Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė V. M., išieškotojas SĮ „Susisiekimo paslaugos“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi (b.l. 27-30) pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino antstolės V. M. 2016-04-13 patvarkymą Nr. B-18342 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas, būdamas įkalinimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio, tačiau jo periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolės veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). Nurodė, kad antstolė, priimdama šį patvarkymą, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų, t. y. nenurodė, kad, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių, normomis, reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 proc. nuo pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA (CPK 736 straipsnis). Nesant nurodytų sąlygų, skundžiamu patvarkymu areštavus visas lėšas, esančias pareiškėjo įkalinimo įstaigoje turimoje sąskaitoje, pareiškėjas neturi teisės naudoti nė dalies piniginių lėšų savo reikmėms. Taip pat nurodė, kad iš pinigų sumų, likusių iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto. Tokių lėšų bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA.

Antstolė V. M. atskiruoju skundu (b.l. 35) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-15 nutartį panaikinti ir palikti galioti skundžiamą patvarkymą. Nurodo, kad skolininkas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad gauna CPK 739 str. numatytas lėšas, į kurias negalima nukreipti skolų išieškojimo, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti sąskaitos arešto, ko pasėkoje išieškojimas iš skolininko taptų neįmanomu. Nurodo, kad teismas neteisingai aiškina LAT nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. CPK 668 str. 1 d. galėtų būti taikoma lėšoms, kurios liko skolininkui iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Nurodo, kad šiuo atveju skolininkas nedirba, darbo užmokesčio ir jam prilygintinų pajamų negauna, todėl CPK 668 str. 1 d. norma netaikoma.

Skolininkas J. D. ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepimų į pareikštą skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nors pareiškėjas, būdamas įkalinimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio, tačiau jo periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolės veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). Tačiau sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo teiginiu nėra pagrindo. CPK 736 str. reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį. Šio straipsnio pirmoje ir antroje dalyse įvardijamos pajamos iš kurių atliekamos išskaitos, kurios yra nurodomos: darbo užmokestis ir jam prilygintinos išmokos bei daviniai. CPK 737 str. reglamentuojantis išieškojimą iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui nurodo baigtinį pajamų prilygintinų darbo užmokesčiui sąrašą vykdymo procese. Šiame sąraše periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos nėra nurodomos kaip lėšos prilygintinos darbo užmokesčiui. Periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos taip pat nėra laikytinos ir daviniais.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad J. D. šiuo metu dirbtų, ar gautų darbo užmokestį ar jam prilyginamas pajamas, todėl taikyti CPK 736 str. normą nėra jokio pagrindo.

CPK 668 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimą iš turto nuostatos aktualios išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos nepagrįstai buvo pripažintos kaip kitos pajamos CPK 736 str. prasme, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: pareiškėjo J. D. skundą dėl antstolio veiksmų atmetant kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti išspręsti klausimą iš esmės: pareiškėjo J. D. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti kaip nepagrįstą.