 3K-3-154-313/23016, CPK 668 straipsnio 1 dalies norma netaikoma.Nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas, todėl pareiškėjo argumentą, jog jo minimalieji poreikiai nėra patenkinami, laiko nepagrįstais. Pasak apeliantės, skolininko asmeninė sąskaita laisvės atėmimo vietoje negali būti vertinama kaip lėšos, reikalingos asmenims pragyvenimui. Mano, jog nėra teisinio pagrindo išvadai, kad skolininko lėšos, pervedamos jo artimųjų į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą gali būti priskiriamos vienai iš CPK 668 straipsnyje ar 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas. Antstolė jokių teisės normų nepažeidė, 2016 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymą priėmė vadovaudamasi Sprendimų vykdymo instrukcija, pagal LR Teisingumo ministerijos patvirtintą šabloną. Pažymi, kad analogiška situacija išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje N. 2S-1972-661/2016, ir skolininko skundas atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.Iš vykdomųjų bylų Nr. 0015/14/17481 ir Nr. 0015/13/12663 medžiagos nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimą Nr. 14198072 dėl 100 Lt (28,96 Eur) baudos ir nutarimą Nr. 60034335 dėl 60 Lt (17,38 Eur) baudos išieškojimo iš skolininko J. K., išieškotojui SĮ „Susisiekimo paslaugos“. Antstolė 2016 m. rugpjūčio 9 d. minėtose vykdomosiose bylose priėmė patvarkymą Nr. B-27541 dėl skolos išieškojimo, kuriuo, vadovaudamasi CPK 611, 733-743 straipsniais, pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 40 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA. Tą pačią dieną antstolė priėmė ir skundžiamą patvarkymą Nr. B-27539 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, areštavo 46,34 Eur skolos ir 104,46 Eur vykdymo išlaidų, iš viso – 150,80 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įstaigos Vilniaus pataisos namų sąskaitoje ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydamas panaikinti patvarkymo dalį, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigoje. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino aukščiau minėtą 2016 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymą Nr. B-27539. Antstolė, nesutikdama su teismo išvadomis, pateikė atskirąjį skundą, teigdama, kad 1) skolininkas darbo užmokesčio bei jam prilygintų pajamų negauna, todėl CPK 668 straipsnio 1 dalis netaikoma; 2) skolininko asmeninė sąskaita laisvės atėmimo vietoje negali būti vertinama kaip lėšos, reikalingos asmenims pragyvenimui; lėšos, pervedamos jo artimųjų į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą negali būti priskiriamos vienai iš CPK 668 straipsnyje ar 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas; 3) antstolė jokių teisės normų nepažeidė.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi naujausia teismų praktika, t.y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Šioje byloje buvo nagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame, be kita ko, pareiškėjas prašė leisti artimiems žmonėms siųsti labdarą, grąžinti atsiųstą labdarą, į kurią nukreiptas išieškojimas bei panaikinti sąskaitos areštą. Kasacinis teismas išaiškino, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. (..) Įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia kasatoriaus poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Taip pat kasacinis teismas pažymėjo, kad antstolė ir bylą nagrinėję teismai, nors ir netaikė CPK 668 straipsnyje nustatyto vieno MMA dydžio išskaitų ribojimo, tačiau, pasisakydami dėl išieškojimo iš skolininko pajamų, nepagrįstai rėmėsi CPK 668 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimą iš turto. Šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėjo, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl antstolė ir teismai nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą.Taigi, atsižvelgiant į kasacinio teismo nutartyje nagrinėto skundo pobūdį, nutartyje išdėstytus argumentus dėl CPK 668 straipsnio taikymo tik išieškojimui iš skolininko turto (taip pat apibrėžiant, kokios lėšos priskiriamos tokiam turtui), apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl pareiškėjui artimųjų pervedamų lėšų kvalifikavimo ir išskaitų pagal CPK 736 straipsnį ribojimo. Apeliantė teigia, kad skolininkui artimųjų pervedamos lėšos nėra priskiriamos nei vienai iš CPK 668 ar 739 straipsniuose nurodytų piniginių sumų, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog skundžiamoje nutartyje nepasisakyta, jog išieškojimas iš tokių lėšų apskritai negalimas. Pirmosios instancijos teismo teiginiai dėl CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribojimų taikymo atitinka kasacinio teismo išaiškinimus, todėl tai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį laikyti neteisėta ar nepagrįsta. Taip pat pacituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis paneigia apeliantės atskirojo argumentus, susijusius su įstatymo suteikiamomis garantijomis dėl nuteistojo (skolininko) būtiniausių poreikių patenkinimo, sveikatos priežiūra ir pan.

13. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog panaikindamas antstolės priimtą patvarkymą pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Kasacinio teismo išaiškinimų, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič